- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-297-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- J. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-452/2010 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. V. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 25 000 Lt negrąžintos paskolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007 m. kovo 23 d. pagal rašytinę paskolos sutartį atsakovui, buvusiam sutuoktiniui R. V. paskolino iki pareikalavimo 25 000 Lt. Sutartyje nenurodyta jos pasirašymo data. Paskolos sutartis parašyta paties atsakovo ranka ir yra jo paties pasirašyta, o pinigų gavimas patvirtintas atsakovo parašu toje pačioje sutartyje. Pinigai atsakovui perduoti pasirašant paskolos sutartį 2009 m. kovo 23 d., jau esant nutrauktai santuokai su atsakovu.
Atsakovo priešieškinio pripažinti paskolos raštelį dėl 25 000 Lt sumos paskolinimo negaliojančiu ji nepripažįsta ir prašo atmesti, nes jis pareikštas nenorint grąžinti pasiskolintos sumos.
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. priešieškiniu (b. l. 39–40) prašo ieškovės J. V. ieškinį atmesti ir pripažinti paskolos raštelį dėl 25 000 Lt paskolos iš ieškovės negaliojančiu.
Nurodo, kad pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartis yra realinė. Tai reiškia, kad ieškovė J. V. 25 000 Lt pinigų sumą turėjo perduoti paskolos gavėjui, bet minėtos pinigų sumos ieškovė jam neperdavė. Paskolos raštelyje nėra jo patvirtinimo, kad pinigus jis gavo. Paskolos raštelį jis surašė būdamas neblaivus ir paprašytas ieškovės, todėl tuo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir po to apie šį raštelį.
Anksčiau teismo išnagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo, buvo dalintas sutuoktinių turtas, nebuvo įtrauktos ir dalintos jokios skolos. Tai rodo, kad pateiktas skolos raštelis yra fiktyvus, yra nuginčijamas ir negali sukelti teisinių pasekmių (CK 1.78. str. 2 d., 1.80 str. 2 d., 1.86 str., 1.89 str., 1.93 str.), todėl ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-01-21 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš R. V. 25 000 Lt skolos, 300 Lt advokato pagalbos išlaidų, 20 Lt žyminio mokesčio J. V. ir 730 Lt žyminio mokesčio, 17,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys rašytinę paskolos sutartį sudarė 2007 m. kovo 23 d., nors joje ir nėra įrašyta jos sudarymo data. Pagal šią paskolos sutartį atsakovas R. V. pasiskolino iš J. V. 25 000 Lt neribotam laikui. 2009 m. kovo 13 d. ieškovė raštu pareikalavo atsakovą grąžinti visą paskolos sumą, paskolintą 2007 m. kovo 23 d. (5 b. l.). Nurodė, kad šalių sudaryta paskolos sutartis savo turiniu ir forma atitinka CK 6.870–6.871 straipsnių reikalavimus. Tai, jog joje nenurodyta sudarymo data, nedaro jos negaliojančia. Teismas kritiškai įvertino liudytojos N. B. parodymus, kad atsakovas iš ieškovės negavo paskolos, kadangi ieškovė tokios pinigų sumos neturėjo ir kad R. V. negalėjo pasirašyti šios paskolos sutarties ieškovės nurodomu laiku, kadangi jis 2007 m. vasario 23 dieną ligoninėje slaugė motiną ir negalėjo išeiti iš ligoninės. Teismas atsakovo argumentus, kad paskolos sutarties pasirašymas buvo tik pasižadėjimas daugiau nebegerti ir gauti keliasdešimt litų iš šeimos biudžeto, atmetė kaip neįrodytus. Remdamasis ieškovės paaiškinimais liudytojų A. T., M. B. parodymais nustatė, kad atsakovui pinigai buvo paskolinti po šalių santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo ketinant šalims susitaikyti ir siekiant padėti ieškovo verslui – automobilių pirkimui. Santuoka nutraukta teismo sprendimu 2007-01-23, įregistruota CMS 2007-02-23. 2007 m. sausio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu (32–34 b. l.) Iš šios bylos matyti, kad į dalijamo turto balansą paskola nebuvo įtraukta ir nebuvo dalijama.
Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė – laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis). Paskolos sutartyje atsakovas savo parašu patvirtino, kad pinigus, 25 000 Lt, gavo. Skolos dokumentas yra pas ieškovę, todėl teismas laikė įrodytu paskolos suteikimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ieškovei pareikalavus, skolą yra grąžinęs.
Atsakovas neginčijo paskolos sutarties pasirašymo fakto, nepateikė įrodymų, kad tarp šalių nebuvo faktinių paskolinių santykių. Tai, kad sutartis pasirašyta jam esant neblaiviam (nors tai nepatvirtinta kitais įrodymais), nepatvirtina jo nesugebėjimo paskolos pasirašymo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovo teiginiai, kad jis paskolos sutartį pasirašė fiktyviai, yra deklaratyvūs, neparemti patikimais įrodymais. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys privalomas tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis ir CK 1.5 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis). Teismas nurodė, kad taip aiškindamas paskolos sutartį, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga teismų praktika tokios kategorijos bylose (LAT CBS 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, kt.). Atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių 2007 m. kovo 23 d. pasirašytos paskolos sutarties negaliojimo pagrindų, todėl šią sutartį pripažinti negaliojančia ir panaikinti, kaip priešieškiniu prašo atsakovas, nėra pagrindo. Ieškinį patenkinęs, teismas nusprendė iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai), nors atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 % , o ieškovei — tokia pat teisinė pagalba apmokant 50 % bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą — ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Tvirtina, kad paskolos raštelis buvo pasirašytas dar santuokos metu, tai yra 2006 metais. Jis norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų ir prašė 100 Lt iš žmonos, kuri jam davė šiuos pinigus ir liepė pasirašyti paskolos raštelį 25 000 Lt sumai. Pasirašant paskolos raštelį jis buvo stipriai išgėręs ir tai matyti iš rašysenos. Paskolos raštelis kelia abejones dėl jo prievolės, nes paskolos raštelyje nėra datos, tai yra, kada kilo atsakovo prievolė ieškovei. Santuokos nutraukimo byloje šalių (jų) turtas pasidalytas, kurioje nebuvo įtrauktos ir dalintos jokios skolos. Tai rodo, kad pateiktas skolos raštelis yra fiktyvus ir negali sukelti teisinių pasekmių. Skyrybų metu šis raštelis nebuvo panaudotas, o jis apie jį pamiršo. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartis yra realinė. Tai reiškia, kad ieškovė J. V. 25 000 Lt pinigų sumą turėjo perduoti paskolos gavėjui, bet to nebuvo. Dėl to priešieškinis turėjo būti tenkinamas (CK 1.78. str. 2 d., 1.80 str. 2 d., 1.86 str., 1.89 str.). Sandoris yra teisėtas ir pagrįstas, jeigu jame atsispindi šalių tikroji valia, sutarties sudarymo teisės principai ir nepažeistos įstatymo imperatyvios normos, tai yra sutarties laisvės principas, sąžiningumas. Paskolos raštelio pasirašymo metu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, tai yra CK 6.189 str. (teisėtai sudaryta sutartis), 6.192 str. (sutarties forma), 6.225 str. (sutarties negaliojimas), 6.156 str. (laisvės principas), 6.158 str. (sąžiningumas). Ginčijama paskolos sutartimi nebuvo ketinama sukurti teisinių pasekmių. Šis sandoris yra fiktyvus, todėl jis negali sukurti jokių realių padarinių, nes juo buvo siekiama neteisėtų tikslų, tai — niekinis sandoris. Nepagrįstai iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei), nes jam garantuojama 100 proc. antrinė teisinė pagalba dėl visų išlaidų.
Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CPK 330 str., CK 1. 89 str.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurią savo ranka surašė ir pasirašė pats atsakovas R. V., o taip pat sutartį pasirašė ir ieškovė (b. l. 4). Atsakovas paskolos sutarties sudarymo faktą pripažįsta pateiktame priešieškinyje ieškovei (b. l. 39–40) bei pripažino ir 2010-01-07 teismo pasėdyje (b. l. 68–71), nurodydamas, kad paskolos raštelį jis pasirašė būdamas neblaivus, norėdamas gauti pinigų išgėrimui. Tvirtina, kad pinigų pagal sutartį negavo. Pačioje sutartyje atsakovas savo ranka įrašė savo ir ieškovės asmens kodus, taip pat įrašė, kad jis iš J. V. pasiskolina 25 000 Lt (ši suma dar įrašyta ir žodžiais) ir įsipareigoja pinigus grąžinti per 7 dienas po ieškovės pareikalavimo.
