- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 1-22-332/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00188-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- A. P., K. A.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. A., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.;
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nuo 2010-11-15 iki 2013-02-01, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vyr. finansininke ir pagal 2010-11-15 pasirašytą visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį, kurioje įrašyta, kad „Darbuotojas einantis vyriausiojo finansininko pareigas ir dirbantis darbą, tiesiogiai susijusį su įmonės buhalterijos dokumentais ir kitomis materialinėmis vertybėmis, jų saugojimu, priėmimu, išdavimu prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduoto turto ir kitų finansinių vertybių išsaugojimą“, laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2013-02-01 pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą - 9892,50 Eur (34 156,81 Lt), t. y., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankas ir (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ į savo asmenines sąskaitas - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „(duomenys neskelbtini)“, persivedė 25954,07 Lt: 2011 m. vasario mėn. - 335,07 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. - 500,00 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. - 600,00 Lt, 2011 m. lapkričio mėn. - 1200,00 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. - 500,00 Lt, 2012 m. vasario mėn. - 1000,00 Lt, 2012 m. kovo mėn. - 346,50 Lt, 2012 m. balandžio mėn. - 2609,00 Lt, 2012 m. gegužės mėn. - 1454,50 Lt, 2012 m. birželio mėn. - 2420, 00 Lt, 2012 m. liepos mėn. - 2000,00 Lt, 2012 m. rugpjūčio mėn. - 3180,00 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. - 4754,50 Lt, 2012 m. spalio mėn. - 2200,00 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. - 1854,50 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. - 1000,00 Lt, bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės kasos - 8202,74 Lt.
Kaltinamoji K. A. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke. Ji tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kasą, kartais dirbo ir kitus darbus: darbų vadove už kitus darbuotojus, administratore. Atlyginimas buvo sutartas darbo sutartyje - 2000 Lt. Kadangi dirbo papildomai, buvo sutarta, kad jai mokės papildomai, už tai mokėjo neoficialiai grynais pinigais. Už papildomą darbą konkreti suma nebuvo nustatyta, ją aptardavo žodžiu su direktoriumi A. P..
Ji turėjo sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ banke. Papildomą užmokestį į savo sąskaitas persivesdavo naudodamasi elektronine bankininkyste. Direktoriaus kabinete, spintelės viršutiniame stalčiuje, buvo pultelis, generatorius, ji juos pasiimdavo ir su direktoriaus A. P. žinia į savo sąskaitas persivesdavo bendrovės pinigus už papildomą darbą. Sumos buvo nepastovios, nes dirbo įvairius darbus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kasa, atskira patalpa. Iš įmonės kasos pinigų sau neėmė, iš kasos pinigus imdavo tik su direktoriaus A. P. žinia, šios sumos būdavo surašytos ant lentos direktoriaus kabinete. Ji paimdavo pinigus iš kasos ir atiduodavo A. P.. Ji programoje įvesdavo kasos išlaidų orderį, bet neužsifiksuodavo, kad iš kasos išimti pinigus, po to kasos išlaidų orderį galėdavo koreguoti, jeigu į kasą būdavo įmokami kiti pinigai. 8202 Lt trūkumas kasoje galėjo susidaryti paėmus pinigus grynais arba išimant pinigus įmonės banko kortele. Tai galėjo padaryti ir pats A. P., nes jis turėjo kortelę. Nuo kortelės nuimti pinigai buvo įnešami į kasą, jai A. P. duodavo kortelę, kad ji nuimtų grynus pinigus.
Apie teiktas paslaugas S. J. gali paaiškinti, kad šis objektas buvo neoficialus, įmonės buhalterijoje nefigūravo, figūravo tik juodraščiuose. S. J. buvo atliekami santechnikos, inžineriniai darbai. S. J. ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai pas jį vyko darbai, atveždavo pinigus už atliktus darbus, ji yra vieną kartą iš jo paėmusi pinigus, kai nebuvo A. P.. Pinigai apskaitoje nebuvo įforminami, tik pabaigus darbus dalis gautų pinigų buvo įtraukta į bendrovės apskaitą.
Dėl darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini) sutarties nebuvo. Darbus vykdė bendrovės darbuotojas R. A., R. A. jokių sąskaitų nepateikė, atliktų darbų akto nebuvo. Darbų vadovas R. A. šiam objektui užsakinėdavo dujas. Ji paruošdavo užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dujoms, nusiųsdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie kelių dienų laikotarpyje atveždavo dujas. Buhalterinėje apskaitoje dujos buvo nukeliamos į R. A. padalinį. Buhalterinės apskaitos programoje kiekvienas darbų vadovas turėdavo savo atskirą padalinį, kaip virtualų sandėlį. Pagal A. P. nurodymą PVM sąskaitos faktūros viršutiniame dešiniajame kampe būdavo parašyta, į kokį sandėlį reikia „padėti“ dujas. Ji įvesdavo sąskaitą į apskaitą, dujas „padėdavo“ į sandėlį, po to R. A. jas nurašydavo. Dujos buvo nurašomos į sąnaudas, priskiriamos kažkokiam objektui.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita dėl šilumokaičio pardavimo yra suklastota, nes buvo parduota kita prekė.
Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo palaiko iš dalies ir, atsižvelgiant į tai, kad K. A. dalį turtinės žalos (513,70 Eur (1773,70 Lt)) jau atlygino (pinigus išieškojo antstolis R. K.), prašo priteisti iš K. A. 9378,80 Eur (32 383,12 Lt) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 6000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Specialistė J. Č. paaiškino, kad pateikė dvi išvadas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą: 2014-12-19 ir 2014-04-08. Vyr. finansininkės K. A. mokėtinas darbo užmokestis tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuotas remiantis darbo sutartyje nustatytu 2000 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu. Norminių aktų pažeidimų apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį nenustatyta. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei K. A. per laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2014-04-04 apskaičiuota 41010,72 Lt mokėtina darbo užmokesčio suma. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose į vyr. finansininkės K. A. asmenines sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervesta 25 954,07 Lt daugiau, iš viso 66964,79 Lt, nurodant kad tai yra darbo užmokestis. UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje K. A. 25954,07 Lt skola bendrovei neįregistruota.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė K. A., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio nuostatas, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, bendrovės apskaitos registruose neregistravo 25 954,07 Lt savo skolos (darbo užmokesčio permokos), tai yra neteisingai fiksavo bendrovės turtą ir įsipareigojimus.
K. A. buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, buvo pateiktas inventorizavimo aktas. Atlikus kasos operacijų patikrinimą pagal visus dokumentus nustatytas kasoje trūkumas. Pagal kasos knygą likutis turėjo būti 8 202,74 Lt, o faktiškai kasoje rado 8,19 Lt. Tas 8 194 Lt skirtumas yra trūkumas. Sudėjus gaunasi 34 156,81 Lt. Ji vieną sumą grąžino, todėl sumą 34 156 Lt reikia mažinti.
2013-07-04 BAB „(duomenys neskelbtini)“ banko rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieduose užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai, IP adresų išklotinės duomenys apie pinigų pervedimą į K. A. sąskaitas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 47-79).
2013-07-24 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieduose užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai, IP adresų išklotinės duomenys apie pinigų pervedimą į K. A. sąskaitas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 45-114).
2014-07-21 UAB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-06-13 yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų teikimo sutartis sudaryta su K. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., IP adresas yra statinis (9 t., b. l. 60 ).
2014-09-10 (duomenys neskelbtini) LT, AB rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad IP statinis adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2010-10-18 iki 2014-09-10 buvo suteiktas interneto paslaugų teikimo įrangai, kurios pagalba interneto paslaugos buvo teikiamos interneto paslaugų gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kontaktinis asmuo A. P. (9 t., b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios K. A. kaltė pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą įrodyta.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė byla Nr. 2K-19-697/2015).
Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji K. A. dėl einamų vyr. finansininkės pareigų turėjo teisiškus įgaliojimus jai patikėto turto atžvilgiu – ji tvarkė bendrovės finansus turėdama prieigas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų BAB „(duomenys neskelbtini)“ banke ir AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atsakinga už bendrovės kasą. Pažeisdama jai suteiktus įgaliojimus, be teisinio pagrindo, K. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2013-02-01, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankas ir (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ į savo asmenines sąskaitas - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ persivedė 25954,07 Lt, taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pasėmė 8202,74 Lt, t. y. faktiškai tyčia pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 9892,50 Eur (34156,81 Lt).
Teismas atmeta kaltinamosios K. A. parodymus, kad ji į savo sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų pinigus persivesdavo už papildomai dirbtą darbą, taip buvo sutarta su bendrovės direktoriumi A. P., iš kasos pinigų neėmė, tai galėjo padaryti direktorius A. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. paneigė papildomą K. A. darbo apmokėjimą, dėl kaltinamosios bendrovės turto pasisavinimo kreipėsi į teisėsaugą, tik K. A. pagal savo pareigas buvo atsakinga už bendrovės kasą, dėl to ji privalo turi atsakyti už trūkumą kasoje.
Kaltinamoji K. A. pasisavino 9892,50 Eur (34156,81 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, ši suma atitinka Lietuvos Respublikos BK 190 str. nurodytą didelės vertės turto išaiškinimą. Kaltinamosios K. A. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., kaip ir kvalifikuotina.
A. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-16 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 dalies nuostatas, pagal kurias „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 6 str. 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2012 m. buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis neįformino S. J. suteiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugų pardavimo operacijų už 16936,31 Lt, iš jų 13996,95 Lt pardavimo pajamų ir PVM 2939,36 Lt, ir nenurodė vyriausiajai finansininkei K. A. šias operacijas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens, UAB “(duomenys neskelbtini)“ veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus;
tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2012 m. spalio mėn. pateikė vyriausiajai finansininkei K. A., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukti 2012-10-24 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, nes joje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos - UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą šilumokaitį TRI, turinį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šilumokaičio TRI UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, dėl PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) duomenų panaudojimo 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, iš dalies negalima nustatyti asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus;
tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Bbuhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2014 m. balandžio mėn., žinodamas, kad 2014-04-30 nurašymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) akte nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, o būtent apie įrenginių – Vitodens 100-W, 35 kW, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 4680,81 Lt ir Vitodens 100, 26 kW, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-11-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 3673,01 Lt, panaudojimą suskystintų dujų katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), montavimui, neužtikrino, kad šie aktai nebūtų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl 2014-04-30 nurašymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, iš dalies negalima nustatyti asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01.
Be to, jis buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d., 6 str. 2 d. 13 str. 3 dalies reikalavimus, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012 m., buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, neįformino S. J. suteiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugų pardavimo operacijų už 16936,31 Lt ir šių operacijų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, 2012 m. spalio mėn., į UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašė - 2012-10-24 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą šilumokaitį TRI už 17534,00 Lt, 2014 m. balandžio mėn., į UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašė dokumentus – 2014-04-30 nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) aktą, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, o būtent apie įrenginių – Vitodens 100-W, 35 kW, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 4680,81 Lt ir Vitodens 100, 26 kW, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-11-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 3673,01 Lt, panaudotų suskystintų dujų katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), montavimui, siekdamas išvengti mokesčių į pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) už 2008 m. spalio mėn., 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. sausio, birželio, lapkričio mėn., 2011m. sausio, kovo, lapkričio mėn., 2012 m. sausio, birželio, spalio, lapkričio mėn., 2012 m., 2013 m. sausio, gegužės, gruodžio mėn., metines pelno mokesčio deklaracijas už 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pridėtinės vertės mokesčius, pelną bei pateikė šias deklaracijas 2008-11-24, 2009-12-12, 2010-02-26, 2014-07-22, 2010-12-27, 2011-03-10, 2011-04-26, 2011-12-27, 2012-02-25, 2012-07-25, 2012-11-26, 2012-11-16, 2012 m., 2013-05-03, 2013-03-25, 2013-05-02, 2009-04-04, 2010-03-04, 2011-04-11, 2012-06-01, 2013-05-06, 2014-06-02 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 90 str. 4 d. nesumokėjo 22992 Lt pridėtinės vertės mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 53 str. 1 d. nesumokėjo 8651 Lt pelno mokesčio, taip apgaule išvengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą viso 31643 Lt už 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m.
Be to, jis buvo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. už apskaitos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 28 str. už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku:
siekdamas išvengti 22992 Lt (6658,94 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius D. B., K. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą D. B., nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sąmoningai nepateikė jiems duomenų, kad 2012 m. S. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugas už 16936,31 Lt, kad dujos, įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 98822,90 Lt, ir prekė Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 (400 V, 11 kW, NVK 4,30), įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17534 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81811,95 Lt dėl dujų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išlaidos 14490,91 Lt dėl prekės Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl to asmenys, tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2008 m. spalio mėn., 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. sausio, birželio, lapkričio mėn., 2011 m. sausio, kovo, lapkričio mėn., 2012 m. sausio, birželio, spalio, lapkričio mėn., 2013 m. sausio, gegužės, gruodžio mėn. įrašė tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie išskirtą pirkimo 17010 Lt ir 3043 Lt PVM mokestį, bei 2012 m. įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2012 m. tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie apmokestinamųjų tiekimų vertę ir neapskaičiavo sumokėtino 2939 Lt pridėtinės vertės mokesčio už S. J. suteiktas paslaugas 16936,31 Lt sumai;
siekdamas išvengti 8651 Lt (2505,50 Eur) pelno mokesčio, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius D. B., K. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą D. B., nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sąmoningai nepateikė jiems duomenų, kad dujos, įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 98822,90 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81811,95 Lt dėl dujų įsigijimo nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl to asmenys, tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, 2009-04-04, 2010-03-04, 2011-04-11, 2012-06-01, 2013-05-06, 2014-06-02 įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną - mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, tai yra 2008 m. - 2013 m. laikotarpiu 81811,95 Lt sumai padidino gamybos sąnaudas bei neapskaičiavo 8651,00 Lt pelno mokesčio mokėtino į valstybės biudžetą - 2008 m. - 848 Lt, 2010 m. - 2360 Lt, 2011 m. - 2635 Lt, 2013 m. - 2808 Lt, 2009 m. deklaravo 5909 Lt didesnį nuostolį, 2012 m. deklaravo 18230 Lt didesnį nuostolį, ir šiuos tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. pajamas, pelną 2008-11-24, 2009-12-12, 2010-02-26, 2014-07-22, 2010-12-27, 2011-03-10, 2011-04-26, 2011-12-27, 2012-02-25, 2012-07-25, 2012-11-26, 2012-11-16, 2012 m., 2013-05-03, 2013-03-25, 2013-05-02, 2009-04-04, 2010-03-04, 2011-04-11, 2012-06-01, 2013-05-06, 2014-06-02, asmenys, tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šių ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos netvarkė, nes tai ne direktoriaus pareiga. 2011, 2012, 2013, 2014 metai buvo sunkus laikotarpis, todėl imdavosi bet kurio darbo, kad išlaikyti darbuotojus. Su S. J. buvo pasirašyta darbų sutartis ir buvo pradėti darbai. Iš savo darbų vadovo R. I. sužinojo, kad užsakovas ambicingas, nuolat keitė savo reikalavimus, liepdavo tai tą, tai tą perdaryti, maišėsi bendrovės ir jo medžiagos. Kai užsakovui stigo pinigų, praėjo stabdyti darbus. Jis liepė R. I. susirašyti jų panaudotas medžiagas, nes metų pabaigoje užsakovai paprastai pamiršta, kiek medžiagų sunaudota. R. I. susirašė, gavo užsakovo parašus ant šių sąrašų. Sąrašuose buvo surašytos tik medžiagos ir kainos, tačiau darbai pagal sutartį nebuvo baigti. Specialistė išvadoje sunaudotų medžiagų sąrašus nepagrįstai įvardino atliktų darbų aktais.
Jis iš S. J. reikalavo avanso už atliktus darbus, bet jis nesutiko mokėti, todėl sutartyje tas punktas išbrauktas. Buvo tikimybė, kad dalį medžiagų teks susigrąžinti, nes užsakovas keisdavo nuomonę, atsiveždavo savo medžiagas, keisdavosi projektas. S. J. pasakė, kad kai bus baigti darbai, bus išbandyta sistema, tada pasirašys priėmimo aktą ir atsiskaitys. Mano, kad K. A. matė sutartį su S. J.. Sutartys būna pas ją arba pas jį.
2014 m. darbus šiame objekte užbaigė, buvo surašyti aktai, sąskaitos faktūros. 2014-04-09 išrašyta sąskaita faktūra 11361,16 Lt sumai, 2014-08-06 išrašyta sąskaita faktūra 7953,50 Lt sumai, prisegtas atliktų darbų aktas. Priėmimo aktas nerašomas. Tuo sutartis pasibaigė. Šioje dalyje kaltinimas yra nepagrįstas, nes specialistė rastus jų panaudotų medžiagų sąrašus įvardija atliktų darbų aktai, nors sąskaitos faktūros nėra. Turi būti atliktų darbų aktas ir išrašyta sąskaita faktūra. K. A. dirbo 2012 m. ir žinojo, kad nėra ką įforminti. 2012 metais S. J. nėra mokėjęs pinigų.
Dėl šilumokaičio paaiškina, kad tai agregatas, kuris ima iš oro šilumą ir pašildo vandenį, jis prijungiamas prie vandentiekio sistemos. Šis katilas buvo pirktas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bet jis jiems gamyboje tapo nereikalingas, norėjo grąžinti „(duomenys neskelbtini)“, bet ji atsisakė. Kai agregatą pirko, pinigų iš karto nemokėjo, mes galima atsikaityti nuo 30 iki 60 dienų. Klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi tuo katilu, jie jį jiems pardavė už mažesnę kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunkus laikas, buvo geriau parduoti, negu laikyti nereikalingą daiktą. K. A. išrašė sąskaitą, ji iš „(duomenys neskelbtini)“, kuri pirko katilą, gavo 12151 Lt. Jis nežino, kaip R. I., K. A. ir K. S. dokumentuose pavadino tą įrenginį. Dėl prekės pavadinimo negali nieko pasakyti. Pardavimo sąskaitą faktūrą pasirašė jis ir K. S.. Jiems nerūpi, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo minėtą katilą. Jeigu „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo pinigus, ji ir gavo minėtą įrenginį.
Dėl katilinės (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad dėl darbų tarėsi su L. S., tačiau jos tą dieną nebuvo, todėl darbų sutartį pasirašė su P. S.. Darbų sąmata buvo prie sutarties.
Šiame objekte buvo sumaišyti dujų katilai. Iš pradžių buvo pastatytas vienas katilas, paskui jis buvo nuimtas ir įdėtas kitas, paskui ir jis nuimtas ir uždėtas senasis, dar vėliau - uždėtas papildomas katilas. Objektą prižiūrėjo R. A.. Katilų markių neatitikimas - tai R. A. ir K. A. klaidos, tai jų atsakomybė. Už medžiagų ir prekių nurašymą yra atsakingi darbų vadovai ir buhalteris. Jeigu nerado katilo, tai galėjo būti užpajamavimo klaida. Jis nežinojo, kad R. A. vietoje vieno katilo nurašė kitą. Nurašymo akte turi būti panaudotų medžiagų sąrašas. Nėra davęs nurodymų nurašyti ne tas medžiagas, kurios buvo panaudotos. Ėmėsi priemonių ir su D. B. ištaisė buhalterijoje padarytas klaidas, buvo surašyta buhalterinė pažyma.
Su šiuo objektu buvo problemų, katilinė neveikė, nes buvo vežamos netinkamos dujos. Dujos buvo naudojamos katilinėje (duomenys neskelbtini) kaime pagal sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojęs vienus metus tiekti dujas. Po metų pagal papildomą susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prižiūrėti katilinę, nes nebuvo kam prižiūrės. Ta įranga reikalauja priežiūros. Dėl dujų buvo kiekvieną kartą sudaroma sutartis, padarydavo užsakymus. Dujas nurašydavo darbų vadovai ir buhalterė. Jų bendrovė laikė, kad tai bendra problema su užsakovu. Kai problemos baigėsi, dujų tiekimą nutraukė. Jie privalėjo tvarkyti katilinės defektus, nenorėjo pyktis su užsakovu, nenorėjo antireklamos.
Įmonėje buhalteriją tvarko samdomas buhalteris, kuris veda apskaitą, žino savo finansinę atsakomybę. Už perkamų medžiagų užpajamavimą atsakingas yra buhalteris, su juo bendrauja darbų vadovai, jie jam perduoda dokumentus. Įmonėje yra darbų vadovų ir finansininkės pareigybinės instrukcijos. Už prekių įsigijimą atsakingas jis pats. Darbų vadovai turi sandėlius, daro medžiagų nurašymus. Buhalterė prekes užpajamuoja, žiūri terminus, kur pradelsta, praneša jam. Išėjus K. A. motinystės atostogų, įmonėje buvo nustatyti dideli trūkumai, buvo betvarkė, ne visos medžiagos ir paslaugos buvo užpajamuotos. K. A. aplaidžiai vedė buhalteriją. Visus trūkumus nustatė po metų, trūko dokumentų.
Deklaracijas mokesčių administratoriui teikdavo buhalterė, iš pradžių buvo popierinis variantas, paskui elektroniniu būdu. Jis asmeniškai nėra pildęs jokių deklaracijų ir jų neteikė mokesčių administratoriui. Jis neduodavo nurodymų nei vienam buhalteriui, ką įtraukti, ką ne į apskaitą, neatliko jokių veiksmų, kad išvengti mokesčių.
Liudytojas S. J. parodė, kad pažysta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. P.. Jo mama pradėjo statyti namą, jis turėjo mamos įgaliojimą ir rūpinosi statyba. Jis surado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įrengs vandentiekį, kanalizaciją, šildymo sistemą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pasirašė sutartį, pradinė starta kaina buvo apie 47 000 Lt, paskui, išnagrinėjus sąmatą, buvo padidintos medžiagų, agregatų kainos, todėl dar kartą derėjosi dėl kainų. Rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2012 m., darbai buvo sustabdyti po pusmečio. Darbai buvo sustabdyti, nes neturėjo pinigų, vėliau darbus atnaujino. Įmonė norėjo, kad jis sumokėtų už atliktus darbus iki jų sustabdymo, tačiau jis nemokėjo. Kai buvo sustabdyti darbai, gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rodė kažkokią sąmatą, bet jis niekur nesirašė, nes laikė, jeigu pasirašys, turės mokėti. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kategoriškai pasakė, kad už darbą avanso nemokės, nes avanso sumokėjimas yra prisirišimas prie rangovo.
Pabaigus darbus 2014 - 2015 metais, tiksliai nepamena, jam buvo pateikta sąskaita, kurią jis apmokėjo. Atliekant darbus, į priekį nieko nemokėjo, už darbą sumokėjo, kai buvo atlikti visi darbai.
K. A. nepažįsta. Jis atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, eidavo pas vadovą. K. A. jokių pinigų neperdavinėjo.
Kai buvo stabdomi darbai, galėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. I. sudaryti sąrašą, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo medžiagų, kad nepasimirštų, kol darbai bus baigti.
Liudytojas R. I. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta: A. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, K. A. anksčiau irgi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas statybų objekte (duomenys neskelbtini) kaime. Darbų nsutartį pasirašė direktorius, darbai buvo tokie: vandentiekis, nuotekos, šildymas, vėdinimas. Buvo sudaryta išlaidų sąmata, ji buvo derinama su direktoriumi. Dalis medžiagų buvo jų bendrovės, dalis užsakovo. Darbų eigoje buvo surašyti panaudotų medžiagų sąrašai, juos surašė jis suderinęs su užsakovu. Atliktų darbų aktai nebuvo rašomi, nes užsakovas norėjo, kad būtų viskas padaryta iki galo, būtų išbandyta, kad matytų, jog veikia, tada sakė, kad pasirašys atliktų darbų aktus. Jų bendrovė norėjo gauti dalinį atsiskaitymą, bet užsakovas nesutiko mokėti.
2012 m. buvo surašyti bendrovės panaudotų medžiagų sąrašai, kurios buvo sumontuotos objekte, jų vertė 12 936 Lt. Darbų vadovas atsakingas už panaudotų medžiagų faktinius duomenis, panaudotų medžiagų sąrašuose yra jo ir S. J. parašai.
Atliktų darbų akte nurodyta suma 11 361 Lt, tai už dalį medžiagų ir už darbą. Dalinio darbų atlikimo akto nebuvo, nes užsakovas nesutiko tokio akto pasirašyti, norėjo pamatyti, kaip sistema veikia.
Šilumokaitis, vandens pašildymo įrenginys ir šildymo katilas yra vandens šildymo įrenginys. Tai ta pati prekė, tik kitu pavadinimu.
Liudytojas K. S. parodė, kad su partneriu turi statybinę įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, verčiasi statybomis.
Jie 2012 ar 2013 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko šilumokaitį karštam vandeniui ruošti, tai boileris. Negali pasakyti, ar įrenginys kituose dokumentuose buvo pavadintas „kondicionierius ir šilumos grąžinimo sistemos įranga“, bet jie pirko šilumokaitį, sąskaitoje buvo įrašyta „šilumokaitis TRI“. Šilumokaitis buvo sumontuotas karštam vandeniui ruošti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pirkimo metu buvo tokia įrenginio kaina.
Kasos pajamų orderyje ir sąskaitoje faktūroje pasirašė už tas operacijas, kurias atliko, niekas tikrai nebuvo klastojama. Tą sąskaitą faktūrą perdavė savo buhalterijai ir nurodė, į kokį objektą reikia nurašyti. ikiteisminio tyrimo metu parduotuvių apžiūrose nedalyvavo, nes niekas nekvietė.
Įrenginio pavadinime raidės „TRI“ jam nieko nesako, reikia dokumentus žiūrėti. Įrenginys firmos „Atlant Alfea Exellia Hybrid Gas DUO TRI 11“ irgi nieko nesako, jis nėra tos srities specialistas.
Liudytojas P. S. parodė, kad A. P. pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. K. A. nepažysta. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jo dukros L. S. iniciatyva su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis suskystintų dujų katilinės adresu (duomenys neskelbtini), montavimui. Sutartį pasirašė jis, nes yra namų valdos savininkas. Sutarties sąlygas derino dukra, kadangi ji norėjo pasigerinti gyvenimo sąlygas, ji mokėjo pinigus už atliktus darbus, dujas. Atliktų darbų aktą pasirašė dukra, nes įrengta dujinė įranga yra jos nuosavybė. Buvo sumontuota sistema, kuri iš karto neveikė. Sistema normaliai neveikė 5 metus, papildomai buvo pastatytas antras katilas. Dabar yra du katilai. Nuo 2014 m. sistema veikia. Dėl katilų nurašymo laiko, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ problemos, o ne užsakovo.
Pagal sutartį už dujas mokėjo dukra, kada katilinė pradėjo veikti. Sutarties sąlygose buvo nurodytas kiekis, už kurį reikėjo mokėti, o kai sistema neveikė, buvo sunaudota trigubai daugiau dujų, dukra už viršytą kiekį nemokėjo. Jis negali pasakyti, už kokį kiekį dujų sumokėta, kokią sąskaitą dukrai pateikė, tiek ji sumokėjo.
Liudytojas R. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, objektas (duomenys neskelbtini) žinomas. Jis pradeda dirbti po sutarčių pasirašymo, vadovauja darbams objekte. (duomenys neskelbtini) kaime įrenginėjo suskystintų dujų katilinę. Subrangovai sumontavo dujų sistemą, ją jungė prie šildymo sistemos ir katilinė buvo pradėta eksploatuoti. Buvo sumontuotas katilas „(duomenys neskelbtini) Vitodens 300“. Po kurio laiko prasidėjo problemos: sumontuotas katilas išsijungdavo, gedo. Pagal gedimo kodą nustatė, kad tai vyko dėl naudojamų dujų kokybės. Suskystintų dujų sudėtis buvo netinkama šiam katilui.
Buvo garantinis laikotarpis. Jiems užsakovas pranešdavo apie katilo gedimą. Kad išdeginti tas dujas, kurios buvo užpiltos, buvo laikinai pastatytas tiesioginio degimo dėvėtas katilas, mažiau ekonomiškas. Jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ , jie atsakė, kad pateiks geresnių dujų. Tada jie vėl pastatė „Vitodens“ katilą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpildė talpyklą dujomis su didesniu propano kiekiu. Katilas dirbo geriau, bet, atšalus orui, vėl buvo panašios problemos. Bendrai su direktoriumi buvo priimtas sprendimas, kad pastatyti dar vieną katilą, kad įvykus vieno katilo gedimui, veiktų kitas. Buvo pastatytas tos pačios markės katilas „(duomenys neskelbtini)“. Gedimai buvo retesni, tačiau vis tiek atsirasdavo. Taip ir liko sumontuoti 2 katilai. Toliau jie užsakinėdavome dujas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėdavo už jas. Dujos pagal dokumentus atsirasdavo pas jį sandėlyje, jis jas nurašydavo į sąnaudas, nenurodydamas objekto. Surašydavo nurašymo aktą, pagal aktus nebuvo nurodyta, kam panaudota.
Žino, kad bendrovės apskaitoje nurodyti kiti katilai. Katilinės veikimas užsakovui tiko, jis gavo nurodymą sudaryti atliktų darbų aktą ir padaryti medžiagų nurašymą. Nurašė katilus „Vitodens 100“, nes jo sandėlyje programoje buvo tokie katilai, o 300-tinio tuo metu nebuvo, gal buvo įsivėlusios klaidos. Jis nurašė tuos katilus, kurie buvo „popieriniame“ sandėlyje. Pagal dokumentus „Vitodens 100“ buvo sandėlyje, realiai jų neturėjo. Dėl katilų nurašymo neatsimena, ar informavo direktorių, ar buhalterę.
Būdavo, kad dujas užsakydavo jis, būdavo, kad buhalterija, reikėdavo įforminti prašymą ir išsiųsti faksu. 1-2 kartus per metus buvo užsakomos dujos. Nurašymas galėjo būti už tam tikro laikotarpio, galėjo būti ir iš karto. Pirmą kartą tam objektui dujas užsakė 2009 m., tais pačiais metais ir nurašėme, datų neatsimena. Nurašyti dujas į sąnaudas patarė buhalterė. Negali atsakyti, ar tuo metu dirbo K. A., ar D. B..
Suskystintų dujų katilinėje turėtų būti vienas katilas. Gamyklos garantija katilui buvo 2 metai. Bendrovė visai katilinei davė 5 metų garantiją. Katilo grąžinti gamyklai negalėjo. Dėl eksploatacijos klaidų reikėjo statyti antrą katilą, todėl bendrovei buvo nuostoliai. Atliktų darbų aktą jis surašė 2014 m. Katilinę pradėjo bandyti 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ politika tokia, kad užsakovas liktų patenkintas, nežiūrint į įmonės sąnaudas. Dujas teko ilgai užsakinėti. Objektas buvo finansiškai nenaudingas. Dėl dujų nurašymo į sąnaudas pasitardavo su buhalteriu.
Liudytojas D. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonė, jis vienintelis akcininkas. Jo įmonė dabar tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Nuo 2007 m. iki 2010 m. pabaigos yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu. Pradėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, rado nesutvarkytą buhalteriją: buvo nesuvesta kasa, buhalteriniai programų įrašai neatitiko dokumentuose padarytų įrašų, likutis nesutapo su tuo, koks turėjo būti. Atlikus inventorizaciją, kasoje rastas 8 Lt, likutis, jo skaičiavimu, kasoje turėjo būti 65 000 Lt. Buvo nesuvestos bankinės operacijos. Buhalterinės programos ir banko išrašai nesutapo nuo 2011 m. vasario mėnesio. Nuo 2012 m. antros pusės nebuvo atliekamos bankinės operacijos. Atlyginimai apskaičiuoti buvo neteisingai, nesusisteminti, jie buvo skaičiuojami apytiksliai. Buvo netinkamai apskaičiuoti atostoginiai, teko atkūrinėti dokumentus. Taip pat nebuvo vedamas registras, kiek darbuotojams priklauso nepanaudotų atostogų. Buvo netinkamai daromi atskaitymai antstoliams iš darbuotojų. Nerastos sąskaitos faktūros. Kadangi nebuvo suvesta daug sąskaitų, tai registrai neatitiko realybės. Kadangi buvo nesuvesti suvesti visi duomenys, atitinkamai neteisingai buvo paskaičiuoti mokesčiai. GPM deklaracijos už paskutinius du metus nebuvo pateiktos. PVM deklaracijos buvo neteisingos. Buvo klastojamos finansinės ataskaitos, nes, nepaisant to, kad įmonė dirbo nuostolingai, buvo direktoriui A. P., bankams, registrų centrui, visoms atsakingoms institucijoms, rodoma, kad įmonė dirba pelningai.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena bankinė kortelė, išduota A. P. vardu, kuria iš bankomato buvo nuimami pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vieną sąskaitą. Iš pradžių buvo nuimtos mažos sumos, po 100-200-300 Lt, po to didėjo, buvo 1000, 1500 Lt. Kad pinigus į savo sąskaitas persivesdavo K. A., yra banko išrašai.
Dėl objekto (duomenys neskelbtini) kaime nurodo, kad buvo nurašyti du katilai. Buvo darbų vadovo įvelta klaida, nurašant katilus. Ta klaida buvo ištaisyta, jis surašė buhalterinę pažymą. Kai darbų vadovas nurašinėjo medžiagas, jis savo sandėlyje turėjo du katilus, bet tie katilai buvo skirtingomis markėmis. Jis neberado katilų, kurie turėjo būti, ir nurašė tokius, kokius turėjo. Buvo patikrintas 300-tinių ir 100-tinių katilų pirkimo istorija, judėjimas per sandėlius, daryta prielaida, kad kažkuriuo momentu buvo sumaišyti katilai nurašymo aktuose. Jeigu buvo nurašyti sumaišyti katilai, jų vertės skirtumas yra pakankamai ženklus, tai reiškia, kad kažkada buvo padarytas per didelis nuostolis, nes nurašyti per didelės vertės katilai, buvo suklysta.
Apie 2008 m. rugpjūčio mėn. sutartį dėl suskystintų dujų katilinės gali pasakyti, kad ateidavo sąskaitos, jis jas suvesdavo ir pateikdavo darbų vadovui tolesniam apdorojimui. Dujas priklausė nurašyti į sąnaudas. Dujos nurašomos į sąnaudas, remiantis verslo apskaitos standarto 6 punktu. Sąnaudos yra resursai, sunaudoti įmonės veikloje. Sutarties sąlygos patvirtina galimybę įtraukti į sąnaudas. Šioje sutartyje yra nurodyta, kad, jeigu bendrovės sumontuota katilinė nefunkcionuos tinkamai, tai ji turi kompensuoti patiriamus šildymo kaštus tuo laikotarpiu, kol sureguliuos katilinės veikimą.
Atliktų darbų operacijų, aktavimo klausimus apsprendžia sutartys. Kaip yra sutartyse, taip ir aktuojama, o nurašymai daromi tada, kai būna aktas. Jeigu sutartyje yra numatytas vienas aktavimas pridavus objektą, tai tuomet, kai priduodamas objektas, pasirašomas perdavimo aktas, tuomet pasirašomas atliktų darbų aktas su faktūra ir atitinkamai tą patį mėnesį padaromas nurašymo aktas. Tokie yra standartai ir taisyklės.
Visos finansinės ataskaitos yra pasirašomos įmonės direktoriaus, bet duomenis paruošia buhalteris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė programa yra „(duomenys neskelbtini)“. Ten viskas yra, galima ją atspausdinti. Sutartis dėl objekto (duomenys neskelbtini) k. gavosi ilgalaikė, 6 metai.
