Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ir D. R. K. (iki santuokos K.) 1956 m. kovo 25 d. sudarė santuoką. Gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjas A. U. (iki santuokos K.) ir I. K. yra A. K. ir D. R. K. vaikai. Mirties įrašas, išduotas 1997 m. balandžio 18 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad D. R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2023 m. lapkričio 25 d., duomenimis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) d., o mirties įrašo, išduoto 2023 m. gruodžio 7 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys patvirtina, kad I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis pareiškėjo ir jo sesers motina D. R. K. mirė būdama santuokoje su A. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1994 m. balandžio 25 d. valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjo tėvo A. K. vardu, pareiškėjo ir I. K. tėvams būnant santuokoje, buvo įsigytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė A. K.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nors po motinos mirties nei jo tėvas, nei pareiškėjo sesuo, nei jis pats nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo tėvas iki pat savo mirties liko gyventi nekilnojamajame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), su pareiškėjo ir sesers pagalba prižiūrėjo tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, augino daržoves, vaismedžius, tvarkė sklypą bei jo aplinką, be to, po motinos mirties visi kartu paveldėjo ir jos asmeninius daiktus, fotografijas, papuošalus, ir taip palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Pagal Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2025 m. liepos 8 d. liudijimą po palikėjos D. R. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2025 m. liepos 8 d. Šiaulių rajono 4-ajame notarų biure nėra. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo, jo tėvo ir pareiškėjo sesers atliktus palikimo priėmimo faktiniu valdymu veiksmus už tokį seną laikotarpį nėra išlikę.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

5. Kaip minėta, D. R. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso turtines sutuoktinių teises ir pareigas reglamentavusios teisės normos, galiojusios santuokos pasibaigimo metu, ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentavusios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 19 ir 38 straipsniai).

6. Kaip minėta, palikėja D. R. K. ir palikėjas A. K. santuoką sudarė 1956 m. kovo 25 d. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Todėl laikytina, kad sutuoktiniai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. balandžio 25 d. įsigijo, naudojo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

7. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 1 dalies 1 punktą mirusiojo sutuoktinis ir vaikai, buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pastebėtina, kad, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvas A. K. po sutuoktinės D. R. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikėjos turtu, t. y. žemės sklypo dalimi, rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, prie žemės sklypo tvarkymo prisidėjo ir vaikai pareiškėjas A. U. ir I. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), t. y. kartu augino daržoves, vaismedžius, tvarkė žemės sklypą bei jo aplinką, o po motinos mirties visi kartu paveldėjo jos asmeninius daiktus, fotografijas, papuošalus. Kaip minėta, Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. Š. 2025 m. liepos 8 d. liudijimas patvirtina, kad po palikėjos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą, nėra. Byloje nėra įrodymų, jog palikėjos sutuoktinis ir jos vaikai kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu naudotis kaip savo turtu. Be to, suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl teismas, įvertinęs pareiškėjo A. U., A. K. ir I. K. veiksmų, atliktų po D. R. K. mirties, faktą ir pobūdį, daro išvadą, kad pareiškėjas A. U., A. K. ir I. K. priėmė D. R. K. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

9. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po D. R. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, priėmė jos sutuoktinis A. K. bei jos vaikai – I. K. ir A. U.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

10. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), bei jos vaikai I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.