Telšių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų M. K. ir A. V. gynėjai advokatei Genei Čiapienei, kaltinamojo T. V. gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei,

įstatyminiams atstovams R. K. ir J. K., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį;

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį;

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas 1 kartą 2010-10-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo: pagal LR BK 178 str. 2 d. vadovaujantis LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per 8 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., A. V. ir T. V. kaltinami tuo, kad 2010-10-18 20.50 val., veikdami kartu, Mažeikių mieste, ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, pagrobė iš nepilnamečio V. N. striukės dešinės pusės išorinės kišenės, jo tėvui V. N. priklausantį 360 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303i“, į kurį buvo įdėta 40 litų vertės 2 GB atminties kortelė ir 7 litų vertės „Omnitel“ SIM išankstinio apmokėjimo kortelė „Ežys“, tuo padarydami nukentėjusiajam 407,00 Lt turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2010-10-18 apie 18.30 val. ėjo pas draugą D. gyvenantį (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie namo pamatė iš už namo kampo išeinančius du pažįstamus vaikinus, kurio vieno vardas A., kitas pravarde (duomenys neskelbtini). T. A. paskambino R. R., su kuriuo susitarė susitikti prie geležinkelio. Visi išgėrė nusipirkto alaus. Po to, R. R. išėjo namo. Tada jis (duomenys neskelbtini) ir A. ėjo per kiemus nuo parduotuvės „Topo Centras“ gilyn į kiemus. Išlindus už kažkokio penkiaaukščio namo, ties (duomenys neskelbtini) namu, pamatė apie 15 metų vaikiną vedžiojantį šunį. A. pasakė jam „eini ir iš to vaiko paimi telefoną“. Jis iškart nuėjo link to vaiko, o A. su (duomenys neskelbtini) pasiliko ne mažiau kaip 7 metrų atstumu nuo to vaikino. Jie stovėjo už kampo. Jis priėjęs prie vaikino paprašė pinigų, o vaikinui atsakius, kad neturi, pasakė, kad apieškos jį. Tam vaikinui nespėjus nieko pasakyti, iš išorės palietė dešinę kišenę ir apčiuopė telefoną bei įkišęs ranką į dešinę striukės kišenę telefoną išsitraukė. Vaikinas nieko nesakė, nesipriešino. Išsitraukęs iš kišenės telefoną vaikinui pasakė „laisvas“ ir iškart nuėjo prie A., kuriam atidavė telefoną. Tada visi trys nubėgo. A. su (duomenys neskelbtini) nubėgo palei geležinkelį link „Svirno“, o jis į priešingą pusę, link autobusų stoties, tačiau A. pašaukus, jis prisijungė prie jų. Einant link „Boulingo“ matė, kaip A. kažkam skambino. Girdėjo, kaip susitarė su savo broliu ar pusbroliu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kad jam parduos vogtą telefoną matė, kaip išjungė vogtą telefoną ir išmetė Sim kortelę. Vogtas telefonas buvo „Nokia“. Girdėjo, kaip A. sakė, kad yra atminties kortelė, kurios (duomenys neskelbtini) paprašė A., tačiau A. pasakė, kad duos tada kai parduos telefoną. Einant pro (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį dvylikaaukštį A. pasakė „atsilik ir žinai, kur eik“, o jis pats su (duomenys neskelbtini) išėjo parduoti telefono. Jis tada vienas nuėjo į prekybos centrą „Iki“, esantį Skuodo gatvėje, ir pavogė 19,99 litų vertės degtinės butelį, tačiau jį sulaikė apsaugos darbuotojas, po ko atvyko policijos pareigūnai. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo.

Apklaustas teisiamajame pos?dyje apie jam pareik?t? kaltinim? ir ?inomas bylos aplinkybes, kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visi?kai ir parod?, jog 2010-10-18 apie 19.00 val., jis su draugu A. V. ėjo pas pažįstamą D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie D. laiptinės A. pamatė netoliese einantį pažįstamą K. ir pasakė „ateik čia“. Tuo metu susiskambino su buvusiu klasioku R. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir susitarė susitikti prie geležinkelio. Tada visi keturi ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę. Kažkas nupirko alaus ir cigarečių. Tada visi išgėrė alų. Tuo metu R. R. kažkas paskambino, ir jis išėjo namo o jis pats, A. ir K. ėjo į miestą. P. M. gatvę pamatė apie 15 metų amžiaus vaikiną kuris vedžiojo šunį. T. A. pasakė K. „eini pažiūrėti, ar turi telefoną“, ir K. nuėjo. K. nuėjus prie to vaikino, jis su A. stovėjo prie namo kampo, prie kurio buvo tas vaikinas. K. K. buvo nuėjęs pas tą vaikiną jis su A. pasilikę kalbėjo apie tai, ar K. gaus telefoną, ar ne, kadangi nei jis, nei A. nematė ar tas vaikinas turi telefoną. Su A. nuėjo už namo kampo, kad tas vaikinas jų nepamatytų. Pasislėpę viską stebėjo. K. K. pagrobė telefoną nematė. Po keleto minučių K. grįžo ir į rankas A. įdavė mobilaus ryšio telefoną. Tada suprato, kad jį pagrobė iš to vaikino. K. K. pavogė telefoną iškart po to visi bėgo link geležinkelio „Svirno“ link. Po to ėjo per geležinkelį link politechnikos mokyklos, kur A. sakė eis parduoti telefono. Kai tik A. įdavė K. telefoną jis iškart jį išjungė. Einant jis ir A. apžiūrinėjo telefoną. Einant (duomenys neskelbtini) gatve link politechnikos mokyklos K. atsiskyrė ir pasakė, kad eina savo reikalais. O jis su A.nuėjo prie politechnikos mokyklos bendrabučio. Jis pasiliko atokiau laukti A., o A. nuėjo prie bendrabučio. Kam jis sakė parduos telefoną, neprisimena. Nematė, kam pardavė vogtą telefoną. A. jam pasakė, kad telefoną pardavė už 50 litų, o jam davė atminties kortelę iš vogto telefono, kadangi jam kaip tik reikėjo atminties kortelės. Po to abu su A. ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Jis atminties kortelę „Micro“ 2 GB visada turėjo su savimi, laikė namuose stalčiuje, naudojosi trumpai, gal keletą valandų, kadangi, po to pardavė savo telefoną. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiųjų.

Apklaustas teisiamajame pos?dyje apie jam pareik?t? kaltinim? ir ?inomas bylos aplinkybes, kaltinamasis A. V. kaltu prisipa?ino visi?kai ir parod?, jog 2010-10-18 apie 19.00 val. su pažįstamu pravarde (duomenys neskelbtini), eidami pro (duomenys neskelbtini) gatvę, Mažeikių m., pamatė pažįstamą, kurį visi vadina K.. Tada visi trys išėjo pas R. R., kuris laukė prie geležinkelio. Susitikus visi ėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis pirko alaus ir cigarečių. Alų visi išgėrė. Išgėrus butelį, R. išėjo namo. Jam, (duomenys neskelbtini) ir K. einant palei geležinkelį, esančiu takeliu pamatė, kad kažkoks vaikas vaikšto. Jis pasakė K. „eik pažiūrėk, ką jis turi“. Tai sakydamas turėjo omenyje telefoną pinigus, kitus vertingus daiktus, kuriuos galima parduoti. K. išėjus jis su „(duomenys neskelbtini) užėjo už namo kampo ir žiūrėjo. Jis su „(duomenys neskelbtini) buvo ne mažiau kaip 10 m. atstumu nuo to vaiko ir K.. K. greitai grįžęs pasakė, kad turi telefoną, kurį įdavė jam į rankas, ir tada jis su (duomenys neskelbtini) nubėgo link „Svirno“, o K. nubėgo link autobusų stoties, po ko jis pakvietė K.. Tada visi trys ėjo „Boulingo“ link. Einant keliu apžiūrinėjo telefoną. Po to, telefoną išjungė. Sim kortelę pasiėmė K., atminties kortelę pasiėmė (duomenys neskelbtini), o patį telefoną jis pasiliko sau. Priėjus prie prekybos centro „Ąžuolas“ K. nuėjo namo, o jis su (duomenys neskelbtini) ėjo parduoti telefono pusbroliui R. Š.. R. už telefoną jam davė 50 litų. R. klausė, ar nebus problemų su telefonu. Jis atsakęs, kad nebus. Gautus pinigus už parduotą vogtą telefoną jis pasiėmė. Pinigus išleido alui. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, kaltinamųjų gynėjos, įstatyminės atstovės, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamøjø M. K., T. V. ir A. V. prisipažinimo ir parodymø, jø kalt? yra visi?kai ?rodyta kitais byloje surinktais ?rodymais, o b?tent:

ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. N. duotais parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame jis parodė, kad 2010-10-18 apie 20.30 val., jo nepilnametis sūnus V. N. išėjo į lauką pavedžioti šuns, o apie 21.00 val. sugrįžęs į namus pasakė, kad iš matymo pažįstamas vaikinas pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia 6303i“, kurį sūnui buvo nupirkęs gimimo dienos proga. Tada su sūnumi abu išbėgo į lauką važinėjosi automobiliu po miestą, tačiau niekur nematė vaikino, kuris pavogė telefoną. Tada kreipėsi į policijos komisariatą. Mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303i“ pirko komplekte kartu su 2 GB atminties kortele, už komplektą sumokėjo 400 litų. Už išankstinio apmokėjimo kortelę Sim „Ežys“ mokėjo 7 litus, tiek kortelę ir vertina (b.l. 11-12);ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio liudytojo V. N. duotais parodymais, užfiksuotais nepilnamečio liudytojo apklausos protokole, kuriame jis parodė, kad 2010-10-18 apie 20.40 val., Mažeikių senamiestyje vedžiojant šunį ir einant pro (duomenys neskelbtini) namą pastebėjo stovinčius ir besikalbančius tris vaikinus, apie 15-16 metų amžiaus, iš kurių vienas priėjęs ramiu balsu paklausė „ar turi pinigų?“. Atsakė, kad pinigų neturi, po ko vaikinas paklausė „ar nieko prieš, jei tave apžiūrėsiu?“. Tas vaikinas buvo ūgiu didesnis, vyresnis, dėl ko bijodamas būti sumuštas ar kitaip sužalotas, nors vaikinas jam ir negrasino, atsakė „neprieštarauju“. Tada vaikinas aptikrino jo striukės kišenes, iš kurių dešinės pusės išorinėje kišenėje radęs ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303i“, į kurį buvo įdėta 2 GB atminties kortelė bei SIM kortelė „Ežys“. Telefoną pasiėmęs pasakė „laisvas“ ir kartu su vienu iš dviejų atokiau stovėjusių vaikinų nuėjo kavinės „Svirnas“ kryptimi, o trečias vaikinas nubėgo stoties link. Parbėgęs namo apie įvykį papasakojo tėvui (b.1. 19);ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. Š. duotais parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2010-10-18 apie 21.00 val., jam paskambino pusbrolis A. V., ir paklausė „ar nori pirkti telefoną?“. Atsakė, kad ateitų ir parodytų tą telefoną. Atėjus A. V. jis nupirko iš jo telefoną „Nokia 6300i“ už 50 litų. Dar prieš nusiperkant telefoną, su V. kartu buvęs vaikinas (duomenys neskelbtini) iš telefono išsiėmė atminties kortelę. Sim kortelės telefone nebuvo. Telefoną pardavė išjungtą. Sekančią dieną per pažįstamus pardavė telefoną už 100 litų vaikinui, kuris taip pat mokosi politechnikos mokykloje. Pats tuo telefonu nesinaudojo. Parduotą telefoną atpirko ir pateikė prie bylos. Pirkdamas telefoną iš V. nebuvo tikras, kad tas telefonas yra vogtas, V. jam to nesakė (b.1. 25);ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio liudytojo R. R. duotais parodymais, užfiksuotais nepilnamečio liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2010-10-18 apie 19.00 val., jam būnant namuose paskambino pažįstamas A., kurio pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad yra mieste kartu su T. V., pravarde (duomenys neskelbtini), kur jie sutiko K., kuris yra „prisiožinęs“. Tada jis A. pasakė „ateik ir atsiveskit K. į Vytautinę“. Susitikę visi ėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios medinės parduotuvės. Į parduotuvę