Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3311-577/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei R. V., Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Dėl teismo sudėties ir nešališkumo

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą apeliantas pirmiausiai ginčija teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, šališkumo aspektu. Apeliantas nurodo, kad teisėja nagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą prieš to paties teismo teisėjus.

Byloje dalyvaujantis asmuo manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas tokį nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai – nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Apeliantas pateiktame ieškinyje nekelia klausimo dėl ieškinio priėmimą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad yra pažeidžiamas principas, jog niekas negali būti teisėju savo byloje. Tai, jog teismas nusprendė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ar nutarė atskirojo skundo nepriimti, savaime neįrodo teismo šališkumo. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo nešališkumu.

Apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog buvo nukrypta nuo suformuotos teismų precedentinės praktikos dėl objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principo. Nušalinimo ar bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos situaciją. Be to, atskirajame skunde apeliantas nenurodo nei vienos nutarties (sprendimo), nuo kurios esą pirmosios instancijos teismas nukrypo. Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

Savo ruožtu apelianto samprotavimai apie tai, kad iš tikrųjų „kriminalinės institucijos“ egzistuoja, o Vilniaus apygardos teismo teisėjai sąmoningai neduoda eigos ieškovo procesiniams dokumentams, siekdami paslėpti jų ir kitų teismo teisėjų nusikalstamas veikas, plačiau apeliacinės instancijos teismo nenagrinėjami, kaip visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir deklaratyvūs.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.

Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą

Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.). Šioje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismo taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjo teisės pateikti atskirąjį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 10 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes), aiškiai nurodant prašomos priteisti žalos susidarymo mechanizmą, konkrečius veiksmus, kuriuos išvardintose bylose ieškovas laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais jo teises, kas juos atliko ir kaip jie susiję su ieškinyje nurodytu ieškovui padarytos žalos dydžiu; pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos susidarymo aplinkybes bei dydį, pateikti įrodymus, jog ieškovas negali gauti prašomų išreikalauti dokumentų (kopijų), patikslinti, kokie įrodymai (dokumentai), esantys ieškovo nurodytose bylose reikšmingi civilinės bylos nagrinėjimui, kokias konkrečiai aplinkybes, ieškovo manymu, jie patvirtina ir kt. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis jos priėmimo dieną buvo išsiųsta ieškinyje nurodytu adresu – Parko g. 3-47, Jonava, tačiau procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti su pašto darbuotojų žyma „neatsiėmė pašte“. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. vasario 17 d. teisme gautas ieškovo A. B. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad Jonavos pašto pranešimai apie registruotus laiškus gauti 2016 m. sausio 26–27 dienomis. Taip pat šiame pareiškime nurodoma, kad jis negavo registruotų laiškų, todėl prašo pakartotinai juos atsiųsti faksu arba žinomais adresais į Kauno miestą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškime dėl laiškų pakartotinio atsiuntimo ieškovas nurodo, kad ne kartą buvo prašęs korespondenciją siųsti faksu arba žinomais adresais į Kauno miestą, tačiau toks prašymas ieškinyje nesuformuluotas, jame nurodytas vienintelis ieškovo adresas - Parko g. 3-47, Jonava, kuriuo ir buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti. Taip pat pažymėtina, kad 2016 m. vasario 17 d. gautame ieškovo A. B. pareiškime taip pat nenurodytas konkretus adresas Kauno mieste, jame nurodytas tas pats adresas kaip ir ieškinyje - Parko g. 3-47, Jonava. Grįžus vokui su minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi, teismas ją pakartotinai išsiuntė tuo pačiu adresu (įteikimo žyma – 2016 m. vasario 15 d.). Atsakovas 2016 m. vasario 18 d. išsiuntė voką su atskiruoju skundu dėl nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, laikęs, kad 2016 m. sausio 22 d. nutartis ieškovui įteikta 2016 m. sausio 26–27 dienomis, konstatavo, kad ieškovas praleido terminą minėtai nutarčiai apskųsti. Ieškovas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir teigia nepraleidęs termino atskirajam skundui paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienam dalyvaujančio byloje asmens procesiniam dokumentui keliamas reikalavimas, jog jame turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jei jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Jeigu jie šios pareigos nesilaiko, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pats nurodė, jog Jonavos pašto pranešimai apie registruotus laiškus gauti 2016 m. sausio 26-27 dienomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nepranešė, kokiu kitu, jei ne Parko g. 3-47, Jonava, adresu siųsti jam procesinius dokumentus; gyvenamoji vieta deklaruota taip pat adresu Parko g. 3-47, Jonava. Nagrinėjamame atskirajame skunde ieškovas taip pat nurodo tą patį adresą - Parko g. 3-47, Jonava. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas byloje dalyvaujančiu asmeniu buvo (yra) daugiau nei 1 000 bylų. Teismai ne vienoje nutartyje yra išaiškinę ieškovui procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-468-178/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-421-196/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1720-241/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui yra (turi būti) žinomi procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, taip pat ir ieškovo pareiga teismui raštu pranešti apie tai, kad jis pageidauja korespondenciją gauti kitu adresu nei nurodyta jo ieškinyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantas ieškinyje nurodė savo faksų numerius, tačiau nenurodė, kad teismo procesinius dokumentus pageidauja gauti būtent šiuo būdu (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina ir tai, kad tikėdamasis gauti teismo procesinius dokumentus faksu, galėjo apie tai pranešti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, 2016 m. sausio 26–27 dienomis sužinojęs apie Jonavos pašte gautus pranešimus apie registruotus laiškus, galėjo juos atsiimti, sužinoti jų turinį, taip pat galėjo nedelsdamas pats pasiteirauti teisme, koks procesinis sprendimas buvo priimtas dėl jo pateikto ieškinio ir, nepraleisdamas 7 dienų termino, pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m sausio 22 d. nutartį ieškovui laikė įteikta 2016 m. sausio 27 d. (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tik 2016 m. vasario 18 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, t. y. apie dvi savaites praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, taip pat konstatuoja, kad nenustatyta svarbių priežasčių atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.). Nenustačius svarbių priežasčių atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties. Dėl to apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.