- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- A-2540-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00814-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. kovo 28 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare. Teigė, kad per visą šį laikotarpį jis nebuvo išleidžiamas pasivaikščioti, be to, kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose. Visa tai kenkė pareiškėjo sveikatai, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini). Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, žeminančios. Dėl atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas teigė, kad jog pareiškėjo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Rūkyti sveikatos priežiūros patalpose yra draudžiama, nuteistieji yra nuolat prižiūrimi ir kontroliuojami, kad būtų nerūkoma. Be to, pas pareiškėją kratos metu buvo rasta tabako gaminių, kas įrodo, jog jis pats yra rūkantis. Teisės aktuose nenumatyta pasivaikščiojimo teisė nuteistiesiems, kalintiems sveikatos priežiūros stacionaruose. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73–75, 103, 145 straipsnių nuostatas, nurodė, kad nuteistiesiems, nepaisant to, kokioje įkalinimo įstaigoje ar kokiose patalpose jie laikomi, turi būti suteikiamas pasivaikščiojimas. Įstatymas numato tik skirtingą pasivaikščiojimo trukmę bei sąlygas, priklausomai nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, arba esant kitoms išimtinėms aplinkybėms, tačiau pataisos įstaigoms yra numatyta pareiga nuteistiesiems šią teisę suteikti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK, nesuteikdama pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore ginčo laikotarpiu, neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas paaiškino, jog Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare apgyvendinti nuteistieji yra kontroliuojami, kad nerūkytų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pataisos įstaiga laikosi reikalavimų, jog matomose vietose būtų iškabinti įspėjamuosius užrašus ar ženklus apie draudimą rūkyti, įrengti specialias rūkymui skirtas patalpas (vietas) ir iškabinti jas nurodančius užrašus ar ženklus. Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, šią aplinkybę teismas vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru. Vis dėlto, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog kratos metu tarp paties pareiškėjo daiktų buvo rasta tabako (b. l. 40), taip pat iš bylos duomenų matyti, kad jis šių gaminių įsigijo pataisos namų parduotuvėje (b. l. 45). Iš to galima spręsti, kad pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą, nes, kaip teigia, šiais produktais prekiavo su kitais nuteistaisiais. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios sunkios psichologinės ar fizinės pasekmės.
8. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl patirtų išgyvenimų (b. l. 39).
III.
9. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
10. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose svarstant pareiškėjo skundus. Neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012. Nagrinėjamu atveju netinkamų kalinimo sąlygų neigiamas poveikis buvo dar stipresnis nei įprastai, nes pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo sergantis ir gydomas. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra simbolinis ir neteisingas. LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 buvo priteista žymiai didesnė neturtinė žala, nors buvo nustatytas tik kalinimas prirūkytose patalpose, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas dar ir nebuvo išleidžiamas į lauką. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo baustas už tabako gaminių turėjimą ir kad jis juos pirkdavo, siekdamas vėliau į ką nors iškeisti, todėl pats propagavo tabako gaminių vartojimą, negali mažinti patirtos neturtinės žalos, nes teismas neteisingai interpretavo pareiškėjo žodžius ir faktus. Pareiškėjas pažymi, kad tabako gaminiai pas jį buvo rasti kitoje įkalinimo įstaigoje, todėl ši aplinkybė negali būti susieta su laikymu Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare. Pareiškėjas nurodo, kad būdamas Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare jis ir kiti asmenys vietos parduotuvėje laisvai įsigydavo tabako gaminių, siekiant vėliau juos iškeisti. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis tabako gaminius keisdavo į kitas prekes ne su asmenimis, besigydančiais Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare, o su asmenimis būriuose, kuriems leidžiama rūkyti. Pareiškėjas nesikreipė į psichologus, nes jie negalėtų išgydyti (duomenys neskelbtini) paūmėjimų. Pareiškėjui buvo skiriamas medikamentinis gydymas, o tai parodo situacijos rimtumą, tačiau atsakovas nepateikė visos informacijos apie skirtą gydymą, taip pat ir apie psichiatro paskirtą medikamentinį gydymą.
11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodo, kad vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko ir prašant imtis atitinkamų veiksmų (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1396/2013). Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, ar su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Pas patį pareiškėją kratos metu buvo rasta 50 gr. tabako ir 40 vnt. rūkymo popieriaus, už tai pareiškėjui buvo paskirta nuobauda. Pareiškėjas propagavo ir kitų asmenų rūkymą, kadangi minėtais produktais prekiavo su kitais nuteistaisiais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl netinkamai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
13. Pareiškėjas nesikreipė į psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų. Taip pat dėl minėtų nusiskundimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė ir į medikus. Darytina išvada, kad teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjui nepateikus byloje įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, o byloje esant duomenims, kad pareiškėjo sveikatos būklė niekuo neišsiskiria nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas teigia, kad jis daug kartų pareigūnams reiškė pretenzijas žodžiu ir raštu, tačiau raštiški skundai nebuvo registruojami, o į žodines pretenzijas niekas nereaguodavo. Todėl pareiškėjas su kitais asmenimis kreipėsi į Tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės departamentą, taip pat pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pareiškėjui netinkamos kalinimo sąlygos kėlė nežmoniškas kančias, dažnai paūmėdavo (duomenys neskelbtini) priemoliai, buvo papildomai skiriami vaistai.
