- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-399-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. prašymus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties išaiškinimo ir rašymo klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. e2A-399-544/2022 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. S. (D. S.) dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. V. prašė priteisti iš atsakovės N. S. 2 420 Eur skolą, 1 036,97 Eur palūkanas, 78 Eur žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo J. V. apeliacinį skundą, 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 paliko nepakeistą.
4. 2022 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio apygardos teisme priimtas ieškovo J. V. prašymas dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties išaiškinimo, kuriame reiškiami prašymai išaiškinti: kodėl paaiškėjus, kad ieškovas J. V. į nagrinėjamą bylą yra pateikęs 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties Nr. 01.23 originalą, Panevėžio apygardos teismas bylos negrąžino į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus nagrinėti iš naujo, tačiau nutarė sprendimą palikti nepakeistą; ar tam, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas, ieškovas J. V. turį teisę kreiptis į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus dėl bylos nagrinėjimo proceso atnaujinimo.
5. 2022 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apygardos teisme priimtas ieškovo J. V. prašymas dėl rašymo klaidos ištaisymo, kuriame jis prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties 29 punkte esantį įrašą „... faktas, kad ieškovas neturi 2017 m. sausio 23 d. tarp ieškovo, o atsakovė pateikė šios sutarties originalą“ pakeisti įrašu „... faktas, kad ieškovas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė 2017 m. sausio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą paskolos sutarties originalą, o atsakovė pateikė šios sutarties originalą netinkamai (nesąžiningai), kadangi kiekviena šalis nagrinėjamoje byloje turėjo po paskolos sutarties originalą“.
6. Prašymai netenkinami.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
8. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis yra pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018)
Šalies argumentai
9. Ieškovas, prašydamas išaiškinti Panevėžio apygardos teismo nutartį, argumentuoja tuo, kad teismas nutartyje nurodė netikslumą, t. y. kad remiasi visa bylos medžiaga, tačiau nenustatė, jog ieškovas J. V. su 2022 m. balandžio 11 d. prašymu į bylą yra pateikęs atsakovės surašytą 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties Nr. 01.23 savo turėtą originalą, kurį pirmosios instancijos teismas yra priėmęs. Ieškovo manymu, jam pateikus šį sutarties originalą, kurio pagrindu byloje ir reiškia savo reikalavimą dėl skolos priteisimo, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. priimtoje nutartyje neteisingai nutarė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas prašymu išaiškinti 2022 m. rugsėjo 20 d. teisėjų kolegijos nutartį siekia ne minėtos teismo nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo, nekeičiant jos turinio, bet siekia, kad kolegija pasiaiškintų ir nurodytų papildomus motyvus, kodėl, jam į bylą pateikus 2017 m. sausio 23 d. su atsakove ir jos sūnumi sudarytos sutarties Nr. 01.23 originalą, priėmė procesinį sprendimą skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ne bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tačiau tokio pobūdžio argumentais pagrįstas prašymas neatitinka procesinio sprendimo išaiškinimo instituto paskirties, nes ieškovas prašo ne pašalinti galimus teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, bet pakeisti procesinio sprendimo turinį, nurodant papildomus teismo procesinio sprendimo motyvus ir/ar argumentus (CPK 278 straipsnis). Pažymėtina, kad prašoma išaiškinti 2022 m. rugsėjo 20 d. teisėjų kolegijos nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos konstatuojamojoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai, kurių pagrindu jos rezoliucinėje dalyje nurodytas priimtas suprantamai ir aiškiai suformuluotas sprendimas skundžiamą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš prašymo išaiškinti nutartį matyti, kad ir pats pareiškėjas netvirtina, jog minėtos teismo nutarties rezoliucinė dalis suformuluota nesuprantamai, neaiškiai, nevienareikšmiškai ir dėl to neaišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto skundo argumentus, 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 13 d. rašte dėl dokumentų grąžinimo aiškiai ir pagrįstai nurodė atsisakymo priimti teiktų papildomų sutarčių pagrindą, t. y. kad civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 priimtame sprendime pasisakyta tik dėl sutarties, 2017 m. sausio 23 d. sudarytos su atsakove N. S. ir jos sūnumi D. S. Nr. 01.23, būtent šią sutartį buvo nurodyta pateikti į bylą 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, todėl šis dokumentas paliktas prie kitų išnagrinėtos bylos dokumentų, o likę paskolų sutarčių originalai gražinti nesant šių dokumentų ryšio su išnagrinėta byla. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teikiamuose paaiškinimuose nurodoma, jog tarp šalių buvo ir anksčiau sudarytų paskolos sutarčių, todėl, ieškovo teigimu, pateikti mokėjimai yra ankstesnių paskolų grąžinimas, o ieškovės teigimu - tai yra 2017 m. sausio 23 d. paskolos grąžinimas, šalims pasiūlė pateikti įrodymus ir duomenis, patvirtinančius jų teiginius dėl įsiskolinimo sumų mokėjimo, paskolų grąžinimo, gautų lėšų užskaitymo, paskirstymo ir kt. aplinkybes, susijusias su įsiskolinimų apmokėjimu; kadangi ieškovas objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus ir patvirtintų, jog atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų grąžinimui, nepateikė, teismas pagrįstai sprendė, jog būtent ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti ieškinio pagrįstumą ir paneigti atsakovės atsikirtinėjant į ieškinį pateiktus duomenis. Šios aplinkybės rodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertino visus įrodymus, susijusius su išnagrinėta byla. Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo siūlytą pateikti 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties Nr. 01.23 originalą pateikė 2022 m. balandžio 11 d. po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2022 m. kovo 14 d.) ir po teismo sprendimo priėmimo (2022 m. balandžio 4 d.). Ši sutartis nebuvo tirta ir įvertina bylos nagrinėjimo iš esmės metu, su ja dalyvaujantys byloje asmenys nesusipažino ir dėl jos nepasisakė, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ja nesivadovavo.
12. Esant šios nutarties 11 punkte nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas taipogi negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2dalis). Esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir/ar fakto klaidų ištaisymui.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo J. V. prašymas išaiškinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį negali būti tenkinamas, nes nenustatytas privalomas CPK 278 straipsnio 1 dalies teisės normos taikymo pagrindas – teismo procesinio sprendimo neaiškumas. Tuo pačiu pažymėtina, jog ieškovui manant, kad yra pagrindas (pagrindai) atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, jis gali kreiptis į teismą, kuris ir spręs yra ar nėra įstatyme numatyti pagrindai atnaujinti procesą šioje byloje (CPK 365 straipsnis).
Šalies argumentai
14. Ieškovas prašyme dėl rašymo klaidos ištaisymo nurodė, kad teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 20 d. priimtos nutarties 29 punkte netinkamai nurodyta faktinė aplinkybė, jog „faktas, kad ieškovas neturi 2017 m. sausio 23 d. tarp ieškovo, o atsakovė pateikė šios sutarties originalą“, todėl ją prašo ištaisyti ir pakeisti įrašu „faktas, kad ieškovas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė 2017 m. sausio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą paskolos sutarties originalą, o atsakovė pateikė šios sutarties originalą netinkamai (nesąžiningai), kadangi kiekviena šalis nagrinėjamoje byloje turėjo po paskolos sutarties originalą“.
15. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašymas teisėjų kolegijos nutarties 29 punkte įrašyti, kad „ieškovas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė 2017 m. sausio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą paskolos sutarties originalą, o atsakovė pateikė šios sutarties originalą netinkamai (nesąžiningai), kadangi kiekviena šalis nagrinėjamoje byloje turėjo po paskolos sutarties originalą“ nėra prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą pagal CPK 276 straipsnio reglamentavimą, nes juo prašoma nustatyti priešingą faktą, nei jis buvo nustatytas teismo bylos nagrinėjimo iš esmės metu byloje buvusių įrodymų pagrindu. Kaip minėta nutarties 11 punkte, 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties Nr. 01.23 originalą ieškovas pateikė 2022 m. balandžio 11 d. po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2022 m. kovo 14 d.) ir po teismo sprendimo priėmimo (2022 m. balandžio 4 d.), todėl ši sutartis nebuvo tirta ir įvertina bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl ir aplinkybė, kad kiekviena šalis nagrinėjamoje byloje turėjo po paskolos sutarties originalą negali (negalėjo) būti nustatyta. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmė. Ši teisės norma numato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo netikslumus ir pašalinti padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 278 straipsniais,
nutaria:
netenkinti ieškovo J. V. prašymų dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties išaiškinimo bei rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo.