Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-3244-505/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-08-31
Bylos Nr.: eI3-3244-505/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00432-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Daina Kukalienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: R. Z.
Trečiasis asmuo: J. B., R. B.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3244-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00432-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 17.6; 51.5; 55.1.1; 57.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjui R. Z., jo atstovei advokatei D. K., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei E. G., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir R. B. atstovei advokatei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir R. B., dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Z. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 15 d. raštą Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pranešdamas, kad J. B. ir R. B. jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neesant gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo pastatė pastatą - gyvenamąjį namą, nesilaikydami nustatytų atstumų nuo gretimo žemės sklypo ribos, kadangi išmatavus atstumą nuo pastatyto gyvenamojo namo iki jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, atstumas sudaro 2,61 m nuo šoninio fasado kampo šiaurės vakarų pusėje, 2,45 m nuo šoninio fasado vidurio šiaurinėje pusėje, 2,70 m nuo šoninio fasado kampo šiaurės rytų pusėje ir 2,09 m šiaurės vakarų pusėje ir 2,20 m nuo stogo kampo šiaurės rytų pusėje. Pažymėjo, jog jis minėtos institucijos prašė patikrinti, ištirti ir nustatyti ar J. B. ir R. B. pagrįstai deklaravo, kad gyvenamasis namas, pastatytas laikantis galiojančio statybos projekto, nustatyti ar statytojai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis, jeigu deklaruodami nurodė, kad statyba vykdoma teisėtai, taip pat pateikti statinio projektą ir jo pakeitimus, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statybos leidimą bei 2019 m. gegužės 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-190509-01343. Pabrėžė, kad atsakovė, išnagrinėjusi jo skundą, 2020 m. sausio 15 d. rašte „Dėl 2019-12-30 skundo“ Nr. (15.2)-2D-611 nurodė, kad patikrinus dokumentus įkeltus IS „Infostatyba“ prie 2019 m. gegužės 3 d. pateikto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo nustatyta, kad 2008 m. sausio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. 38-3 GN2-6, iš prie prašymo pridėtų projekto sprendinių nustatyta, kad sklypo plano brėžinyje Nr. 2126/07-00-TP-SP-l, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurės kryptimi, nuo projektuojamo pastato, ties ašių (4-F ir A-4) sankirtomis, atstumas iki sklypo ribos nurodytas - 3,25 m, kontrolinėje nuotraukoje nuo pastatyto pastato, sklypo šiaurės kryptimi, atstumas iki sklypo ribos, nurodytas - 3,05 m bei nurodė, jog pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl deklaracija apie statinio statybos užbaigimą patvirtinta ir užregistruota IS „Infostatyba“. Akcentavo, kad su minėtu atsakovės raštu nesutinka, kadangi nagrinėjant jo skundą, nebuvo atliktas faktinės situacijos patikrinimas vietoje, t. y. nebuvo nuvykta į vietą vizualiai apžiūrėti statinio, matavimo priemonėmis nebuvo patikrinti deklaracijoje nurodyti duomenys, nepalyginti jie su statinio projekte numatytais ir faktiškai įgyvendintais sprendiniais, faktiškai buvo atliktas tik statytojo pateiktų dokumentų formalus patikrinimas duomenų bazėje. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė betarpiškai ir objektyviai neištyrė, neišanalizavo ginčo situacijos, netinkamai atliko jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, dėl to priėmė nepagristą sprendimą neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat netinkamai atliko jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, pažeidė gero administravimo principą ir nesilaikė numatyto teisinio reglamentavimo. Mano, jog aplinkybę, kad ginčijamame rašte nurodyta informacija, jog nuo pastatyto pastato, sklypo šiaurės kryptimi, atstumas iki sklypo ribos, nurodytas - 3,05 m neatitinka faktiškai įgyvendintų sprendinių, patvirtina pastato kontrolinis - geodezinis planas, kurį 2020 m. vasario 5 d. atliko uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui 2019 m. gruodžio 30 d. pateikus skundą dėl gretimame žemės sklype vykdytų statybos darbų teisėtumo patikrinimo, buvo išanalizuoti ir patikrinti su ginčo dalyku susiję dokumentai ir nustatyta, kad deklaracijos tvirtinimo metu pažeidimų nustatyta nebuvo, todėl deklaracija apie statinio statybos užbaigimą buvo patvirtinta ir užregistruota IS „Infostatyba“. Teigė, jog apie šias nustatytas aplinkybes pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. sausio 15 d. skundžiamu raštu Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“, taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, deklaracijos pagrindu žemės sklype 2019 m. gegužės 15 d. yra įregistruotas gyvenamasis namas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka bei pareiškėjas informuotas apie tai, kad manant, jog minėta deklaracija pažeidžia jo teises, jis įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog ne skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, o galimai neišlaikant norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos pastatytas gyvenamasis namas, todėl pareiškėjui manant, jog atlikti statybos darbai dėl gyvenamojo namo, kurio statybai yra išduotas statybos leidimas, ir kurio statyba užbaigta surašius, patvirtinus bei įregistravus IS „Infostatyba“ deklaraciją, kuri yra įregistruota valstybės įmonės Registrų centre, vis tik pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Mano, kad net ir teismui panaikinus ginčijamą raštą, rezultatas iš esmės nepasikeistų, t. y. pareiškėjo teisės nebūtų apgintos ir atitinkamai ginčas iš esmės nebūtų išspręstas, todėl byla nagrinėjamu atveju turėtų būti nutraukta. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju statytojos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ atsakovei 2018 m. kovo 15 d. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. CCR-100-180315-02676 ir kartu su šiuo prašymu statytojos pasirašytą 2018 m. kovo 15 d. pažymą apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, V. Ž. Inžineriniai Matavimai 2017 m. gruodžio mėnesio atlikta požeminių inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka, pastatų energinio naudingumo sertifikatas, V. Ž. Inžineriniai Matavimai 2017 m. gruodžio mėnesio atlikta sklypo su statiniais kontrolinė geodezinė nuotrauka, projektavimo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais parengtas „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“, statybos leidimas, 2017 m. gruodžio mėnesio parengta statinio kadastro duomenų byla, statytojo įgaliojimas pateikti prašymą dėl deklaracijos patvirtinimo, žemės sklypo bendraturčio sutikimas ir kiti dokumentai, tačiau šis prašymas Inspekcijos atsakingo pareigūno 2018 m. kovo 28 d. buvo atmestas, nurodant pastabą: „nėra nurodytas atstumas geodezinėje nuotraukoje iki sklypo ribos, (žiūrint sklypo planą viršutinė dalis). Nurodytos koordinatės geodezinėje nuotraukoje, o projekte atstumai metrais. Negaliu nustatyti, ar išlaikytas 3 m. atstumas iki sklypo ribos“. Teigė, jog statytojos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ atsakovei 2019 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. CCR-100-190503-04672 bei su prašymu buvo pateikti dokumentai, analogiški kartu su prie 2018 m. kovo 15 d. prašymo pridėtiems dokumentams, papildomai kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nurodant atstumą iki žemės sklypo ribos metrais. Akcentavo, kad nei deklaracijos tvirtinimo, nei jos tikrinimo metu Inspekcija netikrina pateiktų dokumentų gavimo ar išdavimo aplinkybių, o vertina tik pateiktų dokumentų turinį. Pažymėjo, kad pateikdamas deklaraciją statytojas paskelbia, kad statinio statybos darbai yra užbaigti ir