Civilinio ieškovo atstovė J. G. paaiškino, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra apskaičiuotas remiantis mokesčius reglamentuojančiais teisės aktais. Bendra ieškinio suma yra 9164,44 eurų, litais - 31 664 Lt. Ieškinyje nurodė atsakovais abu kaltinamuosius atsakovais, bet pagal tą patikslintą kaltinimą, pagal kaltinime formuluotas pažeistas baudžiamojo kodekso nuostatas mes sutiktųme, jeigu ieškinys būtų priteistas iš A. P., nes veikos iniciatorius galėjo būti A. P., K. A. iš to naudos neturėjo.
FNNT Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta:
Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, atsako ūkio subjekto vadovas“. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01 vykdė A. P..
Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnį, „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė:
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-12 D. B.;
nuo 2010-11-15 iki 2013-02-01 vyriausioji finansininkė K. A. (V.);
nuo 2013- 02-01 iki 2013-02-14 buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens nebuvo;
nuo 2013-02-15 iki 2014-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus D. B..
Išvadoje dėl S. J. atliktų statybos montavimo darbų paslaugų nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 dalies nuostatų, pagal kurias „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 dalies nuostatų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, 2012 metais neįformino S. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugų už 16 936,31 Lt, iš jų 13 996,95 Lt pardavimo pajamų, 2939,36 Lt PVM ir šių operacijų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą.
Dėl S. J. suteiktų statybos montavimo darbų paslaugų už 16 936,31 Lt iš jų 13 996,95 Lt pardavimo pajamų ir 2939,36 Lt PVM, neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis ir šių operacijų neįrašymo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 dalies ir 6 str. 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti asmens, UAB “(duomenys neskelbtini)“ veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikdamas S. J. statybos montavimo darbų paslaugų 2012 m. už 16936,31 Lt, kurių neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751): 3 straipsnio nuostatomis, 4 straipsnio 1 dalies nuostata, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių 1, 2 punktų nuostatomis, 15 straipsnio 1 dalies nuostata ir valstybės biudžetui nesumokėjo 2012 m. 2939 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Specialisto išvadai surašyti buvo pateikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) objektinė sąmata (47002,07 Lt su PVM) ir 2012 metais atliktiems darbams panaudotų medžiagų žiniaraščiai (išvados Nr. (duomenys neskelbtini) priedai), kuriuose nurodyti panaudotų medžiagų pavadinimai, kiekiai, kainos ir sumos. Žiniaraščiai pasirašyti S. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo R. I.. Medžiagų suma pagal minėtus žiniaraščius 12936,31 Lt (be PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui atliktų darbų akto, kuriame būtų nurodytas S. J. ir R. I. vardu pasirašytuose žiniaraščiuose, nurodytų medžiagų panaudojimas ir statybos darbų paslaugų pardavimo PVM sąskaitos faktūros. Todėl pateikta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, neįformino S. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 metais atliktų statybos montavimo darbų už 16936,31 Lt, iš jų 13996,95 Lt pardavimo pajamų, 2939,36 Lt PVM ir šių operacijų neįtraukė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų buhalterinę apskaitą, bei papildomai apskaičiuota sumokėti valstybės biudžetui 2939 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Dėl S. J. suteiktų statybos montavimo darbų paslaugų už 16936,31 Lt iš jų 13996,95 Lt pardavimo pajamų ir 2939,36 Lt PVM, neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, ir šių operacijų neįrašymo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 dalies ir 6 str. 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti asmens, UAB “(duomenys neskelbtini)“ veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2012 metus.
Papildomam tyrimui pateikti atliktų darbų aktas „už 2014 m. 4 mėn.“, kuriame nurodyta atliktų darbų vertė 11361,77 Lt (su PVM), iš jų medžiagų, sunaudotų statybos darbams atlikti, vertė, 5570,32 Lt. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-09 A. J. išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas darbų pardavimas pagal atliktų darbų aktą už 11361,16 Lt ir 2014-04-09 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį į bendrovės kasą priimta 11361,16 Lt (1-3 priedai).
Papildomai pateikti dokumentai nekeičia specialisto išvados dėl S. J. 2012 metais suteiktų statybos darbų paslaugų neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes pagal atliktų darbų akto rekvizitus, jame įforminti statybos darbai atlikti 2014 metais.
Išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ šilumokaičio pardavimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2012-10-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekę Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 (400 V, 11 kW, NVK 4,30) už 14490,91 Lt, PVM 3043,09 Lt, iš viso suma su PVM 17534,00 Lt (išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 6 psl.). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) pasirašyta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo R. I. vardu. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „sąskaitų aktyvumo ataskaita“ įregistruota prekių gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) operacija už 14490,19 Lt (be PVM). Tame pačiame apskaitos registre „sąskaitų aktyvumo ataskaita“ įregistruota prekių gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ operacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo operaciją įformino PVM sąskaitoje faktūroje 2012-10-24 (duomenys neskelbtini). PVM sąskaita faktūra pasirašyta direktoriaus A. P. vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas šilumokaičio TRI pardavimas už 10042,15 Lt, išskirtas PVM 2108,85 Lt, iš viso suma 12151,00 Lt. Šilumokaičio TRI pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kaina, pagal 2012-10-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), yra 5383,00 Lt (su PVM) mažesnė, nei įsigijimo kaina (išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 31-33 priedai).
Apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. S. dėl sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos montavimo darbus penkiuose UAB (duomenys neskelbtini) LT objektuose. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vienam iš objektų pirko kondicionierių ir šilumos grąžinimo sistemą. Pasirašydamas sąskaitoje faktūroje liudytojas K. S. matė, kad perkamos prekės įvardintos kaip šilumokaitis ir suprato, kad pardavėjas taip įvardijo kondicionierių ir šilumos grąžinimo sistemą. Pagal liudytojo K. S. parodymus, šilumos siurblio (šilumokaičio) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012-10-24 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas šilumokaičio TRI pirkimas iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už 10042,15 Lt, išskirtas PVM 2108,85 Lt, iš viso už 12151,00 Lt ir kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įforminta 12151,00 Lt mokėjimo operacija kopijas, 2011-11-30 materialinių vertybių nurašymo akto, rangos sutarties su (duomenys neskelbtini) LT, UAB, statybos darbų bendrovei (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto kopijas.
Atlikta prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpų, kuriuose yra įrengti vandens šildytuvai (2014-05-27 apžiūros protokolas 6 t., b. l. 148) apžiūra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo apžiūra (apžiūros protokolas 2014-05-28, 6 t., b. l. 153 ). Apžiūrėtose patalpose šilumokaičio TRI, kurio pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įformintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-24 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), nerasta.
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-10-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ne šilumokaitį TRI, tai PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, nes joje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojusi 2012-10-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo ir jos duomenis įrašiusi į bendrovės 2012 metų buhalterinę apskaitą, nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-24 PVM sąskaitos faktūros, kurioje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, duomenų panaudojimo 2012 metų buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.
Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2001-03-05 Nr. IX-751, 2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 58 straipsnio nuostatas, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2012-10-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos prekės Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 (400 V, 11 kW, NVK 4,30) už 14490,91 Lt, PVM 3043,09 Lt, iš viso suma su PVM 17534,00 Lt, nepardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o jos vertę pagal 2012-10-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, nurašė į sąnaudas, nepanaudojus apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo teisės įtraukti į PVM atskaitą 3043,09 Lt. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio nuostata, tyrimo metu mažinama 2012 m. spalio mėn. PVM atskaita ir 3043,09 Lt didinama mokėtina PVM suma.
Išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų pagal 2008-08-08 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tyrimui pateikta 2008-08-08 statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suskystintų dujų talpos, katilo ir būtinų katilinės veikimui įrenginių įrengimo gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) montavimo, 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktas 33321,90 Lt sumai (su PVM) ir 2014-04-15 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje įforminta atliktų darbų pagal aktą pardavimo operacija už 27538,76 Lt, 5783,14 Lt PVM, iš viso už 33321,90 Lt (išvados 6-9 priedai). Statybos rangos sutartis pasirašyta P. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. vardu. Atliktų darbų akte užsakovo vardu pasirašė L. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas R. A.. Darbų sąmata prie šios sutarties nepateikta. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 punkte nurodyta, kad katilinė susideda iš suskystintų dujų talpos, katilo ir būtinų katilinės veikimui įrenginių. Katilo, dujų talpos ir kitų įrenginių markės ir parametrai sutartyje ir atliktų darbų akte nenurodyti.
Tyrimui yra pateikta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas „dujofikavimo darbų pagal 2008-09-08 atliktų darbų aktą“ pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 16843,32 Lt (su PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kryžminiam patikrinimui pateikė 2009-09-08 atliktų darbų aktą, kuriame yra išvardinti atlikti darbai ir įrengimai, bet nėra nurodytas objektas, kuriame šie darbai atlikti (10-11 priedai). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą negalima nustatyti, ar dujofikavimo darbai atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydama buhalterinę apskaitą išlaidų pagal atskirus statybos objektus nekaupia. Išlaidas dujofikavimo darbams 14274,00 Lt (be PVM), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), nurašė į sąnaudas, įregistruodama šią sumą apskaitos registre sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „gamybos sąnaudos“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakydama į FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos prašymą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su dujinės katilinės esančios adresu (duomenys neskelbtini), montavimu, pateikė šildymo katilų ir kitų medžiagų pirkimo važtaraščius, kuriuose nurodytos jų įsigijimo PVM sąskaitų faktūrų datos ir numeriai, kiekiai ir sumos, 2014-04-30 nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), dujofikavimo darbų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo važtaraštį, kuriame nurodyta dujofikavimo darbų pirkimo PVM sąskaitos faktūros data, numeris ir suma, bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo D. B. pasirašytus buhalterinės apskaitos registrus – pirkimo operacijų žurnalas, informacija apie prekę, informacija apie sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gamybos sąnaudos), atsargų likučiai, kuriuose pagal D. B. paaiškinimą įregistruotos ūkinės operacijos susijusios su katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), montavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo D. B. pateiktuose registruose ir nurašymo akte nėra nuorodos, kad jame surašyti įrengimai panaudoti minėtos katilinės montavimui (13-18 priedai).
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ katilų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą 2008-09-30 (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą 2010-11-08 (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų gyv. name adresu (duomenys neskelbtini), aktą ir 2014-04-30 nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), dujinėje katilinėje yra sumontuoti du katilai:
- Vitodens 100-W, 35 kW, įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 3966,79 Lt (714,02 Lt PVM, iš viso už 4680,81 Lt); katilo perdavimo darbų vadovui R. A. operacija įregistruota 2009-07-30, nurašyta į sąnaudas pagal 2014-04-30 nurašymo aktą.
- Vitodens 100, 26 kW, įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-11-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 3035,55 Lt (637,46 Lt PVM, iš viso už 3673,01 Lt); katilas užpajamuotas R. I. sandėlyje, katilo perdavimo darbų vadovui R. A. operacija įregistruota 2013-12-20, nurašytas į sąnaudas pagal 2014-04-30 nurašymo aktą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte dėl gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) dujinių katilo montavimo nurodyta, kad katilinėje yra sumontuoti du sieniniai dujiniai katilai. Nurašymo akte 2014-04-30 taip yra nurašyti du šildymo katilai. Šiaulių apygardos prokuratūros 2014-11-19 nutarime, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad name adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas ir apžiūrėtas įrengtas dujų katilas (duomenys neskelbtini) Vitodens 300, kuris iš esmės skiriasi nuo dujų katilo Vitodens 100. Tai yra, 2014-04-30 nurašymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. darbų, atliktų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), akte nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, apie įrenginius, panaudotus suskystintų dujų katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), montavimui.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įrašiusi dokumentus: 2014-04-30 nurašymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų gyv. name adresu (duomenys neskelbtini) aktą, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-30 nurašymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų iš dalies negalima nustatyti asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už tiriamąjį laikotarpį, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01.
