Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-848/2015 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui R. U. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-4), prašydamas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), mirusiosios L. V. U. ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį šio buto, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. V. U.. Po jos mirties liko jos vardu registruotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurį už ieškovo ir mirusiosios bendras lėšas jie nusipirko abu. Ieškovas nurodė, kad su L. V. U. susipažino 1962 m. ir nuo tada pradėjo artimai bendrauti, kartu gyventi, vedė bendrą ūkį. 2004 m. apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo kaip bendros dalinės nuosavybės objektą. Ieškovo ir L. V. U. susitarimo esmė buvo ta, kad velionė perka butą sumokėdama pinigus iš savo sąskaitos, o jis per eilę metų sumoka savo ½ dalį buto vertės, mokėdamas buto išlaikymo mokesčius bei prisidėdamas prie bute esančios įrangos įsigijimo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 116-119) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje pateikti faktai neatitinka tikrovės. Atsakovo sesuo L. V. U. visą laiką gyveno su jų tėvais, kuriuos prižiūrėjo. Tėvams mirus, jų butą sesuo pardavė ir už gautus pinigus nusipirko mažesnį butą R. Kalantos gatvėje. Sesuo visą laiką gyveno viena ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo sesuo ir ieškovas būtų gyvenę kartu, vedę bendrą ūkį bei įgiję bendrą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 677,23 € bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, valstybei 14,25 € išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti; atmetė atsakovo prašymą už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovui baudą.

Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl galimai kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių nustatymo. 2004 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi L. V. U. įgijo butą (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) mirusios L. V. U. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi atsakovas mirusios brolis R. U.. Ieškovas aplinkybes, kad su L. V. U. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį įrodinėjo buto (duomenys neskelbtini) nuotraukomis ir liudytojų parodymais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, vadovaudamasis teismų praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nenustatė, kad ieškovą ir L. V. U. galima būtų laikyti kartu gyvenusiais nesusituokusiais asmenimis (sugyventiniais), kurie buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) siekiant įgyti bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų nėra nei vieno, kuris tiesiogiai įrodytų, jog ieškovas artimai bendravo, kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį su L. V. U.. Nuotraukos, kuriose yra ieškovas ir L. V. U. patvirtina nebent faktą, jog ieškovas su ja buvo pažįstamas ir tuo pačiu metu buvo toje pačioje vietoje, o buto nuotraukos nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių. Visos teismui pateiktos sąskaitos bei sutartys yra surašytos L. V. U. vardu, prierašai sąskaitose daryti jos ranka. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis, kaip teigia ieškinyje, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, buvo prisidėjęs prie buto remonto ar buto įrangos pirkimo. Teismas prieštaringais laikė ieškovo parodymus dėl buto pirkimo. Teismo nuomone atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino tą aplinkybę, jog atsakovė ginčo butą įsigijo už asmenines savo lėšas, įregistravo savo vardu neturint tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovo įrodymai patvirtino, kad L. V. U. 2004 m. spalio 29 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir į jos sąskaitą 2004 m. lapkričio 19 d. buvo pervesti 67 925 Lt. 2004 m. lapkričio 23 d., t.y. po keturių dienų, ji iš savo banko sąskaitos pervedė 63 000 Lt pardavėjui už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą. Teismas kritiškai vertino ieškovo pakviestų liudytojų parodymus. Nustatė, kad tik ieškovo kviesti liudytojai teigė, jog ieškovas su L. V. U. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Teismo vertinimu ieškovo liudytojų parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra nenuoseklūs. Teismas nustatė, kad ieškovo kviesti liudytojai aiškino, kad su ieškovu ir L. V. U. dažnai nesimatydavo, apie bendrą ūkio vedimą vieni yra girdėję iš ieškovo, kiti iš L. V. U., bute (duomenys neskelbtini), yra lankęsi tik kelis kartus ar iš vis ten nebuvę. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nenustatė, jog ieškovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovo argumentus, kad šis dėl ieškovo veiksmų patiria nuostolius, kadangi iš paveldimo turto galėtų gauti pajamų, teismas vertino tik kaip atsakovo prielaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 53-56) ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas prašė prijungti naujus rašytinius įrodymus, kuriais buvo įrodinėjamos aplinkybės pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1. Teismas, priimdamas sprendimą buvo šališkas, neteisingai aiškino ir taikė materialinę teisės normą (CK 6.969 str.), pažeidė procesinės teisės normą, reglamentuojančią įrodymų vertinimo principus (CPK 185 str.);

