- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-616-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18101-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Medicinos bankas“
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- D. P., VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovui L. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu, tretieji asmenys – D. P., VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-18 nutartimi nustatytą ir atsakovo praleistą terminą kreiptis į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo; įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą antstoliui dėl palikimo aprašo sudarymo ir prašymą Vilniaus m. 9 notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, t.y. 121/1660 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo ir neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų per nustatytus terminus, ieškovui suteikti teisę už atsakovą L. P. atsakovo lėšomis pateikti antstoliui prašymą dėl palikimo aprašo sudarymo ir prašymą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bei įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą VĮ Registrų centras.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-30 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Nurodė, jog palikimo priėmimas bei visi veiksmai, susiję su palikimo priėmimu, yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl teismas negali įpareigoti asmenis pasinaudoti jiems įstatymo suteiktomis teisėmis. Mirus fiziniams asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Jei palikimo niekas nepriima, paveldimas turtas pereina valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės. Kadangi palikimo priėmimas yra asmens teisė, bet ne pareiga, teismas negali įpareigoti atsakovą kreiptis į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo bei į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o po to įregistruoti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pažymėjo, kad ginčo dalyku gali būti tik tokie atsakovo veiksmai / neveikimas, kurie atitinkamiems asmenims (šiuo atveju ieškovui) sukelia teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad net ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl ieškinį atsisakė priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį ir ieškovo ieškinį priimti nagrinėti teisme. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo neveikimas pažeidžia banko, kaip kreditoriaus interesus. Vadovaujantis CPK 558 str., CPK 163 str. l p., susiformavusia teismine praktika hipotekos bylose, kreditorius negali vykdyti priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui įkeisto vertingo turto (121/1660 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) iki nebus įregistruoti nekilnojamojo turto ir hipotekos registruose paveldimo turto įpėdinio duomenys. Kreditorius, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, pareiškime inter alia privalo nurodyti ir įkeisto turto savininką. Šiuo atveju nekilnojamojo turto ir hipotekos registruose bei hipotekos lakšte įkeisto turto savininku yra nurodytas miręs E. P., todėl priverstinis skolos išieškojimas iš šio asmens turto CPK 558 str. pagrindu yra neįmanomas, o tai pažeidžia ieškovo teises. Atsakovas, priėmęs palikimą, neatliko jokių tolimesnių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimo tinkamu įforminimu ir paveldėjimo teisių įregistravimu nekilnojamojo turto ir hipotekos registruose bei hipotekos lakšte, taip užkirsdamas kelią vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto vertingo nekilnojamojo turto. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog palikimo priėmimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl teismas negali įpareigoti atsakovą pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Nurodo, kad atsakovas dar 2009-09-14 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, todėl Testamentų registre nuo 2009-09-22 buvo registruotas palikimo priėmimo faktas, t. y. pagal tuo metu galiojusią CK 5.50 str. 1 d. nuostatą, atsakovas jau įgyvendino savo teisę priimti palikimą, tačiau neatliko paveldimo turto aprašymo ir įregistravimo procedūrų. Tokiais atsakovo L. P. veiksmais sukuriama situacija, kad priėmus palikimą (šį juridini faktą įregistruojant Testamentų registre) ir toliau netvarkant palikimo įregistravimo procedūrų, sudaromos kliūtys kitiems įpėdiniams turtą paveldėti ir atitinkamai ieškovui vykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto turto vertės. Tokia neapibrėžta situacija sudaro sąlygas L. P. piktnaudžiauti savo teisėmis, nes kreditorius tiesiog neturi jokių galimybių išieškoti skolą iš įkeisto turto vertės. Bankas prašo teismo įpareigoti ne priimti palikimą, o atlikti tolimesnius veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių tinkamu įforminimu ir įregistravimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu, konstatavęs, jog net ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, ieškovo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. K., Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje S. B. v. D. R., S. R., bylos Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t.y. nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, dėl ko skundžiamojoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str., 135 str.).
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo UAB „Medicinos bankas“ pateikto ieškinio priėmimo klausimą, viršijo CPK normų reglamentuotos ieškinio priėmimo stadijos ribas, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu susijusias teisės normas, nukrypo nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto prašymas išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu priimti nagrinėti teisme, netenkinamas, nes ieškinio priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.