Išvadoje dėl dujų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-01-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-16 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė adresu (duomenys neskelbtini) 14,45 tonų suskystintų dujų už 57909,46 Lt. Iš jų dujų vertė 47859,07 Lt, PVM 10050,39 Lt.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 2 straipsnį „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“, „Sąnaudos – visos išlaidos patirtos uždirbant pajamas“. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų patvirtinančių, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos suskystintos dujos panaudotos pajamoms uždirbti. Dėl 14,45 tonos suskystintų dujų nurašymo į gamybos sąnaudas be panaudojimą patvirtinančių dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 47859,07 Lt padidino gamybos sąnaudas ir bendrovės 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie pelną bei neapskaičiavo 3453 Lt pelno mokesčio:
3 lentelė
MetaiDėl dujų nurašymo padidino sąnaudas Lt,Pelnas Lt,Papildomai apskaičiuotas pelno mokestis Lt,deklaruotasturėjo būti deklaruotadeklaravo mažiau20105 452,20347274 01795 452818201117 569,90637238 129317 5702 635201218 229,71(-276 396)(-258 166)18 230 padidino nuostolįbendrovė dirbo nuostolingai, todėl pelno mokestis neskaičiuojamas20136607,26pelnas ir pelno mokestis už 2013 metus bus apskaičiuojamas 2014 metais Iš viso:47 859,07xxx3 453
Pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2010-11-01 iki 2013-04-04, gautose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ suskystintų dujų, nurašytų į sąnaudas be panaudojimą pateisinančių dokumentų, pirkimo PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 10050 Lt įtraukė į PVM atskaitą, PVM deklaracijose 10050 Lt sumažino valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Todėl tyrimo metu papildomai apskaičiuojama sumokėti valstybės biudžetui 10050 Lt PVM (7 t., 14-15 b.l. (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini))).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01, pagal 2009-11-16 sutartį dėl prekių pirkimo-pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-01-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė adresu (duomenys neskelbtini) 23,618 tonos suskystintų dujų už 92154,30 Lt. Iš jų dujų vertė 76160,59 Lt, PVM 15993,71 Lt. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo D. B. parodymus atliko dujų talpos montavimą, vardu 2008-10-14 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) yra įformintas 2080 kg suskystintų dujų pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 6668,60 Lt, iš jų dujų vertė 5651,36 Lt, PVM 1017,24 Lt (1 lentelė). Iš viso, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 25,698 tonos suskystintų dujų už 98822,90 Lt. Iš jų dujų vertė 81811,95 Lt, PVM 17 010,95 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. įtariamojo apklausos protokole, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko suskystintas dujas, nes statybos rangos sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad katilinė veiktų be gedimų visą šildymo sezoną ir būtų sunaudojamas atitinkamas dujų kiekis. Antram, trečiam šildymo sezonui UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo pirkti dujas nes katilinė gesdavo, tai yra nutrūkdavo dujų tiekimas. Po konsultacijų su katilų „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjais ir gamintojais (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad gedimai katilinėje vyko ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo klaidų, bet dėl suskystintų dujų sudėties.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad gedimai dėl suskystintų dujų sudėties katilams Vitodens 100-W, WB1B fiksuoti retai. Suskystintos dujos P turi atitikti propano butano santykį 95 / 5 %. Tokį dujų santykį pateikia gamykla gamintoja. Ši informacija yra ir (duomenys neskelbtini) įrangos kainyne. Pardavėjas privalo informuoti klientą apie reikalavimus kurui. (duomenys neskelbtini) katilų garantinis terminas 24 mėn.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01 pagal 2009-11-16 sutartį dėl prekių pirkimo-pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-01-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė adresu (duomenys neskelbtini) 23,618 tonos suskystintų dujų už 92154,30 Lt. Iš jų dujų vertė 76160,59 Lt, PVM 15993,71 Lt. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo D. B. parodymus atliko dujų talpos montavimą, vardu 2008-10-14 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) yra įformintas 2080 kg suskystintų dujų pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 6668,60 Lt, iš jų dujų vertė 5651,36 Lt, PVM 1017,24 Lt (1 lentelė). Iš viso, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 25,698 tonos suskystintų dujų už 98822,90 Lt. Iš jų dujų vertė 81811,95 Lt, PVM 17010,95 Lt.
1 lentelė
PVM sąskaitos faktūrosdatanumeriskiekis tsuma Lt,PVM Lt, iš viso LtPirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“2009-11-17(duomenys neskelbtini)2,075909,851241,077150,922010-01-27(duomenys neskelbtini)1,54357,50915,085272,582010-06-30(duomenys neskelbtini)1,5985922,771243,787166,552010-11-25(duomenys neskelbtini)1,85452,201144,966597,16Viso 2010 metais:x4,89815732,473303,8219036,292011-01-25(duomenys neskelbtini)1,34449,90934,485384,382011-03-16(duomenys neskelbtini)2,06212,001304,527516,522011-11-02(duomenys neskelbtini)2,06908,001450,688358,68Viso 2011 metais:x5,317569,903689,6821259,582012-01-30(duomenys neskelbtini)1,786025,301265,317290,612012-06-25(duomenys neskelbtini)1,75591,301174,176765,472012-11-23(duomenys neskelbtini)1,896613,111388,758001,86Viso 2012 metais:x5,3718229,713828,2322057,942013-01-18(duomenys neskelbtini)1,986607,261387,527994,782013-05-02(duomenys neskelbtini)1,975584,951172,846757,792013-12-11(duomenys neskelbtini)2,036526,451370,557897,00Viso 2013 metais:x5,9818718,663930,9122649,57Iš viso pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“23,61876160,5915993,7192154,30Pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“2008-10-14(duomenys neskelbtini)2,085651,361017,246668,60Iš viso dujų pirkimas:25,69881811,9517010,9598822,90
UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suskystintas dujas sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 92154,30 Lt, pinigus pervesdama į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą.
Lentelėje Nr. 1 neįrašytas 2 tonų dujų pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 2014-04-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) už 6945,40 Lt (su PVM), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2014-04-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įformino 2 tonų dujų pardavimą L. S., o L. S. sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už dujas 6945,40 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 81811,95 Lt išlaidų, patirtų įsigyjant iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ suskystintas dujas, nurašė į gamybos sąnaudas, nepanaudojus apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, be panaudojimą pateisinančių dokumentų, o PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 17010,95 Lt PVM mokestį įtraukė į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 2 straipsnį „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“, „Sąnaudos – visos išlaidos patirtos uždirbant pajamas“. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų patvirtinančių, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos suskystintos dujos panaudotos pajamoms uždirbti. Dėl 25,698 tonos suskystintų dujų nurašymo į gamybos sąnaudas be panaudojimą patvirtinančių dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 81811,95 Lt padidino gamybos sąnaudas ir bendrovės 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną ir nuostolį) bei neapskaičiavo 8651 Lt pelno mokesčio (2 lentelė)
2 lentelė
MetaiDėl dujų nurašymo padidino sąnaudas Lt,Pelnas Lt,Papildomai apskaičiuotas pelno mokestis Lt,deklaruotasturėjo būti deklaruotadeklaravo mažiau20085 651,36188032193 6835 65184820095 909,85(-255 694)(-249 784)5 909 padidino nuostolį dirbo nuostolingai, todėl pelno mokestis neskaičiuojamas201015 732,473472750 45915 7322 360201117 569,90637238 129317 5702 635201218 229,71(-276 396)(-258 166)18 230 padidino nuostolį dirbo nuostolingai, todėl pelno mokestis neskaičiuojamas201318 718,6676 30395 02218 7192 808Iš viso:81 811,95xxx8 651
Pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01, gautose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suskystintų dujų, nurašytų į sąnaudas nepanaudojus apmokestinamam prekių tiekimui arba paslaugų teikimui, be panaudojimą pateisinančių dokumentų, pirkimo PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 17010,95 Lt įtraukė į PVM atskaitą, PVM deklaracijose 17010,95 Lt sumažino valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Todėl tyrimo metu papildomai apskaičiuojama sumokėti valstybės biudžetui 17010,95 Lt PVM (7 t., b. l. 16-88, 10 t., b. l. 42-104).
Specialistė J. Č. paaiškino, kad dėl sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. J., išvados yra sąlyginės. Apie tai iš dalies yra nurodyta išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 6 psl., kad K. A. iš nuotraukos atpažino S. J., kuris 2012 m. pabaigoje atvažiavęs paaiškino, kad yra susitaręs su bendrovės direktoriumi A. P., paliko pinigus. S. J. pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surašytus statybos darbams panaudotų medžiagų aktus, pasirašytus direktoriaus pavaduotojo R. I. už 12 936,31 Lt ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias medžiagas panaudojo toms sistemoms įrengti. Buvo apklaustas R. I., kuris patvirtino, kad šitos medžiagos buvo panaudotos ir papildomai dar pasakė, kad už atliktas montavimo darbų paslaugas S. J. jis dar skolingas darbą nuo 4 000 iki 10 000 Lt, todėl išvadoje ir paimta ta suma 12 936 Lt medžiagos ir 4 000 Lt darbo užmokestis. Kodėl nurodė ne 10 000 Lt , tai visada, kai nenustatytas konkretus skaičius, imama mažesnė suma, kad nebūtų neteisingai apskaičiuota. Todėl išvada dėl šio objekto yra sąlyginė. Įvertinus papildomus dokumentus išvada nesikeitė. Išvada šioje dalyje nesikeičia - kas buvo atlikta anksčiau, iki 2014 metais, buvo neįforminta dokumentais. Apie tai, kad darbai atlikti 2012 metais, patvirtina S. J. pateikti sąrašai su išvardintomis medžiagomis, kurios buvo panaudotos, reiškia, darbai buvo atliekami, todėl teikia tokią savo išvadą.
Dėl (duomenys neskelbtini) kaime atliktų darbų paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos su ištaisytomis klaidomis nematė. Buhalterinės apskaitos registrą, kuriame buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) kaime panaudoti katilai įrengiant katilinę, naudojo savo išvadoje. Ji buvo bendrovėje su tyrėja, žiūrėjo katilų markes, katilų markės neatitiko, tokios rūšies katilo nebuvo sandėlyje, nebuvo likutyje ir nebuvo tokio pirkimo tuo laiku, kad jis būtų panaudotas.
Už 2012 metus pagal pateiktus aktus buvo matyti, kad buvo naudojamos medžiagos, buvo atliekami darbai, kurie nebuvo įforminti dokumentais, todėl nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Dėl mokesčių, jeigu įforminti atlikti darbai, atsiranda prievolė mokėti PVM, atsiranda pelno mokestis. Sąnaudos padidintos, o pardavimai neparodyti.
Dėl šilumokaičio paaiškina, kad buvo atlikta „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apklausa ir patikrinta vietoje, kokie įrengimai pastatyti vietoje to, kas yra įrašyta PVM sąskaitoje faktūroje. Tada tapo aišku, kad dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. visi rekvizitai turi patvirtinti ūkinės operacijos tapatumą. Buvo parašyta, kad parduoda šilumokaitį, o iš tikrųjų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parodymus ir pagal tai, ką jie turėjo savo objekte, kur turėjo būti pastatytas tas šilumokaitis, ten buvo visiškai kiti įrengimai. Kai vyko tyrimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius aiškino, kad tai ne tas daiktas, kuris nurodytas pirkime.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterė atsako už įrašo teisingumą, jeigu ji gavo dokumentą, reiškia, ji jį įtraukė į apskaitą, jeigu negavo, reiškia - neįtraukė. Apie tai, kodėl neįformintos operacijos, priklauso nuo buhalterinės apskaitos organizavimo, bet ne nuo buhalterės. Už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas, o buhalterė atsako už įrašų teisingumą. Jeigu ji, gavusi tokius dokumentus, įrašė į apskaitą, ji neprivalo tikrinti tų dokumentų turinio.