atlikti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius, todėl statytojas, surašydamas deklaraciją bei pateikdamas ją tvirtinti privalo įsitikinti, ar joje nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę, t y., kad gyvenamasis namas pastatytas pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju statytoja, teikdama deklaraciją atsakovei ir prašydama ją patvirtinti, taip pat pateikė pažymą apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, kurioje pasirašytinai patvirtino, kad gyvenamojo namo statyba atlikta pagal projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, taip pat patvirtino, kad jai žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei. Teigė, kad iš statytojos įgalioto asmens kartu su 2019 m. gegužės 3 d. prašymu patvirtinti deklaraciją pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos buvo matyti, kad labiausiai išsikišusios statytojai priklausančio gyvenamojo namo konstrukcijos atstumas nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nurodytas 3,05 m, todėl gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas minėtu atveju nebuvo reikalaujamas, todėl Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, pažeidimų nenustatęs, 2019 m. gegužės 9 d. patvirtino deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-20-190509-01343, kurios pagrindu valstybės įmonės Registrų centre įregistruotas gyvenamasis namas, t. y. minėta deklaracija įteisino statinį, todėl gyvenamojo namo statyba laikoma teisėta iki kol teismas nepripažino priešingai. Pabrėžė, jog Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. gruodžio 30 d. skundo pagrįstumą, patikrinusi dokumentus, įkeltus IS „Infostatyba“ prie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo, nustatė, kad „iš prie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo pridėto projekto sprendinių matyti, kad žemės sklypo plano brėžinyje Nr. 2126/07-00-TPSP-1, žemės sklypo šiaurės kryptimi, nuo projektuojamo pastato, ties ašių (4-F ir A-4) sankirtomis, atstumas iki sklypo ribos nurodytas – 3,25 m. Kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nuo pastatyto pastato, sklypo šiaurės kryptimi, atstumas iki sklypo ribos nurodytas 3,05 m, <…> atsižvelgiant į tai, pažeidimų nebuvo nustatyta“. Atkreipė dėmesį į tai, kad atliekant deklaracijos teisėtumo vertinimą, Inspekcija vadovavosi Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, todėl deklaracijos apie gyvenamojo namo statybos, kuri atlikta turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis projekto sprendinių (tai patvirtina prie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo pridėta kontrolinė – geodezinė nuotrauka, tą patvirtino ir statytoja, pateikdama pažymą apie statybą be nukrypimų nuo projekto sprendinių Nr. 1), todėl netvirtinti deklaracijos Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo. Kadangi atsakovė pažeidimų, nagrinėjant pareiškėjo skundą, nenustatė, apie tai skundžiamu raštu informavo pareiškėją. Atsakovės įsitikinimu, kadangi pareiškėjas daiktinių teisių į 2019 m. gruodžio 30 d. skunde nurodytus nekilnojamojo turto objektus neturi, todėl ji prašomų dokumentų patvirtintų kopijų pareiškėjui pateikti neturėjo teisinio pagrindo. Mano, jog ginčijamas raštas yra parengtas kompetentingo ir kvalifikuoto subjekto, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindas, pareiškėjui išsamiai atsakyta į jo skunde keltus klausimus bei nurodyta apskundimo tvarka, taip pat jis parengtas įstatymų nustatytais terminais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Bylos įrodymai patvirtina, kad valstybės įmonės Registrų centro (toliau - ir VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas R. Z. yra 0,06 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – išrašas), 0,06 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso J. B. ir R. B., yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 2008, statybos pabaigos metai – 2017, statinio kategorija – neypatingasis statinys) (toliau – gyvenamasis namas), kuris nuosavybės teise priklauso J. B. (toliau – statytoja).

Bylos įrodymai taip pat patvirtina, jog Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Vidurio Lietuvos departamentas) 2020 m. sausio 2 d. gavo pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundą, kuriuo prašė:

1. Patikrinti, ištirti ir nustatyti, ar kartu su statytojų J. B. ir R. B. prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateiktas Statybos projektas atitinka statybos projektą, pagal kurį buvo išduotas Statybos leidimas, t. y. ar pateikti projekto brėžiniai atitinka tuos, pagal kuriuos leista statyti ir kurie suderinti su Kauno miesto savivaldybe;

2. Nustatyti, ar statytojai J. B. ir R. B. teikdami deklaraciją apie statybos užbaigimą Inspekcijos Kauno skyriui tvirtinti, pagrįstai deklaravo, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statinio kategorija – neypatingasis, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas laikantis galiojančio statybos projekto;

3. Nustatyti, ar pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statinio kategorija – neypatingasis, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal galiojantį Statybos leidimą.

4. Nustatyti, ar deklaracijos apie statybos užbaigimą sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, ar ji surašyta teisėtai, ir ar statytojai J. B. ir R. B. piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis, jeigu deklaruodami nurodė, kad statyba vykdoma teisėtai;

5. Nustatyti, ar statinio projekte numatyti atstumai tarp statinių ir nuo statinio iki sklypų ribų (atitinka projekte numatytą statinio vietą sklype, teritorijoje), ar yra padaryti esminiai statinio projekto pakeitimai, kuriems reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą;

6. Pateikti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statinio kategorija – neypatingasis, esantis (duomenys neskelbtini), žemiau nurodytų dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas:

- statinio projektą ir jo pakeitimus, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas;

- statybos leidimą;

2019 m. gegužės 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-190509-01343“ (toliau – 2019 m. gruodžio 30 d. skundas).

Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) duomenimis, gyvenamojo namo statybai Kauno miesto savivaldybės administracija 2008 m. sausio 14 d. išdavė Statybos leidimą Nr. 38-3 GN 2-6 (toliau – ir statybos leidimas). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad gyvenamojo namo įregistravimo viešame registre pagrindas – 2019 m. gegužės 9 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-190509-01343 (toliau – ir deklaracija).

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nustatė, kad deklaracijos tvirtinimo metu Inspekcija pažeidimų nenustatė, todėl deklaracija apie statinio statybos užbaigimą buvo patvirtinta ir užregistruota IS „Infostatyba“. Apie šias nustatytas aplinkybes Inspekcija pareiškėjui R. Z. 2020 m. sausio 15 d. pateikė atsakymą Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“, kuriuo pareiškėjas taip pat informuotas, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, deklaracijos pagrindu žemės sklype 2019 m. gegužės 15 d. yra įregistruotas gyvenamasis namas, nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTR įstatymas) 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjas informuotas apie tai, kad manant, jog minėta deklaracija pažeidžia jo teises, jis įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo. Inspekcija taip pat informavo, kodėl pareikėjo prašomų dokumentų kopijų pateikti negali bei nurodė atsakymo apskundimo tvarką.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. sausio 15 d. administracinio akto Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas su atsakovės 2020 m. sausio 15 d. rašte „Dėl 2019-12-30 skundo“ Nr. (T5.2V29-611 padaryta išvada, kad pažeidimų nebuvo nustatyta, nesutinka, nes atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neatliko faktinės situacijos patikrinimo vietoje, kaip tai numato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtinto Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) nuostatos, betarpiškai ir objektyviai neištyrė, neišanalizavo ginčo situacijos, tyrimą atliko formaliai patikrindama informaciją duomenų bazėje, netinkamai atliko jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, dėl to priėmė nepagristą sprendimą, neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovė gi teigė, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. gruodžio 30 d. skundo pagrįstumą, patikrinusi prie statytojos 2019 m. gegužės 3 d. prašymo pateiktus dokumentus, įkeltus IS “Infostatyba”, nustatė, kad “iš prie 2019-05-03 prašymo pridėto projekto sprendinių matyti, kad žemės sklypo plano brėžinyje Nr. 2126/07-00-TPSP-1, žemės sklypo šiaurės kryptimi, nuo projektuojamo pastato, ties ašių (4-F ir A-4) sankirtomis, atstumas iki sklypo ribos nurodytas – 3,25 m. Kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nuo pastatyto pastato, sklypo šiaurės kryptimi, atstumas iki sklypo ribos nurodytas 3,05 m, <…> atsižvelgiant į tai, pažeidimų nebuvo nustatyta”. Atliekant deklaracijos teisėtumo vertinimą, Inspekcija vadovavosi Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, todėl deklaracijos apie gyvenamojo namo statybos, kuri atlikta turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis projekto sprendinių (tai patvirtina prie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo pridėta kontrolinė – geodezinė nuotrauka, tą patvirtino ir statytoja, pateikdama pažymą apie statybą be nukrypimų nuo projekto sprendinių Nr. 1), todėl netvirtinti deklaracijos Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. gruodžio 30 d. skundą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) pažeidimų nenustatė, apie tai skundžiamu 2020 m. sausio 15 d. raštu informavo pareiškėją, taip pat pareiškėjui nurodė, jog vis tik jam manant, kad jo teisės ar teisėti interesai dėl deklaracijos galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo buvo pažeisti, jis turi teisę kreiptis į teismą.

Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės).

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse. Taisyklių 5 punkte, galiojusiame skundžiamo akto priėmimo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 08 12 iki 2020 03 25), buvo nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad Inspekcijos veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne Inspekcijos) veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą (teismui įvertinus jo turinį), susijusį su statybos užbaigimo dokumento (deklaracijos) teisėtumu, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą (Taisyklių 35 punktas), ar pareiškėjo nurodomi asmenys (tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir R. B.) teisėtai vykdė statybos darbus 0,06 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjui pateikti atsakymą.

Nagrinėjamu atveju statytojos J. B. įgaliotas asmuo IS “Infostatyba” 2018 m. kovo 15 d. Inspekcijai pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. CCR-100-180315-02676 (toliau – 2018 m. kovo 15 d. prašymas). Kartu su šiuo prašymu buvo pateikta: statytojos pasirašyta 2018 m. kovo 15 d. pažyma apie statinio atitiktį prokjektui Nr. 1, V. Ž. Inžineriniai Matavimai 2017 m. gruodžio mėn. atlikta požeminių inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka, pastatų energinio naudingumo sertifikatas, V. Ž. Inžineriniai Matavimai 2017 m. gruodžio mėn. atlikta sklypo su statiniais kontrolinė geodezinė nuotrauka, projektavimo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 2007 metais parengtas “Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas” (toliau – ir projektas), statybos leidimas, 2017 m. gruodžio mėn. parengta statinio kadastro duomenų byla, statytojo įgaliojimas pateikti prašymą dėl deklaracijos patvirtinimo, žemės sklypo bendraturčio sutikimas ir kiti dokumentai.

Statytojos įgalioto asmens 2018 m. kovo 15 d. prašymas Inspekcijos atsakingo pareigūno 2018 m. kovo 28 d. buvo atmestas, nurodant pastabą: “nėra nurodytas atstumas geodezinėje nuotraukoje iki sklypo ribos, (žiūrint sklypo planą viršutinė dalis). Nurodytos koordinatės geodezinėje nuotraukoje, o projekte atstumai metrais. Negaliu nustatyti, ar išlaikytas 3 m. atstumas iki sklypo ribos”.

Statytojos įgaliotas asmuo IS “Infostatyba” Inspekcijai 2019 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. CCR-100-190503-04672 (toliau – 2019 m. gegužės 3 d. prašymas). Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, analogiški kartu su prie 2018 m. kovo 15 d. prašymo pridėtiems dokumentams, papildomai kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nurodant atstumą iki žemės sklypo ribos metrais (toliau – kontrolinė geodezinė nuotrauka). Pateikdamas deklaraciją statytojas paskelbia, kad statinio statybos darbai yra užbaigti ir atlikti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius (Reglamento 10.3 punktas), todėl statytojas, surašydamas deklaraciją bei pateikdamas ją tvirtinti, privalo įsitikinti, ar joje nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę, t y. kad gyvenamasis namas pastatytas pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju statytoja, teikdama deklaraciją Inspekcijai ir prašydama ją patvirtinti, taip pat pateikė pažymą apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, kurioje pasirašytinai patvirtino, kad gyvenamojo namo statyba atlikta pagal projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius. Deklaracijoje statytoja taip pat patvirtino, kad jai žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už joje pateiktų duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtintas Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 08 21) nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotų statybos užbaigimo aktų ir statytojų (savininkų, užsakovų, valdytojų, naudotojų, paveldėtojų) surašytų bei Inspekcijos patvirtintų arba tiesiogiai valstybės įmonei Registrų centrui pateiktų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo tikrinimo tvarką (1 punktas). Šio Aprašo 3.1 papunktis numato, jog neplaniniai statybos užbaigimo aktų patikrinimai atliekami ne vėliau kaip vienerius metus nuo aktų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (kai jos pateiktos tiesiogiai registrui) dienos, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, o Aprašo 3.2. papunktis numato, kad planiniai statybos užbaigimo aktų patikrinimai atliekami ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų išdavimo dienos, IS „Infostatyba“ įregistruotų deklaracijų – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo įregistravimo IS „Infostatyba“ dienos.

Pagal Aprašo 7 punktą planinių statybos užbaigimo aktų patikrinimų skaičius nustatomas Vidaus tyrimų skyriaus metiniame darbo plane, o neplaniniai statybos užbaigimo aktų patikrinimai atliekami Aprašo 4.2-4.4 papunkčiuose nustatytais pagrindais, t. y nagrinėjamu atveju nagrinėjant Inspekcijoje gautą pareiškėjo R. Z. skundą, susijusį su deklaracijos apie statybos užbaigimą, teisėtumu (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 9 punktas, Aprašo 4.4 papunktis). Aprašo 4.4 papunktyje numatytu atveju neplatininį patikrinimą atlieka Vidaus tyrimų skyrius arba teritoriniai padaliniai (Aprašo 13.3. papunktis). Inspekcijos pareigūnas, tikrinantis deklaraciją, išanalizuoja deklaraciją ir su ja susijusius turimus ir pateiktus dokumentus, nuvykęs į vietą (jeigu reikia patikrinti vietoje) vizualiai apžiūri statinį ir, jeigu reikia, matavimo priemonėmis patikrina deklaracijoje nurodytus duomenis bei palygina statinio projekte (jei jis buvo privalomas) numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius (Aprašo 15.3 papunktis). Baigęs patikrinimą, jį atlikęs Inspekcijos pareigūnas Aprašo 11, 16 ir 17 punktuose nurodytuose aktuose įrašo išvadą dėl deklaracijos atitikties teisės aktų reikalavimams (Aprašo 19 punktas). Patikrinimas nagrinėjant skundą atliekamas per Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse, patvirtintose Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, nustatytus terminus (Aprašo 25 papunktis).

Šiuo nagrinėjamu atveju Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 30 d. skundą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo vertinimo, skundžiamame administraciniame akte nurodė, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundo pagrįstumą, patikrinusi dokumentus, įkeltus IS “Infostatyba” prie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo, nustatė, kad “iš prie 2019-05-03 prašymo pridėto projekto sprendinių matyti, kad žemės sklypo plano brėžinyje Nr. 2126/07-00-TPSP-1, žemės sklypo šiaurės kryptimi, nuo projektuojamo pastato, ties ašių (4-F ir A-4) sankirtomis, atstumas iki sklypo ribos nurodytas – 3,25 m. Kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nuo pastatyto pastato, sklypo šiaurės kryptimi, atstumas iki sklypo ribos nurodytas 3,05 m, <…> atsižvelgiant į tai, pažeidimų nebuvo nustatyta”, tačiau atlikdama pagal pareiškėjo skundą deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo vertinimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą (neatliko pareiškėjo skundo faktinių duomenų, jog trečiojo suinteresuoto asmens J. B. gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir išmatavus atstumą nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos ik pastato, paaiškėjo, kad atstumas nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos sudaro 2,61 m nuo šoninio fasado kampo Šiaurės vakarų pusėje, 2,45 m nuo šoninio fasado vidurio šiaurinėje pusėje, 2,70 m nuo šoninio fasado kampo šiaurės rytų pusėje ir 2,09 m šiaurės vakarų pusėje ir 2,20 m. nuo stogo kampo šiaurės rytų pusėje, t. y. neišlaikytas teisės aktais imperatyviai nustatytas 3 metrų atstumas iki žemės sklypo ribos, patikrinimo ir pagal Taisyklių 41 punktą jeigu asmens prašymui, skundui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti šis asmuo, ir Inspekcija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo atitinkamo dokumento gavimo Inspekcijoje ji privalėjo kreiptis į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją (Taisyklių 2 priedo 5 ir 6 veiksmai)), nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės (minėtos Taisyklių, Aprašo nuostatos), turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tokiu būdu Inspekcijos 2020 m. sausio 15 d. administracinio akto Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ dalis dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo (pareiškėjo skundo 1-5 klausimai) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Kadangi dėl minėtos Taisyklių 35 punkte, Aprašo 15.3 papunktyje numatytos procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo administracinio akto dalį, net ir nesvarstant kitų skundo argumentų dėl šio akto dalies panaikinimo. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei teisiniam reglamentavimui Inspekcijos 2020 m. sausio 15 d. administracinio akto Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ dalis dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo panaikintina ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundo dalį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo (pareiškėjo skundo 1-5 klausimai) ( ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Kaip jau minėta, bylos įrodymai taip pat patvirtina, jog Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. sausio 2 d. gavo pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundą, kuriuo pareiškėjas taip pat prašė pateikti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statinio kategorija – neypatingasis, esantis (duomenys neskelbtini), žemiau nurodytų dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas:

- statinio projektą ir jo pakeitimus, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas;

- statybos leidimą;

2019 m. gegužės 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-190509-01343.

Inspekcija skundžiamu administraciniu aktu atsisakė pareiškėjui pateikti prašomų dokumentų kopijas, nes patikrinusi duomenis nustatė, kad pareiškėjas daiktinių teisių į skunde nurodytus nekilnojamojo turto objektus neturi.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl tam tikrų dokumentų (statinio projekto, statybos leidimo, deklaracijos) nepateikimo, t. y. informacijos pareiškėjui nesuteikimo.

Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 11 23 iki 2020 09 01) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 11 14) nuostatos.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Reglamento 11 punkte nustatyta, kokius dokumentus statytojas turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui, kad statybos leidimas būtų išduotas. Vienas iš dokumentų – statinio projektas, todėl Inspekcija 2020 m. sausio 15 d. rašto kopiją persiuntė ir Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal kompetenciją spręsti dėl projekto ir statybos leidimo kopijų pateikimo pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (toliau – ir Informavimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 15 straipsnio 2 dalimi, informacijai, į kurią valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi pramoninės nuosavybės teises ar trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises šio įstatymo nuostatos netaikomos. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją dėl to, kad į prašomą informaciją trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises, nurodomas asmuo, kuriam priklauso autorių, gretutinės ar duomenų bazės gamintojo (sui generis) teisės, jeigu tas asmuo žinomas.

Vadovaujantis Informavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktu, architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai) yra autorių teisių objektai. Autorių teisės į architektūros kūrinius, kaip ir į kitus meno, literatūros ar mokslo kūrinius, yra išimtinio pobūdžio. Vadovaujantis Informavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, tik autorius, jo teisių perėmėjas ar jų tinkamai įgalioti atstovai gali leisti arba uždrausti naudoti kūrinį. Teisė atgaminti kūrinį bet kuriuo būdu ir bet kokia forma (įskaitant elektroninę formą) yra išimtinė autorių teisė (Informavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija nėra šių teisių perėmėja, taip pat nėra gavusi teisių turėtojų leidimo naudoti kūrinius tokiais būdais arba suteikti teisę kitiems asmenims juos naudoti, kopijų pateikimas būtų nesuderinamas su Informavimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.

Esant minėtam teisiniam reglamentavai Inspekcija teisėtai ir pagrįstai 2020 m. sausio 15 d. rašto kopiją persiuntė ir Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal kompetenciją spręsti dėl projekto ir statybos leidimo kopijų pateikimo pareiškėjui (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 27 d. raštas Nr. 70-2-317 „Dėl dokumentų kopijų ((duomenys neskelbtini)).

Informavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 11 14). Pagal Informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai įtvirtina, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas (a punktas)), asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ...> (tikslo apribojimo principas (b punktas)), asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas (c punktas)). Minėto reglamento 6 straipsnyje numatytos trijų rūšių išimtys, kai asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas: pirma, kai duomenų subjektas yra davęs sutikimą (6 straipsnio a punktas), antra, kai daroma prielaida, kad valdytojas arba trečiosios šalys turi teisėtų interesų (6 straipsnio b–e punktai), trečia, kai priešingi teisėti interesai turi būti ne tik nustatyti, bet ir būti svarbesni už duomenų subjekto interesus arba teises ir laisves (6 straipsnio f punktas).

Pagal Reglamentą (ES) 2016/679) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 str. 1 p.). Asmens duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 str. 2 p.). Duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys (4 str. 11 p.). Duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių (4 str. 9 p.).

Pagal Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalį kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.

Taigi asmens duomenys gali būti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (Reglamento (ES) 2016/679) 6 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. skunde nenurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija apie kitus fizinius asmenis (nagrinėjamu atveju žemės sklypo ir pastato savininkai tretieji asmenys) ir kokiais tikslais ketina ją naudoti, t. y. pareiškėjo skundas dėl informacijos suteikimo (deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimo) neatitiko Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalies nuostatų.

Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, sutiktina su Inspekcijos išvada, kad pareiškėjo skundo prašymas dėl dokumentų kopijų pateikimo neatitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl teisėtai ir pagrįstai prašomu panaikinti administraciniu aktu buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti prašomą informaciją, o pareiškėjo skundas dėl informacijos nesuteikimo yra nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. už skundo parengimą 300 Eur bei už atstovavimą teismo posėdyje 50 Eur.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas R. Z. 2020 m. vasario 7 d. sudarė Atstovavimo sutartį su advokate D. K.. Turėtos išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas grindžiamos minėta sutartimi, 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. kovo 25 d. Pinigų priėmimo kvitais.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 19 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovei rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1317,60 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3294,00 Eur suma (1317,60 x 2,5 = 3294). Pareiškėjo prašoma priteisti 300,00 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl R. Z. gali būti priteistina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė D. K. dalyvavo 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdyje Regionų apygardos administraciniame teisme, kuris užtruko 1 val. 7 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis buvo 1358,60 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme pareiškėjui galėtų būti priteista 135,86 Eur (0,1 x 1358,60 x 1 = 83,87) suma. Pareiškėjo prašoma priteisti 50,00 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjui ji gali būti priteistina.

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Pareiškėjas iš esmės kėlė du reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 15 d. raštą Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ ir 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundą. Pareiškėjo tiek pirmas, tiek antras reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. Inspekcijos 2020 m. sausio 15 d. administracinio akto Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ dalis dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo panaikinta ir atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundo dalį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo (pareiškėjo skundo 1-5 klausimai), likusi reikalavimų dalis netenkinta. Taigi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjui R. Z. priteistina 175 Eur (350/2) išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 d. ir 5 d., 41 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 15 d. administracinio akto Nr. (15.2)-2D-611 „Dėl 2019-12-30 skundo“ dalį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. skundo dalį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą išdavimo.

Likusios skundo dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjui R. Z. 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėNatalja Zelionkienė