Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodo, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021-09-01 priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal K. K. IĮ „Geoplius“ matininko K. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021-07-27 raštu Nr. 48SK-11649-(14.48.104.) pareiškėjai pranešė, jog vėl organizuoja tik specialiosios sąlygos įrašymą į NTR. Taip pat pridėjo matininko K. K. 2021-07-13 parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų formą, kuriuose nurodyta specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ 2763 m² (0,2763 ha). Pareiškėja, atsakydama į šį raštą, pateikė pastabas, kuriose nesutiko su kadastro duomenų pakeitimu. Tačiau atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54⁴.3. punktą, šių pastabų nenagrinėjo ir jokio atsakymo jai nepateikė.

Pažymi, jog atsakovas nenurodė teisės aktais pagrįsto pagrindo, kuriuo be žemės sklypo savininko žinios pradėjo specialiųjų sąlygų jo sklypui įrašymo procesą. Atsakovas rašte pareiškėjai tik pranešė, jog specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTR organizuoja pagal Nuostatų 54¹ punktą. Remiantis šių Nuostatų 54⁴.4 punktu NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas turi priimti sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir šiam sprendimui priimti turi būti įstatyme nustatyti pagrindai. Įrašyti į NTR teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galima tik jeigu žemės sklypui tos teritorijos yra nustatytos ir taikomos atitinkamais dokumentais. Tuo tarpu ginčo Sprendime nėra tvarkomojo veiksmo sprendimo „pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis“, o tik sprendimas patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Ginčo Sprendime nėra jokių duomenų apie žemės sklypo planą, nustatomas specialiąsias sąlygas, bet kartu su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021-07-27 raštu pareiškėjai buvo pateiktas matininko 2021-07-13 parengtas žemės sklypo planas ir kadastro duomenų forma, kurie neatitinka Nuostatų 54³.1 punkto ir 56 punkto reikalavimų. Nuostatų 56 punktas numato, jog žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėse be kitų duomenų įrašoma žemės sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, dokumento, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, numeris ir data, duomenys apie žemės naudmenų kiekį ir vertę, žemės naudojimo apribojimus. Šiuo atveju nėra teritorijų planavimo dokumento ir jį patvirtinančio dokumento (sprendimo), kuriuo pareiškėjos žemės sklypui būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, jo nėra ir kadastro duomenų formoje, kaip to reikalauja Nuostatų 56 punktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021-09-03 raštu Nr. 48SD-13376-(14.48.136E.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ informavo pareiškėją bei jos atstovę advokatę A. K., jog vadovaujantis Nuostatų 54¹.1 punktu, Vilniaus apygardos prokuratūros 2021-05-19 nutarimu Nr. 2VI-37 „Reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ ir NŽT direktoriaus 2021-06-16 pavedimu Vilniaus rajono skyriaus vedėjui dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo vykdymo, yra priimtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimas įrašant (arba tikslinant) specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pelkės ir šaltinynai (VI skyrius, devintasis skyrius).

Kartu su minimu raštu pareiškėjai buvo pateiktas šioje byloje ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021-09-01 Sprendimas, kuriuo patvirtinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal K. K. IĮ „Geoplius“ matininko K. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1951654, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve.

Nuostatų 54¹.1 punkte nustatyta, jog žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 54² punkte nurodytais dokumentais, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Prašymą įrašyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą kadastro tvarkytojui ir reikalingą informaciją vykdytojui pateikia žemėtvarkos skyrius fizinio asmens, juridinio asmens ar jų padalinių, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – asmuo), suinteresuotų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, prašymu.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, tarp ginčo šalių jau keletą metų tęsiasi ginčas, ar minime Žemės sklype yra pelkė. Tai pagrindžia į bylą pateikti atitinkamų institucijų raštai. Pavyzdžiui, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4)-1.7-7398 „Dėl Gineitiškių ežero Vilniaus rajono pakrantės“ nurodė, kad Žemės sklypo plote buvo atlikti gręžiniai ir buvo nustatyta, kad pelkė nesusidarė, nustatytos tik pelkėjančio ežero nuosėdos (nuogulos), kurios nėra tapačios pelkei.

VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. kovo 24 d. rašte Nr. S-1670 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodė, kad Žemės sklypo teritorijoje nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms.

Skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 48SD-7176-(14.48.136 E.) VĮ Valstybės žemės fondo paprašė pateikti turimus duomenis apie Žemės sklype 2001 m. spalio 18 d. buvusias žemės naudmenas, dirvožemio tipą, dirvožemio mechaninę sudėtį. VĮ Valstybės žemės fondas 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-5602 nurodė, kad Žemės sklype yra seklusis tarpinės pelkės durpžemis.

NŽT Vilniaus rajono skyriuje buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-11-18 raštas Nr. 2.S-5371, kuriame informuojama, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas) nėra įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“. Skyrius, atsakydamas į minėtą raštą informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, jog užsakys Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą ir parengus minėtą planą Žemės sklypui naujai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus įregistruotos NTR.

Taip pat NŽT Skyriuje buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020-02-06 raštas Nr. 17.2.-647, kuriuo prašoma informuoti apie Žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą. Skyrius atsakydamas į minėtą raštą 2020-02-10 raštu Nr. 48SD-1984-(14.48.136 E.) informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad Skyrius gavęs Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą priims sprendimą patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis dėl taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Skyriaus 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 48SD-3443-(14.48.104.) Žemės sklypo savininkas UAB „Balsių valda“ buvo informuotas apie numatomus Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus ir taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą bei nurodyta, kad Žemės sklypo savininkas gali pateikti pastabas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Žemės sklypo savininkas UAB „Balsių valda“ 2020 m. balandžio 7 d. raštu (reg. Nr. 48JP-1727) pateikė pastabas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo Žemės sklype, su šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymu nesutiko, pateikė savo nesutikimo argumentus ir prašė pradėtą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo procedūrą nutraukti.

NŽT 2021-02-15 rašte Nr. 48SD-1941-(14.48.136 E.). įvertinusi surinktus duomenis ir pateiktas pareiškėjos pastabas nusprendė, jog nepakanka duomenų, pagrindžiančių pelkės buvimą Žemės sklype formuojant šį žemės sklypą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo metu - 2001 m. spalio 18 d., ir priėmė sprendimą nenustatyti Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“.

Vilniaus apygardos prokuratūra 2021-05-19 nutarimu Nr. 2VI-37, atlikusi tyrimą pagal gyventojų grupės prašymus „Dėl viešojo intereso gynimo saugant Gineitiškių ežero pakrantę nuo naikinimo“ ir Aplinkos apsaugos departamento pareiškimą „Dėl viešojo intereso gynimo“ nutarė reikalauti iš NŽT spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus. Prokuroro nutarimu nesutinkama su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu atsisakyti įrašyti Žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“, kuris buvo išdėstytas Skyriaus 2021-02-15 rašte Nr. 48SD-1941-(14.48.136 E.). Prokuroras iš tyrimo metu surinktų duomenų darė išvadą, jog Žemės sklype jo suformavimo ir dabartiniu metu yra teritorija, pagal teisės aktuose įtvirtintą žymėjimą ir apibrėžimą, patikrų metu nustatytus požymius atitinkanti pelkę, todėl turėjo būti įregistruotos į Žemės sklypą patenkančios pelkės naudmenos.

Vykdydama Prokuroro nutarimą NŽT užsakė naują Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo planą ir kadastro duomenų formą, kuriuos 2021-07-13 parengė K. K. IĮ „Geoplius“. Minėtas planas ir kadastro duomenų forma buvo pateikti pareiškėjai Skyriaus 2021-07-27 raštu Nr. 48SD-11649-(14.48.104.), šiuo raštu pareiškėja buvo informuota apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymą bei buvo nurodytas 30 dienų terminas pastaboms dėl numatomo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo pateikti.

Pareiškėja 2021-08-30 raštu (reg. Nr. 48JP-4122) pateikė pastabas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo Žemės sklype, su šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymu nesutiko, pateikė savo nesutikimo argumentus ir prašė pradėtą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo procedūrą nutraukti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, NŽT Vilniaus rajono skyrius įvertino pareiškėjos pateiktas pastabas, tačiau įvertino ir tai, kad Prokuroro nutarime reikalaujama Žemės sklype nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“. Remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 54¹.1 papunkčiu ir vykdant Prokuroro nutarimą buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. 48SK-3265-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Pažymėtina, jog iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021, kuriame nustatytos šiam nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Balsių valda“ dėl žalos atlyginimo, iš byloje pateiktų duomenų konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, jog ginčo žemės sklype yra susiformavusi pelkė ir atmetė Aplinkos apsaugos departamento ieškinį pareiškėjai dėl žalos gamtai atlyginimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatė, kad skirtinguose valstybiniuose registruose ir duomenų bazėse duomenys dėl pelkės buvimo ginčo sklype nesutampa, t. y. Valstybės žemės fondo duomenimis, Žemės sklypo teritorijoje nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms, tačiau VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ duomenimis, kuriais savo reikalavimą grindžia ieškovas, Žemės sklypo teritorijoje, besiribojančioje su Gineitiškių ežeru, nuo seno buvo pelkė. Pažymėjo, kad Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 7.1 punktą viena iš pagrindinių šios sistemos funkcijų yra tvarkyti erdvinių duomenų rinkinius, kuriuose kaupiama informacija apie nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Remiantis nuostatų 20.3 punktu vienas iš valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinys SŽNSDB10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, Georeferencinio pagrindo kadastras – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai .<...> Taigi minėtame kadastre renkami specifiniai duomenys ir informacija, tarp jų, apie žemės ūkio naudmenų ribas. Teismo vertinimu, ką yra konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, fakto konstatavimui apie faktinį pelkės susiformavimą – egzistavimą ginčo teritorijoje nepakanka Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro 2016 m. kovo 31 d. rašto.

Teismas taip pat nurodė, jog sprendžiant, ar atsakovės veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, t. y. ar yra pagrindas konstatuoti žalos padarymo faktą, būtinos specialios žinios. Byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. Geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) raštas Nr. (4)-1.7-7398 „Dėl Gineitiškių ežero Vilniaus rajone pakrantės“ patvirtina, kad 2019-11-19 buvo atliktas Gineitiškių ežero pakrantės žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos patikrinimas, kurio tikslas – pelkės identifikavimas. Atlikus žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) plote ir kitur Gineitiškių ežero pakrantėje gręžimą, pergręžtos pelkėjančio ežero nuosėdos: durpingas mineralinis ir juodas organinis sapropelis (iki 0,9 m gylio). Sklypo paviršių iki 30-40 cm gylio sudaro blogai susiskaldžiusios išskydusios vandenyje, gelsvai rudos apvandenintos durpės. Geologijos tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į ežero dugne aptikto net 9 m storio sapropelio viršutinės dalies amžių (1075-925 m prieš dabartį), 2 ir 3 gręžiniais pergręžtas organinis sapropelis susidarė prieš keletą šimtų metų. Taigi, senojo ežero įlankos tiek žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) plote, tiek ir kitur vakarinėje dabartinio ežero pakrantėje, nors ir pelkėjo ilgą laiką, bet pelkėmis su gerai susiskaidžiusių durpių storyme nevirto (Dok-38917). Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, minėtas Geologijos tarnybos atliktas patikrinimas ir pateiktos išvados vertintinos kaip turinčios specialių žinių nagrinėjamu klausimu kompetentingos valstybės institucijos pateiktas vertinimas (CPK 197 straipsnis). Iš Geologijos tarnybos pateiktų išvadų teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčo Žemės sklype yra susiformavusi pelkė.

