Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovei J. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., R. Z., valstybės įmonei Registrų centrui, V. Ž. įmonei „Inžineriniai matavimai“, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi, prašo panaikinti J. B. surašytos deklaracijos 2019 m. gegužės 9 d. tvirtinimą ir įregistravimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, suteikiant jai Nr. ACCR-20-190509-01343, kurios pagrindu įregistruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl J. B. 2018 m. kovo 15 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą 2019 m. gegužės 9 d. patvirtinimo ir įregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. ACCR-20-190509-01343, kurios pagrindu įregistruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, gyvenamojo namo statybai pagal uždarosios akcinės bendrovės „Pastogė“, projekto vadovė B. P., 2007 metais parengtą projektą Nr. 2126/07 „Vienbutis gyvenamasis namas. Nauja statyba. (duomenys neskelbtini).“ Kauno miesto savivaldybės administracija 2008 m. sausio 14 d. išdavė statybos leidimą Nr. 38-3 GN 2-6.

Užbaigus gyvenamojo namo statybą, J. B. (statytoja) per įgaliotą asmenį A. D. (toliau – ir įgaliotas asmuo) IS „Infostatyba“ 2019 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. CCR-100-190503-04672. Kartu su šiuo prašymu statytojos buvo pateikta 2018 m. kovo 15 d. pažyma Nr. 1 apie statinio atitiktį projekto sprendiniams, kuria statytoja pasirašytinai patvirtino, kad prašyme patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nurodytas statinys yra pastatytas pagal Inspekcijai pateikto projekto sprendinius. Prie minėto prašymo kartu su kitais duomenimis taip pat buvo pateikta V. Ž. įmonės „Inžineriniai matavimai“ 2017 m. gruodžio mėn. atlikta pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka.

Bylos duomenimis, statytojos įgalioto asmens 2018 m. kovo 15 d. prašymas Inspekcijos atsakingo pareigūno 2018 m. kovo 28 d. buvo atmestas, nurodant pastabą, jog nėra nurodytas atstumas geodezinėje nuotraukoje iki sklypo ribos (žiūrint sklypo plano viršutinę dalį). Inspekcijos specialistė nurodė, jog negali nustatyti, ar išlaikytas 3 m atstumas iki sklypo ribos, nes geodezinėje nuotraukoje nurodytos koordinatės, o projekte nurodyti atstumai metrais.

Bylos duomenimis, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo, po to, kai trečiajam asmeniui R. Z. inicijavus teisminį ginčą dėl Inspekcijos veiksmų neteisėtumo statybos užbaigimo procedūroje (netikrinant faktinės situacijos vietoje pagal Deklaracijoje nurodytus atstumus), Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3244-505/2020 buvo panaikinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 15 d. administracinio akto Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ dalis dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo ir Inspekcija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundo dalį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo.

Teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3244-505/2020 pagrindu Inspekcija, atlikusi pakartotinį Deklaracijos teisėtumo patikrinimą, Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktu Nr. DTA–50 konstatavo, kad Deklaracija neatitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatų (patikrinimo akto 2.7 papunktis), neišlaikyti projekte numatyti atstumai nuo statinio iki sklypo ribos (patikrinimo akto 3.1 papunktis).

STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nurodyta, jog statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, privalomas rašytinis besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas. Patikrinimo akte detalizuota, jog STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad nepateiktas gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko (teismo pastaba R. Z.) rašytinis sutikimas, neišlaikant norminio atstumo nuo gyvenamojo namo (1 buto pastato) žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki sklypo ribos. Patikrinus IS „Infostatyba“ prie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (prašymo reg. Nr. CCR-100-190503-04672) pridėtus projekto sprendinius, nustatyta, kad sklypo plano brėžinyje Nr. 2126/07-00-TP-SP-1 sklypo šiaurės kryptimi nuo projektuojamo pastato ties ašių (4-F ir A-4) sankirtomis atstumas iki sklypo ribos nurodytas – 3,25 m. Inspekcijos užsakymu 2020 m. lapkričio 24 d. atlikus sklype pastato geodezinius matavimus nustatyta, kad pagal MB „Ardela“ 2020 m. lapkričio 24 d. pastato kontrolinę nuotrauką, kurioje nuo pastatyto pastato sklypo šiaurės kryptimi atstumas iki sklypo ribos nurodytas – 2,71–2,58 m, sklypo šiaurės kryptimi iki sklypo ribos nuo pastato labiausiai atsikišusių šlaitinio stogo konstrukcijų (karnizo) nurodytas atstumas 2,08–2,15 m. IS „Infostatyba“ prie 2019 m. gegužės 3 d. pateikto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (prašymo Nr. CCR-100-190503-04672) pridėtoje pastato kontrolinėje nuotraukoje nuo pastatyto namo, sklypo šiaurės kryptimi, atstumas iki sklypo ribos, nurodytas – 3,05 m. Taigi patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo akte užfiksuota, jog atstumai nuo pastatyto pastato ribos šiaurės kryptimi iki gretimo žemės sklypo ribos buvo mažesni negu nurodyta Deklaracijoje ir nesiekė 3 metrų, o matuojant atstumą nuo pastato labiausiai atsikišusių šlaitinio stogo konstrukcijų buvo nustatytas dar mažesnis, t. y. 2,08–2,15 m atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos.

Nors atsakovė abejojo MB „Ardela“ 2020 m. lapkričio 24 d. pastato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nurodytų matavimų tikslumu, tačiau objektyviais įrodymais jų nepaneigė. Kad konkrečiu atveju nebuvo laikytasi teisės aktais reikalaujamo 3 metrų atstumo nuo pastatyto gyvenamojo namo iki gretimo žemės sklypo ribos, pagrindžia ir kitos patikrinimo akte nurodytos aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai. V. Ž. atsakydamas į Inspekcijos privalomąjį nurodymą pripažino, jog 2017 m. gruodžio mėn. atlikta pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka, kurioje nurodytas 3,05 m atstumas nuo pastatyto pastato iki žemės sklypo ribos (šiaurės kryptimi) (kuri buvo pateikta IS „Infostatyba“ kartu su pakartotiniu prašymu patvirtinti deklaraciją) neatitinka faktinės situacijos dėl matavimų klaidos ir neįvertinimo pastato lauko sienų apšiltinimo medžiagų storio. Be to, administracinės bylos Nr. eI3-3244-505/2020 nagrinėjimo metu gretimo žemės sklypo, esančio M. (duomenys neskelbtini), savininkas R. Z. pateikė UAB „Topoera“ 2020 m. vasario 5 d. pastato kontrolinį geodezinį planą, kuriame nuo pastatyto gyvenamojo namo sklypo šiaurės kryptimi atstumas iki jo sklypo ribos nurodytas 2,61–2,70 m, o atstumas iki sklypo ribos nuo namo labiausiai atsikišusių šlaitinio stogo konstrukcijų (karnizo) nurodytas 2,09–2,20 m. Taigi duomenys labai artimi MB „Ardela“ 2020 m. lapkričio 24 d. pastato kontrolinėje nuotraukoje nurodytiems matmenims. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, jog pakanka įrodymų byloje konstatuoti, jog konkrečiu atveju nebuvo išlaikytas teisės aktais nustatytas minimalus 3 metrų atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos, kaip numato statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punktas, kuriame taip pat įtvirtinta, jog mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo turi būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.

Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę, nustačius viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 29 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spręstina, jog, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tuomet termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus.

Kaip minėta, nagrinėjant bylą nustatyta, jog Inspekcijoje 2020 m. sausio 2 d. buvo gautas gretimo žemės sklypo savininko R. Z. skundas dėl Deklaracijos išdavimo teisėtumo. Inspekcija, patikrinusi IS „Infostatyba“ esančius su deklaracijos tvirtinimu susijusius dokumentus, pažeidimų nenustatė, apie tai 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. 2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ informavo R. Z., kuris, nesutikdamas su Inspekcijos 2020 m. sausio 15 d. raštu, pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2020 m. vasario 19 d. kartu su R. Z. skundu į administracinę bylą Nr. eI3-3244-505/2020 buvo pateiktas UAB „Topoera“ 2020 m. vasario 5 d. pastato kontrolinis geodezinis planas, kuriame nurodyti mažesni atstumai nuo pastato iki gretimo žemės sklypo ribos negu nurodyti Deklaracijoje. Pagal „Liteko“ duomenis, skundas su kitais priedais, be kita ko, ir su minėtu kontroliniu geodeziniu planu Inspekcijai buvo išsiųstas 2020 m. vasario 28 d., todėl Inspekcija, susipažinusi su šiuo dokumentu, vadovaudamasi rūpestingumo ir atidumo kriterijais, turėjo pagrindą suabejoti Deklaracijose užpildytais duomenimis iki gretimo sklypo ribos ir nedelsdama imtis veiksmų šias aplinkybes patikrinti. Šią pareigą pažymėjo ir Regionų apygardos administracinio teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3244-505/2020, kuriame nurodė, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, susijusį su statybos užbaigimo dokumento (deklaracijos) teisėtumu, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą (Taisyklių 35 punktas), ar pareiškėjo nurodomi asmenys (tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir R. B.) teisėtai vykdė statybos darbus 0,06 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi iš kitos bylos duomenų matyti, jog Inspekcija jau nuo R. Z. skundo Inspekcijai pateikimo dienos (2020 m. sausio 2 d.), o juolab nuo specialiomis žiniomis pagrįsto dokumento, t. y. pastato kontrolinio geodezinio plano gavimo dienos (2020 m. vasario–kovo mėn.) turėjo pakankamai duomenų apie galimus teisės pažeidimus, kuriuos nedelsdama privalėjo patikrinti, tačiau to neatliko ir į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. praleidusi kreipimosi terminą viešajam interesui ginti. Teismo vertinimu, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas dviejų mėnesių terminas, kuris skaičiuotinas nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, konkrečiu atveju nuo patikrinimo akto, nepateisina pareiškėjos delsimo kreiptis į teismą priežasčių.

Tačiau netgi sprendžiant, kad pareiškėja termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nepraleido, nėra pagrindo pareiškimo tenkinimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

Teismų praktikoje, be to, pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą ir nuosavybės teises į jį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1832/2012). Nors Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo nustatyta įstatyme, tačiau kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu yra ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo, daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas viešojo intereso apsaugai (LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, jog pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialieji reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso (žr. 2009 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. A822-65/09). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, naikindamas deklaracijos galiojimą, turėtų nustatyti tikrąjį statytojų nuosavybės teisių ribojimo turinį ir įvertinti, ar šis ribojimas proporcingas. Proporcingumo principo taikymas turi reikšmę vertinimui, ar turi būti paneigtos nagrinėjamu atveju asmenų įgytos nuosavybės teisės, ar kitomis priemonėmis negalima ištaisyti esamos padėties. Inspekcija, kreipdamasi į teismą dėl viešojo intereso, privalo aiškiai motyvuoti, kokį viešąjį interesą gina, išdėstyti viešojo intereso apgynimo aplinkybes, dėl kokio viešojo intereso – visai visuomenei svarbių vertybių saugojimo, turėtų būti ribojamos asmenų nuosavybės teisės, prašyme turi būti pagrindžiama, kaip pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės buvo kreipiamasi į teismą (2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020, 2020 m. spalio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog Deklaracijos patvirtinimas ir įregistravimas jau sukėlė teisines pasekmes, nes Deklaracijos pagrindu viešame registre įregistruotos statytojos daiktinės teisės į gyvenamąjį pastatą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėja kaip statytoja atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas šiai teisei įgyvendinti. Nėra ginčo, jog žemės sklypas, kuriame pastatytas statinys, valdomas nuosavybės teise, jog statybai buvo išduotas statybos leidimas ir projektas, kurių sprendinių teisėtumas nėra nuginčytas ir esminių nukrypimų nuo minėtų dokumentų byloje nenustatyta.

Teismas pažymi, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta nuostata: jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai.

Taigi TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta norma kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo sieja Deklaracijos panaikinimą ne bet kokiu atveju, o nustačius savavališką statybą, o kaip to pasekmė turi būti taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Šią išvadą leidžia daryti TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje numatyta nuostata, jog, teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Be to, TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas terminas, per kurį galima kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, t. y. jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai.

Nagrinėjamu atveju Deklaracijos ir 2017 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu gyvenamojo namo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir galioja nuo 2019 m. gegužės 15 d. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. pasibaigus aptartam terminui, tai sudarytų savarankišką pagrindą pareiškėjos prašymui atmesti, jei būtų nustatyta, kad statyba buvo savavališka. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Patikrinimo akte nėra konstatuoti savavališkos statybos veiksmai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Inspekcija dėl savavališkos statybos jos metu (nuo 2008 metų iki 2017 metų) būtų surašiusi savavališkos statybos aktus. 2020 m. lapkričio 27 d. Patikrinimo akto 1.2 papunktyje, pagal kurį buvo tikrinami duomenys, ar „dėl statinio surašytas savavališkos statybos aktas“, pažymėta „Ne“. Patikrinimo akto 3.2 papunktyje, pagal kurį buvo tikrinama, ar „nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus STR 1.05.01:2017 79.1–79.3 papunkčiuose ar pažeidžiančių nustatytus 79.4 papunktyje“, pažymėta „Taip“, taigi, nurodyta, kad 2019 m. gegužės 9 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-20-190509-01343 šiuo aspektu atitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 reikalavimus. Šias aplinkybes pareiškėja patvirtino teismui rašytiniais paaiškinimais ir teismo posėdžio metu. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. patikrinimo akte nustatytų aplinkybių taip pat nekvestionavo.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte apibrėžta, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tokių duomenų byloje nenustatyta. Taigi byloje akivaizdu, jog panaikinus Deklaraciją savavališkos statybos procedūrų nebus imtasi.

Patikrinimo akte Deklaracijos neatitiktis teisės aktų reikalavimams grindžiama STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto pažeidimu dėl to, kad kartu su pateiktu prašymu patvirtinti deklaraciją Nr. CCR-100-190503-04672 nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, konkrečiu atveju matyti, jog dėl neišlaikyto 3 metrų atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos nebuvo gautas ir pateiktas besiribojančio žemės sklypo savininko R. Z. rašytinis pritarimas. Teismo vertinimu, šio pažeidimo pašalinimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu ir įstatyme nustatytais tikslais dėl visai visuomenei svarbių vertybių apsaugos, o susijęs tik su privačiu, konkrečiai gretimo žemės sklypo savininko interesu, todėl darytina išvada, jog Inspekcija turėjo tik formalų, bet ne faktine situacija ir teisiniu reglamentavimu pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų ginčo teisinio reglamentavimo požiūriu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju prašoma taikyti viešo gynimo priemonė, pareiškime grindžiama abstrakčiais viešo gynimo argumentais, nustačius, jog ginčo atveju vyrauja ne visai visuomenei svarbių vertybių išsaugojimas, o privataus intereso gynimas, būtų neproporcinga ir nepateisintų įstatymo nustatytų tikslų ir įstatymo leidėjo lūkesčių dėl viešojo intereso apgynimo, neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintos nuosavybės teisių neliečiamumo apsaugos.

Nesant aiškumo ir apibrėžtumo, kokį viešąjį interesą konkrečiai gina pareiškėja, sprendimas negali būti priimamas pareiškėjos naudai, o susiklosčiusi situacija, nepaneigus įgytos nuosavybės teisės, gali būti ištaisyta kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis, teismo nuomone, pasinaudojant Civiliniame kodekse nustatytais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.). Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Inspekcija prašo teismo priteisti 70 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. B. už kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimą ir pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Trečiojo suinteresuoto asmens suinteresuoto asmens atstovė advokatė D. K. prašo priteisti 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir pateikė pinigų priėmimo kvitus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Taigi, pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos priskirtinos prie kitų išlaidų, nesusijusių su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Inspekcijos pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. prašė Inspekcijos pareiškimą patenkinti, t. y. siekė to paties rezultato, kaip Inspekcija, tačiau konkrečiu atveju netenkinus Inspekcijos pareiškimo, trečiojo suinteresuoto asmens teisės neapginamos, nes priimtas jam nepalankus teismo sprendimas, todėl jo prašymas dėl išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. Z. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.