Atsiliepimas
16. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad dėl jo sveikatos būklės buvimas prirūkytose patalpose ir neišleidimas pasivaikščioti jam turėjo didesnį poveikį nei sveikam žmogui. Šie pažeidimai truko ilgai. Sukeltos pasekmės buvo labai sunkios, kankindavo dusulys. Nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai labai susiję ir vienas kitą papildo. Nors dokumentais nebuvo įrodyta žala pareiškėjo sveikatai, tačiau niekam nekelia abejonių, kad (duomenys neskelbtini) sergantį asmenį laikant prirūkytose patalpose ir neleidžiant į lauką žala jo sveikatai yra daroma. Pareiškėjas kartu su atsikirtimu pateikė papildomą dokumentą – Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. spalio 10 d. raštą Nr. 7-700.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą, jeigu bus tenkintas jo apeliacinis skundas arba bus paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog tabaką jis iškeisdavo į kitus gaminius, neatitinka tikrovės ir yra draudžiami, kadangi nuteistiesiems draudžiama pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams (BVK 110 str. 2 d. 4 p.). Darytina išvada, jog pareiškėjas tabako gaminius vartojo savo reikmėms ir buvo rūkantis, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimas yra negalimas. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. kovo 28 d. kartu su rūkančiais asmenimis ir nesudarant galimybių pasivaikščioti gryname ore, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, nesuteikiant pareiškėjui teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore, taip pat neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
22. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė ir pareiškėjas, ir atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, akcentuoja netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jam, teigia, kad tabako gaminiai pas jį buvo rasti kitoje kalinimo įstaigoje, todėl ši aplinkybė negali būti susieta su laikymu Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo laikymo prirūkytose patalpose, teigia, kad nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su atsikirtimu į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. spalio 10 d. raštą Nr. 7-700. Šis dokumentas jau yra nagrinėjamoje byloje. Taip pat pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
25. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-822/2019; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1374-602/2018).
26. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pareikštas naujas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kurio jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.
27. Ginčo šalys apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore. Tačiau atsakovas nesutinka su konstatuotu pažeidimu dėl pareiškėjo laikymo prirūkytose patalpos.
28. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
29. Vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiūros metu paties pareiškėjo deklaruotas žalingas įprotis – rūkymas, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su (ne)rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Taip pat praktikoje atsižvelgiama į tai, ar pataisos įstaigos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar įrengta rūkymo vieta, ar imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje lauke ir pan. (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Pirmiausia pažymėtina, kad turi būti atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles ir sprendžiama, ar pareiškėjas pakankamai detalizavo ir pagrindė savo teiginius, o atsakovas juos paneigė (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, kuris pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šio pobūdžio bylose turi pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo detaliai nurodytus nusiskundimus, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ji ėmėsi atitinkamų priemonių, t. y., kad pataisos įstaiga laikosi reikalavimų matomose vietose iškabinti įspėjamuosius užrašus ar ženklus apie draudimą rūkyti, įrengti specialias rūkymui skirtas patalpas (vietas) ir iškabinti jas nurodančius užrašus ar ženklus. Taip pat atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad stacionare apgyvendinti nuteistieji yra kontroliuojami, kad nerūkytų. Byloje pateikta 2019 m. gegužės 3 d. medicininė pažyma Nr. 81(3)-354 patvirtina, kad pareiškėjas yra nerūkantis. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog stacionare laikomiems asmenims nėra užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore, taigi jie neturėjo galimybių rūkyti ir pasivaikščiojimo lauke metu. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Vis dėlto, aplinkybė, kad pareiškėjas pats pirko tabako gaminius, ir, jo teigimu, juos iškeisdavo į kitas prekes su kitais nuteistaisiais, patvirtina, kad pareiškėjas ir pats propagavo rūkymą. Į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nors pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog pas jį kratos metu buvo rasta tabako gaminių, neturi reikšmės, nes tai įvyko kitoje kalinimo įstaigoje, pažymėtina, kad tabako gaminiai pas jį buvo rasti 2018 m. rugpjūčio 22 d., atlikus kratą pareiškėjui atvykus konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šią dieną pareiškėjas į minėtą įstaigą atvyko iš Pravieniškių PN-AK. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad aptariama aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.
31. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepateikė visos informacijos apie pareiškėjui skirtą gydymą, pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti teismui turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus. Atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė su ginču susijusius dokumentus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomus įrodymus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad yra gavęs atsakovo atstovo pateiktus dokumentus, papildomų prašymų neteikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo abstraktus argumentas pateiktos nepakankamos informacijos atmetamas.
32. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
33. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
34. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nagrinėjamu atveju priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgia į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį ir trukmę (pareiškėjas buvo laikomas Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare kartu su rūkančiais asmenimis ir nesudarant galimybių pasivaikščioti gryname ore 280 parų, t. y. ginčo laikotarpiu su keliomis pertraukomis, kai pareiškėjas nuo ginčo laikotarpio pradžios iki 2018 m. gegužės 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 29 d., nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki spalio 5 d., ir nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 7 d. buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Be to, nors byloje nėra duomenų, kad būtent dėl šioje byloje nustatytų pažeidimų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata (pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) kitos ligos jam diagnozuotos dar iki ginčo laikotarpio pradžios), tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), o pagal nustatytų pažeidimų pobūdį akivaizdu, kad jie yra reikšmingi tinkamam kvėpavimo takų funkcionavimui, be to, pažeidimai tarpusavyje šiuo aspektu susiję ir jų neigiamas poveikis vienas kitą papildo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pats propagavo rūkymą (žr. šios nutarties 31 p.) ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis pataisos įstaigos administracijai ginčo laikotarpiu teikė prašymų ar skundų dėl jo laikymo patalpose, kuriose rūkoma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikė 2019 m. kovo 28 d., be kita ko, dėl pasivaikščiojimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar išskyręs jį iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytų byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
35. Pareiškėjo nurodytų administracinių bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl jomis remtis nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo.
36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.