- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1720-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1354-781/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, prašydamas pripažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 neįvykdytu ir priteisti iš atsakovo 903 835,89 Lt žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. gegužės 29 d., 8.15 val. ir 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo dalyvavimą šios bylos nagrinėjime pripažino būtinu. Ieškovui neatvykus į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Ieškovas 2015 m. birželio 15 d. faksu ir 2015 m. birželio 26 d. paštu Vilniaus apygardos teismui atsiuntė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties ir pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties. Pareiškime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties kopija paštu ieškovui įteikta tik 2015 m. gegužės 13 d. (teismas laiko, kad ši data nurodyta per klaidą, turint omenyje „2015 m. birželio 13 d.“). Teismui buvo nurodyti ieškovo faksų numeriai, tačiau jais nutarties kopija nebuvo siunčiama. Ieškovas 2015 m. birželio 8 d. faksu kreipėsi dėl informacijos apie tolimesnę bylos eigą ir procesinių dokumentų atsiuntimą, tačiau tokia informacija jam nebuvo pateikta. Prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį ieškovas išsiuntė 2015 m. gegužės 29 d. 1.04 val. naktį ir teismas šį prašymą gavo 1.04 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad ginčijama nutartis buvo priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, ji paskelbta posėdžio dieną, atsakovui išsiųsta 2015 m. birželio 1 d., t. y. nepažeidžiant CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų darbo dienų termino. Skundas apygardos teisme gautas praleidus įstatymo nustatytą septynerių dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškime atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą yra pateikti argumentai ir įrodymai, pagrindžiantys svarbias termino praleidimo priežastis, tačiau nutartyje tik formaliai konstatuota, kad termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nutartyje privaloma nurodyti motyvus, kodėl padaryta tokia išvada, jog termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Motyvų nebuvimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
2. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 109 straipsnį ir dengia nusikaltimo požymius, kurie paaiškėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo metu. Pažeisdami teisę į apeliaciją, Vilniaus apygardos teismo teisėjai neduoda eigos nei ieškiniams, nei atskiriesiems skundams dėl jų nusikalstamos veikos demaskavimo. Teisėja J. Varanauskaitė tyčia suklastojo nutartyje faktą ir aplinkybę, kad neva negautas ieškovo pareiškimas į 2015 m. gegužės 29 d. parengiamąjį teismo posėdį, todėl pakartotinai nusprendė palikti ieškinį nenagrinėtą, kad toliau vilkintų ir neišnagrinėtų ieškinio iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio proceso teisėtumo klausimą. Nurodo, kad ieškovas atskirtajame skunde nurodė neegzistuojančius teismus „Kriminalinės Lietuvos apeliaciniame teismui“, „per Kriminalinę instituciją Vilniaus apygardos teismą“, taip pat „Atsakovas kriminalinė Lietuva“. Apeliantui tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą buvo nurodyta, kad toks šalių įvardinimas procesiniuose dokumentuose vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Todėl toks atskirasis skundas negali būti priimtas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas atskirojo skundo priėmimo klausimas, teismas savo procesinį sprendimą atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą motyvavo tuo pagrindu, kad ieškovas praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Taigi konstatuoti, kad skundžiamos teismo nutarties turinys neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo, nes nutartyje apskritai nėra nurodyta jokių motyvų, šiuo atveju nėra pagrindo. Tai, kad teismo nutartis nėra pakankamai išsamiai motyvuota ir argumentuota, sudaro prielaidas skųsti tokią teismo nutartį apeliacine tvarka, tačiau tai nėra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kitų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, pareiškime nurodė šias priežastis: 1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties kopija paštu ieškovui įteikta tik 2015 m. gegužės 13 d. (teismas laiko, kad ši data nurodyta per klaidą, turint omenyje „2015 m. birželio 13 d.“); 2) teismui buvo nurodyti ieškovo faksų numeriai, tačiau jais nutarties kopija nebuvo siunčiama; 3) ieškovas 2015 m. birželio 8 d. faksu kreipėsi dėl informacijos apie tolimesnę bylos eigą ir procesinių dokumentų atsiuntimą, tačiau tokia informacija jam nebuvo pateikta. Prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį ieškovas išsiuntė 2015 m. gegužės 29 d. 1.04 val. naktį ir teismas šį prašymą gavo 1.04 val.
Vertinant šių priežasčių svarbą, pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria ieškovo pareikštas ieškinys paliktas nenagrinėtas, buvo priimta žodinio proceso tvarka, todėl ši nutartis atskiruoju skundu skundžiama per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, todėl jo pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su šios nutarties kopijos įteikimu, neturi esminės reikšmės. Apeliantas dar tą pačią teismo posėdžio dieną galėjo kreiptis į teismą ir pasiteirauti, ar buvo tenkintas jo prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Juolab, kad pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju apeliantas minėtų procesinių pareigų tinkamai nevykdė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį teismui išsiuntė naktį prieš posėdžio dieną, nors žinojo, kad teismo posėdis paskirtas ryte, dėl ko prašymas, prasidėjus teismo darbo laikui, iki posėdžio pradžios gali būti neužregistruotas ir nepateiktas bylą nagrinėjančiai teisėjai. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė savo faksų numerius, tačiau nenurodė, kad teismo procesinius dokumentus pageidauja gauti būtent šiuo būdu (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina ir tai, kad tikėdamasis gauti teismo procesinius dokumentus faksu, tačiau nei 2015 m. gegužės 29 d., nei kitą dieną negavęs faksu jokios teismo nutarties, apeliantas galėjo nedelsdamas pats pasiteirauti teisme, koks procesinis sprendimas buvo priimtas parengiamajame teismo posėdyje. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tik 2015 m. birželio 8 d., t. y. paskutinę 2015 m. gegužės 29 d. teismo nutarties apskundimo dieną, faksu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl informacijos apie tolimesnę bylos eigą suteikimo (187 b. l.). Kaip matyti, ant ieškovo faksu atsiųsto prašymo yra uždėta teisėjos rezoliucija apie 2015 m. gegužės 29 d. nutarties išsiuntimą paštu 2015 m. birželio 1 d. Byloje nėra duomenų, ar prašymas su šia teisėjos rezoliucija buvo išsiųstas faksu atgal ieškovui. Nepaisant to, tokią informaciją galima sužinoti tiesiog paskambinus į teismą telefonu, nelaukiant, kol bus atrašyta į rašytinius paklausimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.
Jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.). Konstatavus, kad apelianto prašyme nurodytos termino praleidimo atskirajam skundui paduoti priežastys nelaikytinos svarbiomis, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties. Todėl apelianto skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties, dėl kurios buvo paduotas pradinis ieškovo atskirasis skundas, kurį teismas atsisakė priimti, nepagrįstumu. Kadangi šie argumentai neturi teisinės reikšmės šioje apeliacinėje byloje sprendžiamo klausimo (ar teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties) teisingam išsprendimui, teismas dėl šių argumentų nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.