Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1964-674/2020 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei J. G. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. G., prašė priteisti iš atsakovės išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metai; priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

15. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. K. tėvas yra R. K. (trečiasis asmuo), mama – J. K. (šiuo metu G.) (atsakovė) (gimimo liudijimas) (1 t., b. l. 5). Šeimoje yra dar vienas nepilnametis vaikas – E. K., kuris gyvena kartu su motina – atsakove J. G. (Gimimo liudijimas, 2018 m. sausio 11 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą) (1 t., b. l. 37, 53).

17. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 28 d. pažyma apie A. K. mokymąsi) (1 t., b. l. 6). A. K. mokosi gerai; mokymosi pažangumo vidurkis 8,2; pamokas lanko gerai; aktyviai dalyvauja beveik visuose centro renginiuose bei projektuose; dalyvauja socialinės paramos akcijose, konkursuose; yra draugiška, pareiginga, grupės draugų mylima (2020 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) pateikta A. K. charakteristika) (2 t., b. l. 1). Ieškovei nuo 2019 m. vasario 1 d. buvo suteiktos akademinės atostogos vieniems metams (elektroninis susirašinėjimas) (1 t., b. l. 39). Ieškovės draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 391,88 Eur (2019 m. spalio 29 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą) (1 t., b. l. 9). A. K. gauna išmokas vaikui po 60,00 Eur nuo 2020 m. sausio 1 d., anksčiau buvo po 50,16 Eur (2020 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) pažymos) (2 t., b. l. 2–3).

18. Į bylą pateikti kvitai apie ieškovės patiriamas išlaidas pragyventi (2 t., b. l. 4–6).

19. Atsakovė J. G. neįgali, jos darbingumo lygis 30 procentų, nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 73). J. G. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 70–75). J. G. netekto darbingumo pensija sudaro 338,73 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas apie netekto darbingumo pensijos paskyrimą) (1 t., b. l. 86). Atsakovei priklauso transporto priemonė, ji turi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 108, 111–118, 139).

20. Į bylą pateikti išrašai iš banko sąskaitos, patvirtinantys apie atsakovės mokamas įmokas už būsto kreditą, gaunamą darbo užmokestį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokamas išmokas (1 t., b. l. 45–52); atsakovės darbovietės 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn. atsiskaitymo lapeliai (1 t. b. l. 84–85, 129–130); būsto kreditavimo sutartis, turto draudimo sutartis, ryšio paslaugų sutartis, vartojimo kredito sutartys, sąskaitos už būsto draudimą, ryšio paslaugas (1 t., b. l. 40–106, 111–126, 132–137).

21. Trečiasis asmuo (ieškovės tėvas) R. K. gauna darbines pajamas, mėnesio darbo užmokestis iš dviejų darboviečių apie 250 Eur (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–8). Trečiajam asmeniui nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą (2019 m. lapkričio 27 d. VĮ Registrų centras pažyma „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“) (1 t., b. l. 10–12); trečiojo asmens vardu registruotos 2 transporto priemonės (2019 m. gruodžio 3 d. VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones (1 t., b. l. 13). Į bylą pateikti banko išrašai apie trečiojo asmens atliekamus mokėjimus E. K. ir A. K. (1 t., b. l. 65–68).

Dėl teismo šališkumo

22. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra šališkos, neteisingos, prieštaraujančios civilinėje byloje esantiems pateiktiems objektyviems įrodymams bei nustatytiems faktams. Atsakovė akcentavo, jog teismo sprendimas pažeidė žmogiškumo ir lygiateisiškumo principus; civilinę bylą nagrinėjusi teisėja akivaizdžiai demonstravo globą ieškovei, jie yra seni pažįstami, trečiasis asmuo buvo muzikantas civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos dukters vestuvių pokylyje, jie mokėsi toje pačioje vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini), užaugę, persipynę vieni su kitais pažintimis. Atsakovės vertinimu, sąžininga teisėja, kuri atsakingai eitų paskirtas teisingumo vykdytojos pareigas, nusišalintų nuo bet kokios bylos nagrinėjimo, tačiau teisėja dirbo priešingai – nereikalavo iš ieškovės jokių dokumentų, įrodančių jos mokslus, surašė sprendimą, netyrusi gauto ieškinio pagrįstumo, gyrė ieškovę už pažangų mokymąsi, galbūt bendravo su ieškove kitokioje aplinkoje ir aptarinėjo civilinės bylos baigtį.

23. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalis). Be šio Kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).

24. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo nereiškė, su teismo sudėtimi sutiko. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų, tokių pagrindų nepatvirtina ir civilinės bylos medžiaga. Atsakovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrįstų prielaidų abejoti, jog civilinė byla pirmosios instancijos teisme negalėjo būti išnagrinėta nešališkai. Pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos atsakovės teisės ar kiltų abejonių dėl jos šališkumo, nenustatyta, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės laikytinos nesudarančiomis pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu.

25. Siekiant pašalinti atsakovės keliamas abejones dėl galimo teisėjos šališkumo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

26. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantys teisėjai turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, sprendžiama, kad ji nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla galėjo būti išnagrinėta, pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išklausius pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, darytina išvada, kad atsakovės nurodytieji argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, o vienos iš ginčo šalių atžvilgiu nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo daryti išvados, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.

30. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiam vaikui.

Dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiems vaikams pagrindų

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

33. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. K. mokosi (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė mokosi gerai; mokymosi pažangumo vidurkis 8,2; pamokas lanko gerai; aktyviai dalyvauja beveik visuose centro renginiuose bei projektuose; dalyvauja socialinės paramos akcijose, konkursuose; yra draugiška, pareiginga, grupės draugų mylima. Darytina išvada, kad ieškovė yra pažangi, t. y. savo pareigos mokytis sąžiningai ir pareigingai nėra pažeidusi.

37. Pažymėtina, kad pagal CPK 12, 42, 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis) arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK nenumano galimybės apeliacinio skundo grįsti naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis ir pan.

38. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pajamų neturi, iš tėvo gaunamų lėšų pragyventi negali, o darbas ir iš jo gaunamas darbo užmokestis trukdytų mokslui. Pragyvenimas per mėnesį jai kainuoja apie 600 Eur (maistas – apie 300 Eur, rūbai – 60 Eur, mokymo priemonės – apie 150 Eur, higienos reikmenys – apie 50 Eur, laisvalaikio išlaidos – 40 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra darbinga, turi nekilnojamojo turto ir gali teikti išlaikymą, todėl iš jos priteistina po 300 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina. Teismas pažymėjo, jog jei iš atsakovės pilnametės dukters paramai jai mokantis pagal bendrojo ugdymo programą ir siekiant pirmos kvalifikacijos įgijimo su perspektyva įgyti aukštesnį išsilavinimą būtų priteista po 80 Eur per mėnesį, tai nepažeistų atsakovės interesų ir bent iš dalies būtų patenkinti ieškovės poreikiai.

39. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovės draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., jos sudarė 391,88 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė gauna išmokas vaikui po 60,00 Eur nuo 2020 m. sausio 1 d., paramą jai taip pat teikia trečiasis asmuo (tėvas). Į bylą yra pateikti kvitai apie ieškovės patiriamas išlaidas pragyventi. Kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, kurie suteiktų galimybę įvertinti sunkią ieškovės turtinę padėtį, teismui nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės draudžiamąsias pajamas aktualiu laikotarpiu; nėra rašytinių įrodymų apie tai, ar ieškovei yra mokama stipendija; ar ieškovei buvo suteiktas ugdymo įstaigos bendrabutis arba atsisakyta jį suteikti; duomenų apie ieškovės patiriamas išlaidas pragyventi (kokias konkrečias ir kasmėnesines išlaidas ieškovė patiria būsto nuomai, mokesčiams ir pan.); nepateikti duomenys apie ieškovės nekilnojamąjį bei kitą privalomai registruotiną turtą.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 3 d. vykusio posėdžio metu teismas protokoline nutartimi nutarė įpareigoti ieškovę pateikti: deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą, pažymas dėl darbo, pažymą iš savivaldybės apie gaunamas pajamas, duomenis apie pažangumą, lankomumą, charakteristiką ir pamokų grafiką, pažymą apie gaunamą darbo užmokestį.

41. Byloje nepateikta duomenų nuo kada ieškovė sugrįžo iš akademinių atostogų (ieškovei nuo 2019 m. vasario 1 d. buvo suteiktos akademinės atostogos vieniems metams, o teismas priteisė išlaikymą nuo 2019 m. gruodžio 19 d.), nepateikta jokių duomenų apie ieškovės studijų tvarkaraščius, studijų grafikų intensyvumą, užsiėmimų laiką, kurių pagrindu būtų galima įvertinti ieškovės užimtumą mokymosi įstaigoje bei jos galimybes dirbti laisvu nuo studijų laiku. Be to, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ugdymo įstaigos, kurioje mokosi ieškovė, priimtus sprendimus dėl ugdymo tvarkos buvusio karantino laikotarpiu, t. y. po 2020 m. kovo 16 d. karantino įvedimo.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų apie ieškovės turimas sąlygas bei galimybes dirbti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės bandymą gauti paramą, paskolą, ir duomenų apie tai, ar išnaudotos visos protingos galimybės pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečių pilnamečio vaiko poreikių ir jo galimybių gauti papildomų pajamų pragyvenimui nustatymas yra fakto klausimas, kurį įrodyti privalo materialinio išlaikymo prašantis pilnametis asmuo ( CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo atsižvelgti į ieškovės gaunamas pajamas, taip pat ir patiriamas išlaidas, o svarbiausia – įvertinti jos galimybes bei pastangas įsidarbinti, tai šiuo atveju, byloje nesant ieškovės pajamas, išlaidas bei užimtumą patvirtinančių įrodymų, nebuvo padaryta. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiog konstatavo, kad pilnamečiam asmeniui išlaikymas yra reikalingas; pilnametis vaikas siekia įgyti išsilavinimą pagal (duomenys neskelbtini); ieškovė turi pareigą lankyti pamokas, kad įgytų vidurinį išsilavinimą, pirmąją profesinę kvalifikaciją, todėl objektyvių galimybių dirbti ieškovė neturi.

44. Atsižvelgdamas į ieškovės byloje pateiktus įrodymus, išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl išlaikymo prašančiam pilnametystės sulaukusiam besimokančiam asmeniui būtinumo, dėl galimybės įvertinti kokia konkrečiai suma reikalinga ir pan.

Dėl atsakovės galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovei

45. Antroji esminė CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra tėvų galimybė teikti paramą, t. y. teismas privalo nustatyti bei įvertinti realią tėvų galimybę teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Akcentuotina, kad tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą.

46. Vertindamas atsakovės galimybes teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog atsakovė dirba, gauna nuolatines pajamas, pareigūnų valstybinę pensiją, turi nekilnojamojo turto, automobilį, turi ir paimtų kreditų, yra neįgali, augina nepilnametį sūnų. Įvertinęs minėtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš atsakovės priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur per mėnesį būtų patenkinti ieškovės poreikiai. Teismas vertino, kad atsakovė turi galimybę teikti bent nedidelę materialinę paramą ir prisidėti prie savo dukros išlaikymo iki ieškovė mokysis ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

47. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė yra neįgali, jos darbingumo lygis 30 procentų, atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją, darbo užmokestį, jai priklauso transporto priemonė, ji turi nekilnojamojo turto, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės mokamas įmokas už suteiktus kreditus, mokamus mokesčius, gaunamą darbo užmokestį, gaunamas išmokas.

48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nors ir įvardijo pateiktus duomenis iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės turtinę padėtį, įvertinti jos turimo turto ir finansinių įsipareigojimų balansą, tačiau šių aplinkybių neištyrė, neįvertino bei konkrečių išvadų nepadarė. Teismas taip pat neanalizavo ar priteistas išlaikymas iš esmės nepablogins paramą teikiančios motinos ir kitų šeimos narių turtinės padėties, ar atsakovei pačiai nereikalinga parama ir pan.

49. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsižvelgiant į esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės neįgalumą, gaunamų pajamų ir būtinų išlaidų santykį, teismo sprendimas šiurkščiai pažeidžia mamos ir nepilnamečio sūnaus interesus, tačiau apeliacinio teismo atkreiptinas dėmesys, kad preliminariai vertinant, tikėtina, jog atsakovės turimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims yra didesni už jos nuosavybės teise valdomo turto vertę. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo tiek nepilnamečius, tiek pilnamečius vaikus, esant paramos reikalingumui, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas minimaliomis pajamomis, išlaikymo teikėjo nerūpestingu, neatsakingumu, ar nesąžiningu elgesiu.

50. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė turi didelių kreditorinių įsiskolinimų, nėra lemianti dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgus į atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus, nėra pakankamo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad atsakovė neturi galimybės teikti ieškovei reikalingą materialinę paramą. Tačiau konkrečias išvadas galima padaryti tik ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių. Teismas turi pareigą įvertinti CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas – atsakovės galimybes teikti paramą.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tinkamai nenustačius ir neįvertinus visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, negalima spręsti dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiam vaikui. Šiuo atveju yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas nenustatęs, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, neįvertino realios atsakovės galimybės tokį išlaikymą teikti. Taip pat nenustatė ir neįvertino ar išnaudotos visos protingos galimybės pačiai ieškovei pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Dėl to liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

52. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje, nes apeliacinės instancijos teismas dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008, 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

53. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, neištyręs visų reikšmingų aplinkybių bei esminių įrodymų, neatskleidęs bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti pirmiau nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes bei išreikalauti atitinkamus rašytinius įrodymus, būtinus byloje pareikštiems reikalavimams tinkamai išnagrinėti, ir tik tada spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

54. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas spręsti šiam teismui išnagrinėjus ieškinį iš esmės pakartotinai, priėmus galutinis procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui.