Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys P. B., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio (toliau – antstolis arba pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui P. B. skirti baudą už patvarkymo Nr. S-23-117-29785, netinkamą vykdymą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0117/21/00801, 0117/22/01137, 0117/22/01304, 0117/23/01008, 0117/24/00079 dėl skolos išieškojimo iš L. Š. išieškotojams UAB „Legal Balance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei ligonių kasai. Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0117/21/00801, nustatyta, jog vykdymo procese 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-117-29785, tačiau iš vykdomojoje byloje esančio patvarkymo nematyti, kokius veiksmus antstolis įpareigojo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs baudos institutą, siekė užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal nurodytą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, t. y. ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai.

Teismas pažymi, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus teismas, konstatuoja, jog iš antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0117/21/00801 esančio patvarkymo Nr. S-23-117-29785, negalima nustatyti kokius veiksmus buvo įpareigota atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi antstolio prašomos skirti baudos pagrindas yra patvarkymo Nr. S-23-117-29785 netinkamas vykdymas, dėl to nesant minėtų duomenų, laikytina, kad baudos skolininkui skyrimas neatitiktų baudos skyrimo tikslų vykdymo procese bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimų, kuriais teismas taip pat privalo vadovautis, todėl antstolio pareiškimas atmetamas (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo elektroninio dokumento nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.