Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-87-448/2015

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-07-30
Bylos Nr.: 1-87-448/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Asta Jakučiūnienė
Nukentėjusysis: I. S., E. B.
Civilinis ieškovas: L. S.
Kaltinamasis: T. C.
Advokatai: Vincas Pacevičius

Baudž. byla Nr.1-87-448/15

Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.28.4. 2.3.6.4.4.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nukentėjusiesiems I. S., E. B., jų atstovui advokato padejėjui M. M., civiliniam ieškovui L. S., kaltinamojo atstovui advokatui Vincui Pacevičiui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. C., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau-LR BK) 294 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

T. C. kaltinamas pagal LR BK 294 str. 1 d. tuo, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio „Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas" 3 p. „Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas", 4.26 straipsnio „Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai" 4 p. „Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą", 4.28 straipsnio „Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas" 2p. „kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, pradėjo saugoti daiktą ar tai daroma jo nurodymu" ir 8 p. „atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmens valią užvaldyti daiktą", 4.48 straipsnį „Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu", kur nurodyta, kad „Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo", bei „Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita", 4.93 straipsnį „Savininko teisių apsauga" 2 d. 1 p., kur nurodyta, kad „Niekas neturi teisės": „paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus", 3 d., kur nurodyta, kad „Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu", 6.610 straipsnį „Sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo tvarka", kur nurodyta, kad „Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus", 6.612 straipsnį „Iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų", kur nurodyta, kad „Savavališkai užėmę gyvenamąja patalpą, t. y įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama", 6.595 straipsnį „Gyvenamosios patalpos subnuoma" 3 p., kur nurodyta, kad „Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi patuštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą. Jeigu subnuomininkas atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą, jis turi būti teismo tvarka iškeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama", 6.597 straipsnį „Subnuomininkų ir laikinų gyventojų iškeldinimas pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai" 1 d., kur nurodyta, kad „Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. Subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai, atsisakę išsikelti iš patalpos, iškeldinami per teismą ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama", bei 2010-09-01 nuomos sutarties Nr. 1 tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)" (juridinio asmens kodas 149655560, reg. (duomenys neskelbtini)), kurią atstovavo administratoriaus UAB „Avere" įgaliotasis asmuo R. P., t.y. nuomotojo ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), t.y. nuomininko 3.2 punktą, kuriame nurodyta, kad „pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą nuomininkas privalo grąžinti turtą tokios būklės, koks nuomotojo buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų jos susidėvėjimą. Turto perdavimas forminamas rašytiniu perdavimo - priėmimo aktu", savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)", reg. Pramonės g. 31, Alytuje tikrą teisę laisvai disponuoti bendrovei priklausančiu turtu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, bendrovei 2011-12-20 varžytinių metu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijus žemės sklypą, un. Nr. 1101-0019-0279, pastatą - gyvenamąjį namą, un. Nr. 1100-2005-9013, kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, un. Nr. 4400-0146-8931 bei inžinerinius tinklus - nuotekų išvadą, un. Nr. 4400-0171-3039, Alytuje, (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė teisę priimti turtą bendrovės žinion, nors 2012-08-21 BUAB „(duomenys neskelbtini)" kreipėsi su ieškiniu į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl E. B. iškeldinimo iš patalpų Alytuje, (duomenys neskelbtini), įtraukiant UAB „(duomenys neskelbtini)" trečiuoju asmeniu, BUAB „(duomenys neskelbtini)" neperėmus iš E. B. turto Alytuje, Pliažo g. 7 pagal turto perdavimo-priėmimo aktą ir jo neperdavus UAB „(duomenys neskelbtini)", 2012 m. rugpjūčio mėn. 21 d. prašymu registracijos Nr. 1489 dėl paslaugos suteikimo prašė AB „Lesto" darbuotojų nutraukti elektros energijos persiuntimą adresu Alytus, Pliažo g. 7 name ir priklausiniuose, bei šiuo laikotarpiu nuo 2012-08-29 iki 2012-09-07 nutraukė elektros energijos tiekimą, 2012-09-07 pateikė prašymą UAB „Tvirtasis ramstis" darbuotojams pakeisti namo spynas, kad namo naudotojai negalėtų patekti į namą ir disponuoti jiems priklausančiu turtu ir 2012-09-07 spynas pakeitus, savavališkai iškeldino nuomininkę E. B. ir subnuomininkus I. S., L. S. ir Z. S. iš gyvenamosios patalpos Alytuje, Pliažo g. 7 ir T. C. pagal galiojančius teisės aktus neperdavus name ir priklausiniuose buvusių nuomininkės E. B., subnuomininkės I. S. bei UAB „Fake media" daiktų, taip neteisėtai atėmė iš daiktų savininkų nuo 2012-09-07 teisę šiais daiktais naudotis ir disponuoti, dalį šių daiktų: kompiuterį Samsung 400 Lt vertės, spausdintuvą 500 Lt vertės, UAB „Importline" įmonės dokumentus, UAB „Fakemedia" įmonės dokumentus, faksą / printerį 400 Lt vertės, printerį/skanerį 400 Lt vertės, kercherį (aukšto slėgio plovimo įrenginį) 400 Lt vertės, televizorių LG 1400 Lt vertės, priklausančius L. S., kanceliarines prekes (popierių, segtuvus, dokumentus) 200 Lt vertės, 15 vnt. vaiko žaislų 200 Lt vertės, vaikišką vežimėlį su dalimis l500 Lt vertės, vaikišką lovytę 200 Lt vertės, 2 vnt. žieminių striukių, kurių vienos vertė 100 Lt bendrai 200 Lt sumai, vaikišką lovytę - maniežą 200 Lt vertės, 50 vnt. vaikiškų drabužėlių 200 Lt vertės, 3 poras vaikiškų batų 200 Lt vertės, 80 vnt. drabužių 1000 Lt vertės, 10 vnt. odinių rankinių 1000 Lt vertės, 6 buteliukus kvepalų 500 Lt vertės, M. K. kompanijos kosmetiką 500 Lt vertės, vystymo lentą 50 Lt vertės, vaikišką vonelę 50 Lt vertės, priklausančius I. S., 2 lentynas, muzikinį centrą, garso stiprintuvą, 8 vnt. kolonėlių, 120 vnt. knygų, treniruoklį (dviratį), 3 dviračius, 5 kėdes, 50 įvairių indų, braižymo lentą, 22 padangas, 41 paltą, striukes ir kailinius, 3 čiužinius, 10 paveikslų, 6 poras batų, sulankstomą kėdę, asmeninius dokumentus, 60 dekoro elementų, 7 valgomojo kėdes, 30 taurių, 20 Suomijos įmonės Marimekko puodelių ir 40 lėkščių po puodeliais, 20 stiklinių, 60 stalo įrankių, 20 staltiesių, servietėlių, kavos aparatą, namų kombainą, 20 lėkščių, 15 Zepter puodų, indaplovę, mikrobangų krosnelę, 6 butelius alkoholinių gėrimų, maisto atsargas, 3 vazas, televizorių Philips, 3 sofas, 6 kėdes, 3 kavos staliukus, pastatomą šviestuvą, 15 nuotraukų rėmelių, antikvarinį stalą, darbo stalą, UAB „Jami" dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus, drabužių kabyklę, 4000 vnt. drabužių, 40 porų batų, 2 spintas, spintelę, automobilį Citroen C3, 10 asmeninių nuotraukų albumų, 30 nuotraukų rėmelių, stiklinį staliuką, kilimėlį, 2 minkštus krėslus, pastatomą šviestuvą, džiovyklę, 2 čiužinius, dvigulę lovą, patalynę, priklausančius E. B., grąžino 2012-10-31, dalį daiktų - užuolaidą, spintelę, 510 drabužių, lagaminą, 10 odinių rankinių, 3 kailinius, TV staliuką, televizorių, dvigulę lovą, čiužinį, patalynę, 2 staliukus prie lovos, 2 stiklines, knygą, 5 lovos viduje buvusius lovos užklotus, 5 patalynės komplektus, 10 nuotraukų rėmelių, 30 papuošalų, bižuterijos, 5 aukso dirbinius, stalą, siuvimo mašiną, lyginimo lentą, lygintuvą, 20 rankšluosčių, 15 patalynės komplektų, 15 porų batų, skalbimo mašiną, 20 asmens higienos priemonių, svarstykles, išlankstomą kėdę, šašlykinę, priklausančius E. B., grąžino 2012-11-12 bei UAB „Fake media" daiktų 16508,25 Lt vertės: kompiuterio A. M. Pro 3525 Lt vertės, fotoaparato Canon 60D Objektyvo EF 70-200 mmf/2.8 L IS II USM EF 24-70 2.8* IIUSM, blykstės EX 580 II 11493,75 Lt vertės, planšetinio kompiuterio IPAD 1489,50 Lt vertės, I. S. pinigų 8000 Lt, buvusių rudame moliniame inde, kuris stovėjo ant baltos komodos prie darbo kabineto durų bei E. B. daiktų 59385 Lt vertės: 20 medinių stepų, kurio vieno vertė 25 Lt bendrai 500 Lt sumai, 30 vnt. jogos kilimėlių aptrauktų mėlynos spalvos oda, kurių vieno kaina 15 Lt bendrai 450 Lt sumai, 20 vnt. poroloninių jogos kilimėlių, kurių vieno kaina 9 Lt bendrai 180 Lt sumai, rašomojo stalo, kurio vertė 100 Lt, 6 vnt. kambarinių gėlių: klevelio 160 cm aukščio, 30 Lt vertės, fiko 20 Lt vertės, velykinio kaktuso 50 cm aukščio 50 Lt vertės, sefleros 70 cm aukščio 40 Lt vertės, azalijos 30 cm aukščio 30 Lt vertės, kambarinės begonijos 40 cm aukščio 30 Lt vertės, 6 vnt. pailgų šviestuvų, pritvirtintų prie lubų, kurių vieno vertė 50 Lt bendrai 300 Lt sumai, 7 veidrodžių pakabinamų: 4 vienetai 180-160 cm, prilipinti prie sienos, kurių vieno vertė 20 Lt bendrai 80 Lt sumai, vienas vienetas 150-160 cm, prilipintas ant pertveriamos sienelės, kurio vertė 20 Lt, vienas vienetas 100-160 cm, prilipintas prie sienos, kuri yra persirengimo nišoje, kurio vertė 20 Lt, vienas vienetas 40-60 cm, pritvirtintas laikikliais tualete, kurio vertė 20 Lt, ovalaus veidrodžio 50-30 cm, pakabinto prie įėjimo, tarp sandėlio ir lauko durų, kurio vertė 10 Lt, žoliapjovės 200 Lt vertės, makaronų gaminimo aparto 300 Lt vertės, 10 vnt. lauko įrankių: kastuvo 80 Lt vertės, kastuvo-semtuvo 20 Lt vertės, grėblio žemei purenti 20 Lt vertės, grėblio išsiskleidžiamo 30 Lt vertės, grėblio lapams grėbti 20 Lt vertės, kauptuko "nagučiai" 5 Lt vertės, kauptuko-kaplio 10 Lt, šluotos-šepečio 10 Lt vertės, kibiro 10 Lt vertės, laistytuvo 10 Lt vertės, baltos kambario pertvaros iš 3 dalių 100 Lt vertės, spintelės su veidrodžiu 50 Lt vertės, 50 cm pločio veidrodžio 100 Lt vertės, rūbų kabyklės 200 Lt vertės, balto valgomojo stalo 5000 Lt vertės, kabančio šviestuvo 500 Lt vertės, medinio skambučio su dviem metaliniais vario strypais 50 Lt vertės, 2 vnt. užuolaidų, kurių vienos vertė 500 Lt bendrai 1000 Lt sumai, 2 vnt. sieninių šviestuvų, kurių vieno vertė 1000 Lt bendrai 2000 Lt sumai, stiklinės kambario pertvaros su augalų peizažu 3000 Lt vertės, stiklinės indaujos 1500 Lt vertės, virtuvės baldų komplekto 2000 Lt vertės, indaplovės Zannusi 300 Lt vertės, gartraukio 100 Lt vertės, orkaitės 200 Lt vertės, kaitlentės 200 Lt vertės, 3 vnt. šviestuvų virtuvėje, kurių 1 vnt. vertė 50 Lt bendrai 150 Lt sumai, šaldytuvo Liephier 200 Lt vertės, šaldiklio Liephier 300 Lt vertės, veidrodžio, buvusio darbo kambaryje 300 Lt vertės, sieninės spintos 3000 Lt vertės, 4 vnt. sieninių šviestuvų, kurių vieno vertė 100 Lt bendrai 400 Lt sumai, 5 vnt. užuolaidų, kurių vienos vertė 100 Lt bendrai 500 Lt sumai, 4 vnt. kambarinių gelių: sefleros 80 Lt vertės, fiko mažalapio 100 Lt vertės, 2 vnt. orchidėjų, kurių 1 vnt. vertė 30 Lt bendrai 60 Lt sumai, 2 vnt. rusvo šilko užuolaidų dekoruotų melsvais siuvinėtais apskritimais, kurių 1 vnt. vertė 200 Lt bendrai 400 Lt sumai, šviestuvo, pritvirtinto prie lubų 500 Lt vertės, sieninės spintos 3500 Lt vertės, TV staliuko ant ratų 50 Lt vertės, komodos 309 Lt vertės, lovos 90 Lt vertės, 1 užuolaidos melsvo satino roleto 100 Lt vertės, kabančio šviestuvo 100 Lt vertės, 2 vnt. sieninių šviestuvų, įmontuotų į lubas, kurių vieno vertė 100 Lt bendrai 200 Lt sumai, aukso dirbinių, buvusių antrame aukšte miegamajame: 2 vnt. auskarų su deimantais, kurių vertė 6000 Lt, 2 vnt. auskarų su natūraliais baltais perlais, kurių vertė 1500 Lt, auksinės grandinėlės ant rankos su spalvotais perlais 900 Lt vertės, 2 vnt. auksinių auskarų su spalvotais perlais 500 Lt vertės, grandinėlės ant kaklo auksinės su svarovskio kristalu 1100 Lt vertės, medinių žaliuzių, pritvirtintų prie lango 120 Lt vertės, antrojo aukšto miegamojo kambario spintelės stalčiuje buvusio voko su 3000 Lt, mėlyname vokelyje prie lovos spintelėje biblijos knygoje buvusių 2000 Lt, auksinio popieriuko dėžutėje buvusių 1000 Lt, vonios kambaryje buvusio veidrodžio 60 Lt vertės, tvoros 10 000 Lt vertės, vaismedžių: 2 vnt. kriaušių, kurių vienos vertė 50 Lt bendrai 100 Lt sumai, 3 vyšnių, kurių vienos vertė 50 Lt bendrai 150 Lt sumai, 10 vnt. obelų, kurių vienos vertė 30 Lt bendrai 300 Lt sumai, 60 vnt. gėlių: 30 vnt. lanksvų, kurių vienos vertė 30 Lt bendrai 900 Lt sumai, 15 vnt. raugerškių, kurių vieno vertė 20 Lt bendrai 300 Lt sumai, 5 vnt. nuotakų, kurių vienos vertė 30 Lt bendrai 150 Lt sumai, 10 vnt. šliaužiančių rožių, kurių 1 vnt. vertė 15 Lt bendrai 150 Lt, lauko baldų: 2 ąžuolinių stalų, kurių vieno vertė 600 Lt bendrai 1200 Lt sumai, 4 ąžuolinių suolų, kurių vieno vertė 200 Lt bendrai 800 Lt sumai neleido pasiimti ir negrąžino iki 2014-08-01 ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą E. B., I, S., UAB „Fake media" teisėtiems interesams, dėl negalėjimo laisvai disponuoti jiems priklausančiais daiktais ir tuo padarė didelės turtinės ir moralinės žalos E. B., I. S. ir UAB „Fake media".

Apklaustas kaip kaltinamasis, T. C. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė investuoti į tuo metu atpigusį nekilnojamąjį turtą ir uždirbti. Dalyvavo varžytynėse (jos įvyko 2011 metų gruodžio mėn. ) ir įsigijo namą (duomenys neskelbtini). Pirktą turto objektą registravo nekilnojamojo turto registre 2012-08-18. Prieš varžytynes turtą apžiūrėjo, bankroto administratorius neatsiuntė savo atstovo, dalyvavo tik B., jis įleido į namą apžiūrėti turto. Prieš varžytynes administratoriaus teiravosi, kaip bus su visais daiktais, kurie yra name, ten buvo asmeninių daiktų, baldų, aiškinosi, kas priklauso įmonei, kas nepriklauso, kas bus parduodama, kas ne, administratorius į kalbas nesileido, užsiminė, kad reikės tartis vietoje su Balčiumi. Nors turtas jau buvo įsigytas ir pinigai sumokėti iš karto, administratorius delsė pasirašyti varžytynių aktą, nes tuo metu dar turėjo pagal galiojančią tvarką pasirašinėti kreditorių pirmininkas. Vėliau prasidėjo teismai, vyko keli posėdžiai, B. neatvykdavo, darė psichologinį spaudimą, manė, kad ‚(duomenys neskelbtini)“ atsisakys tolimesnio dalyvavimo varžytynėse. Kai teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, buvo surašytas varžytynių aktas ir kaltinamojo vadovaujama įmonė tapo namo Pliažo g. 7 savininke. Visą šį laiką namui buvo ieškomas pirkėjas, tačiau nukentėjusioji B. turto neperdavė, neišsikraustė iš namo ir įmonė negalėjo realizuoti savo plano. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijusi turtą, pranešė nukentėjusiajai B. dėl patalpų atlaisvinimo ne vieną kartą, ant langų iškabino pranešimus, siuntė registruotą laišką ir bankroto administratorius informavo, kad nukentėjusioji tinkamai informuota apie išsikraustymą. Kaltinamasis bendravo tik su nukentėjusiaja Balčiuviene, apie subnuomos sutartį su Stankevičiais nieko nežinojo, kadangi namo apžiūros metu jų name nebuvo. Susidarė įspūdis, kad jie visi susikėlė prieš perimant turtą. Nukentėjusiąją bandė įtikinti išsikelti, tačiau jai įtaką neišsikelti darė B. Buvo atvažiavusi televizija, žiniasklaida ir nukentėjusioji B., neiškentusi dėmesio, su artimaisiais susidėjo daiktus ir išvažiavo. Kaltinamasis kasdien atvykdavo pažiūrėti, ar neniokojamas turtas. Vieną dieną atvykęs prie namo pamatė, kad pro lauko duris sunkiasi vanduo. Patikrinęs elektros skaitliukus, matė, kad jie smarkiai sukasi, nors tuo metu name nieko nebuvo. Nusprendė patikrinti namo viduje, kas vyksta. Įspėjo bankroto adminstratorių apie spynų pakeitimą ir patekimą į vidų, išsikvietė įmonę „Tvirtasis ramstis“ ir pakeitė spynas. Paprašė elektros tinklų įmonės atjungti elektrą. Namo viduje viskas buvo užpilta vandeniu, sunkėsi vanduo iš pirmo aukšto į cokolinį aukštą. Išsiaiškino, kad elektros skaitiklis sukasi dėl to, kad kažkas specialiai buvo sukeitęs įvado fazes, dėl to visą laiką veikė vandens siurbliai ir siurblinės, kur išpompuoja nuotekas į miesto kanalizaciją. Jis niekur nesikreipė, kadangi ruošėsi daryti remontą. Pakeitus spynas, užklijavo informaciją kur kreiptis dėl daiktų pasiėmimo. Niekas į jį nesikreipė, tik kai jis pasirodydavo prie namo, kviesdavo policiją. Jam buvo daromas spaudimas, nukentėjusieji buvo atvykę su policijos atstovais, sakydavo, kad atvažiuoja daiktų pasiimti, bet neturėdavo net jokio automobilio daiktams susidėti. Galų gale suderino, kad spalio mėnesio pabaigoje atvyks pasiimti asmeninių daiktų. Žinojo, kad ten yra nukentėjusiosios B. asmeniniai daiktai, apie S. ir UAB „F. M.“ daiktus jis nežinojo. Atvyko pasiimti daiktų su krovikais, autobusiuku, dalyvavo antstolis. Daiktus atsiiminėjo dvi dienas. Antrą dieną daug daiktų buvo išnešta po terasos stogeliu- baldų detalių, dėžių. Viskas ten liko per naktį, nukentėjusieji sakė, kad atvažiuos rytojaus dieną daiktų pasiimti. Kitą dieną dalį daiktų nukentėjusieji iš lauko susirinko nedalyvaujant kaltinamajam. Liko daug menkaverčių daiktų-sulūžusių detalių, kibirėlių nuo maisto produktų, aplinka buvo labai netvarkinga, dėl to kaltinamasis kreipėsi raštu į nukentėjusiąją B. dėl likusių daiktų, kad juos kuo skubiau pasiimtų. Ji neatsakė į tą raštą, jokio laiško, pretenzijos dėl daiktų trūkumo iš jų daugiau nesulaukė. Kai nukentėjusiosios pasiėmė daiktus, joks dokumentas dėl daiktų paėmimo nebuvo pasirašytas, nes nukentėjusioji B. atsisakė. Kai buvo paimti daiktai, nukentėjusiosios B. ir S. nereiškė kaltinamajam pretenzijų dėl dingusių pinigų ar papuošalų. Iki nagrinėjimo teisme UAB „F. M.“ pretenzijų dėl savo daiktų nebuvo pareiškusi, apie tai sužinojo tik iš kaltinamojo akto. Kai nukentėjusiosios atvyko savo daiktų pasiimti, vaismedžiai dar buvo. Augalai, gėlės buvo suvažinėti transporto. Kaltinamojo manymu, nukentėjusiosios daiktus paliko piktybiškai, kad kaltinamasis negalėtų turto pilnai valdyti ar kitaip realizuoti, tai buvo kerštas dėl prarasto nekilnojamojo turto. Dalį likusių daiktų išvežė į sąvartyną, nes jie realiai buvo vertinami kaip šiukšlės, likusios po daiktų išsivežimo - pakuotės, detalės, sulūžę baldų plokštės, popieriai. Jos atsirado po užpylimo vandens virtuvėje, cokoliniame aukšte, nes reikėjo baldus atitraukti, išmontuoti, kad sienas atstatyti, nes jos buvo pažeistos drėgmės.

Nurodo, kad kai buvo užvaldytas jo įmonės pusės milijono litų vertės turtas-šis namas ir jis negalėjo juo naudotis, jis kreipėsi į policiją dėl savavaldžiavimo, bet policija nukreipė į savivaldybę, o vėliau kaltinimai buvo pareikšti pačiam kaltinamajam dėl savavaldžiavimo.

Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad ji su motina ir savo šeima nuo 2011 m. balandžio mėn. gyveno name, esančiame Pliažo g. 7. Šis namas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtas, jos motina jame gyveno nuomos sutarties pagrindu. Nukentėjusioji persikėlė gyventi pas motiną, nes gimė vaikas. Nukentėjusiuoji ir jos vyras L. S. su motina sudarė subnuomos sutartį, ši sutartis nebuvo registruota registruose. Motina tame name gyveno jau prieš nukentėjusiajai įsikraustant. Apie tai, kad namas yra parduotas varžytynėse, žinojo. Nukentėjusioji ir jos motina nelaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtu namo savininku, kol nebus išspręsti ginčai dėl varžytynių teisėtumo, dėl to namo neatlaisvino. Vėliau buvo pranešta, kad turi išsikraustyti, atvyko bankroto administratoriai, atstovas ir antstolis. Jiems pasakė, kad tuo metu neturi galimybės išsikraustyti, tuomet atvykę atstovai pasakė, kad jie kreipsis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Nukentėjusioji su motina sutiko, nes taip atsiras daugiau laiko joms pasiruošti išsikėlimui. Po kelių dienų prie namų atvyko kaltinamasis, jis pradėjo grasinti, gąsdinti, reikalauti išsikeldinti. Nukentėjusioji pranešė apie tai policijai ir keletui dienų išvyko pas gimines atsigauti, nes ir jos vaikas, ir ji patyrė šoką. Kai grįžo po keleto dienų, pasiėmė pačius būtiniausius daiktus ir išėjo vėl pas gimines. Planavo išsikraustymą, bet nebuvo lengva tai padaryti, nerado žmonių, kurie padėtų išsikraustyti. Atvykęs nukentėjusiosios tėvas J. B. pastebėjo, kad pakeistos namo spynos, o name buvo likę visi asmeniniai daiktai. J. B. kartu su bankroto administratoriumi įėjo į rūsį ir pasiėmė ten buvusius dokumentus. Po keleto valandų suveikė signalizacija, tėvas bandė įeiti pažiūrėti, kas vyksta, bet buvo pakeistos spynos. Nurodo, kad name liko ir jos vyro UAB „F. M.“ daiktai, pirkti įmonės vardu.

Atvykusi į namą, ji matė ant stiklo priklijuotus skelbimus dėl daiktų pasiėmimo. Telefonu ji kaltinamajam neskambino, tik rašė elektroniniu paštu. Spalio 31 dieną nebuvo užėjusi į namo patalpas, tik į garažą, nes neleido užeiti kaltinamasis ir jo žmona. Automobilį atsiėmė tik lapkričio pirmą dieną, antras daiktų pasiėmimas buvo lapkričio 12 dieną. Visus susitikimus turėjo derinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais elektroniniu paštu, buvo derinamos atvykimo datos, todėl viskas taip ilgai užsitęsė. Pirmas bandymas buvo spalio viduryje, nukentėjusioji atvyko, bet jos neįleido ir tada užfiksavo, kad name nėra jokių daiktų. Neatvyko nei vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, į namą patekti nepoavyko, nes buvo užrakintos durys. Vėliau kai kurie daiktai buvo rasti rūsyje ir garaže. Nurodo, kad tai, jog dingo pinigai, ji fiksavo spalio 31d., po to dėl to kreipėsi į policiją, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas dėl 8000 litų vagystės buvo nutrauktas. Spynos buvo pakeistos 2012-09-07 ryte. Po spynų pakeitimo namo kieme buvo išrauti medžiai, gėlės. Iš nuogirdų ji žinojo, kad šie darbai prasidėjo po savaitės po spynų pakeitimo. Medžius, gėlės, vaismedžius nukentėjusiosios motina planavo išsikasti, nes tai jos nuosavybė.

Reiškia civilinį ieškinį, kurį sudaro turtinė žala-dingę 8000 litų, kuriuos nukentėjusioji turėjo perduoti broliui, šie pinigai buvo moliniame inde valgomajame, juos ji buvo išgryninusi prieš savaitę Po spynų pakeitimo šie pinigai dingo.

Neturtinę 10 000 Lt žalą sudaro patirtas didelis stresas, pergyvenimai dėl daiktų, nes iš namo jie išėjo vasarą, o pasiėmė daiktus tik lapkričio mėn. Ji jautė, kad yra terorizuojama, iš jos buvo šaipomasi. Ji patyrė baimę, nesaugumą, bijojo išeiti į gatvę, dėl to ji su šeima net pasiryžo važiuoti gyventi į savo butą Vilnių, nors tuo metu jis buvo išnuomotas. Be to, ji viską jautriai išgyveno, nes augino mažą vaiką.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad namas, kuriame gyveno, buvo šeimos namas, nuo 2010 metų ji pasirašė subnuomos sutartį su bankrutuojančia įmone „(duomenys neskelbtini)“, nes namas statytas šios įmonės vardu, ji su vyru ten gyveno nuomininkų teisėmis. Po ištuokos jos vyras išėjo, įmonė subankrutavo, ji su bankroto administratoriumi pasirašė nuomos sutartį dėl turto valdymo. Gyveno name iki 2012 rugpjūčio mėnesio. Žinojo, kad vyksta bankroto procedūra, teisminiai procesai, bet turėjo viltį, kad viskas susitvarkys ir netikėjo, kad reikės išsikraustyti. Žinojo, kad varžytynės apskųstos ir tikėjo, kad jos bus panaikintos ir kad tą namą galės išpirkti iš bankrutuojančios įmonės. Ji varžytynėse nedalyvavo, visus reikalus tvarkė jos buvęs sutuoktinis įmonės savininkas J. B.. Kai gimė anūkas, nukentėjusioji su dukra sudarė subnuomos sutartį ir 2011 metų kovo ar balandžio mėnesį dukra su šeima atsikraustė. Ji pasirašė subnuomos sutartį, dėl to su įmonės bankroto administratoriumi nesitarė.

Rugpjūčio 17 ar 18 dieną, penktadienį, buvo atsiųstas laiškas, kad įvykę varžytynės, priimtas teismo sprendimas, kad ji turinti per dvi dienas išsikraustyti iš namo. Pirmadienį po pietų atėjo bankroto admnistratoriaus atstovė, antstolis V., kad perduoti namą, bet nukentėjusioji nesikraustė. Ji norėjo pati kreiptis į teismą dėl jos iškeldinimo tam, kad gautų daugiau laiko iškraustyti.

Po rugpjūčio 21 dienos, kada į kiemą įvažiavo krovininis automobilis ir užstatė garažo vartus, ji negalėjo išvažiuoti iš garažo. Buvo atėjęs kaltinamasis su žmona, nukentėjusioji jų prašė, kas jie duotų laiko išsikelti savaitę–dvi, bet nepavyko susitarti.

Po kelių dienų prasidėjo gąsdinimai, tada nukentėjusioji su dukros šeima išvyko į Vilnių. Jie namuose nebuvo tris-keturias dienas, ir kai grįžo rugsėjo 27 ar 28 dieną, buvo atjungta elektra. Pasiėmę būtiniausius daiktus, išėjo pas gimines. Name buvo įjungta signalizacija. Kitą dieną grįžo, pasiėmė dar daiktų, išvažiavo pas kitus gimines. Rugsėjo 7 d. jos buvęs vyras aptiko, kad pakeistos namo spynos. Ant langų buvo klijuoti skelbimai, kur kreiptis. Su kaltinamujoju susisiekti niekada nebandė, tik dukra su juo susirašinėjo ir derino susitikimus. Kaltitinamasis jai siuntė priminimus dėl daiktų atsiėmimo, bet kiek kartų ji ėjo prie namo, daiktų jai neleido pasiimti. Į namą pasiimti daiktų buvo įėjusi du kartus, įleido kaltinamojo žmona pasiimti daiktų iš garažo, po kurio laiko-iš rūsio. Į patį namą neįėjo. Atvažiavus su dukra pasiimti daiktų pirmą kartą, buvo antstolis, vairuotojas, du krovikai, policijos atstovai. Iš garažo viską pasiėmė, ten buvo sudėta dalis daiktų iš namo. Augalai-medžiai, vaismedžiai yra jos sodinti, juos būtų išsikasusi.

Reiškia ieškinius, kur neturtinę 10 000 Lt žalą sudaro jos patirtas pažeminimas, paniekinimas, sveikatos pablogėjimas, prasidėjusi nemiga, nerimas, baimė, širdies ir nervų sistemos veiklos sutrikimas.

Civilinį ieškinį dėl 63 285 litų turtinės žalos sudaro dingusių daiktų vertė.

Civilinio ieškovas L. S. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios byloje I. S. sutuoktinis ir UAB „F. M.“ įmonės direktorius, įmonė registruota Kauno g. 1 A, Vilniuje. Nurodė, kad jo įmonei priklausantis kompiuteris, fotoaparatas, planšetinis kompiuteris buvo žmonos motinai priklausančiame name, čia jis gyveno su šeima ir dirbo. Persikėlė tada, kai gimė vaikas, nes ten patogiau. Jo žmona su motina sudarė subnuomos sutartį. Po namo pardavimo jie buvo terorizuojami, vejami iš namų. Jis su šeima ir žmonos motina išėjo pagyventi pas gimines, savo daiktus paliko. Kai buvo pakeistos spynos, negalėjo įeiti ir pasiimti daiktų. Apie pakeistas spynas jam pranešė žmonos motinos buvęs sutuoktinis B.. Tada jis atvažiavo, atvyko ir policija, buvo ir kaltinamojo žmona, buvo konstatuota, kad į namą negalima įeiti. Ieškovo daiktai buvo palikti darbo kabinete, pirmame aukšte. Dalis daiktų buvo pernešta į garažą, iš kur juos pasiėmė, kita dalis daiktų dingo. Iš namo aš pasiėmė muzikinį centrą, monitorių, drabužius. Kai daiktų nerado, parašė pareiškimą policijai. Dalis daiktų buvo garaže, kita dalis-padėta kitur. Daiktų išsivežimas strigo, nes atsirasdavo nenumatytos kliūtys-tai pagalbininkai atsisakė, tai vaikas apsirgo, todėl jie fiziškai negalėjo pasiimti daiktų. Be to, buvo sunkus bendravimas tarp jo šeimos ir kaltinamojo.

UAB „F. M.“ reiškia 22011 Lt civilinį ieškinį dėl dingusių daiktų.

Liudytojas antstolis S. V. parodė, kad dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) 2012 m. vykdė faktinių aplinkybių konstatavimą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu 2012 m. balandžio mėn. fotografuodamas užfiksavo namo būklę, 2012 metų rugpjūčio mėn. konstatavo namo skaitiklių rodmenis ir namo perdavimo aplinkybes, 2012 m rugsėjo 7 d. J. B. užsakymu konstatavo faktines aplinkybes, kai jis savo turimais raktais neturėjo galimybės patekti į šį namą; 2012 m. rugsėjo 24 d., spalio 1 d. fiksavo, kad E. B. negalėjo įeiti į šį namą. 2012 metų spalio 31 d. ir lapkričio 12 d. fiksavo, kad B. su ją lydinčiais asmenimis pasiiminėjo iš šio namo savo daiktus. Daiktai buvo imami iš namo ir nešami per garažo vartus, UAB „Megamitos“ atstovai buvo ne visą laiką-jie tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo. Į namą jis negalėjo įeiti, nes savininkai to daryti neleido. Kai buvo paimami daiktai, B. sakė, kad neatiduodami ir nerandami kai kurie daiktai ir pinigai, ji rodė tų daiktų sąrašą, liudytojas jį nufilmavo. Šnekėjo, kad name yra daiktų, kuriuos vėliau pasiims (pavyzdžiui, garaže stovėjiusią spintą). Kai buvo imami daiktai, iš naujųjų savininkų pusės nebuvo jokio trukdymo išnešti daiktų, jie tik siūlė nukentėjusiesiems pasirašyti pakvitavimą, kad viską pasiima ir pretenzijų neturi, dėl to vyko tam tikros derybos. B. B. nesutiko pasirašyti pakvitavimo avansu, tačiau buvo leista pasiimti daiktus – kaltinamasis ir jo žmona nei žodžiu, nei fiziškai netrukdė pasiimti daiktų. Nukentėjusiosios prašė leidimo patekti į kitas gyvenamąsias patalpas, kad galėtų pasiimti kitus ten esančius daiktus, bet negalėjo ten patekti lyg tai dėl daromo remonto.

Nurodo, kad pirmą kartą nuvykus konstatuoti faktinių aplinkybių, kad kažkas nepatenka į namą, ant namo jo buvo priklijuoti pranešimai, kur kreiptis. Tai buvo 2012-09-07, kai B. savo raktais negalėjo atrakinti durų, ant namo durų buvo pranešimas, kad vykdomi remonto darbai ir informacija apie namo spynų pakeitimą bei informuojama dėl daiktų pasiėmimo.

