Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ str. 3 d. 3 500 Lt bauda ir konfiskuotas krovinys – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis, saugomas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto poste, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 13 d. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 13 d., apie 9.45 val., Kairių g., Klaipėdos mieste, automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. K. įmonei, su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio, kad krovinys priklauso vežėjui. Muitinio tikrinimo metu pasakė, kad gabena cementą, ir pateikė krovinio dokumentus, tačiau patikrinus transporto priemonę su kroviniu buvo nustatyta, kad faktiškai gabenamas krovinys yra medžių drožlių plokštės ir krovinys neatitinka krovinio, nurodyto pateiktuose dokumentuose. Tuo jis pažeidė 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 38 str. 1 p. nuostatas. Neteisėtai gabenamo krovinio vertė yra apie 34 580 Lt. Tokie E. P. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8.-30-659/2014, 2014-01-24 priėmė nutarimą (toliau – skundžiamas nutarimas), juo E. P. pripažino kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 3 d., padarymo ir paskyrė administracinę nuobaudą – 3 500 Lt baudą ir konfiskavo krovinį – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis. Apelianto teigimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl žemiau nurodomų motyvų.

Dėl daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimo

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 163¹¹ str. 3 d. yra numatyta, kad: „Prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki dešimties tūkstančių litų su prekių (krovinio) konfiskavimu.“

Įstatymų leidėjas yra nustatęs konfiskavimo institutą administracinių teisės pažeidimų bylose, t. y. ATPK 26 str. 1 d., be kita ko, yra numatyta, kad: „Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.“ Kaip matyti iš šios įstatymo normos, turi būti konkrečios sąlygos konfiskavimo institutui pritaikyti – daiktas ar pajamos turi būti pažeidėjo nuosavybė. Šioje teisės normoje yra padaryta išimtis, kada daiktas konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra, tai ATPK 26 str. 1 d. yra numatytas baigtinis sąrašas ATPK straipsnių, kuriuose administracinių teisės pažeidimų padarymo atvejais konfiskuojamas ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Šiuo atveju E. P. veika kvalifikuota pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d., ši veika nepatenka į ATPK 26 str. 1 d. numatytą baigtinį straipsnių sąrašą, kada daiktas konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra, todėl norint taikyti konfiskavimo institutą būtina nustatyti konfiskuojamo daikto nuosavybės teisių turėtoją.

Teismas nesiaiškino aplinkybių, kam nuosavybės teise priklauso krovinys – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis. Juo labiau kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, šios kategorijos bylose laikomasi pozicijos, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu padarius ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą, turi nurodyti, kokius prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentus privalėjo turėti pažeidimą padaręs asmuo ir kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti gabenant prekes be minėtų prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentų. Šiuo atveju teismui pateikiami krovinį lydintys dokumentai bei krovinio vežėjo paaiškinimas. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų: 1) tarptautinio krovinio važtaraščio (CMR) Nr. 101312-073: krovinio siuntėjas – „Bygma Silkeborg“ (Danija); krovinio vežėjas – „Uno Transport“ (Danija); paskesnis vežėjas – UAB „Uno Transport Klaipėda“ (Lietuva); krovinio gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva); 2) PVM sąskaitos faktūros Nr. 012745717: prekių (krovinio) pardavėjas – „Bygma Silkeborg“ (Danija); ekspeditorius – „Uno Transport“ (Danija); prekių (krovinio) pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva). PVM sąskaitos faktūros apmokėjimas iki 2014-02-28; 3) „Uno Transport“ paaiškinimo: nurodoma priežastis dėl dokumentų – klaida, kurios metu vairuotojui pateikti ne tie krovinio dokumentai; 4) „Uno Transport“ atstovo Lietuvoje UAB „Uno Transport Klaipėda“ su A. K. įmone sutarties Nr. 153/010613: patvirtinama, kad UAB „Uno Transport Klaipėda“ sutarties pagrindu samdė A. K. įmonę dėl pervežimo paslaugų; 5) priekabos „Schmitz SBC S3T“, valstybinis Nr. GF06729775/08954481, registracijos pažymėjimo: priekabos priklausomumas nuosavybės teise „UNO Transport“; 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto: patvirtina krovinio nuosavybės faktą.