pirmas užėjo A., nupirko cigarečių ir alaus. Tada jis su A. liepė į parduotuvę eiti K. ir „parnešti alaus apkabą“, pasakė, kad be alaus negrįžtų. Kadangi ne mažiau kaip prieš savaitę laiko jam, A., T. ir K. būnant mieste, jis su A. pasakė K., kad iš „Superneto“ parduotuvės paimtų degtinės butelį. Tada į parduotuvę pirmas įėjo K., po kiek laiko įėjo jis, A. ir (duomenys neskelbtini). Tik įėjus į parduotuvę jį sulaikė apsaugos darbuotojas, kadangi K. pasakė, kad jam liepė pavogti degtinės, tačiau kai jį sulaikė, K. apsaugos darbuotojui pasakė, kad yra ne tas, ir jį paleido, o A. su M. jau buvo išėję iš parduotuvės. Už šitą įvykį jis su A. ir norėjo atsilyginti K.. T. K. išėjo iš parduotuvės be alaus, nes jam neišėjo jo pavogti. K. K. išėjo, visi keturi prie stotelės, o vėliau kažkokioje gatvelėje gėrė alų. Begeriant jis K. už tai, kad „prisiožino“ „Superneto“ parduotuvėje, trenkė iš kumščio vieną smūgį į galvą, po to už tą patį jam trenkė ir A.. M. nemušė K. visiškai. Išgėrus apie pusę plastikinio butelio alaus, visi keturi išėjo pasivaikščioti. Po kiek laiko jam paskambino tėvas, ir jis išėjo. 2010-11-10 susitikęs su „M.“ sužinojo, kad „M.“ su A. ir K. pavogė telefoną (b.1. 29-30);2010 m. spalio 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad nukentėjusysis V. N. savo iniciatyva pateikė iš jo nepilnamečio sūnaus V. N. pagrobto mobilaus ryšio telefono „Nokia 6303i“ garantinį taloną Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytą UAB „Livena“ (b.1. 14-15);2010 m. spalio 18 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad V. N. iš pateikto peržiūrėti fotoalbumo, kuriame asmenų fotonuotraukos sunumeruotos nuo Nr. 1514 iki 3133, atpažįsta vaikiną, kurio fotonuotrauka pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-1018 apie 20.50 val., Mažeikių m., ties (duomenys neskelbtini), iš jo striukės kišenės pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia 6303i“, kurį atpažįsta iš bendrų bruožų, tik fotonuotraukoje tas vaikinas yra jaunesnis (b.l. 20-22);2010 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis, kur liudytojas V. N. iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, kurių tarpe nuotraukoje pažymėtoje Nr. 3 yra M. K., atpažino asmenį pažymėtą Nr. 3, kaip asmenį, kuris 2010-10-18 apie 20.40 val., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), iš jo striukės kišenės pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia 6303i“, į kurį buvo įdėta 2 GB atminties kortelė ir Sim kortelė „Ežys“. Jis tą vaikiną atpažįsta iš veido bruožų, kurį jis dažnai mato Mažeikių mieste, ir sužinojo, jog jis yra M. K. (b.l. 23-24);2010 m. spalio 21 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad liudytojas R. Š. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303i“ , kurio IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos (b.1. 26-28);2010 m. spalio 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad įtariamasis T. V. savo iniciatyva pateikė atminties kortelę „Micro“ 2GB talpos (b.1. 131-132);2010 m. spalio 26 d. pakvitavimu nukentėjusiajam V. N. grąžintas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6303i“ bei 2 GB atminties kortelė (b.l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų M. K., T. V. ir A. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

K. M. Klimo, T. V. ir A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kadangi vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (LAT 2009-04-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009). Konkrečiu atveju visi kaltinamieji suprato, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, kad M. K. iš nepilnamečio paėmė jo mobilaus ryšio telefoną, nepilnamečiui matant ir suvokiant vagystės faktą bei siekė veikti būtent tokiu būdu.

Dėl kaltinamojo M. K. atsakomybės.

K. M. K.o atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgia į tai, kad M. K. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmą kartą (b.l. 32), administracine tvarka baustas (b.l. 39-40), savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. K. mokosi (duomenys neskelbtini), mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 59), Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS PP duomenimis 2010-10-26 buvo įrašytas į profilaktinę įskaitą (b.l. 55), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog R. K. šeima, kurioje jis auga, 2006 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 57), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ 2002-10-04 lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrę, Dgn. Emocinis elgesio sutrikimas (b.l. 49).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti LR BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (LR BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi kaltinamasis M. K. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmą kartą, įvykdė apysunkį nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, jis nuoširdžiai gailisi, todėl yra pagrindas taikyti LR BK 93 str., nes atitinka jo reikalavimus ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atleidus nepilnametį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos LR BK 82, 83, 85, 87 straipsniuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas bei elgesio apribojimai 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą bei per 6 mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. 2010-10-20 paskirta kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje, panaikintina.

Dėl kaltinamojo T. V. atsakomybės.

K. T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia į tai, kad T. V. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmą kartą (b.l. 106), administracine tvarka baustas (b.l. 108), savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad T. V. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS PP duomenimis nuo 2006-05-18 buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę, dėl administracinio pažeidimo (b.l. 116), ankstesnės mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas gerai (b.l. 120), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog šeima, kurioje jis auga, nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 118), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesilankė (b.l. 113).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti LR BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (LR BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi kaltinamasis T. V. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmą kartą, įvykdė apysunkį nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, jis nuoširdžiai gailisi, todėl yra pagrindas taikyti LR BK 93 str., nes atitinka jo reikalavimus ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atleidus nepilnametį T. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos LR BK 82, 83, 85, 87 straipsniuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas bei elgesio apribojimai 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei per 5 mėnesius atlikti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. 2010-10-25 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Dėl kaltinamojo A. V. atsakomybės.

Skiriant kaltinamajam A. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika baigta, t.y. įvykdyti visi būtini objektyviosios pusės požymiai. A. V. buvo iniciatorius nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis A. V. administracine tvarka nebaustas (b.l. 73), nusikalstamos veikos padarymo metu teistas (b.l. 74-75). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. V. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS PP duomenimis nuo 2010-04-28 buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę, dėl jo atžvilgių pradėto ikiteisminio tyrimo (b.l. 89), mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (b.l. 93), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog šeima, kurioje jis auga, nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 91), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesilankė (b.l. 86). A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus LR BK 178 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei jos vidurkis (LR BK 48 straipsnio 2 dalies), tai yra 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p.).

2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu A. V. pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 paskirtos bausmės iš dalies sudedamos prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2010-10-11 nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir skirtina subendrinta 1 metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p.).

Vadovaujantis LR BK 73 straipsnio 2 dalimi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, dėl padarytos veikos, ir bylą nutraukti.

M. K. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu paskirti įspėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu per 6 (šešis) mėnesius atlikti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti elgesio apribojimus 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant tęsti mokslą bei būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Panaikinti M. K. paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje.

T. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, dėl padarytos veikos, ir bylą nutraukti.

T. V. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu paskirti įspėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu per 5 (penkis) mėnesius atlikti 30 (trisdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirti elgesio apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

P. T. Varatnickiui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti M. K. ir T. V., kad vėl padarius nusikaltimą ar nusižengimą, gali atsirasti kitos teisinės pasekmės: jei, būdami atleisti už nusikaltimo padarymą, vėl padarys naują nusikaltimą, nebus galimybės atleisti nuo baudžiamos atsakomybės. Nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to ne mažiau kaip du kartus įspėjus, remiantis šių priemonių kontroliuojančių institucijų teikimu, jos gali būti pakeistos kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2010-10-11 nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir A. V. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuteistasis A. V. paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti nuteistajam A. V., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią A. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.