Taigi, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos teiginiui, jog minimas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu iš proceso dalyvių pasisakymų teismo posėdyje nustatyta, jog proceso šalims buvo žinomas šis teismo sprendimas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, priimant šioje byloje ginčijamą Sprendimą į tai nebuvo atsižvelgta.

Be to, paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2212-520/2018, kurioje nurodyta - NŽT sprendimais nenustatė jokių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, t. y. sprendimai nėra tie aktai, kuriais remiantis nustatomos specialiosios Žemės sklypų naudojimo sąlygos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registe nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015).

LVAT 2021 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA450-438/2021 nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui, yra tas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sudaro prielaidas atsirasti šio teisinio santykio subjektų teisėms ir pareigoms. O būtent, kompetentingai valstybinės valdžios institucijai atsiranda teisė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas konkrečiam žemės sklypui bei pareiga tai padaryti laiku ir tinkamai, o žemės naudotojui atsiranda teisė reikalauti iš kompetentingos valstybinės valdžios institucijos, kad į minėtus kadastrą ir registrą būtų įrašytos tik tos žemės naudojimo sąlygos, kurios yra nustatytos teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniais bei pareiga žemės sklypą naudoti pagal nustatytas žemės naudojimo sąlygas.

Nuostatų 56 punktas numato, jog žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėse be kitų duomenų įrašoma žemės sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, dokumento, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, numeris ir data, duomenys apie žemės naudmenų kiekį ir vertę, žemės naudojimo apribojimus.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos argumentui, jog įrašyti į NTR teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galima tik jeigu žemės sklypui tos teritorijos yra nustatytos ir taikomos atitinkamais dokumentais. Tačiau šiuo atveju nėra teritorijų planavimo dokumento ir jį patvirtinančio dokumento (sprendimo), kuriuo pareiškėjos žemės sklypui būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, jo nėra ir kadastro duomenų formoje, kaip to reikalauja Nuostatų 56 punktas.

Kaip jau minėta, ankstesniems žemės sklypo savininkams nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001-10-18 sprendimais. Nuosavybės teisių atkūrimo metu žemės sklypas buvo paženklintas vietoje dalyvaujant savininkams, nustatyti faktiniai duomenys apie žemės naudmenas buvusias tuo metu, atitinkantys faktinę padėtį: ariama žemė (0,2452 ha) ir nenaudojama žemė (0,2692 ha). Tačiau byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 2001 metų laikotarpiu formuojant ginčo žemės sklypą, šiam sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo formavimo metu aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais būtų nustatytos tokio turinio specialios žemės naudojimo sąlygos. Be to, yra galiojantis įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog nėra pagrindo spręsti, jog ginčo žemės sklype yra susiformavusi pelkė.

Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog turėjo būti gautas jos rašytinis sutikimas, kadangi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos gavus žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Taigi nagrinėjamu atveju Žemės sklypo savininko sutikimas neprivalomas, kadangi specialioji žemės naudojimo sąlyga Žemės sklype buvo nustatoma remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi.

Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.). Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Taigi, LVAT praktikoje ne kartą konsta­tuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis).

Pareiškėjos skundas tenkintinas, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir 1955 Eur už advokato teisines paslaugas (iš jų – 1500 Eur už skundo parengimą, 195 Eur už teisinę pagalbą dėl atsakovo atsiliepimo ir jo priedų susipažinimo ir teisinio vertinimo, 130 Eur už teisinę pagalbą dėl trečiojo asmens atsiliepimo ir jo priedų susipažinimo bei teisinio vertinimo ir 130 Eur už atstovavimą teismo posėdyje).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra racionalios, pagrįstos ir būtinos, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistinos 1977,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą dėl sprendimo panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021-09-01 sprendimą Nr. 48SK-3265-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių valda“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 1977,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.