Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. U. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims G. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2018 m. sausio 12 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, jog po santuokos sudarymo pareiškėjos piniginės lėšos ir gaunamas darbo užmokestis yra ne jos asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso jos sutuoktiniui, būtent į jam tenkančią bendro turto dalį antstolė ir nukreipė skolos išieškojimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/04/00867 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto VPK PK Eismo priežiūros skyriaus 2004 m. balandžio 13 d. priimtą nutarimą Nr. 4877, kuriuo iš skolininko G. U. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus naudai priteista 1158,48 Eur (4000 Lt). Taip pat antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/08/01550 pradėta pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. išduotą nutarimą Nr. 227930 dėl 14,48 Eur skolos išieškojimo iš G. U. išieškotojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Atliekant išieškojimo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas G. U. nuo 2017 m. gegužės 20 d. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu S. U. (vykd. b. l. 139). Nustačius, kad skolininko sutuoktinės S. U. vardu yra atidaryta banko sąskaita bei tai, kad S. U. dirba ir gauna darbo užmokestį buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios jos vardu atidarytose banko sąskaitose ir išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykd. b. l. 150-151). 2017 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta, kad skolininkui G. U. priklauso ½ dalis 2017 m. birželio 8 d. antstolės priimto turto arešto aktu areštuoto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto t. y. ½ piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į S. G. (U.) vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei S. G. (U.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamo darbo užmokesčio (vykd. b. l. 155, 156).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.109 straipsnio 1–3dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad skolininko prievolės pagal Klaipėdos miesto VPK PK Eismo priežiūros skyriaus 2004 m. balandžio 13 d. išduotą nutarimą Nr. 4877, dėl 1158,48 Eur (4000 Lt) skolos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. išduotą nutarimą Nr. 227930 dėl 14,48 Eur skolos išieškojimo yra asmeninės G. U. prievolės, todėl išieškojimas galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje tam ir nustatoma, kad būtų galima įgyvendinti minėtą CK 3.112 straipsnį. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės S. U. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1dalis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, antstolė nustačiusi, kad nėra galimybės išieškoti skolos iš G. U. asmeninio turto, 2017 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S-17-5-10396 areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – skolininko sutuoktinės S. U. gaunamą darbo užmokestį bei jos vardu atidarytose bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad antstolės procesiniai veiksmai atlikti laikantis įstatymo nuostatų.

Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartis, kuria buvo nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, esanti bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo yra neteisėta ir priimta apie tai neinformavus proceso dalyvių.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2VP-11170-637/2017, nustatęs, kad G. U. ir S. G. (U.) yra sutuoktiniai, vedybų (povedybinė) sutartis nesudaryta, pagrįstai vadovavosi įstatyme numatyta sutuoktinių lygių dalių turto prezumpcija ir nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Minėtoje byloje 2017 m. birželio 27 d. priimta nutartis nėra panaikinta, yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl antstolė pagrįstai vadovavosi minėta nutartimi ir vykdė skolos išieškojimo veiksmus iš skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Pareiškėjai paaiškintina, kad teismo procesinių sprendimų apskundimą reglamentuoja CPK XVI skyriaus nuostatos, procesinio sprendimo, šiuo atveju nutarties apskundimo tvarka pareiškėjai buvo išaiškinta ir minėtoje 2017 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje, tačiau suinteresuoti asmenys S. U. ir G. U. apeliacijos galimybe nepasinaudojo. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, tačiau nesprendžiamas nutarties, kuria teismas nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Antstolė Brigita Tamkevičienė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamas išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininkui priklausančią dalį jo sutuoktinės pajamų, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų.

Pareiškėja taip pat teigia, kad iš antstolės procesinių dokumentų, kurių pagrindu areštuotos jai priklausančios piniginės lėšos negavo, todėl neturėjo galimybės ginčyti vykdomojo dokumento. Antstolė nurodė, kad visi procesiniai dokumentai skolininko sutuoktinei buvo siunčiami registruota pašto siunta deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Radviliškis. Pareiškėjos 2018 m. sausio 5 d. skundas dėl antstolės veiksmų bei, tai, kad 2017 m. liepos 28 d. skolininkas G. U. pateikė antstolei prašymą panaikinti jo žmonos S. U. vardu atidarytų banko sąskaitų areštą, įrodo, kad skolininkui ir jo sutuoktinei S. U. buvo žinoma apie jos sąskaitoms taikomus apribojimus.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad vykdydama išieškojimą antstolė nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

S. U. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/04/00867 grąžinti antstolei B. Tamkevičienei.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.