Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Telšių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. pareiškėjas A. B. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą statinį. 2018 m. birželio 28 d. VĮ „Registrų centras“ priėmė sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo, kadangi pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti daiktinių teisių įsigijimo, mat pagal sutarties sudarymo metu galiojusius įstatymus, sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija ir sandoris turėjo būti įregistruotas per 3 mėnesių laikotarpį.

Iš katu su pareiškimu pateikto VĮ „Registrų centras“ rašto matyti, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Minėtas pastatas – kiaulidė yra neįteisintame žemės sklype. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių dėl statinių įteisinimo valstybinėje žemėje. 2018 m. birželio 14 d. rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog neprieštarauja kad valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), būtų vykdoma pastato – kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimas pagal 1993 m. rugpjūčio 6 d. Luokės apylinkės agrarinės reformos tarnybos protokolą Nr. 1, ir pagal parengtą statinių bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. B. nuo 1993 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, laimėjus Luokės apylinkės agrarinės reformos tarnybos organizuotą konkursą, paskelbtą dėl likusio neprivatizuoto turto pardavimo, dienos, t. y. daugiau kaip 10 metų, pastatą – kiaulidę eksploatuoja ir valdo teisėtai, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai, kaip savo. A. B. nėra žinoma apie kitus asmenis, turinčius daugiau teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą nei jis ir tokie asmenys nepaaiškėjo per visą valdymo laikotarpį, pretenzijų jam taip pat nebuvo pareikšta.

Pareiškėjas, siekdama įteisinti savo nuosavybės teisę į minėtą turtą, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. birželio 28 d. sprendimu dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų registravimo Nr. TELRs-14 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti daiktinių teisių įsigijimo, mat, pagal sutarties sudarymo metu galiojusius įstatymus, sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija ir sandoris turėjo būti įregistruotas per 3 mėnesių laikotarpį.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas A. B. įrodė aplinkybes, jog jis visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė, naudojo, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu pareiškime nurodytu pastatu – kiaulide, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą teismui pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas A. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pareiškime nurodytą pastatą – - kiaulidę (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.