2. Nei vienas iš atsakovo liudytojų iš esmės nepaneigė to fakto, kad ieškovas ir su L. V. U. gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą šeimos ūkį. Teismas neatsižvelgė, kad dvi atsakovo liudytojos su atsakovu buvo susijusios giminystės ryšiais. Ieškovo liudytojų parodymus patvirtina bylos rašytinė medžiaga, o atsakovo liudytojų teiginius paneigia faktas, kad ieškovas ginčo bute teisėtai gyvena iki šiol ir šį faktą pripažino pats atsakovas, kuris teisme nereiškė reikalavimo dėl iškeldinimo iš buto, t.y. ginčo buto savavališko užėmimo fakto niekas nekonstatavo;

3. Pateiktos nuotraukos, kuriose ieškovas ir L. V. U. užfiksuoti įvairiomis progomis ir įvairiose situacijose dar būdami jauni patvirtina, kad velionės ir ieškovo artimi santykiai prasidėjo jau prieš 1960 m. ir nenutrūko iki L. V. U. mirties. Nuotraukos nuo 2000-ųjų metų nebuvo pateiktos dėl to, kad būdami kartu ieškovas iki L. V. U. nedalyvaudavo jokiuose renginiuose, todėl nebuvo aktualu bendro gyvenimo fiksuoti nuotraukose. Mirusios pusseserės nuotrauka buvo pateikta dėl blogo ieškovo regėjimo, o ne sąmoningai siekiant suklaidinti teismą;

4. Pateikti komunalinių mokesčių dokumentai patvirtino ieškovo paaiškinimus apie, tai kad su velione buvo sutarta paskirstyti visas išlaidas už įsigytą butą tarp jos ir ieškovo. Velionė už butą mokėjo pirkdama, o ieškovas atitinkamą lėšų dalį kompensavo visas savo pajamas perduodamas jai. Teismas tendencingai iškraipė ieškovo paaiškinimus apie jo ir velionės lygius įnašus į buto pirkimą. Ieškovas nei ieškinyje, nei vėliau teisme neteigė, kad sumokėjo lygiai ½ buto vertės jo pirkimo metu;

5. Teismas tendencingai iškraipė ieškovo paaiškinimus apie viso jo ir L.V. U. bendro gyvenimo laikotarpio, kuris bendrai paėmus truko apie 50 metų, aplinkybes, taip pat ir situaciją, susijusią su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šį butą, ieškovas gavo 1958 m. ir jame su velione pradėjo gyventi kaip šeima, tačiau bendro gyvenimo tuo laikotarpiu specifiką lėmė L.V. U. nuolatiniai lankymaisi pas tėvus, kurie ieškovo kaip jos gyvenimo draugo kategoriškai nepriėmė. Po L.V. U. tėvų mirties butas (duomenys neskelbtini), buvo likęs tik formalia ieškovo gyvenamąja vieta;

6. Teismas nepagrįstai ir tendencingai akcentavo faktą, kaip vieną iš pagrindinių įrodymų, kad ieškovas su velione nebuvome sukūrę šeimos santykių ir kad jis negyveno (duomenys neskelbtini) bute;

7. Papildomi rašytiniai įrodymai Gydymo stacionare istorija, kurioje užfiksuota, kad L.V. U., kaip artimas asmuo galėjo gauti visą informaciją apie ieškovo sveikatos būklę dėl sudėtingos operacijos ir kad būtent ji pasirašė visus būtinus sutikimus prieš operaciją. Pažymos iš komunalines paslaugas tiekiančių įmonių (Lesto, Kauno vandenys, Lietuvos dujos), iš kurių matyti, kad bute (duomenys neskelbtini) paslaugų suvartojimas buvo minimalus, t.y. tai be kitų įrodymų patvirtina, kad ieškovas faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) su L. V. U.. Tele 2 sąskaita, iš kurios matyti, kad mokėta už du mobilaus ryšio telefonus, kurių vienas priklausė velionei, o kitas ieškovui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 78-83) atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovui 1 000 € baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1. Ieškovas visus prašomus priimti naujus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Nei vienu iš naujai pateiktų rašytinių įrodymų negalima tiesiogiai įrodyti aplinkybių, kad butas buvo pirktas už bendras apelianto ir L. V. U. lėšas ar kad buvo sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos siekiant įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise;

2. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad L. V. U. galėjo gyventi (duomenys neskelbtini) ;

3. Apelianto teiginys, kad jis su L. V. U. buvo sutarę, jog ji pirkdama butą sumoka visą jo kainą, o jis savo lėšų dalį jai kompensavo mokėdamas mokesčius už butą, prieštarauja paties apelianto ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, teismo posėdyje duotiems paaiškinimams, byloje esantiems rašytiniams įrodymams;

4. Apelianto pateiktos apie 1958, 1960 m. darytos fotonuotraukos niekaip neįrodo jo ir palikėjos artimų santykių. Kadangi bute (duomenys neskelbtini) į kurį apeliantas neįsileidžia atsakovo, liko visos palikėjos ir atsakovo šeimos nuotraukos, dalį kurių apeliantas ir pateikė teismui;

5. Apelianto teiginiai, kad nei vienas iš atsakovo liudytojų iš esmės nepaneigė to fakto, kad jis su velione gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą šeimos ūkį bei nei vienas iš jų kategoriškai nepatvirtino to, kad jie buvo girdėję pačią L. V. U. sakant jiems ar kitiems asmenims, jog ji su ieškovu negyvena, t.y. ją pačią asmeniškai paneigiant šį faktą, visiškai iškraipo atsakovo liudytojų parodymus, bet ir prieštarauja elementariai logikai. Kaip atsakovo liudytojai galėjo patvirtinti, kad apeliantas su palikėja gyveno kaip sugyventiniai ar girdėti palikėją jiems sakant, kad ji su apeliantu kartu negyvena, jei jie apelianto niekada nebuvo matę ir palikėja apie jokį savo draugą niekada nebuvo pasakojusi. Atsakovas negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į butą Kalantos g. ir, būdamas savininku, reikšti reikalavimą dėl apelianto iškeldinimo iš buto. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu savaime paneigia bet kokį atsakovo pripažinimą, kad apeliantas ginčo bute gyvena teisėtai;

6. Apelianto į teismo posėdį atsivestų liudytojų parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nenuoseklūs, neatitinkantys atsakovo liudytojų parodymų;

7. Apeliaciniame skunde pakartotinai keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos ir visų Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo, nors analogiškas prašymas dėl nušalinimo buvo atmestas bylos nagrinėjimo metu;

8. Apeliantas skunde ir toliau teikia melagingus paaiškinimus ir klaidina teismą tiek dėl L. V. U. gyvenamosios vietos, buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, tiek ir dėl kitų reikšmingų aplinkybių, kurie ne tik, kad prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams, bet ir paties apelianto duotiems paaiškinimams pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Apeliantas, nesąžiningai pareikšdamas nepagrįstus ieškinį ir apeliacinį skundą siekia ir toliau kuo ilgiau naudotis jam nepriklausančiu butu, o ne realiai apginti savo pažeistas teises.

Apeliantas su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: V. Č. gydymo stacionare istorijos Nr. CP-1229893-1/2007 kopiją, UAB „Kauno vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį adresu (duomenys neskelbtini) , priskaitymų apmokėjimų žiniaraščio kopiją, LESTO pažymą apie atliktų mokėjimų už suvartotą elektros energiją nuo 2002-09-01 iki 2015-02-20 ataskaitą, Lietuvos dujos pažymą apie gamtinių dujų suvartotą kiekį, TELE2 PVM sąskaitos faktūros serija M Nr. 51059765 ir mokėjimo patvirtinimo kopijas (t.3, b.l. 59-73). Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl galimai kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių nustatymo t.y ieškovas V. Č. ieškinio reikalavimu prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), mirusios L. V. U. ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį šio buto.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, yra įrodinėjama tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., byla Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., byla Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

Apeliantas V. Č. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinę teisės normą, kuria jis rėmėsi (CK 6.969 str.), o taip pat iš esmės pažeidė procesinės teisės normą (CPK 185 str.) , reglamentuojančią įrodymų vertinimo principus.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas teigė, kad su L. V. U. susipažino 1962 metais ir nuo tada pradėjo artimai bendrauti, kartu gyventi. L. V. U. gyvendavo ir pas jį (duomenys neskelbtini), ir su tėvais, kuriuos reikėjo prižiūrėti. Mirus L. V. U. tėvams apie 2000 metus jie apsigyveno kartu jos tėvams priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini) . 2004 metais jie kartu nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuriame gyveno iki pat L. V. U. mirties (duomenys neskelbtini) . L. V. U. už butą sumokėjo pinigus iš savo sąskaitos, o jis per visus kartu gyventus 8 metus sumokėjo savo ½ dalį buto vertės, mokėdamas buto išlaikymo mokesčius bei prisidėdamas prie bute esančios įrangos įsigijimo. Kaip įrodymus apie bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą su L. V. U., ieškovas teismui pateikė buto, (duomenys neskelbtini) nuotraukas (b.l.3-7 t.II) bei nuotraukas, kuriose jis yra su L. V. U. (b.l.8-9 t.II), bei savo ir L. V. U. nuotraukas (b.l.10-13, t.II). Šiomis nuotraukomis ieškovas įrodinėja tas aplinkybes, kad jie buvo pažįstami, bei kartu gyveno. Be to, ieškovo pakviesti liudytojai – V. M., N. S., M. Ž., L. L., L. Š., N. M., V. S. tvirtino ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie ieškovo bendrą gyvenimą su L. V. U., bei bendro ūkio vedimą. Atsakovo atstovai teismui pateikė šeimos nuotraukas, kuriose L. V. U. svarbių šeimai įvykių metu visur buvo viena, be ieškovo (b.l.142-144 t.I). Taip pat atsakovo pakviesti liudytojai – G. U., Z. R., K. V., A. D., L. P., patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog L. V. U. iki 2004 metų visą laiką gyveno su tėvais, juos prižiūrėjo, o įsigijusi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, gyveno jame viena iki pat savo mirties, su ieškovu bendro ūkio nevedė.

Teismui pateikti kvitai apie mokesčių mokėjimą už butą (b.l. 25-31, 34, 47, 74) yra apmokėti po L. V. U. mirties ir teismas juos pagrįstai įvertino kaip ieškovo atsiskaitymus už butui teikiamas paslaugas, kadangi ieškovas po L. V. U. mirties šiame bute gyvena bei naudojasi teikiamomis paslaugomis. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas savaime (nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai nepatvirtino tos aplinkybės, kad jos buvo leidžiamos bendroms ieškovo ir L. V. U. reikmėms. (b.l.13-24 t.I, 15 t.II).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prieštaringi ieškovo parodymai byloje dėl buto pirkimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad butą pirko su L. V. U. iš bendrų lėšų – ir butą perkant, ir gerinant jo būklę bei išlaikant. Vėliau, gavus byloje atsiliepimą, ieškovas teigė, kad butą L. V. U. pirko sumokėdama iš savo lėšų, o jis per 8 metus į „bendrą kasą“ įnešė apie 30 000 Lt savo lėšų, vien tik už buto išlaikymą, skaičiuojant po 300 Lt į mėnesį. Taip pat teismui pateiktame ieškinyje ieškovas teigia, kad nuo pat pažinties pradžios, t.y. 1962 metų, jis su L. V. U. apsigyveno jo bute, administracinėje byloje reg.Nr.20-23-3-AT1-80 (priedas prie bylos, b.l.2) teigia, kad jis su sugyventine L. V. U. gyveno 50 metų, o jau šios nagrinėjamos bylos metu teismui teigė, kad su L. V. U. apsigyveno maždaug nuo 2000 metų. Esant nenuosekliems ieškovo aiškinimams yra pagrindas abejoti jo parodymų tikrumu bei nuoširdumu.

Taip pat pažymėtina, jog byloje yra pateikti duomenys (prijungta civ. b. Nr.2-1599-800/2014), jog ieškovas, savo nuolatine gyvenamąja vieta laikė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybei 2013-10-11 pareiškus ieškinį dėl V. Č. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), ieškovas savo 2013-12-04 atsiliepime teismui nurodė, kad nuo 1958 metų gyvena nurodytu adresu, moka visus mokesčius ir neturi kitos gyvenamosios vietos. Be to iškeldinimo byloje 2014-02-14 buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys įsipareigojo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį. Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, kaip savo gyvenamąją vietą taip pat nurodė (duomenys neskelbtini). Be to atsakovas teismui pateikė ieškovo draugo V. M. internetiniame tinklalapyje www.delfi.lt 2014-01-11 ir http://kauno.diena.lt 2014-01-13 rašytus straipsnius (b.l.38-41 t.III) apie tai, kad jo draugas V. Č. jam suteiktose Kauno miesto savivaldybės patalpose pragyveno 55 metus nuo 1958 metų. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teismui teigti, jog ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kita, nei įrodinėjama ieškinyje.

Atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad L. V. U. 2004-10-29 pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir į jos sąskaitą 2004-11-19 buvo pervesti 67 925 Lt (b.l.137-146 158 t.II). 2004-11-23, t.y. po keturių dienų, atsakovė iš savo banko sąskaitos pervedė 63 000 Lt pardavėjui už buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimą (b.l.118-127, 158, 164 t.II). Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. V. U. ginčo butą įsigijo už asmenines savo lėšas, įregistravo savo vardu neturint tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tokią išvadą padarė remiantis vien tik formaliąja puse, atmetant kitus įrodymus.

Kaip vieną iš neteisėto teismo sprendimo priėmimo argumentų apeliantas nurodo aplinkybę, kad teisėja vertindama byloje surinktus įrodymus ir rašydama sprendimą buvo akivaizdžiai šališka. Teisėjos nešališkumą grindžia tuo, kas atsakovo sūnus S. U. yra buvęs šio teismo darbuotojas – teisėjo padėjėjas, šiose pareigose išdirbęs apie 6 metus, todėl teisėja E. K. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas E. G., laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo pirmininko funkcijas išnagrinėjęs V. Č. prašymą nušalinti teisėją E. K. ir kitus Kauno apylinkės teismo teisėjus 2014 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, kad vien tik aplinkybė, kad atsakovo atstovas S. U. dirbo Kauno apylinkės teisme teisėjo padėjėju, nesudaro pagrindo spręsti, kad visi šio apylinkės teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos. Abejonė dėl teismo šališkumo galėtų kilti tuo atveju, jei S. U. apylinkės teisme būtų dirbęs bylą nagrinėjančios teisėjos padėjėju. Tokių aplinkybių nenustatyta. V. Č. prašymas dėl nušalinti teisėją E. K. ir kitus Kauno apylinkės teismo teisėjus buvo netenkintas. Kadangi apeliantas nenurodė jokių kitų aplinkybių, galinčių sukelti abejonių dėl šios bylos teisėjos nešališkumo (CPK 65 str., 66 str.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teisėja nagrinėdama bylą buvo šališka.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. U. apeliantui V. Č. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo paskirti 1000 Eur baudą iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui R. U..

Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti tesimo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Prašymas paskirti apeliantui V. Č. piniginę baudą netenkinamas. Tai, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį ir jo ieškinys netenkinamas, negali būti pagrindu pripažinti jog jis piktnaudžiavo procesu. Nenustačius, kad ieškovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atsakovo procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad visumos į bylą pateiktų įrodymų pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo ieškovą ir L. U. laikyti kartu gyvenusiais nesusituokusiais asmenimis (sugyventiniais), kurie buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) siekiant įgyti bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisė normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.