Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1356-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
2S-1356-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01477-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1356-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01477-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4
(s)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V.M. ir suinteresuoto asmens 372-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Valakampiai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V.M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė kreipėsi į teimą su prašymu pakeisti skolininkę V.R. į A.R.. Nurodė, kad antstolių kontorai vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-08-22 vykdomasis raštas Nr. 2-6316-28/2001 dėl 9737,96 Lt skolos išieškojimo (išieškotojas 372-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „Valakampiai“, skolininkė V.R.). Antstolė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininkė V. R., o paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. R., todėl vykdymo procese skolininkė V. R. keistina į A. R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi antstolės V.M. prašymą dėl skolininkės V.R. pakeitimo vykdymo procese atmetė.

Teismas konstatavo, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal LR CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka LR CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kadangi išieškotojas nesilaikė LR CK 5.63 str. nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, teismas antstolės prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese atmetė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu antstolė V.M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolės prašymą patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas vadovavosi LAT 2011-05-17 nutartimi, nors vėlesne LAT nutartimi teismų praktika yra pakeista;2012-01-06 Vilniaus m. 39-ojo notaro biuras 2012-01-05 raštu pranešė, kad 2010-01-21 A.R. prašymu buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į mirusiajai V.R. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, butas įregistruotas kaip A.R. nuosavybė. Apeliantės teigimu, materialinių subjektinių skolininko teisių ir pareigų perėmimas įvyko – mirusios skolininkės turtą pagal įstatymą paveldėjo A.R. Paveldėtoja, priėmusi palikimą, tapo mirusios skolininkės turtinių teisių ir prievolių perėmėja, todėl neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, atsako už mirusiosios palikėjos skolas ir skolinius įsipareigojimus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo 372-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija „Valakampiai“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu – Bendrija 2009-05-18 prašymu kreipėsi į Vilniaus m. 39-ojo notaro biurą pareikšdamas kreditorinius reikalavimus V.R. įpėdiniams. Vilniaus miesto 39-ojo notaro biuro notarė raštu informavo Bendriją, kad A.R. 2009-08-13 pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir, kad paveldėtoja yra informuota, jog priimdama palikimą atsako už palikėjo skolas. Apelianto teigimu, CK 5.63 str. nurodytos sąlygos buvo pilnai įvykdytos. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-01 įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad nebuvo praleistas CK 5.63 str. nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į antstolės V.M. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo 372-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija „Valakampiai“ sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį patenkinti.

Šalies argumentai

Teigia, kad Bendrija 2009-05-18 prašymu kreipėsi į Vilniaus m. 39-ojo notaro biurą pareikšdamas kreditorinius reikalavimus V.R. įpėdiniams. Vilniaus miesto 39-ojo notaro biuro notarė raštu informavo Bendriją, kad A.R. 2009-08-13 pateikė pareikšimą dėl palikimo priėmimo ir, kad paveldėtoja yra informuota, jog priimdama palikimą atsako už palikėjo skolas. Suinteresuoto asmens teigimu, CK 5.63 str. nurodytos sąlygos buvo pilnai įvykdytos. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-01 įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad nebuvo praleistas CK 5.63 str. nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens 372-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Valakampiai“ atskirąjį skundą antstolė V.M. sutinka su atskirtuoju skundu ir prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-07 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese, todėl skundžiama nutartis naikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesinių teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis pirmiau nurodytomis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kokios aplinkybės turi būti įrodytos, kad būtų galima daryti išvadą, jog tam tikros subjektinės teisės ar pareigos buvo perimtos, lemia anksčiau procese dalyvavusių šalių materialusis teisinis santykis, kuriuo atitinkamos teisės ar pareigos buvo nustatytos. Jeigu vykdymo procese siekiama pakeisti skolininką, būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo būtina nustatyti, ar įpėdinė A.Rimeikaitė buvo informuota apie palikėjos V.Rimeikienės įsipareigojimus kreditoriui 372-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Valakampiai“ palikimo priėmimo metu.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolių kontorai vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-08-22 vykdomasis raštas Nr. 2-6316-28/2001 dėl 9737,96 Lt skolos išieškojimo (išieškotojas 372-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „Valakampiai“, skolininkė V. R.) (b.l.2). (duomenys neskelbtini) skolininkė V. R. mirė, o skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo A. R. (b.l. 3). 2009-08-11 notarei E.P. buvo įteiktas ieškovo (suinteresuoto asmens) prašymas, kuriame nurodoma, kad palikėja V.R. suinteresuotam asmeniui buvo skolinga 36 601,80 Lt skolą, todėl prašė informuoti apie palikimą priėmusius įpėdinius (b.l. 23). 2009-08-19 Vilniaus miesto 39-ojo notaro biuro notarė E.P. nurodė, kad 2009-08-13 yra užvesta paveldėjimo byla po V.R. mirties pagal paveldėtojos A.R. 2009-08-13 pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyta, kad paveldėtoja informuota, jog priimdama palikimą atsako ir už palikėjos skolas (b.l. 24). 2010-01-25 A.R. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji priėmė savo motinos palikimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įpėdinė, priimdama palikimą, per notarą sužinojo apie palikėjos turtą ir įsipareigojimus. Konstatuojant įpėdinės informuotumą, atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-01 įsiteisėjusiu sprendimu c.b. Nr. 2-900-866/2011 pagal ieškovo 372-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Valakampiai“ ieškinį atsakovei A.R. dėl skolos priteisimo teismas konstatavo, kad nebuvo praleistas CK 5.63 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad įpėdinė nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad kai skola priteista (taigi materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinę apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių, neteisingai taikė CPK 596 straipsnį ir nepagrįstai vykdomojoje byloje nepakeitė mirusią skolininkę V.R. nauja skolininke – A.R.

Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir klaidingai taikęs materialiosios teisės normas, nepagrįstai atmetė antstolio prašymą pakeisti vykdymo procese skolininką. Dėl minėto skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CK 337 str. 1 d. 2 d.) – anstolio prašymas pakeisti skolininkę V.R. į naują skolininkę A.R. tenkintinas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011- 11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti skolininkę V. R. į naują skolininkę A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Teisėja Laima Gerasičkinienė