Paskolos sutartis yra realinė – laikoma, kad ji sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis). Paskolos raštas formaliai savo turiniu ir forma atitinka reikalavimus, tačiau atsakovas R. V. priešieškiniu tvirtina, kad valios perduoti jam 25 000 Lt ir gauti tokią pinigų sumą sandorio surašymo metu nebuvo, raštelis surašytas R. V. esant neblaiviam, dėl ko ir sutartyje nurodyta valia neatitinka tikrosios šalių valios. Be to, iš 2007 m. sausio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti (b. l. 32–34), kad nutraukiant santuoką šalys dalino santuokos metu įgytą turtą. Santuokos nutraukimo procesas pradėtas ieškovės J. V. iniciatyva, ieškinyje ji pripažino faktą, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, su ja elgiasi žiauriai, ne kartą yra ją sumušęs. Piktnaudžiavimo alkoholiu fakto neneigia ir atsakovas R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje. 2006-10-10 ieškinyje J. V. tvirtino, kad R. V. niekur nedirba, vaiko neišlaiko nuo 2006-06-01, yra nerūpestingas. Pateikė įrodymus, kad gyvendama santuokoje su atsakovu R. V. skolinosi lėšas iš savo motinos. Nėra jokių duomenų, kad R. V. verstųsi automobilių prekyba, kaip ji tvirtino, kad šiam tikslui davė 25 000 Lt. 2007-01-23 šalys sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią teismas patvirtino. 2007-03-15 ieškovei J. V. išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. Šios nustatytos aplinkybės verčia teismą atidžiai įvertinti tą faktą, ar iš tikrųjų atsakovui R. V. buvo perduota 25 000 Lt paskola 2007-03-23, kaip tvirtina ieškovė J. V., nes paskolos gavimo faktą patvirtinantis raštelis galėjo būti surašytas neblaivaus R. V., kaip jis pats tvirtina už atitinkamą pinigų kiekį išgėrimui. Ieškovė J. V. tvirtina, kad pinigus ji R. V. perdavė kavinėje, ten buvo ir surašytas raštelis. Ji tvirtina, kad pinigus laikė pas motiną, o jos motina liud. T. A. nurodė, kad nežino, kur buvo jos dukros pinigai (b. l. 70) . Visi liudytojai patvirtino faktą, kad atsakovas R. V. piktnaudžiauja alkoholiu, 2007 m. rugpjūčio mėn. mirė jo motina, kuri 2007 m. vasario mėn. sunkiai sirgo, todėl ieškovė tikėjosi pinigų gauti iš palikimo, nes nebuvo jokio pagrindo tikėtis jai, kad pinigus R. V. grąžins gera valia, kad juos tinkamai panaudos. Be to, J. V. turtinė padėtis niekada nebuvo gera, kad ji galėtų skolinti pinigus kitiems asmenims.
Teisiniai argumentai
CK 1.89 str. nustato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Yra pagrindo pagal visas byloje aptartas aplinkybes tvirtinti, kad ieškovė J. V. pasinaudojo atsakovo R. V. būsena ir išgavo iš jo raštelį, kuriame nenurodyta jo sudarymo nei vieta, nei data, patvirtinantį, kad R. V. gavo iš jos 25 000 Lt be konkrečios tų pinigų gavimo ir grąžinimo datos. Raštelio forma ir turinys akivaizdžiai liudija, kad jis rašytas asmens, kuris yra neaiškios būsenos, nes raštas ne toks, kaip R. V. prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones 2008-03-24 santuokos nutraukimo byloje. Teismas vertina ir tai, kad paskolos raštelis surašytas tik dalyvaujant R. V. ir J. V., nėra asmenų, kurie paneigtų atsakovo R. V. neblaivumą ir patvirtintų tikslią jo surašymo dieną.
Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Atsakovo priešieškinyje nurodyta faktinė aplinkybė, kad jis galėjo įsipareigoti J. V. grąžinti pinigus bei nurodyti, kad pinigus gavo būdamas neblaivus ir siekdamas gauti pinigų išgėrimui patvirtinta ne tik jo paties, bet ir liudytojų bei ieškovės nurodymais, kad jis pastoviai girtauja, dėl ko elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai. Teismui sunku patikėti faktu, kad ieškovė perdavė pinigus atsakovui, kuris ją skriaudė, kuris nemokėjo tinkamai išlaikymo vaikui, kuris girtavo, kai pati J. V. materialiai vertėsi ir verčiasi sunkiai.
Nustatytomis aplinkybės yra pagrindas tenkinti ieškovo R. V. priešieškinį ir atmesti J. V. ieškinį. Iš ieškovės J. V. priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,
nusprendž i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atsakovo R. V. priešieškinį pripažinti negaliojančiu paskolos raštą, pagal kurį J. V. paskolino R. V. 25 000 litų pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.
Ieškovės J. V. ieškinį dėl 25 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovo R. V. atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. V. 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.