- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- AN2-311-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01288-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. E. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog Klaipėdos teritorinei muitinei (toliau ir - Muitinė) atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad UAB „K“ muitinės sandėlyje (duomenys neskelbtini) buvo laikomos nedeklaruotos prekės - užšaldytos skumbrės (201 dėžė, 4211 kg), nedeklaravus jų nustatyta tvarka ir neįtraukus į muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitą. Tuo buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 211 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 3 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinių nusižengimų teiseną E. S. nutraukė, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 211 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 3 dalyje, sudėčių požymių. Teismas konstatavo, kad E. S. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, o byla pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį nutraukta nenustačius E. S. kaltės. Pasak teismo, nėra pagrindo konstatuoti E. S. kaltę, nes UAB „K“ direktoriaus pareigose pagal Juridinių asmenų registro duomenis paskirtas nuo 2017 m. vasario mėnesio, o duomenų, kada nedeklaruota skumbrė pateko į muitinės sandėlį, nėra. Be to, sandėlyje rasta nedeklaruota šaldyta skumbrė nepriklauso UAB „K“. Kol buvo ieškoma šios produkcijos siuntėjo, Muitinė užfiksavo pažeidimus. Šiuo metu įmonės sandėlyje atrastos šaldytos skumbrės traukti į apskaitą nebėra tikslinga, nes produkcijos galiojimo terminas yra pasibaigęs. Minėtus apskaitos neatitikimus, galėjusius atsirasti dėl žmogiškojo apsirikimo, įmonė sutvarkė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau Muitinė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti E. S. padarius nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje ir paskirti straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitą atsako leidimo turėti muitinės sandėlį turėtojas (sandėlio savininkas), kuris prekių apskaitą tvarko ją suderinęs su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje įsteigtas muitinės sandėlis. Nagrinėjant Ž. K. administracinio nusižengimo bylą, iš pastarosios paaiškinimų bei liudytoju apklausto E. S. parodymų buvo nustatyta, kad už šios šaldytos skumbrės neapskaitymą atsakingas direktorius, o ne apskaitininkė, todėl atsakomybėn už šių prekių nedeklaravimą ir nepateikimą muitinei bei netinkamą apskaitos vedimą pagrįstai patrauktas Terminalo muitinės sandėlio direktorius E. S..
3.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad E. S. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, nes nėra duomenų ar jam buvo pavesta bendrovėje deklaruoti prekes muitinei (pagal pareigas, ar pagal pavedimą), o įprastai šias paslaugas teikia muitinės tarpininko įmonės, tačiau nesutinka, kad E. S. neturi atsakyti pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį.
3.2. Apylinkės teismas nagrinėdamas E. S. bylą, nustatė tokias pačias faktines aplinkybes: 2018-11-04 gabenant prekes iš Pilies jūrų uosto posto į UAB „Ke.“ muitinės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), tarp deklaruotinų prekių buvo rasta nedeklaruota užšaldyta skumbrė (201 dėžė, 4211 kg), kurią iš savo sandėlio į transporto priemones pakrovė UAB „K“. Taip pat nustatyta aplinkybė, kad ši nedeklaruota užšaldyta skumbrė (201 dėžė, 4211 kg) nebuvo apskaityta UAB „K“ apskaitoje. Be viso to, apylinkės teismas nurodė, kad šias aplinkybes, muitinės nustatytus pažeidimus pripažino ir Terminalo direktorius E. S.. Taigi ginčo dėl šio pažeidimo fakto nėra. Tvirtina, kad nekilo ginčas ir kas atsakingas už nustatytus pažeidimus.
3.3. Nesutinka su teismu, jog vertinant E. S. kaltę, reikėjo vertinti faktą, kada minėta prekė buvo fiziškai padėta į muitinės sandėlį, nes, pasak teismo, tada ir atsiranda pareiga prekę įtraukti į apskaitą. Mano, kad radus sandėlyje prekių, kurios nėra apskaitytos, jau yra sandėlio apskaitos nusižengimo sudėtis, nepriklausomai nuo to ar yra žinoma neteisėto padėjimo į sandėlį momentas, ar ne. Ir nusižengimo sudėčiai/tinkamos sandėlio apskaitos vedime/ kaltės forma nėra svarbi, nes jei nėra nustatyta tyčia neįtraukti prekių į apskaitą, tai neatsargi kaltės forma - nerūpestingumas yra, nes už apskaitą atsakingas asmuo pagal savo veiklos pobūdį ir turi užtikrinti tinkamą sandėlio veiklos apskaitą. Kitaip susidarytų galimybė visais atvejais neužfiksavus ar nuslėpus padėjimo momentą išvengti atsakomybės už neapskaitytų prekių buvimą sandėlyje. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai dėl šios veikos nutraukė teiseną E. S..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. S. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistu.
4.1. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog administracinio nusižengimo byloje, kuri buvo pradėta Ž. K. pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį ir 211 straipsnio 1 dalį, buvo konstatuota, kad už prekių apskaitą muitinės sandėlyje buvo atsakingas direktorius. Nutartyje nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo nurodyta, kad už prekių apskaitą muitinės sandėlyje buvo atsakingi kiti asmenys ir tai savaime negali suponuoti išvadą, jog atsakingas yra direktorius. Taigi teiginys, jog už šaldytos skumbrės neapskaitymą atsakingas E. S. ir kad tai jau patvirtino Klaipėdos apylinkės teismas, yra nepagrįstas. Taip pat visiškai nepagrįstas Muitinės argumentas, jog nėra ginčo, kas yra atsakingas už nustatytus pažeidimus.
4.2. Vadovaudamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 134 straipsniu, Sąjungos muitinės kodekso 240 straipsnio 1 dalimi, Muitinės prižiūrimų prekių, laikomų muitinės sandėliuose, apskaitą, tvarkymą ir apyvartos ataskaitos pildymą reglamentuoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 5, 13 punktais, tvirtina, kad momentas kada atsirado prekės sandėlyje yra svarbus, nes būtent tada atsiranda pareiga prekes įtraukti į apskaitą. Kadangi yra aiškiai apibrėžtas momentas, kada prekės turi būti įtrauktos į apskaitą, o konkrečiai, kai jos fiziškai padedamos į I tipo atvirąjį muitinės sandėlį jo savininkui suteiktame leidime turėti muitinės sandėlį nurodytu adresu, todėl E. S. atsakomybei kilti svarbu nustatyti momentą, kada minėtos prekės buvo fiziškai padėtos į muitinės sandėlį, nes tik tada atsiranda (gali atsirasti) pareiga prekę įtraukti į apskaitą. Pažymi, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patraukta Ž. K.. E. S. UAB „K“ vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2017 m. vasario 1 d. Kadangi prekės galėjo būti fiziškai padėtos ne vėliau kaip 2011-2012 m., todėl E. S. neteko pareiga pasirūpinti prekių įtraukimu į apskaitą.
4.3. Atkreipia dėmesį, kad vieninteliai įrodymai yra Muitinės išvada, jog tuo metu, kai buvo rasta ir sulaikyta nedeklaruota šaldyta skumbrė neįtraukta į apskaitą, o UAB „K“ vadovas atsakingas už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitą. Mano, kad šio fakto nepakanka E. S. atsakomybei kilti. Kaltinant asmenį, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Tam, kad būtų konstatuota E. S. kaltė pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės sandėlių veikla, taip pat būtina nustatyti, jog E. S. tokius veiksmus atliko tyčia ar dėl neatsargumo. Pažymi, kad faktinę muitinės sandėlyje esančią situaciją, t. y. kokios prekės yra sandėlyje, galėjo žinoti krovos darbų vadovas, o ne įmonės vadovas. E. S. šiuo atveju neturėjo realaus pagrindo numanyti, kad muitinės sandėlyje yra nedeklaruotos prekės, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ir kurios galimai nėra įtrauktos į muitinės sandėlio apskaitos registrus. E. S. jokios informacijos nuo Muitinės nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti krovos darbų vadovo, nepriklausomo skaičiuotojo ar deklaranto duomenimis apie muitinės sandėlyje padėtas prekes. Muitinė nenustatė, kad UAB „K“ išmuitino sulaikytas prekes, turi jų padėjimo į sandėlį dokumentus, tačiau E. S. tyčia ar dėl neatsargumo nepasirūpino, kad jos būtų įtrauktos į apskaitą. Sprendžiant E. S. atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Apeliantė neginčija nutarimo dalies, kuria administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 211 straipsnio dalį, tačiau nesutinka su administracinio nusižengimo bylos nutraukimu pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį. Apeliantė nesutinka, kad E. S. veiksmuose nėra ANK 215 straipsnio 3 dalies sudėties ir tvirtina, kad E. S. kaltė (veikė neatsargia kaltės forma) padarius šį nusižengimą yra įrodyta.
7. Pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymas.
8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
9. ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas pažeidimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog prekių laisvajame sandėlyje apskaitos tvarka buvo pažeista. Analizuojamu atveju ginčo dėl objektyviųjų nusižengimo požymių buvimo, nėra. Tačiau tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusižengimo požymius. ANK 215 straipsnio 3 dalies dispozicija suponuoja išvadą, kad atsakyti pagal šį straipsnį asmuo gali nustačius ir jo neatsargią kaltę.
10. Apeliantė tvirtina, jog ginčo dėl subjekto nėra ir už nusižengimą turi atsakyti UAB „K“ vadovas. Tačiau asmuo, kuriam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su tuo visiškai nesutinka ir tvirtina, kad jis negali būti atsakingas už šį nusižengimą, nes jis tuo metu, kai prekės atsirado sandėlyje, UAB „K“ nedirbo. Taigi ginčas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra ne tik dėl subjektyviosios pusės buvimo, bet ir dėl paties subjekto.
11. Iš ANK 215 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad pagal šį straipsnį privalo atsakyti asmuo, kuris atsakingas už prekių laikymo, apdorojimo arba perdirbimo, pirkimo arba pardavimo laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose susijusios apskaitos tvarkymu. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 134 straipsnis nurodo, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos, o 242 straipsnis numato, kad muitinės sandėlio leidimo turėtojas atsako už tai, kad būtų vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintose muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (toliau Taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad už muitinės sandėlyje ar laikinojo saugojimo sandėlyje laikomų prekių apskaitą atsako leidimo turėti muitinės sandėlį ar laikinojo saugojimo sandėlį turėtojas (toliau – sandėlio savininkas), kuris prekių apskaitą tvarko ją suderinęs su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje įsteigtas muitinės sandėlis ar laikinojo saugojimo sandėlis.
12. Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „K“ direktorius yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį. Administracinis nusižengimo protokolas yra surašytas UAB „K“ direktoriui E. S.. Analizuojamu atveju asmuo, vertinant jo pareigas, yra pasirinktas tinkamu subjektu, tačiau bet kokiu atveju būtina nustatyti, kad konkretus asmuo, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, yra kaltas dėl padaryto nusižengimo, t. y. įrodyti, ne tik nusižengimo objektyviuosius požymius, bet ir visus subjektyviuosius požymius. Taigi analizuojamu atveju ginčas yra kilęs dėl E. S., kaip UAB „K“ vadovo kaltės, t. y. subjektyviosios pusės. Minėta, kad pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį gali atsakyti asmuo veikiantis tyčia ar neatsargia kaltės forma, todėl būtina įrodyti, kad E. S. tyčia ar dėl neatsargumo nepasirūpino, kad muitinės sandėlyje rastos nedeklaruotos ir neapskaitytos prekės, būtų įtrauktos į apskaitą.
13. Apeliantė tvirtina, kad analizuojamu atveju E. S. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, nesutinka, kad byloje yra įrodyta, jog E. S. elgėsi nerūpestingai, t. y., kad jis nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK 215 straipsnio 3 dalyje padariniai, nors pagal savo veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra E. S. kaltės, iš esmės rėmėsi tuo, kad jis tuo metu, kai prekės galėjo būti padėtos muitinės sandėlyje, nedirbo, todėl jam ir neatsirado pareiga nustatyta tvarka įtraukti šių prekių į apskaitą. Apeliantė tvirtina, kad šis faktas nėra reikšmingas, tačiau su tuo nesutiktina.
14.1. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens vadovavimo bendrovei pradžia turi reikšmės sprendžiant ne paties subjekto, kaip vadovo, tinkamumą, o įrodinėjant jo, kaip asmens, atsakingo už prekių, laikomų muitinės sandėliuose, tinkamos apskaitos vedimą, kaltę.
15. Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad prekės turi būti įtrauktos į apskaitą, tvarkomą vadovaujantis Taisyklėmis, tuo metu, kai jos išleidžiamos įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą ir (13.1 p.): fiziškai padedamos į I tipo atvirąjį ar uždarąjį muitinės sandėlį jo savininkui suteiktame leidime turėti muitinės sandėlį nurodytu adresu; arba pristatomos į prekių saugojimo vietą, kuri skiriasi nuo nurodytos muitinės sandėlio savininkui suteiktame leidime turėti uždarąjį muitinės sandėlį. (13.1 p.). Fiziškai padedamos į laikinojo saugojimo sandėlį ar kitą prekių laikinojo saugojimo vietą įforminus jų laikinąjį saugojimą (13.2 p.). Taigi Taisyklėse yra aiškiai apibrėžtas momentas kada prekė turi būti įtraukta į apskaitą. Esant detaliam nurodymui, kada prekės turi būti įtrauktos į apskaitą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai momentą, kada minėta prekė buvo fiziškai padėta į muitinės sandėlį, laikė svarbiu.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. S. UAB „K“ direktoriumi paskirtas 2017 m. vasario 1 d. (b. l. 111). Iš byloje surinktų įrodymų, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, neįmanoma nustatyti, kada konkrečiai nedeklaruota skumbrė pateko į muitinės sandėlį. Šios prekės galiojimo terminas yra pasibaigęs 2013 m., todėl galima manyti, kad ši prekė muitinės sandėlyje atsirado iki šios datos. Taigi tuo momentu, kai prekė galėjo patekti į muitinės sandėlį, E. S. nebuvo UAB „K“ direktoriumi, todėl tuo momentu negalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad prekės būtų tinkamai apskaitytos. Jokių duomenų, kad prekės muitinės sandėlyje atsirado po 2017 m. vasario 1 d., nėra. Pažymėtina, kad dėl tokių pačių aplinkybių buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla pradėta Ž. K. pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį ir Muitinė nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylą Ž. K. neskundė.
17. Kita vertus, E. S. nerūpestingumo nepatvirtina ir duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad jam tapus UAB „K“ direktoriumi, nebuvo žinoma apie muitinės sandėlyje esančias nedeklaruotas ir neapskaitytas prekes (šaldytą skumbrę 201 dėžė, 4211 kg). Iš 2016-2017 m. inventorizuojamų prekių aprašų matyti, kad prekė (šaldyta skumbrė 201 dėžė, 4211 kg) tuo metu nebuvo įtraukta į inventorizuojamų prekių aprašą (b. l. 13-28). Vadinasi, E. S. tapus UAB „K“ direktoriumi dėl objektyvių priežasčių nebuvo žinoma apie ginčo prekių buvimą muitinės sandėliuose. 2018 m. atliktose inventorizacijose, taip pat ši prekė nebuvo įtraukta į aprašus (b. l. 29-47). Iš krovos darbų vadovo V. V. 2018 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo, skirto UAB „K“ direktoriui, matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. atkraunant krovinį į autotransporto priemonę, buvo rastas krovinys (užšaldyta skumbrė – 4211 kg, 201 dėžė) su pasibaigusiu galiojimo terminu (b. l. 58). E. S. nurodė, kad dėl šio krovinio įmonėje iš karto pradėjo vidinį tyrimą tam, kad nustatyti kieno šis krovinys ir kada jis atsirado muitinės sandėlyje ir dėl kokių priežasčių nebuvo apskaitytas. Tačiau nespėjus nustatyti šių aplinkybių, Muitinė fiksavo pažeidimą. Pažymėjo, kad įtraukti prekių į UAB „K“ apskaitą šuo metu netikslinga, nes yra pasibaigęs šios prekės galiojimo terminas. Kaip matyti, E. S., sužinojęs faktą apie muitinės sandėlyje rastą nedeklaruotą ir neapskaitytą prekę, ėmėsi visų priemonių pašalinti visus apskaitos trūkumus. Įvertinus jo atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą (nuo sužinojimo iki pažeidimo nustatymo praėjo kelios darbo dienos), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. S. kaltę (neatsargią kaltės formą). Todėl negalima tvirtinti, kad E. S. veiksmuose yra visi ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
18. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad E. S. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. kad jis, būdamas UAB „K“ direktoriumi, pagal savo veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad muitinės sandėlyje yra nedeklaruota ir neapskaityta užšaldyta skumbrė (201 dėžė, 4211 kg).
19. Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną E. S. pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį nutraukė nesant jo veikoje visų šio nusižengimo požymių, t. y. nenustačius jo kaltės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.