Apibendrinant nagrinėjamą situaciją, akivaizdu, kad teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nesiaiškino krovinio nuosavybės teisių priklausomumo bei neteisingai ir nepagrįstai pritaikė konfiskavimo institutą. Apelianto teigimu, teismas negalėjo taikyti konfiskavimo E. P. vežamoms prekėms – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis, nes jos nuosavybės teise nepriklausė A. K. įmonei, kurios vairuotojas E. P. buvo sustabdytas ir patikrintas Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliosios grupės pareigūnų. Apeliantas pažymi, kad A. K. įmonė yra tik krovinio vežėja, kuri teikia pervežimo paslaugas pagal pasirašytą krovimų pervežimo sutartį tarp A. K. įmonės ir UAB „Uno Transport Klaipėda“. Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, teismas neteisingai pritaikė įstatymą – ATPK 26 str. 1 d. numatytą konfiskavimą ir nepagrįstai konfiskavo krovinį. Tačiau jeigu teismas nuspręs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė konfiskavimo institutą, apelianto nuomone, susiklosčiusi situacija ir kilusios pasekmės yra neadekvačios įgyvendinant nuobaudos tikslus, todėl atsižvelgiant į ATPK 30¹ str. galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, E. P. atstovas prašo neskirti konfiskavimo kroviniui – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis.

Dėl mažesnės, nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos skyrimo (ATPK 30¹ str.)

ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

E. P. neneigia formaliai pažeidęs ATPK 163¹¹ str. normą, jis nubaustas už tai, kad gabendamas prekes neturėjo jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, ir nors LVAT, aiškindamas ATPK 163¹¹ str. taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ATPK 163¹¹ str. pavojinga veika yra pripažįstama krovinių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių krovinio gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, tačiau teismas, individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi diskrecijos teisę išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Pateiktuose dokumentuose matyti, kad dėl techninės klaidos siuntėjas krovinio vežėjui „Uno Transport“, o vėliau ir kitam krovinio vežėjui – UAB „Uno Transport Klaipėda“ buvo pateikęs ne tuos krovinį lydinčius dokumentus. A. K. įmonė, gavusi užsakymą iš ekspeditorės UAB „Uno Transport Klaipėda“, atstovo užsakymą, vežė minėtą krovinį galutiniam gavėjui – prekių pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu „(duomenys neskelbtini). Apeliantas atkreipia dėmesį tai, kad krovinys buvo užplombuotas prekių siuntėjo, o priekaba nuosavybės teise priklauso „Uno Transport“, todėl A. K. įmonės vairuotojas E. P. neturėjo pagrindo abejoti vežamo krovinio ir pateiktų jam dokumentų turiniu. Juo labiau kad šiuos dokumentus Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliosios grupės pareigūnams pateikė pats ekspeditorius. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad dėl techninės klaidos – dėl to, kad krovinio vežėjui buvo pateikti ne tie krovinio dokumentai, buvo nubaustas krovinį vežęs E. P..

Individualizuodamas padarytą administracinį teisės pažeidimą ir skirdamas nuobaudą – baudą, teismas nevisapusiškai įvertino susiklosčiusią situaciją ir skyrė pažeidėjui minimalią ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytą baudą – 3 500 Lt. E. P. atstovo nuomone, šiuo atveju, įgyvendinant nuobaudos tikslus, kurie numatyti ATPK 20 str., bei atsižvelgiant į ATPK 30¹ str. galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, yra sąlygos skirti pažeidėjui mažesnę baudą, nei paskyrė teismas. E. P. veiksmais kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, pastarasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, yra dirbantis pensininkas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, todėl paskirta tokio dydžio (3 500 Lt) bauda esmingai pakenktų jo finansiniams ištekliams. Esant šioms sąlygoms, manytina, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nubaustojo kaltės laipsnį, galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti paskiriant E. P. mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimu E. P. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 3 d., padarymą. Ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde kelia E. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdamas, jog buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti pažeidėjui švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą, be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konfiskavo krovinį. Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti.

ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyta, kad prekių (krovinio), kurių vertė viršija 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, užtraukia baudą nuo 3 500 iki 10 000 Lt ir prekių (krovinio) konfiskavimą. Apylinkės teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. P. paskyrė minimalią ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje numatytą baudą – 3 500 Lt ir konfiskavo krovinį – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis, saugomą Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto poste.

ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir LAT praktikoje (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą E. P. apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį – E. P. gabeno krovinį, neturėdamas krovinio dokumentų, pažeidėjo asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebaustas, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas pažeidėjui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. P. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. E. P. formaliai pažeidė ATPK 163¹¹ str. normą, jis nubaustas už tai, kad, vežė krovinį be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio, kad krovinys priklauso vežėjui. E. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neneigė kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo ir paaiškino, kad klaida krovinio dokumentuose galėjo įsivelti dėl to, kad originalūs šio krovinio dokumentai dingo per gaisrą kelte, kuriuo vyko minėta puspriekabė, ir nauji dokumentai buvo surašyti pagal krovinio siuntėjo (Danijos) pateiktą informaciją, todėl jam, kaip vairuotojui, buvo pateikti ne tie krovinio dokumentai. Tokie pažeidėjo paaiškinimai bylos duomenimis nepaneigti. Pažymėtina, kad E. P. už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą buvo baudžiamas pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebaustas, E. P. veiksmais kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, pažeidėjas yra dirbantis pensininkas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog jų pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis E. P. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą.

Aptartos aplinkybės, apygardos vertinimu, rodo, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – E. P. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę baudą nei ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali. Apygardos teismo vertinimu, 1 000 Lt bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui nuobauda, todėl E. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 3 d., padarymą apylinkės teismo paskirta 3 500 Lt bauda mažinama iki 1 000 Lt.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas E. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 3 d., padarymą paskyrė baudą ir konfiskavo E. P. gabentą krovinį – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo konfiskavo krovinį, nes jis vežėjui nepriklauso. Su šiais apelianto skundo argumentais sutiktina.

Nors ATPK 163¹¹ str. 3 d. nustato, jog šiame straipsnyje numatyti veiksmai užtraukia asmenims ne tik baudą, bet ir prekių (krovinio) konfiskavimą, tačiau pažymėtina, jog pagal ATPK 26 str. 1 d. gali būti konfiskuojami tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu šio kodekso atitinkamuose straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Tarp išvardytų straipsnių ATPK 163¹¹ str. nėra nurodytas, todėl darytina išvada, kad privaloma ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyta administracinė nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas – negali būti skiriama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas.

Pirmosios instancijos teismas E. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 3 d., padarymą paskyrė baudą ir konfiskavo gabentas prekes, nurodytas 2013-12-13 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 5), tačiau nenustatinėjo, kam nuosavybės teise priklauso E. P. gabentas krovinys. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfiskuotos prekės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas šios bendrovės 2014 m. vasario 12 d. paaiškinimas (b. l. 31), kuriame nurodyta, kad 2013-12-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo medžio drožlių plokščių iš Danijos įmonės „Bygma Silkeborg“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 012745717, kurios apmokėjimo terminas numatytas iki 2014-02-28. Šio krovinio vežėjas – UAB „UNO Transport“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėto krovinio nėra gavusi, nes, kaip nurodė vežėjo „UNO Transport Klaipėda“ vadovas, krovinys buvo sulaikytas ir konfiskuotas teismo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio teisės pažeidimo nepadarė, prašo krovinį – 80 pakuočių medžio drožlių plokštėmis, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžinti šiai bendrovei.

Taigi nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog pažeidėjas E. P., eidamas vairuotojo pareigas A. K. įmonėje, gabeno ne jam priklausančias, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai įsigytas prekes (krovinį) – 80 pakuočių medžio drožlių plokštėmis (b. l. 27–28). Tačiau pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, kas yra tikrasis E. P. gabento krovinio savininkas, nepagrįstai konfiskavo 2013-12-13 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole nurodytas prekes. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. gabeno ne jam priklausantį krovinį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo sprendimas konfiskuoti šiai bendrovei priklausantį krovinį, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyti veiksmai užtraukia asmenims ne tik baudą, bet ir prekių (krovinio) konfiskavimą, o pastaroji papildoma nuobauda šiame straipsnyje numatyta kaip privaloma, todėl priimant sprendimą panaikinti prekių (krovinio) konfiskavimą pažeidėjui E. P. taip pat taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikintina skundžiamo nutarimo dalis dėl krovinio – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis, saugomo Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto poste, konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, kuriuo E. P. nubaustas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. 3 500 Lt dydžio bauda ir krovinio – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis, konfiskuotas konfiskavimu, pakeisti:

E. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str. 3 d., taikant ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti 1 000 baudą.

Taikant ATPK 30¹ str. 1 d., panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimo dalį dėl krovinio – 80 pakuočių su medžio drožlių plokštėmis, saugomo Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto poste, konfiskavimo.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2013-12-13 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole nurodytas prekes grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.