- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-2366-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01151-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Nerijus Meilutis (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- BTA Insurance Company SE
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo BTA Insurance Company SE apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-737/2012 pagal ieškovo BTA Insurance Company SE ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui A. K. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 1-2, t. 1) ieškovas prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovo 19925,39 Lt draudimo išmokos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 598 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodė 2006 m. sausio 3 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 12/0123303 apdraudęs trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2006 m. lapkričio 12 d. Anglijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas- ieškovo apdraustą transporto priemonę vairavęs atsakovas. Eismo įvykio metu buvo sužalotas asmuo, kuriam pareiškus pretenzijas, ieškovas išmokėjo 19925,39 Lt draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykį atsakovas padarė būdamas neblaivus, ieškovas nurodė reiškiantis jam regresinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu (b.l. 70-72, t. 3) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 80,65 Lt, valstybei 456,66 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atnaujino ieškovui senaties terminą ieškiniui pareikšti nurodydamas, jog draudimo išmoka buvo sumokėta 2010 m. balandžio 13 d., tuo tarpu ieškinys teismui paduotas 2011 m. gegužės 5 d., t.y. praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą, tačiau terminas praleistas nežymiai, egzistuoja svarbi termino praleidimo priežastis- atsakovo atsisakymas bendradarbiauti. Nors į bylą ir buvo pateikta policijos 2007 m. balandžio 20 d. pažyma, joje nėra identifikuoti nei vairuotojų, nei transporto priemonių duomenys, iš pažymos nėra aišku, kas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Teismo išreikalautuose policijos duomenų išrašuose taip pat neminima, koks eismo įvykis įvyko, kokios transporto priemonės jame dalyvavo, tenurodoma, jog automobilis važiavo per raudoną šviesoforo signalą, automobilį sustabdžius paaiškėjo, jog vairuotojas neblaivus. Būtent už vairavimą esant neblaiviam atsakovas ir buvo nubaustas. Ieškovo nukentėjusiąja įvardintos moters ieškinyje nurodyti anketiniai duomenys nesutampa su atsakovo duomenimis. Be to, teismui nepateikta informacija apie atitinkamos bylos baigtį. Į bylą pateiktas raštas, iš kurio turinio matyti, jog moteris, kuriai ieškovas nurodo išmokėjęs draudimo išmoką, praėjus beveik dvejiems metams po galimo eismo įvykio jį užregistravo telefonu, nurodydama atsakovo asmens duomenis, neatitinka įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų, kadangi neaišku, kas tą raštą surašė. Ieškovo pateikti elektroniniai laiškai tėra draudimo atstovų susirašinėjimo medžiaga, kuri negali būti vertinama kaip patvirtinanti atsakovo kaltę. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinyje reiškiamas reikalavimas, tenkinti ieškinį nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 78-81, t. 3) ieškovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:
Teismas, netinkamai vertindamas bylos medžiagą, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų. Byloje esanti 2007 m. balandžio 20 d. pažyma patvirtina eismo įvykio, kuriame susidūrė du automobiliai faktą. Įvykis nebuvo išsamiau ištirtas tik dėl to, jog pasekmės apsiribojo transporto priemonių apgadinimu. Tyrimo, kuriam suteiktas tas pats numeris, pagrindu atsakovas buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam. Šie nuoseklūs įrodymai patvirtina atsakovo kaltę. Atsakovas nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių įrodymų.Įvertinus įrodymų visumą, taip pat kalbos barjero aplinkybę, kaip nereikšmingi atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai dėl netikslių anketinių atsakovo duomenų nurodymo įvairiuose dokumentuose, taip pat neatitikimai įvardijant eismo įvykio vietą.Atmestinas ir argumentas, jog atsakovas nebuvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą. Kadangi užfiksavus eismo įvykį duomenų apie asmenų sužalojimus nebuvo, atitinkamas procesas nebuvo inicijuojamas. Kliūtimi ieškiniui patenkinti teismas be pagrindo įvardijo aplinkybę, jog teismui nebuvo pateiktas procesinis sprendimas dėl nukentėjusiosios ieškinio patenkinimo. Ginčas buvo išspręstas taikiai apeliantui išmokėjus nukentėjusiajai draudimo išmoką, todėl procesinis sprendimas dėl ieškinio patenkinimo nebuvo priimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 86-88, t. 3) atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą ir, sutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais, nurodo nieko nežinantis apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo moteris, kuriai draudimo išmoką išmokėjęs teigia apeliantas. Apeliantas neįrodė nei eismo įvykio, nei priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir galimos žalos faktų. Aplinkybė, jog sutampa kelių įvykių laikas, nepagrindžia atsakovo kaltės. Apeliantas be pagrindo įrodinėjimo pareigą siekia perkelti atsakovui. Apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas rinkdamas įrodymus ir vertindamas draudimo išmokos išmokėjimo pagrindų egzistavimą
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl senaties termino ieškiniui paduoti praleidimo ir šio termino atnaujinimo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių nėra ginčo dėl draudimo teisinių santykių pobūdžio, dėl draudimo išmokos išmokėjimo fakto, taip pat teisės normų, reglamentuojančių regresinio reikalavimo pareiškimą civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, taikymo, todėl atitinkamais klausimais teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 str. ). Ginčas byloje kilo dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumo, t.y. sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo, todėl būtent šių aplinkybių vertinimas ir sudaro apeliacijos nagrinėjamoje byloje ribas.
Dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
Nors atgręžtinis iš draudimo santykių kylantis reikalavimas vertintinas kaip savarankiškos iš sutartinių civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių kylančios turtinės prievolės priverstinio vykdymo iniciavimas, šios prievolės atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su pradine deliktinės civilinės atsakomybės prievole ir pagrindinėmis jos taikymo sąlygomis- neteisėtais veiksmais, kalte, žala ir priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.245-6.250, 6.254, 6.263 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str.). Civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių ribose šių sąlygų egzistavimo įvertinimas sietinas su atsakymu į klausimus, ar įvyko draudiminis įvykis ir kokia žala tuo įvykiu buvo padaryta. Draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nelaikytinas regresinio reikalavimo pareiškimo pagrindu. Siekdamas savo reiškiamo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo draudikas pirmiausia privalo įrodyti, jog išmoka buvo išmokėta pagrįstai, t.y. egzistavo atitinkama draudiko pareiga, dėl apdraustos transporto priemonės valdytojo kaltės įvyko eismo įvykis, dėl kurio trečioji šalis patyrė konkrečią turtinę ir/ar neturtinę žalą. Civilinės atsakomybės taikymo atveju visas reikšmingas aplinkybes, išskyrus neteisėtą veiksmą atlikusio asmens kaltę, privalo įrodyti nukentėjusysis. Nors įstatymas tam tikrais atvejais numato draudimo išmoką išmokėjusio civilinės atsakomybės draudiko teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą eismo įvykio kaltininkui (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.), toks teisinis reglamentavimas negali būti vertinamas kaip suteikiantis draudikui teisę vienašališkai pasirinkti draudiminio įvykio egzistavimo ir draudimo išmokos dydžio nustatymo kriterijus. Tuo atveju, jeigu civilinės atsakomybės draudikas savanoriškai, galimai tikėdamasis vėliau atgauti draudimo išmoką, pripažįsta atitinkamų sąlygų egzistavimą, jam tenka pareiga pateikti objektyvius žalos padarymo faktą patvirtinančius įrodymus. Priešinga išvada sąlygotų nepagrįstą įrodinėjimo pareigos perkėlimą neteisėtų veiksmų padarymu kaltinamam asmeniui, neturėjusias objektyvios galimybės ginčyti susitarimo tarp nukentėjusiojo ir draudiko sąlygų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog atsakovui nagrinėjamoje byloje tenka kokia nors pareiga, susijusi su eismo įvykio, jo metu patirtos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir nustatyto žalos dydžio faktų paneigimu. Visų nurodytų sąlygų egzistavimą, siekdamas ieškinio patenkinimo, privalo įrodyti apeliantas.
Dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumo
Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio, ginčas tarp šalių būtent ir kilo dėl pagrindo apeliantui išmokėti draudimo išmoką egzistavimo. Ginčijamame sprendime akcentuojamas įrodymų, patvirtinančių eismo įvykio faktą, taip pat aplinkybes, jog eismo įvykio kaltininku buvo atsakovas, jog eismo įvykio metu žalą patyrė nukentėjusioji, nepakankamumas. Apeliantas eismo įvykio faktą įrodinėja atsakovo neginčijama aplinkybe, jog būtent iš teismo išreikalautoje pranešimo Nr. 121106/2541 medžiagoje (b.l. 10-13, 25-29, t. 3) nurodytus veiksmus, t.y. vairavimą esant neblaiviam, atsakovas 2006 m. lapkričio 13 d. buvo nubaustas (b.l. 47, 66, t. 2), taip pat policijos 2007 m. balandžio 20 d. raštu (b.l. 48, 67, t. 2), kuriame nurodyta, jog įvykio, kuriam priskirtas atitinkamas numeris, metu įvyko dviejų transporto priemonių susidūrimas, bet, nenukentėjus žmonėms, ši avarija nebuvo tiriama. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, aptarti įrodymai pagrįstai sietini su eismo įvykio faktu. Tačiau nei šie įrodymai, nei kita bylos medžiaga nelaikytini pakankamais vertinant kelias esmines nagrinėjamam ginčui aplinkybes: pirma, teismui nebuvo pateikta informacija, su kokia transporto priemone galimai susidūrė atsakovo vairuojamas automobilis, kas tą transporto priemonę vairavo, kokie keleiviai joje buvo; antra, apeliantas, įrodinėdamas eismo įvykio faktą, nepateikė jokių įrodymų, jog dėl eismo įvykio kaltas buvo būtent atsakovas, t.y., net ir tuo atveju, jeigu dviejų transporto priemonių susidūrimas realiai įvyko, nėra jokių duomenų, jog taip atsitiko dėl atsakovo, o ne dėl kitos transporto priemonės vairuotojo, kaltės; trečia, nėra jokių objektyvių įrodymų, jog nukentėjusiąja įvardijama moteris buvo transporto priemonės, su kuria galimai susidūrė atsakovo vairuojamas automobilis, keleivė; su pastarąja aplinkybe susiję į bylą pateikti dokumentai yra sudaryti subjektyvaus minėtos moters elgesio kreipiantis su ieškiniu į teismą (b.l. 36-37, 55-56, t. 2), taip pat jos nurodytas aplinkybes aprašiusį mediką (b.l. 38-46, 57-65, t. 2) pagrindu; ketvirta, vieninteliai duomenys, kurie patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusiąja įvardijama moteris patyrė realius sužalojimus, yra paremti jos pačios paaiškinimais ir šiuos paaiškinimus užrašiusio mediko raštu; atsižvelgiant į tai, jog į mediką nukentėjusiąja įvardinta moteris kreipėsi 2008 m. birželio 4 d., t.y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų po galimai įvykusio eismo įvykio, kreipimosi į teismą metu nebuvo nustatytos jokios sveikatos problemos, liekamieji galimos avarijos sukelti sutrikdymai, pati nukentėjusiąja įvardijama moteris nurodė, jog bet kokios jos įvardintos galimos avarijos pasekmės išnyko po poros mėnesių, leidžia tokius paaiškinimus vertinti kritiškai, pagrįstai abejoti nurodytos moters sąžiningumu ir jos nurodytų aplinkybių realumu, taip pat jos elgesio motyvų teisėtumu; pastarosios abejonės, rūpestingo apelianto elgesio atveju, privalėjo sąlygoti papildomų pastangų, susijusių su išsamiu situacijos įvertinimu, iniciavimą (pvz., nukentėjusiąja įvardijamos moters medikui nurodytų aplinkybių, jog ji po eismo įvykio kurį laiką nėjo į darbą, lankėsi pas medikus, patikrinimą, su tuo susijusių įrodymų surinkimą). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantas neįrodė išmokos išmokėjimo, o kartu ir ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog apeliantas nebuvo baudžiamas už avarijos sukėlimą, taip pat faktas, jog į apeliantą nebuvo kreiptasi dėl avarijos metu kitai transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo, vertintinos kaip šalutinės, tiesiogiai nei patvirtinančios, nei paneigiančios ieškinyje suformuluotą reikalavimą, tačiau, vertinant visų byloje esančių duomenų kontekste, kaip keliančios papildomas abejones dėl apelianto pozicijos pagrįstumo. Dėl likusių apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nepasisako dėl jų nereikšmingumo, t.y. nei skirtingas anketinių duomenų ar eismo įvykio vietos nurodymas į bylą pateiktuose savarankiškuose dokumentuose, nei aplinkybė, jog procesinis dokumentas, kuriuo būtų išspręstas nukentėjusiąja įvardijamos moters pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimas, į bylą nebuvo pateiktas dėl to, kad ginčas buvo išspręstas geruoju, negali būti vertinami kaip turintys esminės reikšmės galutinės teismo išvados teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.