Nustatyta, kad nuo 2009 m. į objektą (duomenys neskelbtini) kaime dideliais kiekiais buvo vežamos dujos ir viskas buvo aiškinama broko šalinimu. Buvo apklausta visa eilė tarnybų, ekspertų, dujininkų, negauta duomenų, kad buvo atliekami kažkokie garantiniai remontai, dėl to pateikė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo dujas ne pajamoms uždirbti, t. y. padarė išlaidas ir pajamų neuždirbo. Jeigu sutartyje yra numatytos sąlygos ir tam, kad tas sąlygas įgyvendinti, reikia patirti išlaidas. Tai yra sąnaudos. Esmė ta, kad tos operacijos, kurios buvo vykdomos nuo 2009 m. iki 2014 m., buhalterinėje apskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo fiksuojamos. Tos sąnaudos turėjo būti kaupiamos, o nenurašinėjamos. Iš to nurašymo nesimato, ar tos sąnaudos padarytos šitam objektui. Nupirko dujas ir iš karto įtraukė į nurašymo aktą, nepažymėjus, kad būtent tam objektui, nėra sąskaitų, kad matytųsi, kiek sukaupta išlaidų tam objektui. Pajamų dar nebuvo uždirbta nė kiek, o jau buvo sąnaudų. Tai buhalterinės apskaitos yra draudžiama, kadangi nefiksuojama operacija to panaudojimo, kur panaudota. Dujų sunaudojimas turi būti pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentu.
Specialisto A. K. specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 punktą numatyta vyriausio buhalterio atsakomybė, t.y. „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“
FNTT Specialistės išvadose yra nurodytas minėtas įstatymo straipsnis, tačiau galutinėje išvadoje visa atsakomybė tenka Bendrovės direktoriui A. P. pagal minėto įstatymo 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“, t.y. „už apskaitos organizavimą bei dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Pagal tyrimui pateiktą medžiagą matyti, kad apskaitos dokumentai yra išsaugoti, o Bendrovės direktorius tinkamai organizavimo apskaitos skyrių, t. y. tik labai trumpą laiką Bendrovė neturėjo vyriausiojo buhalterio.
FNTT Specialistė pateiktose išvadose nagrinėjo Bendrovės direktoriaus bei pačios Bendrovės pažeidimus, tačiau praktiškai nenagrinėjo vyr. finansininkės K. A. veiksmų, kurie ir sukėlė visas pasekmes Bendrovei ir jos direktorius, t. y. neatlikdama savo tiesioginio darbo.
2013-04-04 Bendrovės direktorius A. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą, kad Bendrovės vyriausioji finansininkė K. A. netinkamai ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, sąmoningai klastojo duomenis, teikė neteisingą informaciją direktoriui, kredito įstaigoms, VĮ „(duomenys neskelbtini)" finansines ataskaitas, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.Nuo 2013-02-15 buhalterinę apskaitą Bendrovėje tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus D. B.. Šios įmonės atstovai, tvarkydami Bendrovės apskaitą nustatė eilę neatitikimų, klaidų bei grobstymų už laikotarpį, kai vyr. finansininke dirbo K. A.. To pasėkoje, sudarant 2012 metų Bendrovės finansines ataskaitas, 2013-04-30 buvo surašyta Bendrovės buhalterinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo ištaisytos tuo metu nustatytos klaidos už 2011 metus, t.y. už tą laikotarpį, kur už buhalterinių įrašų teisingumą atsakė vyr. finansininkė K. A., kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje.2012-12-31 Bendrovės kasoje turėjo būti 8 202,74 Lt pinigų likutis, o buvo tik - 8,19 Lt. Pagal apskaitos dokumentus kasoje turėjo būti fiksuojamas 8 194,55 Lt grynųjų pinigų trūkumas ir šis trūkumas susidarė pas materialiai atsakingą asmenį K. A.. Šis faktas akivaizdžiai atskleidžia 2013-04-04 Bendrovės direktoriaus A. P. kreipimosi į Prokuratūrą teisingumą.2014-04-08 FNNT Specialistės išvados 7 puslapyje nurodyta, kad „už laikotarpį nuo 2010-1101 iki 2014-04-04 K. A. apskaičiuota 41 010,72 Lt mokėtina darbo užmokesčio suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio grynais pinigais K. A. nemokėjo. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose į vyr. finansininkės K. A. asmenines sąskaitas... pervesta 25 954,07 Lt daugiau, iš viso 66 964,79 Lt, nurodant, kad tai yra darbo užmokestis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje K. A. 25 954,07 Lt skola (darbo užmokesčio permoka) bendrovei neįregistruota“.
Kadangi buhalterinė apskaita Bendrovėje turi būti vedama pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodytą tvarką, t. y. „dvejybiniu įrašu - ūkinių operacijų ir ūkimų įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma - / kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.“ Pinigai nuo Bendrovės sąskaitos buvo nurašyti, todėl vyr. finansininkė minėtą sumą turėjo atvaizduoti arba, kaip savo skolą Bendrovei, tačiau tai nebuvo padaryta, arba turėjo nurašyti į kitas išlaidas, tačiau šis faktas FNTT Specialistės nebuvo išnagrinėtas.
2014-04-08 FNTT Specialistės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 5 puslapyje yra nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė K. A. nurodė, kad nesant darbo vietoje direktoriaus, ji priėmė iš asmens vardu „S.“ 17 500, 00 Lt grynųjų pinigų, kuriuos panaudojo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2014-12-19 FNTT Specialistės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2 puslapyje nurodyta, kad „šio namo statybos paslaugų pardavimas apskaitos dokumentais nebuvo įformintas, o užsakovas „S.“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. P. grynais pinigais, sumokėjo 17 000, kurie bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityti.“
Kadangi, 2014-12-19 FNTT Specialistės išvadoje yra nurodyta kita suma, nei 2014-04-08 pateiktoje išvadoje bei nurodyta, kad pinigus gavo direktorius A. P., kai tuo tarpu 2014-04-08 išvadoje nurodyta, kad pinigus priėmė vyr. finansininkė K. A., tai lieka neaišku, kuri pinigų suma yra teisinga ir kas galbūt gavo minėtus pinigus.
Jei vadovautis 2014-04-08 FNTT Specialistės išvada, tai vyr. finansininkė K. A. minėtus pinigus pasisavino, nes ji, būdama vyr. buhaltere, privalėjo pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį minėtas lėšas įtraukti į apskaitos registrus, t. y. gautus pinigus atvaizduoti kasos pajamų orderiu ir kasos knygoje, nes tai jos, kaip materialiai atsakingo asmens prievolė.
2014-12-19 FNTT Specialistės išvadoje palikta nuostata, kad Bendrovė pajamas ir mokesčius turėjo deklaruoti ir sumokėti 2012 metais, o ne 2014 metais. Tokia išvada nėra paremta 10 Verslo apskaitos standartu, kur aiškiai yra apibrėžta, kada yra pripažįstamos pajamos, t. y. kai užsakovas priima darbus ir darbai galutinai atlikti. Darbai objekte galėjo ir buvo pradėti vykdyti nuo sutarties pasirašymo datos, t. y. nuo 2012 metų, tačiau galutinai darbai atlikti, kur užsakovas pripažino, buvo 2014 metais. Todėl negalima traktuoti, kad Bendrovė turėjo pajamų 2012 metais, kai darbai nebuvo pilnai atlikti.
2003-12-18 Viešosios įstaigos LR Apskaitos instituto standartų tarybos (Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis) nutarimu Nr. 1 buvo patvirtintas 10 Verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“. Sis standartas nurodo, kaip ir kada juridiniai asmenys apskaitoje turi fiksuoti pajamas. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio „Pajamų ir sąnaudų pripažinimas“ 1 punktą nurodyta, kad „pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas.“ Šie išvardinti teisės aktai nusako, kaip turi būti pripažįstamos pajamos. Minėto 10 Verslo apskaitos standarto 18 punktas nurodo, kada įmonė privalo pripažinti pajamas už atliktas paslaugas.
Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.“ Šis straipsnis aiškiai apibrėžia tai, kad nėra kategoriškos prievolės, kad sąnaudos tenka tik pajamoms uždirbti, tuo pačiu nėra Pelno mokesčio įstatyme jokios nuorodos, kad negalima parduoti prekes ar paslaugas nuostolingai.
Pagal tyrimui pateiktą medžiagą galima būtų tvirtinti, kad tik vienu atveju yra Bendrovės pažeidimas, t. y., Bendrovė pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnį, apskaičiuojant Bendrovės pelno mokestį už 2009-2013 metus, t. y. kadangi nebuvo įformintas dujų pardavimas, todėl šios realiai patirtos sąnaudos turėjo būti nurašomos 2014 metais, kai realiai yra parduota įranga su veikimu. Šis faktas rodo, kad tai yra mokestinis pažeidimas, pildant Pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) kuri buvo teikiama Šiaulių apskrities VMI, nes sąnaudos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams, tačiau skiriasi tik laikotarpis tarp apskaitos registrų ir Pelno mokesčio deklaracijos. Pelno mokesčio įstatymas nenumato jokių apribojimų, kad negalima parduoti pigiau savikainos. Jei buvo susitarimas, kad dujiniai katilai turi veikti, tai visi garantiniai darbai bei nuostolių atlyginimai yra įprastinės veiklos sąnaudos, kaip tai numatyta Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnyje.
Pagal atliktą tyrimą iš dalies galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatus už kaltinamajame akte nurodytą laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 4 d.. Šį iš dalies nustatymą lėmė buvusios vyr. finansininkės K. A. veiksmai dėl atskirų buhalterinių įrašų atvaizdavimo apskaitos registruose.
Daroma išvada, kad Bendrovės vyr. finansininkė K. A., pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį, t. y. neteisingai atvaizduodama apskaitoje buhalterinius įrašus, taip pat nevesdama atskirų registrų, padarė žalą Bendrovei.
Specialistas A. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditorius Ši įmonė atlieka auditus, teikia mokesčių konsultacijas, apskaitos klausimus.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. buhalterė K. A. atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą. Ataskaitų pateikimas registrų centrui, deklaracijų pateikimas mokesčių inspekcijai, yra vyriausiojo finansininko buhalterio darbas. Kelia abejonių FNNT specialistės išvados.
2014 m. A. J. išrašyta sąskaita faktūra už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, kas rodo, jog negalima traktuoti, kad Bendrovė turėjo pajamas 2012 metais, kai darbai nebuvo pilnai atlikti.
Dėl šilumokaičio pardavimo laiko, kad teigti, kada pardavėjas išrašė pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, pirkėjas prekę priėmė, apmokėjo, automatiškai pats nurašė, jog pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltas, nėra jokio pagrindo.
Kalbant apie dujas matyti, kad dujos buvo vežamos į (duomenys neskelbtini) kaimą, tai rodo, kokiame objekte jos sunaudotos. Apskaitoje galima fiksuoti dujas iš karto nurašant kaip bendraūkines išlaidas. Dujos yra tas produktas, kurio, atvežus, nepripilsi kiek nori, jis ir iš karto yra sunaudojamas. Kadangi jos sunaudojamos, tai jos gali būti ir nurašomos, tik skaičiuojant mokesčiams pelno mokestį. Jos galėjo būti nurašomos tokiu atveju, jeigu būtų buvęs įvykęs pardavimas ir kaip garantinio remonto išlaidos. Tai yra mokestinis klausimas, kaip atvaizduoti skaičiuojant pelno mokestį. Pelno mokesčio įstatyme nuo 2002 m. nėra tokios nuostatos, kad negalima parduoti nuostolingai, yra pasakyta, kad turi atitikti rinkos kainą. Dėl PVM, tai yra pasakyta, kad, jeigu yra pardavimo kainos, vykdoma ekonominė veikla, šiuo atveju atskirais atvejais su PVM nėra sietinos sąnaudos. Šiuo atveju net PVM atskaita yra galima net ir kažkiek pajamų uždirbant.
Dėl katilų, kad rasti kitos rūšies katilai, paaiškina, kad pagal Įmonės finansinės atskaitomybės įstatymo 7 str. kartą į metus įmonė turi atlikti inventorizaciją, kurios metu randamos klaidos ar neatitikimai. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. klaidos yra taisomos, nustatant, surašant buhalterinę pažymą. Įmonė, 2014-12-31, surašydama buhalterinę pažymą, automatiškai klaidą - katilų atstatymą – ištaisė. Skaičiuojant pelno mokestį už 2015 m., šita klaida yra ištaisyta.
Tvirtina savo pateiktą išvadą.
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamasis A. P. jam inkriminuotų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. , 182 str. 1 d., nepadarė.
Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė byla Nr. 2K-7-29-942/2016).
Kaip matyti iš A. P. pateikto kaltinimo dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis 2012 m. neįformino S. J. suteiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugų pardavimo operacijų už 16936,31 Lt ir šių operacijų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kaltinimas grindžiamas FNNT specialistės J. Č. išvada, kad jai pateikti iš S. J. paimti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 metais atliktiems darbams panaudotų medžiagų žiniaraščiai (išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 5-9 priedai), kuriuose nurodyti panaudotų medžiagų pavadinimai, kiekiai, kainos ir sumos. Žiniaraščiai pasirašyti S. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo R. I.. Medžiagų suma pagal minėtus žiniaraščius 12936,31 Lt (be PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui atliktų darbų akto, kuriame būtų nurodytas S. J. ir R. I. vardu pasirašytuose žiniaraščiuose, nurodytų medžiagų panaudojimas ir statybos darbų paslaugų pardavimo PVM sąskaitos faktūros. Todėl buvo pateikta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, neįformino S. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 metais atliktų statybos montavimo darbų už 16936,31 Lt, iš jų 13996,95 Lt pardavimo pajamų, 2939,36 Lt PVM ir šių operacijų neįtraukė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų buhalterinę apskaitą. Teisiamajame posėdyje J. Č. paaiškino, kad apklaustas R. I. patvirtino, kad už atliktas montavimo darbų paslaugas jis dar buvo skolingas už žmonių darbą nuo 4 000 iki 10 000 Lt, todėl išvadoje ir paimta 12 936 Lt suma už medžiagos ir 4 000 Lt darbo užmokestis, viso 16 936,31 Lt.
Šios specialistės išvados nepatvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-08-02 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. J.. Šia sutartimi Bendrovė įsipareigojo atlikti vėdinimo, šildymo, nuotekų, vandentiekio sistemų montavimo darbus.
Baigus darbus 2014-04-09 ir 2014-08-06 Bendrovė išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A. J. už atliktus statybos bei vėdinimo sistemos darbus už bendrą 19 314,66 Lt sumą, įskaitant PVM. Minėtas PVM sąskaitas faktūras pasirašė, kaip gavėjas S. J. ir už paslaugas buvo atsiskaityta. Šis faktas rodo, kad galutiniai darbai, kuriuos pirkėjas priėmė, buvo atlikti 2014 metais. Skaičiuojant 2014 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesio pardavimo PVM, minėtos sumos yra įtrauktos ir priklausantys mokesčiai sumokėti. Taip pat 2014 metų finansinėse ataskaitose minėtos sumos taip pat yra atvaizduotos apskaitos registruose.
Liudytojas S. J. parodė, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas sumokėjo, kai buvo atlikti visi darbai. 2012 metais jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei K. A. 17 000 Lt neperdavė, su ja nėra bendravęs. Liudytojas R. I. parodė, kad panaudotų medžiagų žiniaraščius (t. 7, b. l. 41-44) surašė ir pasirašė abu su S. J. sau žiniai, nes objekte buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo medžiagos, kad užbaigus darbus to nepamiršti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudotų medžiagų vertė buvo įskaičiuota į bendrą atsiskaitymo kainą, tarpiniai atliktų darbų aktai nebuvo surašomi. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas S. J..
Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. J. nepardavė statybos paslaugų, panaudotų medžiagų žiniaraščiai (t. 7, b. l. 41-44) negali būti traktuojami kaip įvykusių ūkinių operacijų įrodymas.
Žemesnės instancijos teismas
10 Verslo apskaitos standartu yra apibrėžta, kad pajamos pripažįstamos tada, kai darbai galutinai atlikti ir užsakovas priima darbus. S. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), objekte galėjo ir buvo pradėti vykdyti nuo sutarties pasirašymo datos, t. y. nuo 2012 metų, tačiau galutinai darbai buvo baigti 2014 metais. Todėl negalima traktuoti, kad Bendrovė turėjo pripažinti pajamas 2012 metais, kai darbai nebuvo pilnai atlikti.
Kaip matyti iš A. P. pateikto kaltinimo dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis 2012 m. spalio mėn. pateikė vyriausiajai finansininkei K. A., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukti 2012-10-24 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, nes joje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos - UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą šilumokaitį TRI, turinį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šilumokaičio TRI UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. Kaltinimas grindžiamas FNTT specialistės J. Č. išvada, kad, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios prekės, kaip šilumokaitis nepirko, nes pagal nurašymo aktą šios prekės nurodytoje sumontavimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta.
Teismas įvertinęs ištirtų įrodymų visetą laiko, kad šis kaltinimas nepagrįstas. Bylos dokumentais nustatyta, kad 2012-10-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekę Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 už 14 490,91 Lt, tame skaičiuje PVM - 3 043, 09 Lt.
2012-10-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šilumokaitį TRI už 12 151 Lt, tame skaičiuje PVM- 2 108,85 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkdama prekę iš Bendrovės, priėmė PVM sąskaitą faktūrą, savo buhalterinėje apskaitoje užsipajamavo ir po to nurašė. Ant pirkimo PVM sąskaitos faktūros yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašas bei vyr. buhalterės parašas, t. y. tai patvirtina, kad minėtą prekę UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir sumokėdami pardavėjui pinigus, jokių pretenzijų neturėjo.
Iš sąskaitos faktūros (7 t., b. l. 66) matyti, kad įsigyjant prekę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgame pavadinime yra raidės TRI, o išrašytoje pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekės pavadinimas „Šilumokaitis TRI“.
Liudytojas K. S. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko šilumokaitį karštam vandeniui ruošti. Kasos pajamų orderyje ir sąskaitoje faktūroje pasirašė už tas operacijas, kurias atliko, niekas nebuvo klastojama.
Prekės pavadinimo panašumas (raidės TRI) apskaitos dokumentuose, liudytojo K. S. parodymai, pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų nebuvimas patvirtina faktą, kad šilumokaičio TRI pardavimas yra įvykęs ir savikainos nurašymas yra teisingas.
Teismas atmeta kaip įrodymus tyrėjos 2014-05-27 ir 2014-05-28 surašytus protokolus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktas šilumokaitis nerastas PC „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakingas už parduotos prekės panaudojimą.
Kaip matyti iš A. P. pateikto kaltinimo dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis 2014 m. balandžio mėn., žinodamas, kad 2014-04-30 nurašymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) akte nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, o būtent apie įrenginių – Vitodens 100-W, 35 kW, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 4680,81 Lt ir Vitodens 100, 26 kW, įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-11-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 3673,01 Lt, panaudojimą suskystintų dujų katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), montavimui, neužtikrino, kad šie aktai nebūtų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
2014-12-19 FNTT Specialistės išvadoje yra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai 2014-04-30 nurašymo akte neteisingai nurašė dujinius katilus, t.y. ne tuos, kurie realiai buvo sumontuoti (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. A. parodė, kad jis vadovavo darbams įrengiant katilinę adresu (duomenys neskelbtini) pabaigus darbus sudarė atliktų darbų aktą ir padarė medžiagų nurašymą. Nurašė 2 katilus „Vitodens 100“, nes jo sandėlyje programoje buvo tokie katilai, o „Vitodens 300“ sandėlyje tuo metu nebuvo. Jis nurašė tuos katilus, kurie buvo „popieriniame“ sandėlyje. Pagal dokumentus „Vitodens 100“ buvo sandėlyje, realiai jų neturėjo. Dėl katilų nurašymo neatsimena, ar informavo direktorių, ar buhalterę.
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis A. P. žinojo, kad 2014-04-30 nurašymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), akte nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį – nurašyti ne tie katilai, kurie sumontuoti, taip pat nėra duomenų, kad tai padaryta tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pagal 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, t. y. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Tyrimui buvo pateikta 2014-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė pažyma, kurioje Bendrovės vyr. buhalteris, sudarydamas 2014 metų finansines ataskaitas rastas klaidas dėl dujinių katilų nurašymo ištaiso. Toks klaidų taisymas yra numatytas Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio „Klaidų taisymas“ 4 punkte, t.y. „klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data.“
Bendrovė nepažeidė minėto straipsnio, t. y. klaidas ištaisė iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo datos.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. P. veikoje nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.
Iš 2008-08-08 Statybos rangos sutarties matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo P. S. pasirašyta sutarties dėl suskystintų dujų katilinės gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimui. Sutartyje numatytos sąlygos: į sutarties apimtį įeina ne mažiau kaip 1 metų (bandomųjų) sunaudotos dujos; rangovo eksploataciniai darbai vykdomi ne trumpiau nei 12 mėn. po katilinės įrengimo ir galutiniai pridavimai vykdomi tik bandymams pasibaigus ir visiškai įvykdžius sutarties sąlygas. Iš atliktų darbų akto matyti, kad sutartyje numatyti darbai baigti 2014 m. balandžio mėn. (10 t. , b. l. 27-28, 29). 2014-04-15 Bendrovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus L. S..
Darbai buvo atliekami nuo 2009 metų iki 2014 metų. Per šį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko dujas. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš viso, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 25,698 tonos suskystintų dujų už 98822,90 Lt, iš jų dujų vertė 81811,95 Lt, PVM 17 010,95 Lt, ir pateikė adresu (duomenys neskelbtini), kurias iš karto nurašydavo į sąnaudas, nors pardavimo neįformino.
UAB (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta: pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 punktą yra nurodyta, kad „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.“ Šis straipsnis aiškiai apibrėžia tai, kad nėra kategoriškos prievolės, kad sąnaudos tenka tik pajamoms uždirbti, tuo pačiu nėra Pelno mokesčio įstatyme jokios nuorodos, kad negalima parduoti prekes ar paslaugas nuostolingai. Dujos yra specifinė prekė, kurios negalima saugoti sandėlyje, kaip įprastinės prekės. Suskystintos dujos turi būti iš karto supilamos į tam skirtus indus. Kadangi Bendrovė pati negalėjo ir neturėjo tam sąlygų saugoti suskystintų dujų, tai vadovaujantis 11 Verslo apskaitos standarto „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ 6 punktu, kuriame nurodyta, kad „tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.“ Pagal Bendrovės apskaitos registrus matyti, kad taip ir buvo padaryta, t. y. suskystintos dujos buvo iš karto nurašomos į sąnaudas. Bendrovė nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo, nes vadovavosi apskaitos principais.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovė pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnį, apskaičiuojant Bendrovės pelno mokestį už 2009-2013 metus, t. y. kadangi nebuvo įformintas dujų įrangos pardavimas, todėl šios realiai patirtos sąnaudos turėjo būti nurašomos 2014 metais, kai realiai buvo parduota įranga su veikimu. Tai yra mokestinis pažeidimas, nes sąnaudos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams, tačiau skiriasi tik laikotarpis.
Šias specialisto išvadas patvirtina kiti įrodymai. Liudytojas P. S. parodė, kad sumontuota katilinės sistema neveikė 5 metus. Pagal sutartį už dujas mokėjo dukra tada, kada katilinė pradėjo veikti. Liudytojas D. B. parodė, kad iki katilinės priėmimo eksploatacijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dujas priklausė nurašyti į sąnaudas. Dujos nurašomos į sąnaudas, remiantis verslo apskaitos standarto 6 punktu. Sąnaudos yra resursai, sunaudoti įmonės veikloje. Sutarties sąlygos patvirtina galimybę įtraukti į sąnaudas. Šioje sutartyje yra nurodyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontuota katilinė nefunkcionuos tinkamai, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kompensuoti patiriamus šildymo kaštus tuo laikotarpiu, kol sureguliuos katilinę. Remiantis išdėstytais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25,698 tonų suskystintų dujų už 98822,90 Lt, iš jų dujų vertė 81811,95 Lt, PVM 17 010,95 Lt, pateikė adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai nurašė į sąnaudas vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus.
Įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą, taip pat aukščiau teismo išdėstytas išvadas, susijusias su A. P. pateiktu kaltinimu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, teismas konstatuoja, kad nenustatyta, jog A. P., siekdamas išvengti 22992 Lt (6658,94 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius D. B., K. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą D. B., nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sąmoningai nepateikė jiems duomenų, kad 2012 m. S. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė gyvenamojo namo statybos montavimo darbų paslaugas už 16936,31 Lt, kad dujos, įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 98822,90 Lt, ir prekė Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 (400 V, 11 kW, NVK 4,30), įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17534 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81811,95 Lt dėl dujų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išlaidos 14490,91 Lt dėl prekės Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl to asmenys, tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2008 m. spalio mėn., 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. sausio, birželio, lapkričio mėn., 2011 m. sausio, kovo, lapkričio mėn., 2012 m. sausio, birželio, spalio, lapkričio mėn., 2013 m. sausio, gegužės, gruodžio mėn. įrašė tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie išskirtą pirkimo 17010 Lt ir 3043 Lt PVM mokestį, bei 2012 m. įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2012 m. tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie apmokestinamųjų tiekimų vertę ir neapskaičiavo sumokėtino 2939 Lt pridėtinės vertės mokesčio už S. J. suteiktas paslaugas 16936,31 Lt sumai, taip pat siekdamas išvengti 8651 Lt (2505,50 Eur) pelno mokesčio, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius D. B., K. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą D. B., nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sąmoningai nepateikė jiems duomenų, kad dujos, įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 98822,90 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81811,95 Lt dėl dujų įsigijimo nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl to asmenys, tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, 2009-04-04, 2010-03-04, 2011-04-11, 2012-06-01, 2013-05-06, 2014-06-02 įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną - mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, tai yra 2008 m. - 2013 m. laikotarpiu 81811,95 Lt sumai padidino gamybos sąnaudas bei neapskaičiavo 8651,00 Lt pelno mokesčio mokėtino į valstybės biudžetą - 2008 m. - 848 Lt, 2010 m. - 2360 Lt, 2011 m. - 2635 Lt, 2013 m. - 2808 Lt, 2009 m. deklaravo 5909 Lt didesnį nuostolį, 2012 m. deklaravo 18230 Lt didesnį nuostolį, ir šiuos tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną 2008-11-24, 2009-12-12, 2010-02-26, 2014-07-22, 2010-12-27, 2011-03-10, 2011-04-26, 2011-12-27, 2012-02-25, 2012-07-25, 2012-11-26, 2012-11-16, 2012 m., 2013-05-03, 2013-03-25, 2013-05-02, 2009-04-04, 2010-03-04, 2011-04-11, 2012-06-01, 2013-05-06, 2014-06-02, asmenys, tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino (BK 182 straipsnio 1 dalis) ar apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 2 dalis). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014, 2K-152/2015).
Remdamasis aukščiau padarytomis išvadomis dėl A. P. pateikto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, jog A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2008-01-01 iki 2014-07-01 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių į pridėtines vertės mokesčių deklaracijas metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pridėtinės vertės mokesčius, pelną bei pateikė šias deklaracijas Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nesumokėjo 22992 Lt pridėtinės vertės mokesčio, nesumokėjo 8651 Lt pelno mokesčio, taip apgaule išvengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą viso 31643 Lt už 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., dėl to išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Kaltinamosios K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Jos atsakomybė sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajai K. A. bausmę už padarytą nusikaltimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
K. A. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, yra neteista, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus. Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir nėra jokių baudžiamajame kodekse numatytų aplinkybių, kurios duotų pagrindą skirti kitą, ne laisvės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai K. A. skirtina Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės bausmė, artima jos minimumui.
Tačiau baudžiamojoje byloje yra Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, suteikianti teisę kaltinamosios K. A. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių, susijusių tiek su kaltinamosios K. A. padaryta veika, tiek su kaltinamosios asmenybe, visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, jog K. A. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
K. A. padarė vieną nusikaltimą, jos padaryta veika nėra smurtinio pobūdžio, nusikalto pirmą kartą, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina du mažamečius vaikus, byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo būtų pažeidusi teisės aktus. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamosios K. A. turimus teigiamus socialinius ryšius ir kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas minimaliam įstatyme numatytam terminui. Atidedant bausmės vykdymą K. A. skirtinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.
Civiliniu ieškovu byloje pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės turto pasisavinimo 2013-05-06 pareiškė 64 000 Lt (18 535,68 Eur) dydžio civilinį ieškinį dėl K. A. nusikalstamų veiksmų padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., p. 63-64, 68 b. l.). 2015-09-01 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas advokatės J. Grigaliūnienės, pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš K. A. priteisti 18 535,68 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 6000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti (12 t. 96-101, 103 b. l.). Baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė J. Grigaliūnienė sakant baigiamąsias kalbas nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo palaiko tik iš dalies ir, atsižvelgiant į tai, kad K. A. dalį turtinės žalos (513,70 Eur (1773,70 Lt)) jau atlygino (pinigus išieškojo antstolis R. K.), prašo priteisti iš K. A. 9378,80 Eur (32 383,12 Lt) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 6000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti (13 t. 145-148 b. l.).
Pažymėtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kaltinamoji K. A. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 9892,50 Eur (34156,81 Lt). Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamosios K. A. nusikalstamo veikimo (turto pasisavinimo) ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys – 9892,50 Eur (34156,81 Lt) žala civiliniam ieškovui padaryta nusikalstamais K. A. veiksmais, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas ir kaltinamoji K. A. privalo visiškai atlyginti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., Lietuvos Respublikos CK 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji K. A. atlygino dalį turtinės žalos (513,70 Eur (1773,70 Lt)), padarytos turtinės žalos dydis mažintinas iki 9378,80 Eur (9892,50–513,70 Eur) ir priteistinas civiliniam ieškovui iš kaltinamosios K. A..
Kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį ir dėl bendrovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamosios K. A. priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Lietuvos Respublikos CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintame civiliniame ieškinyje (12 t. 96-101 b. l.) nurodyta, kad dėl K. A. nusikalstamų veiksmų įmonė patyrė didelių nepatogumų, papildomų išlaidų, įmonės darbuotojai ir buhalterines paslaugas teikianti pasamdyta įmonė, taisant K. A. VMI pateiktus žinomai neteisingus duomenis, tikslino ir teikė VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaracijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva ėmėsi priemonių nustatyti mokestinę nepriemoką valstybei, savo lėšomis ir pasitelkusi vidinius išteklius ištaisė visus K. A. padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo trukdomi buvę ir esami įmonės darbuotojai, jie buvo apklausinėjami, patyrė nepatogumus, darbuotojų kolektyve atsirado įtampa. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl kaltinamosios K. A. nusikalstamų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta neturtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausiami įmonės darbuotojai, jie buvo atitraukti nuo tiesioginio savo darbo ir patyrė nepatogumų, buvo taisomi K. A. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai, K. A. VMI pateiktos įmonės deklaracijos, kas taip pat sukėlė papildomų nepatogumų. Tai, kad dėl įmonės darbuotojų neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla nagrinėjama teisme neabejotinai sumenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdį klientų akyse. Taigi dėl K. A. veiksmų buvo sutrikdyta normali įmonės veikla, pablogėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinė reputacija. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl K. A. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad K. A. tyčinė nusikalstama veika sukėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto praradimą – pakankamai didelę turtinę žalą, nesukėlė negrįžtamų pasekmių, į abiejų šalių turtinę padėtį – civilinis ieškovas yra juridinis asmuo, iš savo veiklos gaunantis pajamas, K. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu yra motinystės atostogose), ištekėjusi, turi šeimą - augina du mažamečius vaikus, turi registruoto turto (butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kaimiškojoje sen., (duomenys neskelbtini) raj.), taip pat į tai, kad kaltinamoji yra palyginti jauno amžiaus, sveika, darbinga. Be to, teismas atsižvelgia ir į asmens, padariusio žalą, požiūrį į padarytą veiką – K. A. kalta prisipažino tik iš dalies. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, į kaltinamosios turtinę padėtį, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos mažintinas, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš K. A. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei kaltinamojo elgesio.
Civiliniu ieškovu byloje pripažinta Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo pareiškė civilinį ieškinį. 2016-02-19 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujama atstovės J. G., pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį, prašydama iš K. A. ir A. P. priteisti 9164,44 Eur (31643 Lt) žalai, padarytai valstybės biudžetui, atlyginti (13 t. 75, 76 b. l.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 109 str. prasme baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta žala, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat neturtinė žala ir gali būti negautos pajamos. Pagrindas žalai – konkrečios nusikalstamos veikos požymiai, apibrėžiantys byloje nagrinėtinas ir įrodinėtinas aplinkybes. Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika.
Pareikštame civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. P. ir K. A., pažeisdami mokesčių (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir kt.) įstatymus, aplaidžiai tvarkydami buhalterinę apskaitą, padarė valstybės biudžetui 9164,44 Eur žalą. Taigi Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paremtas mokesčių įstatymais, tačiau ieškinio dalykas – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujama žala, padaryta valstybės biudžetui, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamosios K. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., todėl Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys K. A. atžvilgiu atmestinas. Nagrinėjamoje byloje mokestinių įstatymų pažeidimu buvo kaltinamas tik A. P., tačiau nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymių ir yra išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys A. P. atžvilgiu paliktinas nenagrinėtas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013-05-30 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, laikinai, šešių mėnesių laikotarpiui, buvo apribotos K. A. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaimiškojoje sen., (duomenys neskelbtini), uždraudžiant K. A. minėtu turtu disponuoti. Šio laikino K. A. nuosavybės teisių apribojimo terminas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pratęstas. Kadangi civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys iki šiol nėra visiškai atlygintas, laikino K. A. nuosavybės teisių į minėtą jai nuosavybės teise priklausantį turtą apribojimo terminas pratęstinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Kaltinamajai K. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Šiaulių apygardos teisme paketuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2013-04-30 kratos metu, paketuose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2014-07-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal 2014-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pakete Nr. 8 saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2014-08-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal 2014-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-10-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal 2014-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pakete Nr. 9 saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-03-19 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščiu, 2013-11-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pakete Nr. 10 saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui atliekant dokumentų tyrimus kaip lyginamieji pavyzdžiai, pakete Nr. 12 saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išorinis diskas, paimtas 2013-04-30 kratos metu, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, paimtas 2014-10-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu, pakete Nr. 13 saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, pateikti 2014-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šiaulių apygardos teisme pakete Nr. 11 saugomos 11 kompaktinių plokštelių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos, kaip priemonė nusikalstamai veikai atskleisti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str.1 d., 2 d. 8 p. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant K. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo K. A. palikti jai paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str.1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš K. A. priteisti 9378,80 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, pareikštą A. P. atžvilgiu, palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, pareikštą K. A. atžvilgiu, atmesti.
Pratęsti iki visiško civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atlyginimo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į K. A. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Šiaulių apygardos teisme paketuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus 2013-04-30 kratos metu, paketuose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus 2014-07-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal 2014-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pakete Nr. 8 saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus 2014-08-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal 2014-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-10-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal 2014-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pakete Nr. 9 saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-03-19 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščiu, 2013-11-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pakete Nr. 10 saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui atliekant dokumentų tyrimus kaip lyginamieji pavyzdžiai, pakete Nr. 12 saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išorinį diską, paimtą 2013-04-30 kratos metu, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, paimtą 2014-10-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu, pakete Nr. 13 saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pateiktus 2014-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šiaulių apygardos teisme pakete Nr. 11 saugomas 11 kompaktinių plokštelių, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.