Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-07-24 · Administracinė byla Nr. A-502-1502-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-602-6-14Nutartis · 2014-03-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-24
Bylos Nr.
A-502-1502-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03375-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Virgilijus Valančius, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
E. Ž.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1502/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03375-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. Ž. 2012 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1D-8518(11) ir įpareigoti atsakovą išmokėti 13 538,26 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėnesio iki – 2012 m. rugpjūčio mėnesio.

Skunde (b. l. 1-4) pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija, taikydama 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas mokėjo jam sumažintą valstybinę pensiją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijai.

Šalies argumentai

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 31-32) nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime išaiškino, jog Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį. Taigi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam sprendimui. Be to, įstatymų leidėjas nenustatė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma retroaktyviai, todėl ministerijos sprendimai dėl pareiškėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo E. Ž. skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 13 538,26 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 42-47).

Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, nurodė, kad pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principo pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nepateisinamas. Pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. gruodžio 27 d., t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją, teismo įsitikinimu, nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o aplinkybė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., nepaneigia pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) 2012 m. gruodžio 11 d. pažymos Nr. 11D(P)-6134 ir skundžiamo sprendimo duomenys rodo, kad pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėta 13 538,26 Lt valstybinės pensijos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 suformuota praktika ši suma priteista iš Lietuvos valstybės. Kita vertus nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo ir priimdama 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1D-8518(11) Vidaus reikalų ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, jį atmetė pagrįstai.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 51-52) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas 2012 m. rugsėjo 21 d. Iki jo paskelbimo įstatyminis valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrindas – Laikinojo įstatymo 5 straipsnis – neteko galios Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tai reiškia, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas iki jo priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams.Pirmosios instancijos teismas suklydo apskaičiuodamas priteistiną sumą, t. y. neatsižvelgė į faktą, kad kai kuriais mėnesiais pareiškėjas neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas ribojimas jam nebuvo taikomas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba 2013 m. kovo 25 d. prašymu prisidėjo prie atsakovo apeliacinio skundo (b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8518(11) ir Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 11 d. pažymos Nr. 11D(P)-6134 duomenys rodo, kad Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, 2010 m. gruodžio – 2011 m. liepos mėnesiais, 2011 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais, 2012 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais pareiškėjui mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime (oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) konstatavo, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2010 m. spalio 26 d. redakcija), taip pat teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos), 2 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), buvo ir yra nustatyta, kad jose nurodytiems asmenims vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, valstybinės pensijos mažinamos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Remiantis šiuo ir kitais motyvais pripažinta, kad: Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes, pripažįsta pagrįstu atsakovo Lietuvos valstybės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistinos valstybinės pensijos sumą. Vadovaujantis byloje esančia Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 11D(P)-6134 (b. l. 30) nustatyta, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio, vėliau pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. gruodžio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį (išskyrus 2011 m. rugpjūčio, gruodžio mėnesį, 2012 m. sausio, vasario, kovo mėnesį) E. Ž. negavo 8 741,76 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (ginčui aktualiais laikotarpiais pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotų išmokų suma siekė 16 707 Lt, o faktiškai pareiškėjui išmokėta – 7 965,24 Lt). Ši skaičiavimo klaida sudaro pagrindą keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą, nustatant atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimą pareiškėjui išmokėti 8 741,76 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo apskųstoji dalis teisės taikymo aspektu atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta atsakovo apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl kitus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 8 741,76 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną litą ir septyniasdešimt šešis centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirgilijus Valančius