Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-18 · Administracinė byla Nr. I-2579-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
I-2579-764/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
K. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2579-764/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00555-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 440 Eur neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-11-15 iki 2017-01-02 jo laisvė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas perpildytose kamerose, neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto. Nuo drėgmės kameros sienų ir lubų paviršius buvo padengtas pelėsiu ir grybeliu, tinkas atšokęs. Kamerose buvo įsiveisę tarakonai. Lovos ir gultai surūdiję. Kamerose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, o iš sanitarinio mazgo nuolatos sklisdavo nemalonus kvapas. Sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto buvo atitvertas tik mūrine sienele. Į kameras buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Dušu leidžiama pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta saugi ir sveikatai nepavojinga aplinka, jis buvo kalinamas žmogaus orumą pažeidžiančiomis sąlygomis, todėl patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, depresiją, tapo dirglus, sutriko miegas, pablogėjo sveikata. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjo patirti išgyvenimai atitinka neturtinės žalos sąvoką, kurią pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 3,84 Eur išlaidas, kurias patyrė teikdamas teismui su ginču susijusią medžiagą.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Suimtiesiems yra sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore, sportuoti, žaisti stalo tenisą, krepšinį ir t. t. Lukiškių TI-K taikomi tik tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas mūrine sienele. Pagal teisės aktų reikalavimus, į kameras tiekimas tik šaltas vanduo, o dušu leidžiama pasinaudoti vieną kartą per savaitę. Visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui. Tose kamerose, kurios vėdinamos tinkamai, problemų dėl drėgmės, grybelio ar pelėsio nėra. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ar dėl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo K. Č. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-11-15 iki 2017-01-02 buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Reikalavimą priteisti 1 440 Eur neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi nuostatos, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant galimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Teismas taip pat išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016-10-20 sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13).

Kita vertus, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 yra nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Vadinasi, nacionalinė teisė kalinamiesiems nustato iš esmės palankesnius standartus, t. y. didesnį minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą.

Lukiškių TI-K atsiliepime pateikti duomenys patvirtina, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas užima 0,56 kv. m kameros ploto. Atskaičiavus sanitarinio mazgo plotą iš bendro kameros ploto, Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytas minimalus 3 kv. m kameros ploto normatyvas kalinamiesiems nebūtų paneigtas. Atsižvelgdamas į tai, vertindamas, ar pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, teismas taiko nacionalinėje teisėje nustatytą reguliavimą, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas (įskaitant sanitarinio mazgo užimamą plotą) yra 3,6 kv. m.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas K. Č. ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso praleido 48 dienas. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 2016-11-15 buvo kalinamas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m, o laikotarpiu nuo 2016-11-16 iki 2017-01-01 – kameroje Nr. 272, kurios plotas 7,75 kv. m. 2016-11-15 ir 2016-11-16 kamerose pareiškėjas buvo vienas, o laikotarpiu nuo 2016-11-17 iki 2017-01-01 – dviese. Įvertinus kamerų plotą ir atsižvelgus į anksčiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K užtikrino, kad pareiškėjui tektų minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, todėl jo argumentai dėl kalinimo perpildytose kamerose yra nepagrįsti.

Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad kameros, kuriose buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose buvo drėgna, todėl nuo sienų ir lubų buvo atšokęs tinkas, sienos ir lubos padengtos grybelio. Kamerose nebuvo užtikrintas pakankamas apšvietimas, įsiveisę tarakonai.

Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis nustatyta, kad per ginčui aktualų laikotarpį Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų kamerose Nr. 120 ir 272 neatliko, todėl teismas neturi galimybės įvertinti anksčiau pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Kita vertus, patikrinimas kameroje Nr. 120 buvo atliktas 2016 metų kovo mėnesį (b. l. 46–48) ir pareiškėjo nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, atmeta kaip nepagrįstu. Pažymėtina, kad būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas į administraciją ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų sąlygų kamerose nesikreipė.

Pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabiną, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparia danga.

Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas mūrine sienele. Vadinasi, pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus nėra, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas, pagal Higienos normos HN 134:2015 3 p., laikomas tinkamu.

Higienos normos HN 134:2015 17 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K patvirtino, kad mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos kamerose nėra, tačiau visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinti. Jeigu kameros yra vėdinamos tinkamai, problemų dėl pelėsio ir grybelio nekyla.

Higienos normos HN 134:2015 18 p. nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Vadinasi, į gyvenamąsias patalpas karštas vanduo neturi būti tiekiamas.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartą per savaitę turi būti sudaryta galimybė nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, kad Lukiškių TI-K buvo sudariusi sąlygas vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, atsižvelgiant į tai negali būti konstatuota, kad atsakovės atstovas pažeidė nurodytus Higienos normos reikalavimus.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą nėra, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, t. y. neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai. Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus, administracija užtikrino jam galimybę nusiprausti duše, todėl jo teisių nepažeidė. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 4 d., kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 3,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė teikdamas teismui su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas.

Teismas pažymi, kad šis Lukiškių TI-K prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas. Atsiliepimai į pareiškėjo skundą bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas išlaidas.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl atsakovės atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokėjimo už juos tvarka sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė