Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mariaus Jankausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. V. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. G. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu nuo 07.15 val. iki 09.23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, sugadindami garažo vartus bei išdauždami virtuvės langą įsibrovė į A. M. priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė labai didelės vertės svetimą A. M., I D. M. priklausantį turtą – 35 vnt. laikrodžių, bendros 5 250 Eur vertės, laikrodį „B. A.“, 5 500 Eur vertės, laikrodį „B. G.“, 23 000 Eur vertės, laikrodį „T H. M.“, 3 500 Eur vertės, akinius „C“, 2 160 Eur vertės, karališką grandinėlę, 4 500 Eur vertės, auksinį vestuvinį žiedą su deimantu, 1 200 Eur vertės, auksinį žiedą su 1 karato deimantu, 15 000 Eur vertės, žiedą „C“, 2 000 Eur vertės, pinigus – 25 000 Eur, S K. M. priklausantį turtą – pinigus – 5 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras P. J. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – K. G. V. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu K. G. V. paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį (3 metus), ir jam paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams. Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį bei sulaikymo laiką (2 paras) kai K. G. V. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 28 d. už plėšimą, įvykdytą įsibrovus į namą, esantį (duomenys neskelbtini) Pripažinti, kad K. G. V. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį 65 000 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir priteisti šią sumą iš K. G. V..

2.1. Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį K. G. V. atžvilgiu, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, prioritetą iš esmės suteikdamas vien K. G. V. parodymams, kad šis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir esą negalėjo jos padaryti, nes tuo metu buvo Lietuvoje. Tuo tarpu kitų bylos duomenų – ant įvykio vietoje rasto objekto kaltinamojo paliktų biologinių pėdsakų; nukentėjusiojo A. M. parodymų apie sprunkantį iš įvykio vietos asmenį, pagal apibūdinimą iš esmės atitinkantį kaltinamojo K. G. V. fizinius duomenis, taip pat 2023 m. sausio 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informacijos, pagrįstos I. V. nacionalinio biuro pareigūnų pranešimu, kad 2019 m. lapkričio 28 d. K. G. V. buvo sulaikytas už plėšimą, įvykdytą B mieste, teismas nepagrįstai ir iš esmės be logiškų motyvų nepripažino K. G. V. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Šis pažeidimas esminis, nes tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

2.2. Tai, jog K. G. V. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas iš esmės grindžia aplinkybe, jog Vokietijoje įvykdytos vagystės metu kaltinamajam Lietuvoje buvo taikoma probacija dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kurios laikotarpiu šis turėjo pareigas mokytis, dirbti, būti registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, bei K. G. V. duotais parodymais, jog, kai šis, nesulaukęs Probacijos tarnybos leidimo, išvažiavo ilsėtis į Turkiją su šeima, po netenkinto Probacijos tarnybos teikimo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, pareigūnai ėmė jį dažniau tikrinti, esą tikrindavo 2-3 kartus per savaitę, ar jis naktį nustatytu laiku yra namuose. Byloje nėra duomenų, jog 2019 m. lapkričio 28 d., tuo pačiu ir kitomis artimiausiomis šiai datai dienomis, K. G. V. būtų buvęs patikrintas pareigūnų, ar laikosi nustatytų įpareigojimų. Pažymi, kad atlikdamas įrodymų vertinimą, į tai dėmesį atkreipė ir teismas, pripažindamas, kad byloje nėra duomenų, kada K. G. V. buvo tikrintas dėl to, ar jis naktį būna namuose, nes Probacijos tarnyboje asmens byla nebėra saugoma (ji sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui). Tačiau tai nesutrukdė kaltinamojo parodymų, kurie niekuo nepagrįsti ir iš esmės tėra jo gynybinė versija, teismui pripažinti K. G. V. nekaltumą pagrindžiančiais įrodymais. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad darydamas išvadą, jog įvykio metu K. G. V. dėl galiojančių įpareigojimų galimai buvo Lietuvoje, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad probacijos metu kaltinamasis ne kartą nesilaikė jam skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, dėl ko buvo registruota pora Probacijos tarnybos kreipimųsi (proceso Nr.( duomenys neskelbtini) į Panevėžio apylinkės teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo K. G. V. panaikinimo. Be to, kaip matyti iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, K. G. V. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2019 m. pradžioje, 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. balandžio 19 d., laikotarpiu, kuomet jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Iš to galima daryti išvadą, kad K. G. V. buvo linkęs pažeidinėti įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, taip pat kitus jam skirtus įpareigojimus. Taip pat pažymėtina, kad išvykimas iš Lietuvos Respublikos į V. F. Respubliką yra laisvas, tad kaltinamasis galėjo laisvai nuvykti automobiliu į Vokietiją, taip, kad jo judėjimas iki nusikaltimo vietos niekur nebūtų užfiksuotas.

2.3. K. G. V. DNR pėdsaką, aptiktą ant nusikaltimo vietoje paliktų apsauginių akinių, teismas įvertino kaip siejantį kaltinamąjį su nusikaltimo vietoje rastu objektu, tačiau kartu nepagrįstai konstatavo, jog tai neįrodo, kad K. G. V. buvo vienas iš asmenų, įvykdžiusių jam inkriminuojamą vagystę. Teismas konstatavo, kad DNR pėdsakas esą rastas ne ant daikto, visą laiką buvusio įvykio vietoje, bet ant daikto, atsinešto į įvykio vietą nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų. Visų pirma pažymėtina, kad įvykio vietoje rasti apsauginiai akiniai, paprastai naudojami metalo pjovimo darbams. Bylos duomenys (įvykio vietoje greta akinių rasti objektai: pažeistas metalinis seifas, kampinis šlifuoklis, plaktukas, laužtuvas ir pan.) pagrįstai leidžia akinius sieti su įvykdyta nusikalstama veika, t. y., jie naudoti nusikaltimą įvykdžiusio asmens. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ant apsauginių akinių rasti tik vieno asmens, būtent K. G. V., biologiniai pėdsakai. Darant nusikalstamą veiką naudoti apsauginiai akiniai kurį laiką neabejotinai turėjo sąlytį su jais besinaudojusiu asmeniu. Šiuo atveju kito (kitų) asmens (asmenų) biologinių pėdsakų nebuvimas, iš esmės patvirtina, jog akiniai į įvykio vietą įsinešti ir naudoti būtent kaltinamojo, o ne kito asmens, kurio biologiniai pėdsakai, priešingu atveju, neabejotinai būtų likę ant objekto ir užfiksuoti jo tyrimą atlikusio specialisto išvadoje. Tai kartu paneigia bet kokią tikimybę, jog biologinis pėdsakas galėjo būti perneštas K. G. V. tiesiogiai nekontaktuojant su objektu. Kaltinamąjį sieti su nusikalstamos veikos padarymo vieta leidžia ir aplinkybė, kad nukentėjusysis A. M. įvykio vietoje matė ir apibūdino vieno iš nusikaltėlių požymius, nurodydamas, kad asmuo, kurį matė bėgantį iš įvykio vietos, buvo aukštas (maždaug 175-180 cm ūgio), lieknas, sportiško sudėjimo, A. M. iš esmės apibūdino požymius, atitinkančius kaltinamojo K. G. V. fizinius duomenis. Iš byloje esančio Habitoskopinių duomenų registro asmens atpažinimo žymių kortelės išrašo matyti, kad K. G. V. ūgis 188 cm, amžius pagal išvaizdą nuo 20 iki 25 m., yra liekno sudėjimo. Taigi, aukščiau išdėstyti duomenys visumoje įrodo, kad K. G. V. buvo įvykio vietoje bei padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