Liudytojas J. B. parodė, kad yra nukentėjusiosios E. B. buvęs sutuoktinis. Jis yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, name gyveno E. B. su dukra I. S. ir žentu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį su Balčiuviene, B. su S. taip pat sudarė sutartį ir pernuomojo namą. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį su UAB „F. M.“, nežino. Baldai, įranga, šviestuvai buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Pusė namo buvo skirta biurui, kita pusė buvo gyvenamosios patalpos. Jam išsituokus su Balčiuviene, jis išsikėlė iš namo ir visą turtą, kurį užgyveno-įrangą, baldus paliko tame name. Buvo pradėtas teisminis procesas dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo dėl varžytynių nustatymo tvarkos ir kainos. Bankroto administratorius visa tai žinojo, buvo informuotas pirkėjas, kad yra užvesta byla dėl procedūrų. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Varžytynes laimėjusio asmens iniciatyva buvo pradėtas kitas teisminis procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tuomet bankroto administratorius B. perspėjo iki lapkričio 16 d. ar 19 d. išsikraustyti. Kaltinamasis reikalavo išsikraustyti, tačiau liudytojas jam pasakė, kad kol nesibaigs teisminiai procesai, kol nebus turto perdavimo, nukentėjusiosios neišsikels arba išsikels tik teismine tvarka. Bet rugpjūčio 26 ar 27 d. išjungė elektrą. Atjungus elektrą name, galėjo pradėti sunktis vanduo, nes kanalizacija yra žemiau miesto kanalizacijos ir veikia tik su siurbliu. Nukentėjusiosios išvažiavo gyventi pas gimines. Po kurio laiko liudytojas atvažiavo prie namo ir rado pakeistas spynas. Pranešė policijai, antstolio paprašė tai užfiksuoti. Vėliau pamatė, kad ant lango priklijuotas skewlbimas su informacija, suprato, kad jį priklijavo kaltinamasis. Liudytojo dukra su kaltinamuoju pradėjo susirašinėti elektroniniu paštu, nes name liko jų daiktai, o garaže-automobilis. Greitai prie garažo durų buvo užstatytas kaltinamojo įmonės automobilis. Pirmas daiktų atidavimas įvyko tik spalio mėn. pabaigoje. Visa daiktų atsiėmimo eiga buvo fiksuota su antstoliu. Bankroto administratorius jokiuose veiksmuose nedalyvavo, jis tik atsiuntė su antstoliais įspėjimą nukentėjusiajai B., kad ji išsikeltų ir, atėjus terminui, atėjo su antstoliais, klausė, kodėl ji neišsikelia.

Nurodo, kad varžytynėse su namu buvo pardavinėjami inžineriniai statiniai ir žemė, kiti daiktai nebuvo pardavinėjami, tai užprotokoluota varžytynių protokole.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba UAB „Tvirtasis ramstis“, teikia spynų keitimo, avarinio atrakinimo, spynų remonto paslaugas. Vykdant darbus, teko sutikti kaltinamąjį. Kaltinamasis ir paprašė atrakinti duris name, jis pateikė dokumentus: parašė paraišką, prašymą dėl atrakinimo, dokumentus iš registrų centro. Neprisimena, kokią priežastį nurodė kaltinamasis, kad negali atsirakinti spynų. Liudytojas avariniu būdu atrakino duris ir išorinių durų spynas pakeitė naujomis. Dalyvavo kaltinamojo žmona, advokatas, notaras, dar kažkoks asmuo. Kad tai advokatas, suprato iš to, kad jis pateikė dokumentus. Už paslaugas buvo išrašyta sąskaita-faktūra.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis dirba UAB „Avere“ direktoriumi, įmonė administruoja restruktūrizuojamas ir bankrutuojančias įmones. Su kaltinamuoju teko susitikti darbiniais reikalais. Kreditoriui nutarus pardavinėti namą, esantį (duomenys neskelbtini) Alytuje, buvo paskelbtos varžytynės. Paskelbus varžytynes ir joms įvykus, administratorius patalpas turėjo perduoti naujam savininkui, kadangi jis pasirašė aktą ir priėmė turtą, bet buvo sustabdyta procedūra, nes buvo paduotas B., kaip kreditoriaus, skundas, jis apskundė varžytynes dėl tam tikrų kreditorių priimtų sprendimų. Maždaug po metų, rugpjūčio mėnesį, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino ir buvo surašytas aktas, jį pasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto proceso metu namas buvo išnuomotas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Balčiuviene sudarė nuomos sutartį, o kitų sutarčių-nei subnuomos su I. S., nei su UAB“ Fake media“-nebuvo sudaryta. Liudytojui bendraujant su Balčiuviene, ji nesakė, kad pernuomojo patalpas. Po varžytynių nuomininkei B. buvo pranešta, kad patalpos parduotos, kadangi sutartis buvo terminuota, buvo paprašyta atlaisvinti nekilnojamąjį turtą, buvo duotas protingas keturių dienų terminas namui atlaisvinti. Administruojančios įmonės darbuotojai nuvažiavo į Alytų, kartu su antstoliu užfiksavo tos datos įvykį, kad atlaisvinti patalpas atsisakyta. Varžytynių laimėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojančios įmonės prašė imtis priemonių atlaisvinti patalpas. Alytaus rajono apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo, pranešta policijai dėl savavališkai užimtų patalpų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai informavo, kad jie pakeitė spynas. Po to, kadangi buvo manoma, kad patalpos yra perimtos nedalyvaujant administruojančios įmonės atstovui, ieškinys iš teismo buvo atsiimtas. Namo įgyjėjas prašė imtis priemonių, kad atlaisvinti namą, jis informavo, kad atjungs elektrą, dujas, pakeis spynas, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tai spręsti galima teisminiu keliu.

Ludytojas J. L., policijos pareigūnas, parodė, kad su kaltinamuoju jam teko bendrauti darbiniais klausimais. Liudytojui dirbant apylinkės inspektoriumi Alytuje, jo aptarnavimo teritorija buvo Pliažo gatvė. Kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir J. B. bei E. B. ir S. dėl daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) name. Į liudytoją kreipdavosi arba B., arba B.. Prisimena, kad jo darbo metu policijos budėtojas liepė nuvykti tuo adresu, kadangi žmonės nesutarė dėl patekimo į namo vidų. Jam atvykus prie namo, čia buvo B., J. B., L. S., antstolis V. ir spynų meistras. Jie norėjo laužti spynas ir patekti į vidų. Ant namo buvo užklijuotas pranešimas, jame buvo nurodytas kaltinamojo kontaktinis telefonas. Liudytojas jam paskambino ir kaltinamasis atvyko. Liudytojas norėjo išsiaiškinti viską vietoje, bet pokalbis nukrypo į abipusius kaltinimus, susidarė vaizdas, kad niekam į namą nei reikėjo įeiti, nei pasiimti kažkokių daiktų. Esant tokia situacijai, liudytojas išvyko. Vėliau į policijos komisariatą vėl buvo kreiptasi, liudytojas buvo atvykęs antrą kartą, čia buvo B. kaltinamasis. Kaltinamasis B. įeiti į pastatą leido, S.–ne, jis neatisakė atiduoti daiktų, bet liudytojas suprato, kad jie nesutarė dėl teismų sprendimų. B. ar J. B. pranešė, kad iš namo dingo daiktai. Liudytojas dėl to aiškintis iškvietė kitą pareigūną, bet B. nėjo aiškintis, pareiškė, kad jai šiai dienai tų daiktų nereikia. Tada pretenziją dėl daiktų pradėjo reikšti S.. Automobilio, kuriuo galima būtų išsivežti daiktus iš namo, prie namo nukentėjusieji neturėjo atsivarę. Vėliau prasidėjo pareiškimų rašymas dėl daiktų vagysčių, bet buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes daiktai buvo vietoje.

2013-02-21 I. S. pareiškimu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pagal LR BK 183 str. 2 d. ir 294 str. 1 d. (tomas Nr. 1, b. l. 48-52).

2010-09-01 BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama UAB „Avere“ įgalioto asmens R. P. (nuomotojo) ir E. B. (nuomininkas) sudaro nuomos sutartį dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, esančių Pliažo g. 7 Alytuje, nuomos, sutartis galioja iki turto pardavimo (t. 1, b. l. 60-61).

2011-03-28 E. B. (subnomuotoja) subnuomos sutartimi subnuomoja I. S. (subnuomininkei) žemės sklypą, gyvenamąjį namą), kiemo aikštelę ir artezinį gręžinį, esančius Pliažo g. 7 Alytuje (t. 1, b. l. 62-63).

E. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodo (duomenys neskelbtini) likusius jos daiktus , tai fiksuota šio proceso veiksmo protokole (t. 2, b. l. 1-46).

T. C. veika ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal LR BK 294 str. 1 d. kaip savavaldžiavimas. Jis kaltinamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso atitinkamus straipsnius, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens –UAB „(duomenys neskelbtini)" tikrą teisę laisvai disponuoti bendrovei priklausančiu turtu ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, bendrovei varžytynių metu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijus namą su priklausiniais, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė teisę priimti turtą bendrovės žinion, jo prašymu AB „Lesto" nutraukė elektros energijos persiuntimą įsigyto turto adresu, pakeitė įsigyto turto-namo spynas, kad namo naudotojai negalėtų patekti į namą ir disponuoti jiems priklausančiu turtu ir savavališkai iškeldino nuomininkę ir subnuomininkus, neteisėtai atėmė iš daiktų savininkų teisę šiais daiktais naudotis ir disponuoti, dalį šių daiktų negrąžino ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiosioms ir civiliniam ieškovui.

Pagal BK 294 str. 1 d. savavaldžiavimas-tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Kad neteisėtas kaltinamo asmens elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos BK 294 str. 1 d. numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai-veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai-kaltė, motyvas, tikslas). Esminis tokios veikos požymis-didelė žala. Šis požymis turi būti įrodytas, atskleistas ir konstatuotas ne formaliai. Vertinant, ar žala yra didelė, būtina įvertinti ne tik turtinę jos išraišką, bet ir nukentėjusiojo asmens patirtus išgyvenimus, šio asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų svarbą (A. T. nutartis byloje Nr. 2K-441/2009, 2K-P-267/2011). Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakoma, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai baudžiamosios teisės normos taikomos ir asmens elgesys vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas susiklosčius civilinio ar kitokio pobūdžio ginčams (byla Nr. 2K-40912011). Be to, byloje būtina įrodyti, ar asmens veikoje yra tyčia ir ar asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą, savavališką pobūdį.

Pateilkiant kaltinimą T. C. dėl didelės žalos padarymo, kaltinimas tik nurodė, kad T. C. veiksmais buvo daryta didelės žalos nukentėjusiosioms ir civiliniam ieškovui. Dėl žalos inkriminavimo pastebėtina, kad jau pačiame kaltinime aprašoma, jog kaltinamasis neperdavė dalies daiktų nukentėjusiesiems, tuo nuo 2012-09-07 jie neteko teisės šiais daiktais naudotis ir disponuoti, tačiau jau vėliau kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis 2012-10-31, 2012-11-12 dalį daiktų grąžino, likusius daiktus grąžino 2014-08-01. Be kita ko, didelės žalos požymis-vertinamasis ir konstatuojant šį požymį, būtina nurodyti teisinius argumentus, tačiau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios nurodė daiktų, kurie neva tai dingo po to, kai jos buvo priverstos išsikelti, vertę, o civilinis ieškovas taip pat pateikė dingusių daiktų vertės įrodymus tik pateikdamas išrašus iš bendrovės balanso. Byloje yra civiliniai ieškiniai dėl dingusių daiktų, tačiau nukentėjusiosioms negrąžintų daiktų vertė yra nurodoma tik vadovaujantis subjektyviais nukentėjusiųjų parodymais, jokių objektyvių duomenų apie tų daiktų realią vertę ar jų buvimą name byloje nėra, o ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis būtų kaltas dėl dingusių daiktų, byloje nėra.

Pažymėtina, kad nors kaltinime nurodyta, kad E. B., I. S. ir UAB ”Fake media”’ buvo padaryta didelė moralinė žala, tačiau ji neanalizuota, nepagrįsta, nenuroduyta, kuo būtent psireiškė tokios žalos padarymas ir kokios to pasekmės.

Dėl civiliam ieškovui padarytos žalos pasisakytina, kad byloje apskritai nėra jokių įrodymų dėl šiai įmonei-UAB ”F. M.” padarytos žalos. Įvykio metu name Nr. 7 Pliažo gatvėje kaip nuomininkė gyveno E. B., kaip subnuomininkė-I. S.. Daugiau jokių sutarčių dėl namo nuomos byloje nėra, nėra duomenų, kad UAB ”F. M.” veiktų šiuo adresu, nes šios bendrovės būstinės adresas nurodytas Vilniuje. Byloje nėra jokių bendrovės turto saugojimo ar laikymo E. B. nuomotame name sutarčių, įrodančių bendrovės reikalavimo dėl jai padarytos žalos pagrįstumą. Tai, kad I. S. sutuoktinis L. S. yra bendrovės direktorius, savaime nesuponuoja šiai bendrovei naudotis namu Nr. 7 Pliažo gatvėje, čia vykdyti veiklą ir saugoti savo turtą.

Byloje yra 2010-09-01 nuomos sutartis tarp BUAB ”(duomenys neskelbtini)” ir E. B., kuria bendrovė E. B. išnuomoja namą adresu (duomenys neskelbtini) Alytuje, ši sutartis buvo sudaryta terminuotam laikui ir pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 7 p. galiojo iki turto pardavimo, perdavimo ir/ar grąžinimo dienos. Turtas buvo parduotas pagal 2011-10-18 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo nutarimą iš varžytynių ir po to, kai turtas buvo parduotas UAB”(duomenys neskelbtini)” ir šiai bendrovei nesutinkant, kad buvę nuomininkai naudotųsi bendrovės teisėtai įsigytu turtu, nuomininkei E. B. atsirado prievolė išsikelti ir atlaisvinti užimamas patalpas. Pati E. B. nurodė, kad ji nenorėjo išsikelti ir norėjo pratęsti išsikėlimo procesą. Civilinis ieškovas L. S. nurodė, kad išsikėlimo procesas strigo dėl vaiko ligos ar dėl to, jog nebuvo rasti talkininkai, tačiau kaltinamajam apie tokias aplinkybes nebuvo pranešta ir su juo buvo vengiama bendrauti.

