- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- I1-77-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00295-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1), skundo patikslinime (1 t., b. l. 86) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliko bausmę 1, 13, 16, 41, 19 ir 37 kamerų tipo patalpose (1 t., b. l. 86). Skunde tvirtino, kad šios patalpos negyvenamos. Nurodė, kad atlikdamas bausmę 41 kameroje jis iškrito iš lovos antro aukšto ir susižalojo koją. Lovos yra labai aukštos, todėl pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių, kad įrengtų kopėtėles, tačiau gavo atsakymą, jog teisės aktai nenumato kopėtėlių įrengimo lovose. Skunde nurodė, kad 19 kameroje oro cirkuliacija, temperatūra, drėgmė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tvirtino, kad nėra galimybės išvėdinti kamerų tipo patalpų per langus, nes langai atsidaro vos kelis centimetrus. 2018 m. liepos 28 d. 1 kameroje patyrė traumą, susilaužė ranką, nes šioje kameroje grindys nuolat būna drėgnos ir slidžios. 37 kameroje veisėsi pelėsis, buvo šalta. 13 kameroje langas buvo techniškai netvarkingas, ant sienų buvo pelėsio, nebuvo radiatoriaus, grindys nelygios, metalinės lovos surūdijusios. Dėl kalinimo sąlygų šiose kamerose 2019 m. sausio 2 d. jis kreipėsi į pataisos įstaigos darbuotojus ir su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Pabrėžė, kad kamerų tipo patalpose įrengti labai maži langai, langų grotų akutės 4 x 4 cm dydžio, todėl nepatenka dienos šviesa, pareiškėjui skaudėjo akis, jam nustatyta trumparegystė. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, juose buvo nešvaru. Pabrėžė, kad laikydamas 1, 5, 13, 16, 19 kamerose atsakovės atstovas jam sudarė blogesnes kalinimo sąlygas nei kitiems nuteistiesiems, jis buvo diskriminuojamas, nes kitose patalpose buvo įrengti sėdimi klozetai, ant langų nebuvo grotų, jie atsidarė. Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus PN neužtikrino jam galimybės nusimaudyti duše, nes nebuvo išduodamos higienos priemonės. Skunde nurodė, kad Kalėjimų departamentas nevykdė savo funkcijų kontroliuoti ir prižiūrėti įkalinimo įstaigas, šalinti daromus pažeidimus. Pabrėžė, kad valstybė teikė asignavimus remonto darbams atlikti, tačiau pinigai kažkur dingo ir jokie remontai nebuvo atliekami. Nurodytus skunde pažeidimus pareiškėjas vertina kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, dėl kurių jam kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime (1 t., b. l. 111–116) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateikto patikrinimo akto Nr. PA-5268 išvadoje Alytaus visuomenės sveikatos centras nurodė nustatęs pažeidimus, susijusius su apšvieta 19 kamerų tipo patalpoje. Visose uždarosios zonos gyvenamosiose patalpose (kamerose) saugumo sumetimais yra įrengta tokia šių patalpų šildymo sistema, kad vietoje radiatorių per visą sieną (po langu) sumontuoti apvalūs 20 cm diametro metaliniai vamzdžiai, o uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą higienos normas atitinkančią temperatūrą. Uždarosios zonos kameros vėdinamos atidarius langus. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamųjų patalpų. Kameras valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio kamerų tipo patalpose yra atmestini. Visi baldai kamerose yra tvarkingi, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Lovos, spintelės, suolai, stalas, spintelės, pakabos, kaip ir kitas inventorius, yra nuolat prižiūrimas ir prireikus skubiai remontuojamas. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad į dviaukštės lovos antrą aukštą būtų įrengtos kopėtėlės ar apsauginė tvorelė antro aukšto lovoje. Uždarosios zonos kamerose įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi unitazai, nes Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nenurodyta, koks – sėdimas ar tupimas – turi būti unitazas. Tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara, sezoniškai atliekamas sienų dažymas. Sienų dažai nėra atsilupę, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėję. Uždarosios zonos pastato, kur įrengtos kamerų tipo patalpos, pagrindinė paskirtis yra specialioji. Nurodė, kad 2017, 2018, 2019 ir 2020 metų tam tikrais mėnesiais pareiškėjui įstaigoje nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi jis nebuvo pateikęs prašymo arba buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai neturi duomenų, kad įstaigos darbuotojai ginčo laikotarpiu netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas nagrinėdami pareiškėjo skundus ar prašymus. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Atsakovės atstovas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau pareiškėjas to nepadarė.
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (2 t., b. l. 17–20) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, kurios 12 punktas nustato, jog ši programa turi būti įgyvendinta 2014–2022 metais. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos įgyvendinimas dar neturėjo būti baigtas, tačiau tai nesudaro prielaidos pareiškėjui teigti, kad jis kalėjo netinkamomis sąlygomis ar kad Kalėjimų departamentas nesiėmė jokių veiksmų pagerinti kalinimo sąlygas. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų bei kilusių pasekmių fakto. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų yra kreipęsis į Kalėjimų departamentą, tačiau plačiau apie tai nepasisakė, nes pareiškėjas neginčija įstaigos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, apibrėždamas nagrinėjamo skundo ribas, pažymi, jog iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 1, 16, 13, 41, 19, 37 kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 86). Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dalyką sudaro pradiniame skunde ir skundo patikslinime nurodytos aplinkybės, todėl po patikslinto skundo priėmimo į bylą teikiami pareiškėjo papildomi paaiškinimai (atsikirtimų forma ir pan.) ir juose nurodytos naujos aplinkybės ir reiškiami reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl naujų aplinkybių pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, iškeldamas atskiras bylas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo procesiniuose dokumentuose ir posėdžių metu nurodytų naujų aplinkybių nenagrinėja bei dėl jų nepasisako ir bylą nagrinėja pagal skundą ir patikslintą skundą.
Ginčas byloje kilo dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) atliekant bausmę 1, 16, 13, 41, 19, 37 kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų tipo patalpos, kuriose jis atliko bausmę, buvo negyvenamos.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 (toliau – ir Statybos reglamentas) „Statinių klasifikavimas“ III skirsnio „Negyvenamieji pastatai“ 7 punktas numato, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Statybos reglamento 7 straipsnio 16 dalis apibrėžia, kad specialiosios paskirties pastatai – pastatai, skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai).
Alytaus PN Turto valdymo skyriaus inžinieriaus 2019 m. vasario 20 d. pranešimo Nr. 4-844 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastatas – baudos izoliatorius yra specialiosios paskirties pastatas su komunaliniu vandentiekiu, centriniu šildymu, komunaliniu nuotekų šalinimu (1 t., b. l. 158, 159).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pagal HN 134:2015 11.1 punkte pateiktą apibrėžimą, laisvės atėmimo vietoje esanti patalpa, skirta laikomiems asmenims gyventi, yra suprantama kaip gyvenamoji patalpa. Iš esmės analogiškai gyvenamosios patalpos apibrėžtos ir Eksploatavimo taisyklėse, kurių 4 punkte nurodyta, kad nuteistųjų gyvenamieji kambariai – tai pataisos namuose ir atvirosiose kolonijose specialiai įrengtos patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi, o kameros – kalėjimų, areštinių, pataisos namų kamerų tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą ir pateiktus įrodymus kamerų tipo patalpos yra tinkamos gyventi patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjant bylą duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neskirtos ar nepritaikytos apgyvendinimui, nenustatyta. Atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad M. A. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose negyvenamosiose patalpose ir kad dėl to jam galėjo kilti neturtinė žala.
Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. iškrito iš lovos antro aukšto ir susižalojo koją. Teigė, kad lovos yra labai aukštos, todėl pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių, kad įrengtų kopėtėles, tačiau gavo atsakymą, jog teisės aktai nenumato kopėtėlių įregimo lovose. 2018 m. liepos 28 d. paslydęs ant slidžių 1 kameros grindų susižalojo rankos riešą.
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Byloje esantis medicininis pažymėjimas patvirtina, jog 2018 m. liepos 12 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos, nes nuteistasis teigė, kad iškrito iš lovos. Išvadoje nustatytas kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekinėje pusėje esantis apie 3 cm ilgio įbrėžimas. Buvo suteikta medicinos pagalba, uždėtas sterilus tvarstis (1 t., b. l. 132, 133). Dėl šio įvykio buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad kairės kojos šlaunies įdrėskimas atsirado, kai pareiškėjas 2018 m. liepos 12 d. susižalojo dėl savo neatsargumo: lipdamas iš lovos jis persidrėskė šlaunį, – tai pats nurodė savo paaiškinime (2 t., b. l. 42, 43). Iš tyrimo išvados turinio matyti, kad kartu su pareiškėju bausmę atliekantis nuteistasis atsakyti į klausimus apie įvykį atsisakė.
Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad 2018 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas budinčios bendrosios praktikos slaugytojos. Buvo įtariamas dešinės plaštakos lūžis. Pareiškėjas konvojuotas į ligoninę, kur galūnė imobilizuota gipso longete. Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl 2018 m. liepos 28 d. įvykio nustatyta, kad buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno 2018 m. liepos 28 d. pranešimas Nr. 7.20-3/10593, kuriame nurodoma, kad 2018 m. liepos 28 d. 14.05 val. uždarosios zonos 1 kamerų tipo patalpoje atliekantis bausmę nuteistasis M. A. pareiškė, jog jam reikalinga medicinos pagalba, nes susižalojo (duomenys neskelbtini). Apklaustas nuteistasis M. A. paaiškino, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 14 val., atlikdamas bausmę uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, (duomenys neskelbtini) kameroje, vaikščiodamas paslydo, nes grindys buvo šlapios. Krisdamas jis susižalojo dešinės rankos plaštaką. Dėl (duomenys neskelbtini) susižalojimo niekam pretenzijų nereiškė, pareiškimą rašyti atsisakė (2 t., b. l. 41).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 16 d. raštiškai kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją su prašymu paaiškinti, kodėl nėra įrengiamos kopėtėlės į antro aukšto lovą (2 t., b. l. 45, 46). Pareiškėjui 2018 m. liepos 30 d. raštu atsakyta, kad teisės aktai nenumato kopėtėlių įrengimo lovoje, pareiškėjui buvo rekomenduota kreiptis į būrio viršininką dėl perkėlimo gyventi į pirmą lovos aukštą (2 t., b. l. 44). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo iš lovos antro aukšto į pirmąjį.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo susižalojimų 2018 m. liepos 12 d. įvykyje, vertina tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad lova neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nedetalizavo, kokie lovos pažeidimai sukėlė jam nustatytą sužalojimą. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją, nurodydamas lovos defektus ir prašydamas juos pašalinti ar pakeisti inventorių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją tik dėl kopėtėlių lovoje įrengimo. Pažymėtina, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, nei jokiame kitame teisės akte nėra numatyta, kokios lovos turi būti kamerose ir kad dviaukštėse lovose turi būti įrengtos kopėtėlės, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl lovose neįrengtų kopėtėlių atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl 2018 m. liepos 28 d. įvykio, kuomet, pareiškėjo teigimu, jis paslydo ant kameros šlapių grindų ir susižalojo (duomenys neskelbtini), teismas pirmiausiai pažymi, kad kamerą vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punktu ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktuali redakcija 2017 m. lapkričio 29 d. – 2018 m. spalio 19 d.) 73.6 punktu tvarko patys nuteistieji. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų nagrinėjamo įvykio metu neteisėtumo, vertinama, jog, pagal bendrą taisyklę, kiekvienas asmuo privalo elgtis atsargiai, atidžiai, rūpestingai, kad nesukeltų žalingų padarinių sau ir kitiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad, kaip teigė pareiškėjas, kameros grindys buvo šlapios, pareiškėjas privalėjo elgtis kaip apdairus ir atsargus asmuo. Teismo vertinimu, pataisos įstaigos pareigūnai nėra įpareigoti prižiūrėti ir kontroliuoti, kad nuteistieji būtų atidūs, atsargūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų. Todėl, teismo vertinimu, tiek 2018 m. liepos 12 d. įvykis (duomenys neskelbtini)kameroje, tiek 2018 m. liepos 28 d. įvykis (duomenys neskelbtini) kameroje, kurių metu pareiškėjas patyrė sužalojimus, įvyko dėl paties pareiškėjo neatsargumo ir neatidumo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumą ar neveikimą.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu jis atliko bausmę, langai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Langų grotų akutės 4 x 4 cm dydžio, todėl nepateko dienos šviesa ir pareiškėjui skaudėjo akis, buvo nustatyta trumparegystė. Tvirtino, kad 13 kameroje nebuvo radiatorių.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (16.9 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad langų grotų akutės buvo 4 x 4 cm dydžio, o tai atitinka Eksploatavimo taisyklių 16.9 punkto reikalavimus. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kamerų, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, inventorius yra tvarkingas, sudėti plastikiniai langai, dengti grotomis (1 t., b. l. 145–153).
Pareiškėjas reiškė abejones dėl atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų. Alytaus PN pateikė paaiškinimą dėl fotonuotraukų, kuriame nurodė, kad kiekvienas dokumentas su fotonuotraukomis išskirtas atskirai kiekvienai kamerai ir kiekviename dokumente yra įrašytas kameros numeris (2 t., b. l. 53). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktomis fotonuotraukomis ir jų autentiškumu, jose aiškiai matyti kamerų sanitariniai mazgai, grindys, sienos, kamerų langų grotos ir baldai (inventorius). Pareiškėjo į bylą pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, prastos kokybės, todėl teismas jų nevertina.
Pareiškėjas teigė, kad 13 kameroje nebuvo radiatoriaus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose uždarosios zonos gyvenamosiose patalpose (kamerose) saugumo sumetimais yra įrengta tokia šių patalpų šildymo sistema, kad vietoje radiatorių per visą sieną (po langu) sumontuoti apvalūs 20 cm diametro metaliniai vamzdžiai, o uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą higienos normas atitinkančią temperatūrą. Teismas neabejoja, kad kamera yra šildoma tokiu būdu, kurį nurodė pareiškėjas.
Pareiškėjas į bylą pateikė 2019 m. kovo 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir NVSC Alytaus departamentas) atsakymą Nr. (1-12 4.80) 2-16498 į 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjo skundą (toliau – ir 2019 m. balandžio 3 d. atsakymas), kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 20 d. atlikus 13 kameros patikrinimą nustatyta, jog kameros langas buvo techniškai netvarkingas, neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų (1 t., b. l. 12, 13).
Pareiškėjo teigimu, 13 kameroje veisėsi pelėsis, dėl mažai atsiveriančių langų buvo sunku išvėdinti patalpą. 2019 m. balandžio 3 d. atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad 13 kameroje virš lango buvo pastebėtas pelėsis, tačiau pareiškėjui 13 kameroje buvo sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus, o tai atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Kontrolės metu nustatyta, kad 13 kameroje apšvieta buvo 245 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamą normą, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralios apšvietos koeficiento dydžio gyvenamosiose patalpose.
NVSC Alytaus departamento 2019 m. sausio 31 d. atsakymas pareiškėjui patvirtina, kad 37 kameroje kalinimo sąlygos neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų, nes nustatyta, jog sienoje virš lovos ir lango angokraščiai yra išdaužyti ir užkimšti laikraščiais (1 t., b. l. 14, 15).
Pareiškėjas į bylą pateikė NVSC Alytaus departamento 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą į A. G. skundą (1 t., b. l. 16, 17), kuriuo grindžia savo argumentus dėl 41 ir 19 kamerų neatitikties Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Atsakovės atstovo Alytaus PN pateiktais duomenimis, pareiškėjas 19 kameroje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., o kameroje patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 6 d., todėl šis dokumentas dėl kalinimų sąlygų 19 kameroje nevertinamas. Tačiau iš atsakovės atstovo į bylą pateikto 2018 m. rugpjūčio 8 d. NVSC patikrinimo akto matyti, kad išvadoje Visuomenės sveikatos centras nustatė pažeidimus, susijusius su apšvieta 19 kamerų tipo patalpoje. Patikrinimas buvo atliekamas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Patikrinimo akte nustatyta, kad kameros apšvieta siekė 154 lx ir tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, pagal kuriuos kameros apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx (1 t., b. l. 121–128). Atsakovės atstovas tvirtino, kad pažeidimas buvo pašalintas tą pačią dieną (1 t., b. l. 128), tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas atliko bausmę 19 kameroje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
41 kameroje pareiškėjas atliko bausmę laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 20 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 117, 118). NVSC Alytaus departamento 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakyme nustatyta, kad 41 kameroje oro judėjimo greitis 0,1 m aukštyje buvo 0,10 m/s, 1,1 m aukštyje – 0,07 m/s, ir tai neatitiko Higienos normos 16 punkto reikalavimo, pagal kurį oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 0,15–0,25 m/s.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas atliko bausmę 13, 19, 37, 41 kamerose, kuriose kalinimo sąlygos neatitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.
Pareiškėjas tvirtino, kad uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 punktas). Iš byloje pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų matyti, kad kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 138–144). Teismas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemai yra po atviru dangumi, todėl neabejojama, kad dėl atmosferos veiksnių atsakovės atstovas sezoniškai atlieka sienų dažymą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. su skundu kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės. 2019 m. kovo 26 d. atsakyme jam buvo paaiškinta, jog pasivaikščiojimų kiemelių būklė gera, dėl atmosferos reiškinių kiemeliuose nuolat atliekamas remontas (1 t., b. l. 8). 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu Alytaus PN pareiškėjui paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliams Higienos normos reikalavimai netaikomi. 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. kovo 19 d. raštais atsakovės atstovas pakartotinai pareiškėjui paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai dėl kritulių poveikio nuolat remontuojami, paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 233 punktą, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį, nurodė, kad kiemeliai įrengti pagal Eksploatavimo taisykles (1 t., b. l. 22, 23). Dėl pareiškėjo argumentų, jog pasivaikščiojimo kiemuose buvo nešvaru, teismas pažymi, jog pagal Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 233 punktą, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji (suimtieji) privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Byloje nėra duomenų, kad pirmiau nurodyti Alytaus PN atsakymai pareiškėjui būtų apskųsti Kalėjimų departamentui. Pareiškėjas skunde nurodė, jog pažeidimai dėl pasivaikščiojimo kiemelių Alytaus PN buvo konstatuoti administracinėje byloje Nr. I-1265-414/2019. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, byla nurodytu numeriu neegzistuoja. Teismui nustačius, kad Alytaus PN, įrengdami pasivaikščiojimo kiemelius, laikėsi teisės aktų reikalavimų, pripažintina, kad Alytaus PN neatliko neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė šiuo aspektu negalima.
Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė išsimaudyti, nebuvo išduotos maudymuisi duše skirtos higienos priemonės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas) 10 punkte nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad šampūnu (skystu muilu) kamerų tipo patalpų dušinė yra aprūpinama. Alytaus pataisos namai nuolat vykdo viešuosius pirkimus siekdami aprūpinti Alytaus pataisos namų dušines šampūnu (skystu muilu). Atsakovės atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo perkamas kūno ir plaukų prausiklių skystas muilas „Extra: LTR“, šampūnas-dušo želė „Žiedadulkė“ (toliau – ir šampūnas, skystas muilas). Aprūpinant kamerų tipo patalpų dušinę ginčo laikotarpiu šampūnu, skystu muilu, atsakingiems už kamerų tipo patalpas pareigūnams, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistams ši priemonė buvo išduota. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Kiekinis, suminis suvestinis apyvartų žiniaraštis (2 t., b. l. 56–58). Pastebėtina, kad pagal Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 10 punktą, kamerų tipo patalpų dušinės dozatorius numatyta pildyti pagal poreikį. Alytaus PN paaiškino, kad dušinių dozatoriai buvo nuolat prižiūrimi ir pildomi. Nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-245 nustatyta 10 ml šampūno, skysto muilo vienam nuteistajam vienam prausimuisi, išduodamo nuteistajam einant praustis į dušą (2 t., b. l. 52–55). Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakyme Nr. 1-245 ir jį pakeitusiame 2018 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. 1-289 nurodoma, kad išduodamas kūno ir plaukų prausiklis – vienam nuteistajam vienam prausimuisi 10 ml. (3 t., b. l. 33–38).
Byloje esančiame 2018 m. gruodžio 17 d. Alytaus pataisos namų atsakyme pareiškėjui paaiškinta, jog praktika parodė, kad nuteistieji, pirmi nuvesti į kamerų tipo patalpų dušą praustis, išnaudodavo visą dozatoriuje esantį skystą muilą ir kitiems jo nebelikdavo. Todėl kūno ir plaukų prausiklio norma (10 ml) kamerų tipo patalpų tvarkdario yra išduodama asmeniškai kiekvienam nuteistajam, einančiam į dušą praustis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog 10 ml prausiklio einant į dušą jam įpildavo. Pažymėtina, jog pagal teisės aktus maudymosi metu nuteistiesiems nedraudžiama naudoti savas higienos ir prausimosi priemones. Kūno ir plaukų prausiklio norma yra nustatyta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1-245. Šiuo metu įstaigos administracija neplanuoja padidinti kūno ir plaukų prausiklio normos, – tai būtų susiję su papildomomis išlaidomis, nes vien tik pareiškėjui asmeniškai normos padidinti negali. Iš esmės toks pat atsakymas pareiškėjui pateiktas ir Alytaus PN 2018 m. spalio 1 d. rašte Nr. 363-1529 ir 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. 363-1099 (2 t., b. l. 62–67). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šių atsakymų Kalėjimų departamentui neskundė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tuo metu su jais sutiko ir nemanė, kad šie atsakymai pažeidžia pareiškėjo teises. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą ir aptartas aplinkybes teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nebuvo aprūpintas šampūnu, skystu muilu, o tai, kad išduodamas šampūno, skysto muilo kiekis netenkino pareiškėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.
Pažymėtina, kad iš skundo turinio ir teiktų posėdžio metu pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jam nebuvo išduotos ir higienos priemonės.
Pagal Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 2 punktą, suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (5 punktas). Pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. I-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktą, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad nuteistasis yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos priemonėmis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (1 t., b. l. 156). Kaip matyti iš nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščio, pareiškėjas iš esmės yra mokus (1 t., b. l. 130, 131). Iš aprūpinimo higienos reikmėmis kortelės matyti, kad tam tikrais periodais ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo aprūpinamas higienos priemonėmis (1 t., b. l. 129). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo aprūpinamas higienos priemonėmis, įvertinus jo prašymus ir pinigų apskaitos žiniaraščius.
Pareiškėjas tvirtino, kad jam buvo sudaromos blogesnės kalinimo sąlygos nei kitiems nuteistiesiems, todėl jis jautėsi diskriminuojamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje numatyta, kad, taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. darė šiurkščius pažeidimus (1 t., b. l. 186–191). Pareiškėjas tokiu savo elgesiu apribojo savo teises ir laisves, todėl buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Iš byloje esančio Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 3 d. rašto Nr. 2S-2720 matyti, kad Alytaus pataisos namuose yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes sprendžia apie nuteistųjų paskyrimą į atitinkamus būrius, lokalinius sektorius (2 t., b. l. 141–144). Pareiškėjas reiškia pretenzijas, jog Alytaus PN pareigūnai jį laikė blogesnėse kamerose negu kitus nuteistuosius. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nuteistųjų skirstymas į gyvenamąsias patalpas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019), tačiau nuteistųjų skirstymo komisija gali atsižvelgti į nuteistojo norus. Nors pareiškėjas, darydamas pažeidimus, pats sau blogino bausmės atlikimo sąlygas ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas yra jo paties elgesio įstaigoje pasekmė, tačiau jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtose kamerose, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl sprendimo perkelti jį į kitą kamerą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Pareiškėjas akcentavo, jog pataisos namų administracijos buvo skiriamas specialiai į kameras su tupimais, o ne su sėdimais klozetais, dėl to patyrė nepatogumų. Tačiau byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę kamerose, kuriose buvo įrengti tiek tupimi, tiek sėdimi klozetai. Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, specialiai, jį diskriminuojant, buvo skiriamas į kameras tik su tupimais klozetais, o vien jo samprotavimais, prielaidomis atsakovo veiksmų neteisėtumas negali būti konstatuotas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupimas. Kadangi teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir pažeistų jo teisių atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjant bylą, pareiškėjo diskriminacijos pataisos namuose nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Alytaus PN administracija konkrečiu atveju būtų pažeidusi Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje įtvirtintą nuteistųjų asmenų lygybės principą pareiškėjo atžvilgiu. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų, kad jo kalinimo sąlygos pablogintos diskriminaciniu požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo aspektu teismas nenustatė Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas nevykdo savo funkcijų kontroliuoti ir prižiūrėti įkalinimo įstaigas, šalinti daromus pažeidimus. Pabrėžė, kad valstybė teikė asignavimus remonto darbams atlikti, tačiau pinigai kažkur dingo ir jokie remontai nebuvo atliekami.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 8.3 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento funkcija prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (be kita ko, laisvės atėmimo vietose). Nuostatų 8.13 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamentas organizuoja naujų laisvės atėmimo vietų statybą ir jau veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus.
Pabrėžtina, kad Kalėjimų departamentas kontrolės funkciją pirmiausiai vykdo nagrinėdamas asmenų skundus dėl laikymo sąlygų ir ginčus dėl laisvės atėmimo vietų priimtų (atsisakytų priimti ar nepriimtų) sprendimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2385-662/2016). Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, skundų ir atsakymų, Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visus pareiškėjo skundus (2 t., b. l. 100–196), reagavo į skunduose nurodytus pažeidimus įpareigodamas Alytaus PN direktorių patikrinti skunde nurodytas aplinkybes ir pašalinti pažeidimus (2 t., b. l. 110). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Kalėjimų departamentas nevykdė kontrolės funkcijų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, kurios 12 punktas nustato, kad ši programa turi būti įgyvendinta 2014–2022 metais. Kalėjimų departamentas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos įgyvendinimas dar neturėjo būti baigtas. Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas 2020 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 1S-2911 pateikė teismui išsamius paaiškinimus ir įrodymus apie lėšas, skirtas Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų rekonstrukcijai (kapitaliniam remontui) (2 t., b. l. 88–99, b. l. 199, 200, 3 t., b. l. 1–13). Įvertinęs pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Kalėjimų departamentas visus Alytaus PN rekonstrukcijos darbus atlieka pagal gautus biudžeto asignavimus. Taip pat šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjai į teismą gali kreiptis tik dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynybos (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas, keldamas klausimą dėl gautų biudžeto asignavimų panaudojimo, siekia ginti viešąjį interesą ir įvertinti institucijos, nagrinėjamu atveju Kalėjimo departamento, veiksmus (neveikimą) ekonomiškumo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl lėšų naudojimo Alytaus PN rekonstrukcijai atmetami kaip nepagrįsti. Taigi, nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas veikė taip, kaip numatyta teisės aktuose ir institucijos Nuostatuose, todėl nėra pagrindo pripažinti Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme.
Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 eurų iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, ir 5 000 eurų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė kankinimą, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl prasto kameros apšvietimo jam skaudėjo akis, buvo diagnozuota trumparegystė. Byloje esantis medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. kovo–gegužės mėnesiais skundėsi dėl pablogėjusios regos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog regos sutrikimas buvo lemtas prasto kameros apšvietimo, juo labiau kad 19 kameroje Higienos normos HN 134:2015 pažeidimas buvo nustatytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta visa reikiama medicinos pagalba (1 t., b. l. 132, 133). Duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklę, dirglumą, nemigą lėmė būtent netinkamos kalinimo sąlygos, bei duomenų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, nesant įrodymų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.