2.4. Be to, priešingai, nei teigiama nuosprendyje, bylos duomenimis nėra paneigta 2023 m. sausio 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informacija, gauta iš I. V. nacionalinio biuro pareigūnų, kad 2019 m. lapkričio 28 d. K. G. V. buvo sulaikytas už plėšimą, įvykdytą įsibrovus į namą, esantį (duomenys neskelbtini) Teismas grįsdamas išvadą, jog nėra duomenų, kad K. G. V. buvo Vokietijoje, nurodo į teisminio nagrinėjimo metu Vokietijos kompetentingos institucijos, vykdžiusios Europos tyrimo orderius, pateiktą informaciją, kad kaltinamasis nebuvo suimtas dėl 2019 m. lapkričio 28 d. vagystės iš nukentėjusiojo A. M. namų. Vertinant šią informaciją, kaip visumą, logiškai seka, kad K. G. V. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 28 d. už plėšimą, įvykdytą įsibrovus į namą, esantį , tačiau nebuvo suimtas, nes tik vėliau, kuomet paaiškėjo DNR ant įvykio vietoje rasto objekto palikęs asmuo, buvo nustatyta, jog kaltinamasis dalyvavo darant šį nusikaltimą.

2.5. Iš išdėstyto matyti, kad kaltinamojo gynybinės versijos, kad jis negalėjo būti Vokietijoje, nepatvirtina objektyvūs duomenys. Priešingai – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informacija apie K. G. V. sulaikymą 2019 m. lapkričio 28 d. už plėšimą, įvykdytą įsibrovus į namą, esantį(duomenys neskelbtini) ; ant apsauginių akinių, paimtų 2019 m. gruodžio 16 d. apžiūrint įvykio vietą vonioje šalia seifo, (duomenys neskelbtini) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipo sutapimas su K. G. V. genotipu; nukentėjusiojo A. M. nusikaltimo vietoje mačiusio asmens apibūdinimas; patvirtina, jog K. G. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

3. Teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o K. G. V. gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Prokuroro pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su K. G. V. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

7. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2019 m. lapkričio 28 d., laikotarpiu nuo 07.15 val. iki 09.23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buvo įsilaužta į gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobtas labai didelės vertės svetimas A. M., I D. M. priklausantis turtas, bei S K. M. priklausantis turtas. Taip pat neginčijama ir tai, kad šį nusikaltimą įvykdė daugiau nei vienas asmuo, kadangi nepaliekant žymių pažeidimų, iš vienos vietos į kitą buvo pergabentas kelis šimtus kilogramų sveriantis seifas, kuris buvo išlaužtas. Tačiau, šiuo atveju kyla klausimas, ar vienas iš įsilaužimą ir turto pagrobimą įvykdžiusių asmenų buvo K. G. V..

9. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad jų nepakanka K. G. V. kaltei, įvykdžius jam inkriminuotą vagystę, pagrįsti. Dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 2 punktas). Su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad K. G. V. dalyvavo jam inkriminuoto, BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto, nusikaltimo padaryme, padarė patikrinęs kiekvieno įrodymo tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. O teismo padarytos išvados logiškos, neprieštaringos, priimtas sprendimas tinkamai argumentuotas.

11. K. G. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tuo laikotarpiu, kai buvo įvykdyta vagystė Vokietijoje, jis gyveno Panevėžyje ir buvo nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. 2019 m. spalio mėn. jis, nesulaukęs Probacijos tarnybos leidimo, išvažiavo su šeima ilsėtis į Turkiją. Grįžus teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nors tai nebuvo padaryta, po to pareigūnai pradėjo jį dažniau tikrinti, tikrindavo 2-3 kartus per savaitę, ar jis naktį, nustatytu laiku, yra namuose. Fiziškai būtų neįmanoma įvykdyti vagystę Vokietijoje, kai jis turėjo kiekvieną dieną nustatytu laiku būti savo namuose. Pažymėjo, kad jis niekada gyvenime Vokietijoje nebuvo sulaikytas. Vokietijoje yra buvęs, nepamena kada tiksliai, bet tai tikrai buvo iki tol, kol jo elgesį kontroliavo Probacijos tarnyba. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis K. G. V. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nebuvo surinkta jokių objektyvių jas paneigiančių įrodymų.

12. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad tuomet, kai Vokietijoje buvo įvykdyta vagystė, K. G. V. buvo taikoma probacija. 2018 m. liepos 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu K. G. V. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (1 veika), 187 straipsnio 1 dalį (4 veikos), jam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant K. G. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruotu darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programose bei neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose du kartus buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo K. G. V. panaikinimo, jam nevykdant teismo skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose. Šio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi K. G. V. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, minėta nutartis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi buvo panaikinta, taigi, K. G. V. skirtas bausmės vykdymo atidėjimas taikytas ir toliau. 2019 m. spalio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų priimtoje nutartyje, pagal Probacijos tarnybos teikimą, minėtas klausimas buvo svarstomas vėl. Nustatyta, kad K. G. V. be Probacijos tarnybos leidimo nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo išvykęs į Turkiją, bet apie tai informavęs. Teikimas buvo atmestas, K. G. V. taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir vėl nepanaikintas. K. G. V. teigimu, būtent po šios nutarties priėmimo, policijos pareigūnai pradėjo dažniau tikrinti, ar jis yra namuose. Pažymėtina, kad šių jo teiginių nebėra galimybės patikrinti. Probacijos tarnyboje asmens byla nebėra saugoma, ji buvo sunaikinta pasibaigus jos saugojimo terminui, todėl lieka neaišku, kada K. G. V. buvo tikrintas ir ar jis naktimis buvo namuose. Esant šioms aplinkybėms, visos dėl to kylančios abejonės turi būti aiškinamos K. G. V. naudai, o jo parodymai, kad jis buvo tikrintas 2-3 kartus per savaitę, nepaneigti. Atsakant į apeliacinio skundo teiginius dėl jo nuteisimo 2024 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, už veikas, padarytas 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. balandžio 19 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu, pažymėtina, kad vien tik tai, nėra priežastis teigti, kad K. G. V. įvykdė jam ir šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą. Sutiktina, kad išdėstytos aplinkybės rodo, jog jis nesilaikė jam nustatytų probacijos sąlygų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis probacijos taikymo metu buvo išvykęs į Vokietiją ir ten 2019 m. lapkričio 28 d. padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą. Be kita ko, ką teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjama vagystė įvykdyta darbo dieną, ketvirtadienio ryte, o bylos duomenimis K. G. V. nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. vasario 21 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

13. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai siekiant pašalinti abejones dėl K. G. V. sulaikymo ar suėmimo Vokietijoje, buvo kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą. 2025 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, jog I. V. nacionalinis biuras patvirtino, kad K. G. V. nebuvo sulaikytas ir jam nebuvo skirtas suėmimas.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis A. M. įvykio vietoje matė vieną iš vagystę įvykdžiusių asmenų. Nurodė jį matęs tik iš nugaros - tai buvo maždaug 175-180 cm ūgio lieknas, sportiškas asmuo. Apibūdino jo dėvėtus drabužius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog šie požymiai atitinka būtent K. G. V. fizinius duomenis. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, jie nėra niekuo išskirtiniai ar ypatingi, ir identifikuoti konkretaus asmens neleidžia.

15. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo rasti apsauginiai akiniai ant kurių rastas vyro biologinių pėdsakų genotipas, sutampantis su K. G. V. genotipu. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tai dar savaime neįrodo, kad vienas iš asmenų, įvykdžiusių nagrinėjamą vagystę buvo K. G. V.. Bylos duomenimis, apsauginiai akiniai į įvykio vietą nusikaltimą vykdžiusių asmenų buvo atnešti ir joje palikti. Šiuo atveju nėra nustatyta, kada ir kaip K. G. V. DNR pėdsakas ant jų pateko - ar jam tiesiogiai liečiant daiktą įvykio vietoje, ar tiesiog buvo atsineštas vagystę padariusių asmenų, kadangi DNR tyrimo išvados tokios informacijos nesuteikė. Todėl teigti, kad jis ant akinių atsirado būtent nusikaltimo vykdymo metu, kaip aiškinama apeliaciniame skunde, negalima, nes tai tebūtų kaltės prezumpcija, kuria nuosprendis negali būti grindžiamas.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra priežasčių teigti, kad K. G. V. dalyvavo darant jam inkriminuojamą BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną nusikaltimą. Jokių patikimų tai patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta. Taigi, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio apeliacinį skundą atmesti.