- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-742-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03045-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas (pran.)
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- E. S.
Procesinio dokumento kategorija 30.1, 30.2, 30.7, 30.9.1, 44.2.4.1, 121.14, 121.21
2012 m. gegužės 17 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo (pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3480-470/2011 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo, kompensacijos už nusavintą turtą priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. J. ieškiniu (b.l.2-4, ieškinio papildymas – b.l.43-44) prašė priteisti jam iš atsakovės E. S. už ¼ dalį bendros dalinės nuosavybės teise valdyto šulinio – 3 347,16 Lt ir už 2011-04-23 sugadintą vandens tiekimo įrangą – 2 150 Lt, iš viso 5497,16 Lt, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-12-19 sprendimu (b.l.79-81) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 10 Lt pašto išlaidų valstybei.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog ginčo šulinį, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Alytuje, savo jėgomis ir lėšomis įsirengė atsakovės šeima. Atsakovė statybos būdu įgijo nuosavybės teisę į šulinį, šulinys atsakovės vardu buvo įregistruotas tuometiniame Techninės inventorizacijos biure, o duomenys vėliau perkelti į Nekilnojamojo turto registrą (b.l.63-65). Šulinio įregistravimo pagrindu nurodytas DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas (1965-03-16 Nr.9) ir statybos inspektoriaus pažyma (1977-08-23). Registre statiniui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kitų šio daikto savininkų viešame registre nenurodyta. Teismas nustatė, jog ieškovas šio daikto nesukūrė ir jokiu kitu būdu nuosavybės teisių į jį neįgijo, savo vardu Nekilnojamojo turto registre neregistravo, nes nebūdamas savininku, to ir negalėjo atlikti. Teismas atkreipė dėmesį, jog naudojimasis daiktu, t. y. ilgalaikis vandens tiekimas iš ginčo šulinio ieškovo reikmėms, nuosavybės teisės į patį daiktą nesukuria. Todėl nebūdamas daikto savininku, ieškovas negali ginti nuosavybės teisės į jį. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 2 150 Lt žalos atlyginimą už sugadintą jam priklausiusį vandens siurblį ir vandens tiekimo trasą. Teismas nustatė, jog ieškovas pateikė įrodymą apie vandens siurblio priklausymą jam, t. y. siurblio „Malyš“ įgijimą 1987 m. patvirtinantį dokumentą (b.l.69), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šis siurblys ar įranga vandeniui tiekti buvo sugadinti atsakovės. Teismas taip pat pažymėjo, jog žalos skaičiavimo metodika teismui nesuprantama, jos negalėjo paaiškinti nė patys ieškovo atstovai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.107-110) ieškovas S. J. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinyje ir ieškinio papildyme keliamus reikalavimus patenkinti, dėl šių motyvų:
1) teismas neteisingai konstatavo byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovas su atsakove ir jos sutuoktiniu buvo sutaręs, jog ¼ šulinio priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis, t. y. tarp ieškovo ir atsakovės šeimos buvo sudaryta žodinė sutartis. Tai patvirtina aplinkybė, jog iš šulinio buvo įrengta vandentiekio linija, kuria ieškovas be apribojimų naudojosi 23 metus. Tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio, t. y. nepilnai įvertino esamus įrodymus, tokiu būdu pažeisdamas CPK 183 str. ir 185 str. reikalavimus;
2) teismo argumentai, jog ginčo šulinys priklauso tik atsakovei, nes jos vardu buvo įregistruotas tuometiniame Techninės inventorizacijos biure, o vėliau duomenys perkelti į Nekilnojamo turto registrą, nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius dokumentus ir ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė visą laiką bandė pasisavinti ir užregistruoti šulinį, esantį bendroje dalinėje nuosavybėje, savo vardu. Namų valdos apskaitos knygoje šulinio statybos metai nurodyti 1961 m. Jo bendrasavininkiais yra namų valdos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytaus m. Dėl ko ir kokiu įregistravimo pagrindu yra DŽDT VK 1965-03-16 sprendimas, kuriuo šulinys priklauso tik namų valdai Nr. 8, pirmos instancijos teismas nesiaiškino. Dėl ko ir kokiu pagrindu 1977 m. statybos inspektorius 1977-08-23 išdavė pažymą, jog šulinys priklauso namų valdai (duomenys neskelbtini), Alytaus m., pirmos instancijos teismas taip pat nesiaiškino, nors jokių kitų šulinių, išskyrus bendros dalinės nuosavybės teise priklausiusio ir atsakovės 1987 m. užversto namų valdose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo. Kodėl Alytaus rajono liaudies teismo 1988-02-17 sprendime civ. byloje Nr. 2-61/88, konstatuojant, jog namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkai sunaikino bendros dalinės nuosavybės turtą, priklausiusį ir namų valdai (duomenys neskelbtini), kompensacija už sunaikinto šulinio ¼ dalį buvo priteista tik buvusiai ieškovo sutuoktinei, o ieškovui jokia kompensacija priteista nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, jog žodinė sutartis, kad ¼ naujai iškasto šulinio dalis priklauso ir ieškovui, tarp atsakovės šeimos ir ieškovo buvo. Teismas į byloje esančius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus nepilnai atkreipė dėmesį, tokiu būdu pažeisdamas CPK 183 str. ir 185 str. reikalavimus;
3) teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui žalos atlyginimo už sugadintą vandens siurblį ir vandens tiekimo trasą. Ieškovo pateiktą gręžinio įrengimo paskaičiavimą atliko licencijuota įmonė, kuri užsiima vandens gręžinių įrengimu, paskaičiavimas atliktas vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Įrangos vertės paskaičiavimas atliktas vadovaujantis šiuo metu esančiomis rinkos kainomis, t. y. kainomis, kurios šiuo metu nurodomos mažmeninės prekybos centruose „Senukai“ ir „Lankava“, bei vidutinėmis darbų atlikimo kainomis. Tai, kad įrangą sugadino atsakovė, ieškovas taip pat pilnai įrodė, šią aplinkybę patvirtina ir atliktas policijos pareigūnų tyrimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.95-98) atsakovė E. S. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, kad ¼ dalis šulinio priklauso jam. Atsakovės pateiktas 1988-02-17 teismo sprendimas patvirtina, kad iš atsakovės ir jos sutuoktinio už šulinio užvertimą solidariai buvo priteistas 100 rb. žalos atlyginimas. Žalos atlyginimas buvo sumokėtas, ką patvirtina ieškovo teismui pateiktas skolos lapelis (b.l.27). Pats ieškovas eilę metų žalos atlyginimo iš atsakovės nereikalavo ir iki 2011-04-23 naudojosi jai priklausančiu šuliniu, o atsakovei nutraukus vandens tiekimą, ėmė įrodinėti, jog atsakovė nusavino jo nuosavybę – ¼ dalį šulinio. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo kadastro ir registro byloje esantis namų valdos žemės sklypo planas (b.l.67), iš kurio aiškiai matyti, kad šulinys yra atsakovės žemės sklypo ribose, ir išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l.63-65) - patvirtina, kad ginčo šulinys nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo minėtais dokumentais nesiremti;
Šalies argumentai
2) ieškovo argumentai dėl žalos atlyginimo nepagrįsti, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šulinyje buvusį siurblį ir kitą įrangą sugadino atsakovė. Bylos eigoje pats ieškovas painiojosi tarp faktinių bylos aplinkybių. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad gręžinį ir vandentiekio sistemą dar tik ketina įsirengti, o ieškinio papildyme jau nurodė, kad vandens sistemą jau įsirengė. Tokiu būdu ieškovas siekė ne tik neteisėtai pasipelnyti, bet ir vilko bylos nagrinėjimą. Be to, teismo posėdyje net patys ieškovo atstovai negalėjo paaiškinti žalos skaičiavimo metodikos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas yra dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turėto turto, kompensacijos už šio turto sunaikinimą priteisimo, bei turtinės žalos atlyginimo už sunaikintą turtą.
Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas ir atsakovė yra gretimų namų valdų savininkai, gyvenantys atitinkamai ieškovas (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini), Alytuje, turimų valdų žemės sklypai ribojasi (b.l. 15, 67). Ieškovas S. J. ieškiniu (b.l. 2-4, ieškinio papildymas – b.l.43-44) prašė priteisti jam iš atsakovės E. S. už ¼ dalį bendros dalinės nuosavybės teise valdyto šulinio – 3 347,16 Lt ir už 2011-04-23 sugadintą vandens tiekimo įrangą – 2 150 Lt, iš viso 5497,16 Lt. Ieškovas ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 1982 metais jis ir buvusi sutuoktinė A. J. J. įgijo (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste namų valdą-gyvenamąjį namą su ūkio statiniais ir ½ dalį šulinio. Kita ½ dalis šulinio priklausė nuosavybės teise atsakovei E. S.. Šulinys buvo įrengtas šalims priklausiusių sklypų riboje, šiuo šuliniu atsakovė ir ieškovo šeima naudojosi bendrai iki 1987 metų. 1987 metais atsakovė šulinį sunaikino, užvertė jį žemėmis, nes išsikasė naują šulinį savo sklype. Buvusi ieškovo sutuoktinė 1987 metais kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu E. S., prašė priteisti jai žalą dėl dalies nuosavybės teise turėto šulinio sunaikinimo. Ieškovas teigia, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 1988 metų vasario 17 sprendimu konstatavo, jog ieškovo sutuoktinei priklausė ¼ buvusio šulinio dalis, ir priteisė jai 91 rub. Kompensaciją už sunaikintą turtą. Šių teismo konstatuotų aplinkybių pagrindu, ieškovas įrodinėjo, kad ir jam priklausė ¼ dalis buvusio šulinio, dėl to, kad atsakovė be teisėto pagrindo sunaikino jo turtą, todėl prašė priteisti ¼ dalį jo būsimų išlaidų įsirengiant naują vandens gręžinį savo sklype-3 347,16 Lt. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad jis kurį laiką, atsakovei leidus, naudojosi jos 1987 metais įrengtu ir jai priklausančiu šuliniu, tačiau atsakovė be teisėto pagrindo nutraukė jam vandens tiekimą, sugadino siurblį, vandens tiekimo trasą ir taip jam padarė 2 150 Lt turtinę žalą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-12-19 sprendimu (b.l.79-81) ieškinį atmetė.
Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, skundo motyvuose nurodoma, jog teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to padarė neteisingas išvadas, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį priteisti padarytą turtinę žalą ir priteisti prašomą sumą už naujai rengiamą vandens gręžinį (b.l. 107-110).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindus ir principus (LR CK 4.47 str.,4.72 str.), civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir prielaidas, žalos atlyginimo pagrindus (LR CK 6.245 str.-6.249 str., 6.263 str.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. J. jokiu teisėtu būdu neįgijo nuosavybės teisės į atsakovės 1987 metais įrengtą šulinį ar jo dalį atsakovei priklausančiame namų valdos žemės sklype (duomenys neskelbtini), Alytuje. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog buvo sudaręs žodinį susitarimą su atsakove, jog ¼ dalis šio šulinio priklauso jam už sunaikintą buvusio šulinio dalį, o tai ieškovo nuomone patvirtina ta aplinkybė, jog jis naudojosi šio šulinio vandeniu ilgą laiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti LR CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pagal šio straipsnio nuostatas pagal ieškovo nurodomą šalių žodinį susitarimą atsirasti negali. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus- išrašą iš Nekilnojamojo turto registro (b.l.63-65), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos kopijas 9b.l. 66, 67), sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog šulinys, esantis atsakovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Dėl to ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo teiginiai, kad jis turi nuosavybės teisę į dalį šio nekilnojamojo turto yra nepagrįstas (LR CPK 178 str.). Neturi šioje byloje prejudicinės reikšmės ieškovo nurodomas Alytaus rajono apylinkės teismo 1988 metų sprendimas ir joje nustatyta aplinkybė, kad už ¼ dalį ieškovo sutuoktinės turėto kito ir atsakovės panaikinto šulinio, buvusiai ieškovo sutuoktinei yra priteista 91 rublio kompensacija. Minimame ieškovo Alytaus rajono apylinkės teismo 1988 metų sprendime nėra konstatuota, jog ieškovas turėjo nuosavybės teisę į buvusią sunaikinto šulinio dalį ar kad įgijo nuosavybės teisę į atsakovės naujai įrengto šulinio dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo šulinys priklauso atsakovei (skundo 1 ir 2 punktai). Teisėjų kolegija sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo išvada, jog ieškovo naudojimasis vandeniu iš atsakovei priklausančio šulinio nuosavybės teisės nesukuria. Teisėjų kolegija todėl laiko nepagrįstais ir apeliacinio skundo argumentus, kuriuose nurodoma, jog Alytaus rajono apylinkės teismas be teisėto pagrindo atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam ¼ dalį būsimų išlaidų savo vandens gręžiniui įsirengti. Ieškovas šiam reikalavimui pagrįsti faktinių aplinkybių neįrodė, teisiškai nepagrindė. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti leisti ieškovui naudotis jai priklausančiu šuliniu (LR CK 4.93 str. 2 d. 1p., 4.98 str.) ir jai negali kilti dėl to civilinė teisinė atsakomybė, jog ieškovas nori savo sklype įsirengti naują vandens tiekimo gręžinį (LR CK 6.245 str.-6.249 str.).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstais skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo motyvus, kuriais atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 2 150 Lt sumą už sugadintą vandens tiekimo iš šulinio įrangą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, apart teiginio, kad jam sugadinta vandens tiekimo įranga ir ji galėtų kainuoti 2150 lt sumą, (LR CPK 177 str.). Ieškovas taip pat neįrodė ir fakto, kad kažkokia tai buvusi vandens tiekimo įranga yra sugadinta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (LR CPK 178 str.).
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Atmetus apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos 500 litų (b.l. 99) išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti E. S. (a.k(duomenys neskelbtini) iš S. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 500 lt (penkis šimtus litų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.