- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-195-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02183-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- V. O.
- Kategorijos
- 3.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. O. (V. O.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) V. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. gruodžio 22 d. teisme gautas pareiškėjo (atsakovo) V. O. prašymas atnaujinti praleistą terminą V. O. pateikti prašymą atnaujinti procesą, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 ir atsisakyti tvirtinti sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime / nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą / nutartį ir sprendimas / nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka), prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (atsakovo) V. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014. Teismo argumentai:
2.1. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis, kuria civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 buvo patvirtinta ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ir atsakovų V. O. ir V. K. sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2014 m. kovo 13 d. CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
2.2. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis 5 metų terminas netaikomas, kai prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, todėl įstatymo numatyta išimtis dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto šiuo atveju netaikoma.
2.3. Teismas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 25 d. nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai (t. y. daugiau nei 8 metai), todėl prašymą atsisakė priimti, nes prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodo, jog jis iš antstolio 2020 m. spalio 12 d. gavo pranešimą apie skaičiuojamus delspinigius ir po to kreipėsi į teismus su įvairiais skundais, prašymais, ieškiniais. Tačiau jei teismas 5 metų naikinamąjį terminą skaičiuotų iki 2020 m. pabaigos, net ir tokiu atveju jis nuo 2014 m. kovo 13 d. jau būtų suėjęs.
Šalies argumentai
2.4. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo prašymo atnaujinti bylų procesą turiniu, nenustatė tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jis taikos sutartį pasirašė nesuprasdamas tikrosios susitarimo esmės, kadangi jam lengviau ir geriau suprantama rusų, o ne lietuvių kalba. Tačiau ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė laikytina deklaratyvia ir nepagrįsta, kadangi pareiškėjas po taikos sutarties patvirtinimo šia aplinkybe nesirėmė daugelį metų, neskundė nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo, priešingai, taikos sutartį vykdė, sutikdamas su jos sąlygomis, o tai teismui leido daryti išvadą, jog ji jam buvo suprantama ir aiški. Teismas papildomai pažymėjo, jog pareiškėjas teismui pateikė 9 puslapių prašymą lietuvių kalba, ant visų lapų yra jo parašai, todėl teismas vertino, kad pareiškėjui lietuvių klaba yra gerai suprantama.
2.5. Rimdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi prašymas paduotas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos praėjus daugiau kaip 5 metams (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas (atsakovas) V. O. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui atnaujinti praleistą 5 metų senaties terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 ir atsisakyti tvirtinti sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas nurodo, kad antstolių kontoroje jam buvo užvesta vykdomoji byla vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 pagrindu dėl 2 615,78 Eur skolos. Teigia, kad jis dengė įsiskolinimą dalimis keletą metų. Apelianto įsitikinimu, skola jau turėjo būti padengta, tačiau antstolis toliau vykdė skolos išieškojimo veiksmus. Teigia, kad antstolis vykdymo procese skaičiuoja neproporcingo dydžio delspinigius pagal 2014 m. vasario 25 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 patvirtintą taikos sutartį. Teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog minėta nutartimi taikos sutartis buvo patvirtinta padarius akivaizdžių teisės normų taikymo klaidų ir apeliacine tvarka peržiūrėta nebuvo.
3.2. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo visiškai neatsižvelgė į tai, kad šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis neatitiko apelianto tikrosios valios. Šios taikos sutarties sąlygos iš esmės pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, kadangi sutartimi abiejų atsakovų V. O. ir V. K. (V. K.) atžvilgiu buvo nustatytos neproporcingos netesybos, t. y. 0,5 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos nesumokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo. Teigia, kad toks netesybų dydis akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, kadangi suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti išieškotojui skolininkų sąskaita ir taip pažeidžia teisėtus abiejų skolininkų – atsakovų V. O. ir V. K. – interesus.
3.3. Apeliantas nurodo, kad taikos sutartį pasirašė nesuprasdamas tikrosios susitarimo esmės, kadangi valstybinę lietuvių kalbą supranta ne taip gerai, kaip rusų kalbą. Pažymi, kad jis nors ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau vien šis faktas neįrodo, jog jo lietuvių kalbos supratimas yra tokio lygio, kad jis, nesinaudodamas profesionalaus teisininko pagalba, galėtų kokybiškai apginti savo teises ir interesus įsiskolinimo priteisimo byloje, kurioje kreditorius buvo savo srities profesionalas. Teigia, kad šiuo atveju taikos sutartimi nustatytas netesybų dydis siekia netgi 182,5 proc. metinių palūkanų. Apelianto nuomone, toks didžiulis priskaičiuotų netesybų dydis vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, įteisinantis lupikavimą. Nurodo, kad sprendžiant dėl netesybų dydžio turi būti atsižvelgiama į tai, kad apeliantas šiuo atveju yra silpnesnioji šalis – vartotojas. Apeliantas paskolą ėmė automobiliui pirkti.
3.4. Teigia, kad visas taikos sutarties sąlygas rengė suinteresuotas asmuo bankrutavusi KB kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“, kuri sutarties sudarymo metu buvo verslininkė, t. y. savo srities profesionalė. Apeliantas teigia, kad taikos sutartį sudarė atskirai nederindamas kiekvienos sutarties sąlygos, sutiko su visomis sąlygomis, kurių reikalavo suinteresuotas asmuo, tam, kad būtų greičiau ir ekonomiškiau būtų užbaigtas ginčas tarp šalių. Taigi, šiuo atveju nustačius netesybas šalių susitarimu, ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – nesąžiningai pasinaudojo savo pranašesne padėtimi ir nustatė neprotingai dideles netesybas, kurios, vertinant likusią nesumokėtą skolos dalį ir beveik dešimt kartų didesnę netesybų sumą, akivaizdžiai yra neproporcingo dydžio.
3.5. Nurodo, kad 2014 m. vasario 25 d. teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra galutinis teismo sprendimas byloje. Teigia, kad minėtoje nutartyje dėl taikos patvirtinimo padarytos teisės normų taikymo klaidos turėjo esminės įtakos teismo nutarties teisėtumui, ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodytus atvejus.
3.6. Nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog jis praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Teigia, kad teismo nutartis buvo priimta 2014 m. vasario 25 d., o apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas tik 2022 m. gruodžio mėn., yra praleistas ne tik trijų mėnesių, bet ir penkerių metų terminas. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis CPK 368 straipsnyje numatytus terminus yra praleidęs dėl to, kad, tik jam paprašius pateikti paaiškinimą apie vykdomojoje byloje iš jo išieškomas sumas, antstolis 2020 m. spalio 12 d. raštu informavo jį, kad jam užvestoje vykdomojoje byloje delspinigiai yra skaičiuojami po 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos skolos ir bendra apskaičiuota delspinigių suma nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2020 m. spalio 12 d. yra 27 891,03 Eur; nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos iki šios dienos išieškota ir išieškotojui pervesta 3 785,35 Eur suma; skolos išieškotojui likutis su apskaičiuotais delspinigiais iki 2020 m. spalio 12 d. yra 26 721,46 Eur (iš jų 2 615,78 Eur skola ir 24 105,68 Eur delspinigiai). Apelianto teigimu, tik tuomet, kai buvo gautas antstolio 2020 m. spalio 12 d. raštas, jam tapo žinoma, kad antstolio priskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingo dydžio, neprotingai dideli.
3.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria atsisakė atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakė atnaujinti procesą prašyme nurodytu pagrindu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, neteisingai įvertino šios bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis panaikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
5. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši suteikta teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Taigi asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis). Tačiau, praėjus penkeriems metams po sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buv. Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 buvo patvirtinta ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ir atsakovų V. O. ir V. K. sudaryta taikos sutartis, kuri įsiteisėjo 2014 m. kovo 13 d. Taigi nutarties įsiteisėjimo data leidžia spręsti, kad minėta teismo nutartis apeliacine tvarka peržiūrėta nebuvo.
10. Nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 įsiteisėjo daugiau nei prieš 8 metus, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo prašymo dėl proceso padavimo metu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas buvo seniai suėjęs, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, pareiškėjas neteko teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nustatęs, kad yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, prašymą priimti atsisako. Todėl nustatęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas yra pasibaigęs, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nurodo dvi sąlygas, kurių pagrindu tūrėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014, t. y. tai, kad apeliantas nesupranta lietuvių kalbos, todėl tvirtinant taikos sutartį minėtoje byloje jis nesuprato jos turinio, ir tai, kad apeliantui gavus antstolio 2020 m. spalio 12 d. raštą tik tuomet tapo žinoma, jog antstolio priskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingo dydžio, neprotingai dideli. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti atskirojo skundo argumentai yra iš esmės deklaratyvūs ir nepagrįsti.
13. Esant nurodytai situacijai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuota, kad teisinė situacija, dėl kurios gali būti atnaujinamas naikinamasis terminas, turi būti išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina.
14. Įvertinęs atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepateikė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti toms teisinėms situacijoms, kurioms susidarius konkrečiose bylose buvo sprendžiamas naikinamojo termino atnaujinimo klausimas, pavyzdžiui, kai įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (neperžiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka) buvo priimtas nepranešus bylos šaliai ir jai nedalyvaujant teismo posėdyje arba kai atskirose bylose priimtais teismų sprendimais nuosavybės teisė į tą patį daiktą buvo pripažinta skirtingiems asmenims (būtent tokios išskirtinės, netoleruotinos teisinės situacijos susidarė nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto 2022 m. lapkričio 9 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014, nenustatė tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą spręsti savo iniciatyva.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.