Nors kaltinamasis nevengė bendrauti su nukentėjusiomis derinant išsikėlimo ir turto pasiėmimo klausimus, visgi nukentėjusiosios su juo vengė bendrauti ir vilkino išsikėlimo ir daiktų pasiėmimo procesą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios neteko teisių gyventi name tada, kai namas buvo parduotas varžytynėse ir UAB ”(duomenys neskelbtini)” tapo šio turto savininke. Apie tai, kad po to nustojo galioti nuomos sutartis, nukentėjusiąją E. B. įspėjo ir bankroto administratorius 2012-08-14 raštu, kur nurodė, kad 2012-08-14 baigėsi tarp UAB ”(duomenys neskelbtini)” ir E. B. 2010-09-01 sudaryta nuomos sutartis ir ji iki 2012-08-20 turi atlaisvinti turtą nuo bet kokių jai priklausančių daiktų. Šį pranešimą E. B. gavo asmeniškai 2012-08-13. 2012-08-20 bankroto administratoriaus atstovams ir antstoliui dalyvaujant, E. B. atsisakė atlaisvinti turtą. Kaltinamasis kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu pakeisti įsigyto turto spynas, į ką administratorius atsakė, kad UAB ”(duomenys neskelbtini)”, kaip teisėta turto savininkė, turi teisę pakeisti spynas, to nederindama su administratoriumi. Taigi matyti, kad kaltinamasis sprendė kilusį konfliktą visus savo veiksmus derindamas su bankroto administratoriumi bei ieškodamas visų įmanomų kontaktų su nukentėjusiomis.

Kaltinamasis nukentėjusiesiems priklausančiu turtu nesinaudojo, jį saugojo tinkamai, sudėdamas į atskiras patalpas ir netrukdydamas šį turtą atsiimti. Kaltinamasis netrukdė daiktų savininkams pasiimti daiktus iš jų turėto būsto: liudytojas antstolis S. V. nurodė, kad nei kaltinamasis, nei jo sutuoktinė daiktų paėmimo metu netrukdė pasiimti daiktų; liudytojas policijos pareigūnas J. L. nurodė, kad ikiteisminiai tyrimai dėl daiktų vagystės buvo nutraukti (į faktą įrodo ir byloje esantys nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus). Pažymėtina, kad kadangi ikiteisminiai tyrimai dėl daiktų vagystės buvo nutraukti, to pateiks kaltinimo pateikimas teisme yra asmens dvigubas persekiojimas, o tą įstatymas draudžia.

Kaltinamasis nurodė, kad jis su turto savininkais bendravo elektroniniu paštu, buvo priklijavęs pranešimus ant namo su savo kontaktais, derino laiką, kada nukentėjusieji atvyks pasiimti daiktų ir netrukdė jiems tuos daiktus imti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turto įgijėjui-UAB”(duomenys neskelbtini)”-bankroto administratorius nepateikė turto aprašo, todėl pagrįstas kaltinamojo teiginys, kad jis tiksliai nežinojo, kokie name esantys daiktai yra E. B., o kurie-BUAB”(duomenys neskelbtini)”. Iš to seka, kad nukentėjusiesiems buvo sudarytos visos sąlygos pasiimti priklausančius daiktus, kaltinamojo kaltės trukdant daiktų pasiėmimui nėra.

Kaltinimas savavaldžiavimu kaltinamajam pareikštas ir dėl to, kad pagal kaltinamojo prašymą elektros tiekimo bendrovė jo įsigytame turto objekte atjungė elektros energijos tiekimą. Kaltinamasis, kaip turtą įsigijusios bendrovės direktorius, rūpinosi tuo turtu ir 2012 m. rugsėjo mėnesį pastebėjo, kad iš namo sunkiasi vanduo, o nukentėjusiųjų name nėra. Jis, kaip teisėtas turto savininkas, ėmėsi priemonių pašalinti avarijos padarinius ir kreipėsi dėl elektros atjungimo. Atjungius elektrą, baigė bėgti ir vanduo, nes vanduo, kaip buvo paaiškinta byloje, buvo tiekiamas iš vietinio gręžinio, naudojant elektros energiją vartojančius siurblius.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nenaudojo jokių agresyvių, neproporcingų veiksmų. Jis nevengė nukentėjusiųjų, nuo jų nesislapstė, atvirkščiai, jis dėjo pastangas įsigyto turto taikiam perdavimui, buvo nurodęs savo kontaktus, suteikė sąlygas ir galimybes nukentėjusiesiems pasiimti daiktus ir netgi skatino tą padaryti. Jis neturėjo tikslo neteisėtai neatlygintinai užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančio turto, jis kaip tik dėjo pastangas greičiau tą turtą perduoti bei apsaugoti jo vadovaujamos bendrovės įsigytą turtą.

Sutinkamai su teismine praktika, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su baudžiamųjų bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai).

Lietuvos A. T. praktikoje pasisakoma, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai baudžiamosios teisės normos taikomos ir asmens elgesys vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas susiklosčius civilinio ar kitokio pobūdžio ginčams (byla Nr. 2K-40912011). CK nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kuris be teisinio pagrindo pažeistų kitų asmenų teises ir darytų jiems žalą ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.).

Pažymėtina, kad kai E. B. atsisakė atlaisvinti turtą, jai buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 188 str. Jos veiką aprašant, buvo nurodytas CK 6.612 str., tačiau 2012-09-11 Administracinės komisijos prie Alytaus m. savivaldybės tarybos nutarimu byla nutraukta ATPK 250 str. 11 p. pagrindu, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaltinamajame akte kaltinamojo veika aprašyta taip pat nurodant CK 6.612 str., tačiau tokie patys jo veiksmai buvo kriminalizuoti, nors kaltinamasis ėmėsi priemonių konflikto sprendimui-kaip minėta, stengėsi kontaktuoti su nukentėjusiomis ir derinti daiktų pasiėmimo klausimus. Akivaizdu, kad kaltinamojo veikos kriminalizavimas nagrinėjamoje byloje yra netinkamas, nes tarp šalių kilę santykiai yra civilinio pobūdžio ir visos pažeistos proceso dalyvių teisės bei turtinio pobūdžio ginčai gali būti apginti bei atstatyti į pradinę padėtį civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Būtina atsižvelgti į teismų praktiką, kad nepritariama tam, jog įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. T. C. veikoje nėra BK 294 str. 1 d. numatytos veikos poažymio-didelės žalos padarymo, tačiau jo veika atitinka administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. aprašytos veikos sudėtį.

Lietuvos A. T. Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ‘’Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą’’ nurodoma, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Ištyrus įrodymus teisme, daroma išvada, kad kaltinamojo T. C. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko jis iš jam pateikto kaltinimo pagal LR BK 284 str. d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 294 str. numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

T. C. veikoje nėra LR BK 294 str. 1 d. numatytos veikos požymių, tačiau jo veika atitinka LR ATPK 188 str. numatytos veikos požymius, todėl jį pagal LR BK 294 str. 1 d. išteisinus, jam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai: E. B. 18 367,46 Eur ( 63 285 Lt) dėl turtinės žalos ir 2902,34 Eur (10 000 Lt) dėl neturtinės žalos bei I. S. 2321,87 Eur (8 000 Lt) dėl turtinės žalos ir 2902,34 Eur (10 000 Lt) dėl neturtinės žalos bei civilinio ieškovo UAB „F. M.“ 6388,34 Eur (22011 Lt) dėl turtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), E. B. ir I. S. turėtos 725,35 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, išteisinus kaltinamąjį T. C. iš jam pareikšto kaltinimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

T. C. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal LR BK 294 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

T. C. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str.

T. C. po nuosprendžio paskelbimo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius: E. B. 18 367,46 Eur dėl turtinės žalos ir 2902,34 Eur dėl neturtinės žalos bei I. S. 2321,87 Eur dėl turtinės žalos ir 2902,34 Eur dėl neturtinės žalos bei civilinio ieškovo UAB „F. M.“ 6388,34 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Nr. 28 grąžinti Administracinei komisijai prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė