- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2-900-866/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11627-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Aušra Kapočienė, Tomas Jaugelavičius
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo 372-ojo daugiabučio namo Svajonių g. 24 savininkų bendrijai „Valakampiai“ atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 372-ojo daugiabučio namo Svajonių g. 24 savininkų bendrijos „Valakampiai“ ieškinį atsakovei A. R., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad V. R., 2009 m. gegužės 18 d. mirusi A. R. motina, nuolat pilnai neatsiskaitydavo tiek už komunalines paslaugas, tiek namo renovacijai paimto kredito ir palūkanų, jai tenkančios dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu jau yra priteista ieškovui skola už laikotarpį nuo 1997 m. kovo mėn. iki 2001 m. birželio 1 d. Iš Vilniaus m. 39-ojo notaro biuro notarės Eglės Pumputytės 2009 m. rugpjūčio 3 d. rašto matyti, kad įpėdinė buvo informuota, kad priimdama palikimą atsako už palikėjos skolas. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė sumokėti skolą, arba suderinti atsiskaitymo grafiką. Ieškovas pažymi, kad negali atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais, dėl ko buvo nutrauktas dujų tiekimas. Ieškovas nurodo, kad 2001 m. birželio mėn. – 2006 m. spalio mėn. buvo priskaičiuota: 8 228, 82 Lt už komunalines paslaugas, 10 066, 01 Lt paskolos už renovaciją, 8 473, 88 Lt paskolos palūkanų, viso 27 363, 71 Lt. Atskaičius dalinius mokėjimus, likusi skola sudaro 25 583, 11 Lt. Ieškovas paimtos paskolos renovacijai pagrįstumą grindžia šiomis aplinkybėmis: 1997 metais atlikus gyvenamojo namo energetinį auditą, buvo parengti investiciniai projektai; 1997 m. kovo 24 d. ir 1997 m. balandžio 9 d. bendrijos narių susirinkimuose (protokolai Nr. 2, 4) buvo nuspręsta imti kreditą pilnai namo renovacijai; 1997 m. spalio 9 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas pasirašyti paskolos paėmimo sutartį ir buvo nustatyta vidinė paskolos grąžinimo tvarka; 1998 m. rugpjūčio 9 d. buvo suteikta 630 000 Lt paskola, nustatant grąžinimo terminą iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. (kreditas nėra pilnai grąžintas iki šiol); 1998 m. rugsėjo 24 d. bendrijos narių susirinkimas nutarė, prieš pradedant skirstyti palūkanas, atsižvelgti į naujai sukuriamą plotą balkonų sąskaita, ir skaičiuoti dviejų kambarių butų plotą kaip 50 kv.m., o vieno kambario, kaip 30 kv.m., paliekant tą patį plotų santykį; 2000 m. balandžio 20 d. bendrijos narių susirinkimas nusprendė, kad tie kurių netenkina nauji plotai, iki spalio 1 d. turi įregistruoti naujus plotus kadastro įmonėje ir pateikti atitinkamas pažymas; 2000 m. rugsėjo 4 d. bendrijos valdyba patvirtino paskolos mokėjimo grafiką; atlikta namo renovacija atitiko CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatas; gautos paskolos panaudojimo pažeidimų nenustatyta, šias aplinkybes patvirtina tiek bendrijos sudarytos komisijos 2001 m. rugsėjo 5 d. ataskaita, tiek tai, kad buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Ieškovas pažymi, kad palikėja buvo bendrijos narė, nes pagal paskolos paėmimo metu galiojusios redakcijos Daugiabučių namų savininkių bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, ji bendrijos nario teises ir pareigas įgijo nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos. Todėl priimti bendrijos sprendimai palikėjai buvo privalomi, be to, ir ji pati dalyvavo susirinkimuose.
Ieškovas prašo priteisti 25 583, 11 Lt skolos, 1 884, 29 Lt delspinigių (apskaičiuotų vadovaujantis Įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2000 m. balandžio 20 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimu 25 583, 11 *0,04*182), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog V. R. buvo bendrijos narė, pagal 1995 m. vasario 21 d. daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798, 16 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. R. 2001-2006 metais kilo ieškovo nurodomos pareigos (b. l. 80).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad 1993 m. kovo 29 d. buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, todėl ji negali būt laikoma būsto savininke iki 2010 m. sausio 4 d., kuomet atsirado įrašas registre, galiojęs iki 2010 m. vasario 4 d. Atstovė pažymėjo, kad skola nebuvo išieškoma ilgą laikotarpį ir tik įpėdinei priėmus palikimą buvo kreiptasi dėl skolos apmokėjimo. Atsakovės atstovė nesutiko su apskaičiuota komunalinių paslaugų suma, teigė, jog nėra aišku kaip buvo apskaičiuojama paskolos ir palūkanų dalis tenkanti atsakovės buto daliai. Nurodė, kad atsakovės motina negalėjo būti bendrijos nare, nes butas jai nuosavybės teise nepriklausė, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės motinos įstojimą į bendriją. Atsakovė nesutiko ir su ieškovo apskaičiuotais delspinigiais, nurodydama, kad neaišku kaip ir už kokį laikotarpį jei apskaičiuoti. Be to, pažymėjo, kad nėra aišku ar ieškovas padengė skolą už atsakovę. Atsakovės atstovė, atsižvelgiant į tai, kad V. R. mirė 2009 m. gegužės 18 d., o pretenzija įpėdinei įteikta tik 2009 m. rugsėjo 17 d. prašė taikyti CK 5.63 straipsnio nuostatas, konstatuojant, kad kreditorius praleido trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus įpėdiniams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
1993 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo V. R. nusipirko butą esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 110). Sutartis buvo notariškai patvirtinta, tačiau neįregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsakovė remdamasi nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravimo faktu, kaip to reikalavo tuo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisė atsirasdavo tik nuo pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo momento, apeliuoja į tai, kad atsakovės motina nevaldė buto nuosavybės teise, todėl jai nekilo pareiga mokėti ieškovo reikalaujamų mokesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Be to, duomenų bazės LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog butas esantis Vilniuje, Svajonių g. 24-38, nuosavybės teise priklausė atsakovės motinai V. R. (civ. b. Nr.2-20575-129/2009). Todėl, atsakovės argumentai apie tai, kad atsakovės motina aukščiau nurodyto buto nevaldė nuosavybės teise, todėl jai nekyla pareiga mokėti ieškovo reikalaujamų mokesčių, yra nepagrįsti.
Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo, privalo laiku ir sąžiningai mokėti už jam teikiamas paslaugas. Atsakovė nenurodė, jokių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindo teigti, kad komunalinės paslaugos nebuvo teikiamos, neginčijo jų dydžio. Ieškovas reikalavimo dydį už atsakovės butui suteiktas komunalines paslaugas, grindžia bendrijos žiniaraščiais (b. l. 20, 21), kuriuose fiksuoti atsakovės butui tenkančios apmokėti komunalinės paslaugos, už kiekvieną mėnesį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad už komunalines paslaugas 2001 m. birželio mėn. – 2006 m. spalio mėn. laikotarpiu buvo apmokėta. Teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą už komunalines paslaugas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. gruodžio 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos (tokia nuostata buvo įtvirtinta ir 1995 m. spalio 30 d. bendrijos įstatų 8 punkte, b. l. 10). Ši įstatymo nuostata Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1, 2 dalims, konstatavus, kad joks fizinis asmuo negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todėl tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. 2001 m. spalio 9 d. įstatymu Nr. IX-532 buvo panaikinta Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatant, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka (įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Į bylą nepateikti, jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės motina išreiškė norą tapti bendrijos nare. Todėl, teismas sutinka su atsakovės argumentu apie tai, kad jos motina nebuvo bendrijos narė. Tačiau tai nereiškia, kad asmeniui, kuris nėra bendrijos narys, nekyla pareiga kartu su kitais butų savininkais rūpintis namo bendrojo naudojimo patalpomis, namo konstrukcijomis ir pan.
Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo 3.4 punkte konstatuota, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali ir nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje) savininkų susirinkime (ar raštu), kuriame priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis.
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Byloje nustatyta, kad 1997 metais atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), energetinį auditą padaryta išvada, jog: daugelyje patalpų per žemos temperatūros, o pirmo aukšto patalpose šaltos grindys; esamos išorinės atitvaros neatitinka reikalavimų, užtikrinančių patalpose šildymo laikotarpyje reikiamas šilumines sąlygas; kai kuriose patalpose pelija sienos; vietinėje katilinėje, nors katilams naudojamos dujos, tačiau esami katilai neekonomiški, reikalauja nuolatinės priežiūros ir todėl palyginti didelės eksploatacinės išlaidos; įrengti pernelyg dideli langai, o dėl to susidaro ne tik dideli šilumos nuostoliai, bet ir neužtikrinamas komfortas; pagal pirminę paskirtį namas buvo numatytas gyventi tik vasarą (b. l. 44-52). Atsižvelgiant į energetinio audito išvadas buvo parengtas investicinis projektas (b. l. 53-65). Bendrijos narių susirinkimuose, balsuojant ne mažiau kaip pusei namo savininkų, nutarta imti paskolą iš banko ir namą rekonstruoti (b. l. 145, 147). Bendrijos narių susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai susiję su paskolos paskirstymu kiekvieno buto savininkui, ir nutarta skaičiuoti 2 kambarių butų plotą kaip 50 m², o vieno kambario 30 m³ (b. l. 34, 37). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovei priklausantis butas yra dviejų kambarių, 39, 29 m² (b. l. 107). Bendrijos priimti sprendimai nėra nuginčyti, jie laikytini teisėtais ir pagrįstais tiek atsižvelgiantį į bendrijos įstatų 23 punkto nuostatas, tiek į Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti susidariusią skolą už paskolą bei paskolos palūkanas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovės delspinigius, remiasi Įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ yra specialioji norma, skirta reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Taigi minėto įstatymo 1 straipsnis nustato subjektus, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra valstybės ar savivaldybės įmonė. CK 1.8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Taigi CK 1.8 straipsnio 3 dalyje nustatytas analogijos taikymo ribojimas. Vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 3 dalimi, CPK 3 straipsnio 6 dalimi, ieškovo reikalavimas dėl 1 884, 29 Lt delspinigių priteisimo netenkintinas.
Atsakovė prašė taikyti CK 5.63 straipsnio nuostatas, ir atsižvelgiant į tai, kad ji apie esamą skolą sužinojo tik gavusi 2009 m. rugsėjo 17 d. pretenziją (b. l. 15-16), o jos motina mirė 2009 m. gegužės 18 d., todėl laikytina, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsakovė apeliuoja į tai, kad priimdama palikimą ji nebuvo informuota nei apie esamas skolas, nei apie jos dydį. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. notarei Eglei Pumputytei buvo įteiktas prašymas, kuriame nurodoma, kad palikėja V. R. ieškovui buvo skolinga 36 601, 80 Lt skolą, todėl prašė informuoti apie palikimą priėmusius įpėdinius (b. l. 179). 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus m. 39-ojo notaro biuro notarės Eglės Pumputytės rašte nurodoma, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. yra užvesta paveldėjimo byla po V. R. mirties, 2009 m. gegužės 18 d., pagal paveldėtojos A. R. tos pačios dienos pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyta, kad paveldėtoja informuota, kad priimdama palikimą atsako ir už palikėjos skolas (b. l. 14). 2010 m. sausio 25 d. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji priėmė savo motinos V. R. palikimą (b. l. 109). Atsižvelgiant į tai, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 18 d., o iš ieškovo pateikto rašytinio įrodymo nustatyta, kad prašymas notarui dėl įpėdinių informavimo apie esamas skolas paduotas 2009 m. rugpjūčio 11 d., teismas neturi pagrindo išvadai, jog buvo praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsakovės argumentai apie tai, kad notarė įpėdinės neinformavo apie esamą skolą, teismo nuomone, yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 833,02 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7), 2 500 Lt už advokato paslaugas (b. l. 102-104), 414, 04 Lt išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 105-106), viso 3 747, 06 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovui priteistina 3 493 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai priteistina iš atsakovės 23, 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinį dalyje, dėl 1 884, 29 Lt delspinigių priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo 372-ojo daugiabučio namo Svajonių g. 24 savininkų bendrijai „Valakampiai“, į. k. 124804886, naudai: 25 883, 11 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 883, 11 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 747, 06 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini) 23, 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
2010 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės A. R. turto areštą, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.