Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. V., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovėms Astai Samoškienei, Virginijai Gelažnikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, BIGBANK AS (buvęs Balti investeeringute Grupi Pank AS), Lietuvoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, UAB „Gelvora“, institucija, teikianti išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 53, 115), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Virginija Gelažnikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nes tėvas su vaikais negyvena, vaikų neišlaiko, retai bendrauja. Patvirtino, kad prašoma išlaikymo suma, t. y. 500 Lt, yra optimali siekiant ne tik patenkinti minimalius vaikų poreikius, bet ir lavinti vaikus. Nors vaikų tėvo pajamos nežinomos, turėtų būti priteista visa prašoma suma, nes vaikus išlaikyti privalo abu tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1997-08-20 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 722 (b. l. 6). Šalims 1997-11-12 gimė sūnus L. V., 1997-11-20 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – S. V. ir L. V. (b. l. 10), 2004-11-18 gimė dukra L. V., 2004-12-02 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – S. V. ir L. V. (b. l. 11). Ieškovės ir nepilnamečių vaikų L. V. ir L. V. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 15, 26). VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 16). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje apie atsakovą duomenų nėra (b. l. 31). Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-05-11 pažymą Nr. F1-11 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovės vidutinis darbo užmokestis nuo 847,00 Lt iki 920,29 Lt (b. l. 64). Tarp Balti Ivesteeringute Grupi Pank AS filialo (dabar BIGBANK AS) ir atsakovo 2007-10-29 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0700049/35la, pagal kurią atsakovui suteiktas 5000,00 Lt dydžio kreditas (b. l. 76-79). Tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB) ir atsakovo 2007-01-29 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 07-008381-GV, pagal kurią atsakovui suteiktas 3900,00 Lt kreditas, sutartyje nurodyta kredito paskirtis – buto remontui (b. l. 125-128). Tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB) ir atsakovo 2007-02-03 sudaryta kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 07-008650-GV, pagal kurią atsakovui suteiktas 1000,00 Lt kredito limitas (b. l. 129-132). Tarp AB banko „Hansabankas“ ir UAB „Gelvora“ 2008-06-18 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 08-20-15, pagal kurią AB banko „Hansabankas“ reikalavimo teisės perleisto UAB „Gelvora“ (b. l. 133-144). Pagal „Swedbank“, AB 2011-04-07 išduotą pažymą Nr. VL-SR-1363, pagal tarp „Swedbank“, AB ir ieškovės 2009-03-17 sudarytą kredito sutartį Nr. 09-022483-EG, ieškovės panaudotas kredito limitas pažymos rašymo metu yra 1994,20 Lt (b. l. 42).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas nuo 2008 metų gegužės mėnesio išvyko dirbti ir gyventi į užsienį ir nuo tada šeima nebesirūpina, materialiai nepadeda. Atsakovas teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė, nesidomėjo bylos eiga bei nedalyvavo teismo posėdžiuose, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas nuo 2008 metų gegužės mėnesio nebegyvena kartu su ieškove, materialiai šeimos neremia, su vaikais ryšius palaiko internetu per „Skype“ programą, nuo tada, kai paliko šeimą, vaikus aplankė vieną kartą, su ieškove jokių ryšių nepalaiko. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdamas išsaugoti santuoką, ieškovė bandė su atsakovu susisiekti, tačiau atsakovas su ja nebendravo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau apie trejus metus. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Be to, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 1, 3 dalys).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu 2007-10-29 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0700049/35la su Balti Ivesteeringute Grupi Pank AS filialo (dabar BIGBANK AS), pagal kurią atsakovui suteiktas 5000,00 Lt dydžio kreditas, 2007-01-29 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 07-008381-GV su AB banku „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB), pagal kurią atsakovui suteiktas 3900,00 Lt kreditas, bei 2007-02-03 sudaryta kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 07-008650-GV su AB banku „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB), pagal kurią atsakovui suteiktas 1000,00 Lt kredito limitas, šių reikalavimų teisė perleista UAB „Gelvora“, ieškovės vardu 2009-03-17 sudaryta kredito sutartis Nr. 09-022483-EG su „Swedbank“, AB. Ieškovė prašo skolas pagal atsakovo vardu sudarytas sutartis pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, o skolą pagal jos su „Swedbank“, AB sudarytą sutartį pripažinti jos asmenine prievole. Atsakovas nuomonės dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo nepateikė. Tretieji asmenys „Swedbank“, AB ir BIGBANK AS atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog prievolė „Swedbank“, AB liktų asmenine ieškovės prievole, o prievolė BIGBANK AS liktų asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutiko su tuo, kad įsiskolinimai UAB „Gelvora“ būtų pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nurodė, kad kreditai buvo suteikti šeimos poreikiams tenkinti, todėl įsiskolinimą turėtų grąžinti sutuoktiniai solidariai. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-29 sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. 07-008381-GV nurodyta kredito paskirtis – būsto remontui, 2007-02-03 sudarytoje kortelės su kredito limitu sutartyje Nr. 07-008650-GV kredito paskirtis nenurodyta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kreditai gauti beveik tuo pat metu, darytina išvada, kad kortelė su kredito limitu buvo paimta tam pačiam tikslui. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktiniams dar gyvenant kartu jie darė remontą buto, kuriame gyveno, vonioje ir tualete. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad šie kreditai buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės, kylančios iš 2007-01-29 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 07-008381-GV ir 2007-02-03 sudarytos kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 07-008650-GV, po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų L. V. ir L. V. gyvenamąją vietą su ieškove. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai jais rūpinasi ir auklėja. Atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų L. V. ir L. V. gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir rūpintis jų auklėjimu (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė ieškovės reikalavimą dėl tokio išlaikymo dydžio priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė nurodė, kad dirba ir jos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Lt, atskaičius mokesčius. Apie atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje duomenų nėra. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, gauna nemažas pajamas, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas nepateikė. Skolinių įsipareigojimų turi abi šalys. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. 800 Lt per mėnesį, bei į ieškovės teismo posėdžio metu nurodytus nepilnamečių vaikų poreikius, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi teikti 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai). Kita ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo atmestina.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 16000 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. V. įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 16000 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. V. įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso 32000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikė nuolatinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams nuo 2008 metų gegužės mėnesio, tai yra nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikė, todėl laikytina, kad teisės į išlaikymą atsiradimo momentas yra 2008 metų gegužės mėnuo. Pagal ieškovės pateiktus jos banko sąskaitų išrašus, atsakovas nuo 2008 metų vaikų išlaikymui pervedė 2336 Lt, atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėta kita suma, nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaikų išlaikymui sumokėjo 2336 Lt, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, skaičiuojant kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008 metų gegužės mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2011-01-20, iš viso 23754 Lt (2 x (400 Lt x 32 mėn. + 400 Lt : 31 d. x 19 d.) – 2336 Lt). Kita ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestina.

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „V.“, atsakovui santuokinė pavardė – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5, 22). 2010-11-23 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.)-TPA-1848 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba pagal antrąjį pajamų ir turto lygį, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas pažymas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1342 Lt (b. l. 35, 62). Patenkinus 76 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 101 Lt žyminio mokesčio (133 Lt x 76 proc.) ir 510 Lt ((1342 Lt x 50 proc.) x 76 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 611 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 389 Lt ((500 Lt x 12 mėn. x 3 proc. + 133 Lt) x 76 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 510 Lt ((1342 Lt x 50 proc.) x 76 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 899 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1997-08-20 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 722), tarp L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. V. kaltės.

Prievolę trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB pagal 2009-03-17 sudarytą kredito sutartį Nr. 09-022483-EG pripažinti asmenine ieškovės L. V. prievole.

Prievolę trečiajam asmeniui BIGBANK AS pagal 2007-10-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0700049/35la pripažinti asmenine atsakovo S. V. prievole.

Prievoles trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ pagal 2007-01-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-008381-GV ir 2007-02-03 sudarytą kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-008650-GV pripažinti bendra (solidaria) ieškovės L. V. ir atsakovo S. V. prievole.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui palikti pavardę – V.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. V., netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir rūpintis jų auklėjimu.

Priteisti iš S. V. nepilnamečiams vaikams L. V. ir L. V. išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2011-01-20, iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš S. V. nepilnamečiams vaikams L. V. ir L. V. 23754 Lt (dvidešimt tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2011-01-19.

Paskirti ieškovę L. V. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų L. V. ir L. V. išlaikymui, tvarkytoja.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. V. 611 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. V.

Priteisti iš atsakovo S. V. 899 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.