Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

gynėjams advokatams: Romualdui Briliui, Jūratei Kleinauskienei, Grigorijui Leonovui, Eglei Mockienei, Jonui Nekrašiui, Leonorai Vasiliauskienei, Anatolijui Svilai,

nuteistiesiems: S. K., K. N., R. S., J. R., A. K., A. R. dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų K. N., R. S., S. K. ir J. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį ir nuteista:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 159 straipsnį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, J. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

J. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos žmonėmis, kurių anketiniai duomenys nenustatyti) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

S. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos žmonėmis, kurių anketiniai duomenys nenustatyti) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (dėl T. R. (turėtų būti T. R.) pardavimo)) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

K. N. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 281 straipsnio 1 dalį - 20 (dvidešimčiai) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, K. N. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

K. N. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos žmonėmis, kurių anketiniai duomenys nenustatyti) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. S. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos žmonėmis, kurių anketiniai duomenys nenustatyti) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir nuteista, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

R. G. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos žmonėmis, kurių anketiniai duomenys nenustatyti) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Š. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl S. K., E. P., V. Z., N. D., R. P., E. B., V. Z., D. A., L. L., L. N.) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

R. Š. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl prekybos žmonėmis, kurių anketiniai duomenys nenustatyti) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Š. pagal BK 237 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. R. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla dėl to nutraukta, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 4 dalimi.

A. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl prekybos žmonėmis, kurių anketiniai duomenys nenustatyti) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš J. R., S. K., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R., K. N. ir R. G. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R., K. N. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Z. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R. ir R. G. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. D. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Z. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. A. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. R., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. N. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. R. (turėtų būti T. R.) civilinis ieškinys atmestas.

Dėl išteisintojo R. Š. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. R. apeliaciniai skundai nepaduoti.

Taip pat, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Dobrovolskio ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį , 237 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 147 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal BK 237 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, A. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. K., J. R., R. G. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. D. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. K., J. R. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. K., J. R., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Z. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. K., J. R., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., J. R., R. S. ir K. N. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad S. K. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2004 m. gegužės 30 d. padėjo nukentėjusiajai S. K. pagreitinta tvarka išsiimti pasą, už jo gavimą sumokėjo 120 Lt mokestį, nurodė organizuotos grupės nariams A. R., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis), ir K. N. atvežti S. K. iš Pasvalio į Šiaulius. A. R. ir K. N. atvežė S. K. į J. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini). J. R. perdavė S. K. nenustatytai moteriai, kad ši S. K. palydėtų iki Londono miesto. S. K. nurodė R. S. nuvykti į D. Britaniją, Londono miestą, ir paimti pinigus už parduotą apgaule prostitucijai S. K. R. S. nuvyko į D. Britaniją, Londono miestą, kur paėmė pinigus iš albanų kilmės asmenų už parduotą apgaule užsiimti prostitucija S. K.

S. K. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad 2004 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikė bendrininkų grupe su V. S. (kuris XXXX m. rugpjūčio XX d. mirė), turėjo tikslą gauti turtinės naudos, apgaule žadėjo poilsinę kelionę, gabeno nukentėjusiąją T. R. (turėtų būti T. R.) iš Lietuvos Respublikos, kartu su ja iš oro uosto, esančio Rygoje, Latvijos Respublikoje, lėktuvu nuskrido į D. Britaniją, Londono miestą, kur oro uosto teritorijoje pardavė ją (T. R.) dviem nenustatytiems albanų kilmės asmenims ir žinojo, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją.

J. R., K. N. ir R. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. birželio mėnesio iki 2004 m. liepos 8 d. nurodė organizuotos grupės nariams A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis), ir K. N. parvežti nukentėjusią E. P. į J. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), padėti E. P. išsiimti asmens tapatybės kortelę, ją vežioti ir sumokėti už fotonuotraukas, R. G. – įkalbėti E. P. vykti į D. Britaniją dirbti šokėja, K. N. - kartu su E. P. vykti į D. Britaniją, Londono miestą ir paimti pinigus už nugabentą prostitucijai E. P. J. R. sumokėjo už E. P. asmens tapatybės kortelę. K. N. ir A. R. parvežė nukentėjusiąją E. P. į J. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su nukentėjusiąja E. P. atsiimti E. P. dokumentų. R. G. padėjo įkalbėti E. P. vykti į D. Britaniją dirbti šokėja, po to K. N. nuvyko kartu su nukentėjusiąja E. P. į D. Britaniją, Londono miestą, kur ją pardavė apgaule albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.

J. R. ir K. N. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėnesio pradžios iki 2004 m. liepos 12 d. nurodė organizuotos grupės nariams A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis), įkalbėti V. Z., gim. XXXX m. spalio XX d., vykti į D. Britaniją dirbti barmene, K. N. - ją nuvežti į D. Britaniją prostitucijai ir už ją paimti pinigus. A. R. J. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendravo su nukentėjusiąja V. Z. ir siekė ją įkalbėti vykti į D. Britaniją dirbti barmene, po ko 2004 m. liepos 12 d. K. N. kartu su V. Z. nuvyko į D. Britaniją, Londono miestą, kur ją pardavė apgaule albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.

J. R. ir R. G. pripažintos kaltomis ir nuteistos už tai, kad J. R. 2004 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, nurodė organizuotos grupės nariams A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis), ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, bendrauti su nukentėjusiąja N. D., R. G. – padėti įkalbėti N. D. vykti į D. Britaniją poilsiui, A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, ją nuvežti į D. Britaniją prostitucijai ir už ją paimti pinigus. J. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, bendravo su N. D., R. G. padėjo įkalbėti N. D. vykti į D. Britaniją poilsiui. A. R. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, nuvyko kartu su N. D. į D. Britaniją, Londono miestą, kur ją pardavė apgaule albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.

J. R., K. N. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2004 m. lapkričio 1 d. nurodė organizuotos grupės nariams A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis), ir R. S. palaikyti ryšį su nukentėjusiąja R. P., gim. XXXX m. vasario X d., įkalbėti ją vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, kartu su R. P. vykti į D. Britaniją, Londono miestą ir paimti pinigus už nugabentą prostitucijai R. P. Po to, 2004 m. lapkričio 6 d. J. R. nurodė K. N., A. R., A. K. (turėtų būti – asmeniui, dėl kurio byla išskirta) ir R. S. perparduoti R. P. kitiems asmenims verstis prostitucija. R. S. ir A. R. būdami J. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bendravo su R. P., įkalbinėjo ją vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, po to asmuo, dėl kurio byla išskirta, parūpino R. P. tėvų sutikimą vykti į užsienį. 2004 m. lapkričio 1 d. R. S. ir A. R. nuvežė R. P. į D. Britaniją, Londono miestą, kur ją pardavė apgaule albanų kilmės asmenims prostitucijai, o tų pačių metų lapkričio 6 d. R. S., A. R., K. N. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, D. Britanijoje, Londono mieste, perpardavė R. P. kitiems albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.

J. R., K. N. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2004 m. lapkričio 6 d. nurodė organizuotos grupės nariams R. S. ir A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis), įkalbėti E. B. ir V. Z. vykti į D. Britaniją pailsėti, taip pat nurodė R. S., A. R., K. N. ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, jas nuvežti į D. Britaniją prostitucijai ir už jas paimti pinigus. J. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. S. ir A. R. įkalbėjo E. B. ir V. Z. vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti. 2004 m. lapkričio 6 d. R. S., A. R., K. N. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, nuvežė E. B. ir V. Z. į D. Britaniją, Londono miestą, kur jas apgaule pardavė albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.

J. R., K. N. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2004 m. gruodžio 2 d. nurodė organizuotos grupės nariams R. S. ir K. N. įkalbėti V. M. vykti į D. Britaniją poilsiui, ją nuvežti į D. Britaniją prostitucijai ir už ją paimti pinigus. K. N. ir R. S. susipažino su V. M., įkalbėjo ją vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, o 2004 m. gruodžio 2 d. K. N. ir R. S. kartu su V. M. nuvyko į D. Britaniją, Londono miestą, kur ją apgaule pardavė albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.

J. R. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2005 m. sausio 15 d. nurodė organizuotos grupės nariams R. S. ir A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis), įkalbėti D. A. vykti į D. Britaniją poilsiui, ją nuvežti į D. Britaniją prostitucijai ir už ją paimti pinigus. R. S. susipažino su D. A. ir kartu su A. R. nukentėjusiąją parvežė iš Kauno miesto į J. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), įkalbėjo ją kartu vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, po ko R. S. ir A. R. nuvežė nukentėjusiąją į D. Britaniją, kur pardavė apgaule prostitucijai.

J. R., K. N. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio pabaigos iki 2005 m. vasario 19 d. nurodė organizuotos grupės nariams R. S. ir K. N. įkalbėti L. L. ir L. N. vykti į D. Britaniją, jas nuvežti į D. Britaniją ir už jas paimti pinigus. R. S. ir K. N. bendravo ir įkalbėjo L. L. ir L. N. vykti į D. Britaniją, o po to 2005 m. vasario 19 d. K. N. Ir R. S. kartu su nukentėjusiomis L. N. ir L. L. nuvyko į D. Britaniją, Londono miestą, kur pasikėsino jas parduoti albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes Londono oro uoste R. S. ir K. N. buvo sulaikyti D. Britanijos teisėsaugos pareigūnų.

J. R. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2005 m. vasario 19 d., rengė ir vykdė nusikalstamą veiką – prekybą žmonėmis, įgyvendino tėvų valdžią savo nepilnamečiui sūnui A. R., gim. XXXX m. rugpjūčio X d., įtraukė vaiką A. R. į nusikalstamą veiką – prekybą žmonėmis.

K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 1 d., 12 val. 14 min., Vasario 16-sios – Trakų gatvių sankryžoje, Šiauliuose, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „XXX XX“, valst. Nr. XXX XXX ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti, į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo D. Š. ir jį kliudė. Įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo D. Š., kuriam dėl galvos smegenų sukrėtimo, kairės ausies kaušelio nubrozdinimo, kraujosruvos pakaušyje, dešiniame petyje, kairio kelio priekiniame paviršiuje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2004 m. lapkričio 6 d. organizatorės J. R., dėl kurios priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodymu asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pabendravus su E. B. ir V. Z. ir įkalbėjus jas vykti į Didžiąją Britaniją pailsėti, 2004 m. lapkričio 6 d. kartu su asmenimis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nugabeno E. B. ir V. Z. į Didžiąją Britaniją, Londono miestą, ir apgaule pardavė jas albanų kilmės asmenims prostitucijai;

2005 m. vasario 22 d., laikotarpiu nuo 12 val. 20 min. iki 12 val. 50 min., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje paslėpė sunkų nusikaltimą padariusį – organizavusį prekybą žmonėmis – asmenį – J. R.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai nuosprendyje išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktai). Šiaulių apygardos teismas neteisingai įvertino byloje ištirtus įrodymus dėl nukentėjusiosios S. K. pardavimo ir nepagrįstai nepripažino S. K. veikos kaip vykdytojo ir iš kaltinimo pašalino ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotą organizatoriaus vaidmenį pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (turėtų būti – BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 1 dalį).

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. R. (turėtų būti T. R.) nurodė susipažinimo su S. K. ir V. S. aplinkybes, paaiškino, kaip buvo apgauta ir D. Britanijoje perduota albanų tautybės asmenims, kurie ją įtraukė į prostituciją. Nors teisme nukentėjusioji ir nebuvo apklausta, tačiau 2007 m. lapkričio 30 d. T. R. (turėtų būti T. R.) apklausė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Apklausoje dalyvavo S. K., kurio procesinės teisės pažeistos nebuvo. Šios apklausos metu T. R. (turėtų būti T. R.) iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, Šiaulių apygardos teismas netyrė aplinkybių, nurodytų Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro tarnybiniame pranešime, kurios iš esmės patvirtina nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei priežastis, kodėl ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausa nebuvo detali ir išsami. Nors S. K. neigia savo kaltę, tačiau negali paaiškinti, kodėl jis, kaip ir dėl S. K., T. R. (turėtų būti T. R.) prisistatė „XXX“ vardu, ir negalėjo nurodyti draugų vardų, pavardžių ar adresų, kur jis gyveno, kai buvo atvykęs su T. R. (turėtų būti T. R.) į Londoną. Anot apelianto, netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nors S. K. neprisipažįsta, kad perdavė nukentėjusiąją žinodamas, jog ji bus išnaudojama prostitucijai. S. K. šį nusikaltimą padarė tyčia, todėl iš jo turi būti priteistas pareikštas civilinis ieškinys.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis J. R., S. K., K. N. ir R. S., nes jos per švelnios. Nurodo, kad nors J. R. anksčiau nėra teista, padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus, sunkų nusikaltimą padarė organizuota grupe, nusikalstamą veiką tęsė ilgą laiką, iš to gavo pastovias pajamas. Ji charakterizuojama nepatenkinamai, nėra kritiška savo padarytai veikai, aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje (organizatorė). Nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte. Be to, dėl jos veikos nukentėjo 11 merginų, iš kurių dvi nepilnametės, visoms nukentėjusiosioms buvo suvaržyta laisvė bei padaryta žala sveikatai, jų seksualiniam apsisprendimui. Iš baudžiamojoje byloje esančios VMI pažymos matyti, kad J. R. jokios veiklos savo individualioje įmonėje „XXXX XXXX“ nevykdė, nuo 2003 m. nemokėjo jokių mokesčių. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir J. R. asmenybę, jai turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė artima maksimaliai sankcijoje numatytai ribai.

Šiaulių apygardos teismas S. K. neteisingai nustatė, kad jis nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui. S. K. teistas du kartus: 1995 m. lapkričio 29 d. pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį; 1996 m. balandžio 16 d. pagal BK 272 straipsnio 2 dalį. S. K. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 15 d. nutartimi, remiantis BK 54² straipsniu (pagal 1961 m. BK) nuo likusios 8 (aštuonių) mėnesių ir 2 (dviejų) dienų bausmės paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai. Prokuroras mano, kad teismas S. K. ne atleido nuo likusios bausmės, o tik paleido iš įkalinimo įstaigos, tačiau bausmės jis realiai nebuvo atlikęs. S. K. BK 97 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl teistumo termino sutrumpinimo ar jo panaikinimo. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teistumas turėjo išnykti 2004 m. rugpjūčio 17 d., tačiau laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2004 m. gegužės 30 d. jis padarė naują nusikaltimą, t. y. nusikaltimą padarė teistumui neišnykus.

Nors K. N. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau nėra kritiškas savo padarytai veikai, jo nusikalstamų veikų vykdymas turėjo didžiulę reikšmę nukentėjusiųjų sąmonei bei žmoniškųjų vertybių paniekinimui. Byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, todėl jam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė artima maksimaliai sankcijoje numatytai ribai, tačiau mažesnė, nei nusikalstamos veikos organizatoriams.

R. S. teistas 2 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, charakterizuojamas nepatenkinamai, nusikalstamas veikas darė ilgą laiko tarpą, iš to pragyveno, nėra kritiškas savo padarytai veikai, jo nusikalstamų veikų vykdymas turėjo didžiulę reikšmę nukentėjusiųjų sąmonei bei žmoniškųjų vertybių paniekinimui. Byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį R. S. laikytinas recidyvistu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima maksimaliai sankcijoje numatytai ribai, tačiau mažesnė nei nusikalstamos veikos organizatoriams.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 103 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nesivadovavo susiformavusia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-5/2005) ir iš K. N. nepagrįstai nepriteisė ekstradicijos metu patirtas išlaidas – 4 067,73 Lt, t. y. už jo atgabenimą iš D. Britanijos į Lietuvą (t. 27, b. l. 43). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2004 m. balandžio 16 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nutartimi K. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Generalinė prokuratūra 2005 m. balandžio 2 d. išdavė Europos arešto orderį, 2005 m. balandžio 16 d. K. N. buvo konvojuotas iš D. Britanijos į Lietuvą, t. y. valstybė patyrė 4 067,73 Lt išlaidų, kurios pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį gali būti pripažintos kaip proceso išlaidos, todėl jos turi būti priteistos iš K. N..

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl S. K. pardavimo ir jį nuteisti 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo bausme.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl T. R. (turėtų būti T. R.) pardavimo ir jį nuteisti 6 (šešeriems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. R. 50 000 Lt civilinį ieškinį.

J. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti 7 (septyneriems) metams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 159 straipsnį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, K. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš K. N. 4 067,73 Lt ekstradicijos išlaidas valstybei.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

A. R., remiantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi ir BPK 303 straipsnio 4 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atleisti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Nuteistasis K. N. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, nes jis prieštaringas, teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, J. R., A. R., kitų nuteistųjų bei nukentėjusiųjų duotiems parodymams, BPK išdėstytoms normoms ir teismų praktikai. Prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Dėl S. K. pardavimo apeliantas nurodo, kad jis A. R. tik padėjo parvežti S. K. į Šiaulius, nes pastarasis to paprašė. Atkreipia dėmesį į A. R. parodymus, kad merginos žinojo, ko važiuoja į Londoną ir pačios norėjo ten dirbti prostitutėmis, o apie jos išvežimą į užsienį užsiimti prostitucija, apeliantui nieko nesakė. Be to, jo kaltės nepatvirtino kiti nuteistieji ir S. K.

Dėl E. P. pardavimo teigia, kad A. R. jo paprašė nukentėjusiąją tik palydėti į užsienį. A. R. parodė, kad apelianto (K. N.) brolis gyvena Londone, todėl jam (K. N.) pasiūlė ją (E. P.) palydėti. E. P. parodė, kad po konflikto su sugyventiniu iš namų ją pasiėmė A. R. ir K. N., ją parvežė pas J. R. Ji (E. P.) sutiko važiuoti į Londoną šokti striptizą, tačiau kad ji gali būti įtraukta į prostituciją, jis nežinojo.

Dėl V. Z. pardavimo teigia, kad A. R. paprašė jo tik palydėti V. Z. į Londoną. Pasak apelianto, V. Z. į užsienį vyko savo noru, gyrėsi, kad anksčiau dirbo daugelyje Europos šalių. Nukentėjusioji parodė, kad K. N. vyko pas brolį, pas jį pernakvojo. Jis nežinojo, kad V. Z. gali būti įtraukta į prostituciją, nes A. R. sakė, kad ji dirbs barmene.

Dėl N. D. pardavimo teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, kad ji gali būti įtraukta į prostituciją, nežinojo. Tai patvirtino A. R., o nukentėjusioji parodė, kad ji bendravo tik su A. R.

Dėl R. P. pardavimo teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, kad ji gali būti įtraukta į prostituciją, nežinojo. A. R. parodė, kad nukentėjusiąją važiuoti į užsienį dirbti įkalbėjo R. S. Nukentėjusioji parodė, kad važinėjo su Roku ir A. R., kitų asmenų nebuvo.

Dėl E. B. pardavimo teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, kad nukentėjusioji gali būti įtraukta į prostituciją, nežinojo. A. R. parodė, kad jis įkalbėjo E. B. važiuoti į užsienį, o apeliantas jokių veiksmų neatliko, pokalbyje nedalyvavo ir pinigų už tai negavo. Nukentėjusioji parodė, kad jis (K. N.) jokių veiksmų neatliko, jo iki išvykimo nematė, į Londoną jos nelydėjo.

Dėl V. Z. pardavimo teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, kad nukentėjusioji gali būti įtraukta į prostituciją, nežinojo. Tai patvirtino A. R., nukentėjusioji V. Z., kuri parodė, kad jis (K. N.) buvo su kita mergina.

Dėl V. M. pardavimo teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, kad nukentėjusioji gali būti įtraukta į prostituciją, nežinojo. V. M. parodė, kad važiavo į užsienį, nes norėjo dirbti bare. Kadangi A. R. paprašė, jis (K. N.) palydėjo ją į užsienį.

Dėl D. A. pardavimo teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, kad ji gali būti įtraukta į prostituciją, nežinojo. D. A. parodė, kad R. (R. S.) ir D. (A. R.) jai pasiūlė važiuoti dirbti į Londoną, ji sutiko. A. R. parodė, kad D. A. surado jis (A. R.) su R. S., o apeliantas (K. N.) prie to neprisidėjo.

Dėl L. L. ir L. N. pardavimo teigia, kad jis nukentėjusiąsias palydėjo iki Londono oro uosto, kadangi jos norėjo važiuoti į Angliją. Londono oro uoste jį sulaikė, todėl jokių veiksmų daugiau nepadarė, kad jos gali būti įtrauktos į prostituciją nežinojo. A. R. parodė, kad šios merginos žinojo, kur važiuoja, vyko savo noru dirbti. Nukentėjusiosios L. L. ir L. N. parodė, kad jos savo noru skrido į Londoną, oro uoste K. N. sulaikė pareigūnai, todėl jos grįžo atgal į Vilnių.

Prašo atsižvelgti į aukščiau išvardintas aplinkybes, į tai, kad niekada nebuvo organizuotos grupės nariu, todėl prašo dėl aukščiau paminėtų nukentėjusiųjų pardavimo išteisinti, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 44 straipsnio 6 dalis, 2 straipsnio 3 ir 4 dalys, 14 straipsnis, 235 straipsnis).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iš A. R. nepagrįstai nepriteisė civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos, nes jis (A. R.) savo veiksmais padarė neturtinę žalą nukentėjusiosioms ir remiantis CK 1.5 straipsnyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei CK 6.250 straipsniu, kartu su kitais nuteistaisiais ir civiliniais atsakovais turi atlyginti neturtinę žalą.

Nuteistasis R. S. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių bei pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 ir 5 punktus. Prašo nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį dėl S. K., L. M., E. P., V. Z., N. D. pardavimo išteisinti; dėl R. P., E. B., V. Z., V. M., D. A. pardavimo pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 1 dalį; dėl L. L. ir L. N. pardavimo pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 1 dalį. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bei sumažinti civilinius ieškinius.

Anot apelianto, prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos objektyvus požymis yra žmogaus laisvė, kuri šiuo nusikaltimu yra suvaržoma: laisvė pasirinkti kaip elgtis, laisvė pasirinkti savo buvimo vietą ir t. t. Asmens laisvė turi būti suprantama plačiau, nes ji apima ne tik fizinį laisvės, bet ir valios laisvės suvaržymą. Fizinis ir valinis laisvės suvaržymas, jos palenkimas pasireiškia tuo, kai mergina išvežama į užsienį ir iš jos atimami dokumentai, jos atžvilgiu naudojamas smurtas, arba juo grasinama tuo atveju, jeigu ji neatliks tų paslaugų, kurias teikti buvo išvežta (BK 147 straipsnis). Šiame straipsnyje išvardinti 7 alternatyvūs veiksmai, kuriuos teismas turi nustatyti. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis nukentėjusiąsias pardavė. Pardavimas – tai sandoris, sudarytas išnaudojimo tikslais, kai nukentėjusioji perleidžiama nuosavybėn už atlygį kitam asmeniui, sumokant konkrečią pinigų sumą. Byloje nėra duomenų, kad jis (R. S.) tarėsi dėl nukentėjusiųjų pardavimo, nes moka tik lietuvių kalbą, arba paėmė pinigus už tai, ar juos padalino kitiems nuteistiesiems.

Dėl L. L. ir L. N. pardavimo teigia, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė kaip už baigtą nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, šias merginas išvežė ne J. R., o A. K. nurodymu. Nurodo, kad neatliko jokių veiksmų dėl pasikėsinimo parduoti nukentėjusiąsias užsiimti prostitucija. Pačios nukentėjusiosios parodė, kad apie pasikėsinimą jas parduoti sužinojo iš D. Britanijos pareigūnų. Apie tai, kad jos buvo vežamos parduoti prostitucijai, apeliantas sužinojo iš J. R., tačiau kas tai turėjo padaryti, nežinojo. Mano, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis su nukentėjusiosiomis S. K., E. P., V. Z., N. D. nebendravo ir joms nemelavo, o L. N., L. L., E. B., V. Z. ir D. A. melavo, nes buvo gėda pasakyti, jog užsidirba pragyvenimui veždamas cigaretes. Mano, kad toks melas neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes nenustatyta, jog merginos vyko į Londoną vien tik dėl jo panaudotos apgaulės. Pažymi, kad prieš nukentėjusiąsias fizinio smurto, grasinimų, nenaudojo, neatėmė galimybės joms priešintis, nepasinaudojo nukentėjusiųjų asmenų priklausomumu ar pažeidžiamumu.

Nuteistasis A. K. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, nes teismas netinkamai įvertino faktines bei teisines bylos aplinkybes. Nurodo, kad spaudoje buvo išplatinta bylos medžiaga ir jo nuotraukos, taip buvo pažeista jo teisė į nekaltumą. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant atpažinimą iš nuotraukų nedalyvavo jo gynėjas, todėl neaišku, kokios nuotraukos buvo pateiktos, ir taip buvo pažeista jo teisė į gynybą, nebuvo atlikta akistata, kaip to reikalauja BPK 190 straipsnis. Teigia, kad jis nebuvo nusikaltimo vykdytojas, o tik asmuo, pasyviai stebintis kitų įtariamųjų veiksmus. Prašo atkreipti dėmesį į nukentėjusiųjų, kaltinamųjų J. R. ir A. R. parodymus, kurie nenuoseklūs. J. R. ir A. R. jį (A. K.) apkalba dėl asmeninių motyvų, nes jis su jais nutraukė ryšį. Nukentėjusiosios taip pat nenurodė, kad jis buvo nusikaltimo vykdytojas, o jį įvardijo tik kaip asmenį, vykusį kartu. Prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Dobrovolskio ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio ir baudžiamoji byla pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų K. N., R. S., S. K. ir J. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio buvo sujungtos į vieną (t. 2, b. l. 85-87, b/b Nr. 1A-480/2009).

K. N., R. S., S. K., A. K., J. R. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė - nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų J. R., K. N., S. K., R. S. ir A. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl S. K. išteisinimo (dėl T. R. pardavimo prostitucijai) ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių panaikinama ir dėl to priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2, 4 punktai). Nuteistieji A. K. dėl jo nuteisimo pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir J. R. dėl jos nuteisimo pagal BK 159 straipsnį jokių motyvų nenurodo, todėl šios nuosprendžio dalys neperžiūrimos (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Apeliacinis teismas sutinka su Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundais, kad nepagrįstai Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. ir 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiais nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), o bausmės paskirtos ir jų dydžiai nustatyti vadovaujantis BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta sankcija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. S. nusikalstamą tęstinę veiką padarė laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2005 m. vasario 19 d., R. G. nusikalstamą tęstinę veiką padarė laikotarpiu nuo 2004 m. birželio iki 2004 m. spalio mėnesio, K. N. nusikalstamą tęstinę veiką padarė laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2005 m. vasario 19 d., S. K. nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. (tiksliau nenustatytu laiku), A. K. nusikalstamą tęstinę veiką padarė laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo iki 2004 m. lapkričio 6 d. ir J. R. nusikalstamą tęstinę veiką padarė laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2005 m. vasario 19 d., t. y. tuo metu, kai galiojo BK 147 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Byloje priimant apkaltinamuosius nuosprendžius jau galiojo BK 147 straipsnis (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžių aprašomosios dalies matyti, kad teismas nuteistųjų nusikalstamas veikas dėl prekybos žmonėmis kvalifikavo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), o bausmę skyrė pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Pirmosios instancijos teismas taip taikydamas BK iškraipo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – vieningą sistemą, pasižyminčią glaudžiu bendrosios ir specialiosios dalių normų ryšiu. Baudžiamojo kodekso normos sudaro baigtinį baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas normų rinkinį, todėl nusikalstamai veikai tuo pačiu metu negalima taikyti dviejų Baudžiamųjų kodeksų, o BK 3 straipsnis reikalauja taikyti tik vieną baudžiamąjį įstatymą (2005 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2005). Iš to seka, kad teismas negali vienu metu taikyti skirtingų straipsnio redakcijų, nors jos ir yra tame pačiame Baudžiamajame kodekse (šiuo konkrečiu atveju – vieną iš BK straipsnio redakciją).

Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad iš tikrųjų BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) įvesti papildomi objektyvūs požymiai – nusikalstamos veikos padarymo būdai, dėl kurių nusikalstamų veikų kvalifikavimo galimybės pagal BK 147 straipsnį susiaurėjo, ir šiuo požiūriu naujojo BK 147 straipsnio redakciją būtų galima laikyti kaip atsakomybę švelninančia. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog reikia vertinti ne atskiras įstatymo dalis, kurios švelnina nuteistojo padėtį, bet jo visumą. Kita vertus, BK 147 straipsnis (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) nepanaikino ar kitaip nedekriminalizavo nusikalstamos veikos, kuri buvo numatyta to pačio straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, jog lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama – teisės aktų, normų reikšmės, prasmės negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant teisės aktų turinį privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kitus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Iš to seka, kad teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, jos negali būti aiškinamos atsietai vienos nuo kitų, kadangi tokiu būdu sudaromos prielaidos daryti neaiškų bei nestabilų teisinį reguliavimą, iškreipti atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų esmę, prasmę bei paskirtį, paneigti vienose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą nepagrįstai suteikiant prioritetą kitose teisės normose įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir taip sukeliant prieštaravimus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. N., R. S., S. K., A. R., A. K., R. G. ir J. R. nusikalstamas veikas dėl prekybos žmonėmis padarė organizuota grupe bei tapačiomis (panašiomis) aplinkybėmis. S. K. ir J. R. kontaktuodavo su Didžiojoje Britanijoje esančiais albanų kilmės asmenimis, paskirstydavo vaidmenis kitiems grupės nariams, apgyvendindavo merginas J. R. name prieš jas išvežant į Didžiąją Britaniją, apmokėdavo kelionės išlaidas, parduodavo merginas albanų kilmės asmenims gyvenantiems Didžiojoje Britanijoje ir už tai gaudavo turtinės naudos. Kiti organizuotos grupės nariai surasdavo ir įkalbėdavo nukentėjusiąsias vykti į D. Britaniją, apgaule siūlydavo merginoms vykti ten pailsėti, lydėdavo jas lėktuvu, paimdavo iš jų dokumentus, mobiliuosius telefonus ir taip apribodavo jų bendravimą ir galimybę laisvai judėti, paimdavo pinigus iš albanų kilmės asmenų, kurie po to merginas (nukentėjusiąsias) versdavo dirbti prostitutėmis, taip apribodavo jų laisvę judėti. Jų nusikalstamose veikose yra tiek BK 147 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tiek BK 147 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatyti būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal BK 147 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dispozicijoje aprašytus požymius veika laikoma baigta, kai kaltininkas pardavė, pirko ar kitaip perkleido arba įgijo asmenį, turėdamas tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos, t. y. nuo nukentėjusiojo asmens pardavimo ar perleidimo kitam asmeniui momento. Pagal BK 147 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dispozicijoje aprašytus nusikalstamos veikos požymius veika laikoma baigta tada, kai kaltininkas verbuoja, gabena ar laiko nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ir pan., t. y. nuo tam tikrų veiksmų atlikimo momento. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai nuteisti už nukentėjusiųjų S. K., E. P., V. Z., N. D., R. P., V. Z., E. B., D. A. pardavimą prostitucijai, taip pat už pasikėsinimą parduoti prostitucijai L. N. ir L. L., panaudojus apgaulę, tačiau nuosprendyje nenurodytas tikslas, t. y. kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė turėdami tikslą gauti turtinę ar kitokią asmeninę naudą (BK 147 straipsnio Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 147 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dispozicijoje numatyta, kad „< ... > jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos < ... >“. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji veikdami organizuota grupe ir panaudojant apgaulę parduodami arba pasikėsindami parduoti nukentėjusiąsias, tokį tikslą turėjo, nes už tai gavo piniginį atlygį. Nors BK 147 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dispozicijoje numatytas nusikalstamų veikų baigtas sąrašas, tačiau vien tik tai neleidžia teigti, kad toks įstatymas yra švelnesnis, nes kvalifikuojant šias nusikalstamas veikas reikia vertinti įstatyme numatytų požymių visumą ir prasmę, o ne tik dispozicijoje išdėstytus objektyviuosius požymius. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kokią įstatymo leidėjai sankcijoje numatė kaltininkui bausmės rūšį bei jos minimumą ir maksimumą tame pačiame straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika. BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta sankcija laisvės atėmimo bausmė: minimali – nenurodyta (pagal BK 50 straipsnio 1 dalį – bausmės minimumas 3 mėnesiai), maksimali - iki 8 metų, o iš BK 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcijos matyti, kad įstatymo leidėjai sugriežtino laisvės atėmimo bausmę: minimali – nuo dviejų, maksimali - dešimt metų. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas BK 147 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dispozicijoje nurodė specialius objektyviuosius požymius ir dar griežtesnę sankciją. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus nuteistųjų K. N., R. S., S. K., A. R., A. K., R. G. ir J. R. nusikalstamos veikos dėl prekybos žmonėmis kvalifikuojamos pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jiems bausmės nustatomos pagal šiame straipsnyje numatytą sankciją. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas jų teisinės padėties nepasunkina, priešingai – švelnina.

Dėl S. K. pardavimo prostitucijai

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistųjų R. S., K. N., S. K. ir J. R. bei padarė pagrįstą išvadą, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistųjų veiką pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), nepagrįstai neįvertino S. K. nusikalstamų veiksmų apimties, t. y. kaip organizatoriaus ir tai, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas jau anksčiau aptarė motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII - 1968 redakciją, todėl jų nekartoja.

K. N., R. S., S. K. ir J. R. savo skunduose neigia, kad jie padarė nusikalstamą veiką prieš S. K. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinių skundų motyvai visiškai nepagrįsti. Iš byloje esančių S. K. parodymų matyti, kad jai skambino V. K. ir siūlė važiuoti dirbti viešbutyje, kambarine D. Britanijoje. 2004 m. gegužės 19 d. atvažiavo T. (S. K.), prieš tai jis paskambino ir prisistatė nuo V. ir kad atveš pinigus už paso išėmimą. 2004 m. gegužės 22 d. atvažiavo A. su draugu „Kieša“ ir nuvežė ją į Šiaulius, kur ji savaitę gyveno pas J. R., kol gavo bilietus į Angliją. Dėl išvykimo labiausiai rūpinosi T. (S. K.) ir J. (J. R.). 2004 m. gegužės 29 d. J. (J. R.) pasakė, kad gavo bilietus ir reikės vykti. Ją (S. K.) ir L. M. iki geležinkelio stoties palydėjo J. R., kur susitiko su nepažįstama moterimi ir pasakė, kad ši moteris jas palydės iki Anglijos. Merginos persėdo į šios moters automobilį ir su ja vyko į Rygos oro uostą, o iš ten su ta pačia moterimi skrido į Angliją. Tačiau oro uoste Anglijoje moteris pasislėpė, o prie jų priėjo trys albanų kilmės asmenys bei lietuvė vardu A. Kai jos įsėdo į automobilį, vyriškis vardu E. paprašė parodyti pasus, tačiau vėliau jų negrąžino. Ji iš vyriškio vardu B. sužinojo, kad ją pardavė už 4 000 svarų, pinigus sumokėjo R., todėl ji turės dirbti prostitute (t. 1, b. l. 17-20). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. K. jau 2004 m. birželio 4 d. ir 8 d. Winchmore Hill policijos nuovados pareigūnui davė tokius pat parodymus (t. 6, b. l. 98-128; t. 7, b. l. 17-63). Iš atpažinimo protokolų matyti, kad ji atpažino V. K., A. R., K. N., S. K., J. R., R. Š. ir R. S. (t. 1, b. l. 26, 29, 32, 35, 38, 42-43). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui A. R. duoti parodymai apie tai, kad 2004 m. gegužės mėn. S. (S. K.) pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Pasvalį parvežti merginą, kuri važiuos į kelionę. Jis su K. (K. N.) nuvažiavo ir paėmė merginą iš Pasvalio, kurią nuvežė į Šiaulius. Pas juos namuose S. (S. K.) buvo iki išvykimo.

Iš A. R. parodymų matyti, kad S. (S. K.) išvykimu daugiausiai rūpinosi S. (S. K.) (t. 29, b. l. 73-76, 83-87). Iš mobilaus telefono skambučių išklotinių matyti, kad 2004 m. gegužės 19 d. ir 20 d. S. K. skambino S. K. (t. 24, b. l. 102-104). S. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažinojo V. K., žinojo, kad ji užsiima prostitucija, taip pat pripažino, kad davė pinigų S. K., kad ji kuo greičiau pasidarytų pasą (t. 33, b. l. 2-7). Be to, nuteistasis S. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis davė nurodymą A. R. ir K. N. atvežti S. K. į Šiaulius (t. 34, b. l. 92-97). Tai, kad R. S. vyko į D. Britaniją paimti pinigų už parduotą S. K., taip pat patvirtina asmenų kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną sąrašas (t. 1, b. l. 64).

S. K. versija, jog jis nesiūlė, neįkalbinėjo ir nesirūpino S. K. išvykimu į D. Britaniją neatitinka byloje surinktų įrodymų. S. K. parodymai dėl to yra nelogiški ir nenuoseklūs: pirma, jis tvirtina, kad žinojo, jog V. K. Londone užsiiminėja prostitucija, tačiau teigė, kad su ja bendravo dėl to, nes tikėjosi atgauti iš jos 2 000 Lt skolą. Tačiau vėliau jis parodė, kad V. K. prašymu sumokėjo už S. K. dokumentus (120 Lt), o kai skambindavo V. K. į Londoną, duodavo pakalbėti ir S. K. Visa tai tik rodo, kad S. K. pasinaudojo pažintimi su V. K., kad ši pasiūlytų ir įkalbėtų nukentėjusiąją vykti į Londoną bei nurodytų melagingą vykimo tikslą, t. y. kad ji bus įdarbinta viešbutyje. Akivaizdu, kad S. K. pasinaudojo S. K. jaunu amžiumi (gimusi XXXX m. gegužės X d.) ir sunkia jos materialine padėtimi. Iš V. K. parodymų matyti, kad ji pažinojo S. K. nuo vaikystės ir žinojo apie jos sunkią materialinę padėtį (t. 9, b. l. 104-120). Esant šioms aplinkybėms laikoma įrodyta, kad S. K. taip pat žinojo apie S. K. sunkią materialinę padėtį, nes būtent jis sumokėjo už skubų dokumento (paso) gavimą. Teismas atkreipia dėmesį į J. R. apeliaciniame skunde minimus A. R. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus 2005 m. kovo 10 d. ir 2005 m. kovo 25 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistoji šiuos parodymus savaip interpretuoja. A. R. nė vienuose savo parodymuose nenurodė, kad jis (A. R.) įkalbėjo S. K. vykti į D. Britaniją. Iš A. R. parodymų matyti, kad kitos merginos, kurios buvo kartu su S. (S. K.) jam sakė, kad ji (S. K.) žinojo, jog į Angliją važiuoja dirbti prostitute (t. 29, b. l. 73-76, 83-87). Tačiau šiuos parodymus paneigia nukentėjusiosios S. K. parodymai. Iš S. K. ir V. K. parodymų matyti, kad nukentėjusioji S. K. iš tikrųjų nežinojo, kad ji dirbs prostitute.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusioji nematė kaip ji buvo parduota, t. y. pinigų perdavimo aplinkybių, tačiau bylos duomenys neabejotinai įrodo, jog nuteistieji pardavė S. K. žinodami, kad ji bus įtraukta į prostituciją. Tai patvirtina iš Karūnos teismo Wood Green gauti nuosprendžiai, jog B. R. nuteistas už prekybą žmonėmis, nes būtent nukentėjusioji S. K. parodė, kad jis (B. R.) ją nusipirko (t. 9, b. l. 78), o V. K. pripažinta kalta ir nuteista dėl S. K. kelionės organizavimo į Didžiąją Britaniją seksualinio išnaudojimo tikslais (t. 9, b. l. 123). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad šio nusikaltimo organizatoriumi buvo V. K., o S. K. buvo tik vykdytojas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų priežasčių neteisingai įvertino ir kvalifikavo S. K. veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje V. K. kaltinimai (įtarimai) nėra pareikšti, todėl teismas negali spręsti apie jos vaidmenį (ar veikos kvalifikavimą) šio nusikaltimo padaryme. Tačiau iš byloje esančių įrodymų ir aukščiau paminėtų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų matyti, kad nuteistieji veikdami organizuota grupe suvokė, kad daro tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. parduodami S. K. albanų kilmės asmeniui turėjo tikslą gauti turtinės naudos bei žinojo, kad ji bus išnaudojama prostitucijai ir norėjo taip veikti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kiekvienas iš organizuotos grupės narių atliko tam tikrus veiksmus šiam tikslui pasiekti: S. K. ir J. R. organizavo S. K. išvykimą į Londoną, t. y. S. K. pasinaudojo pažintimi su V. K., būtent per ją įkalbėjo nukentėjusiąją vykti į Angliją, mokėjo už jos dokumentų gavimą, davė nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams A. R. ir K. N. atvežti nukentėjusiąją į Šiaulius; J. R. lydėjo nukentėjusiąją iki moters, kuri skrido kartu su ją į Londoną; R. S. nuvyko į Londoną ir paėmė pinigus už parduotą S. K. Visų šių įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios S. K. laisvė buvo suvaržyta, buvo pasinaudota nukentėjusiosios pažeidžiamumu, todėl nuteistųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o S. K. ir J. R. veiksmai papildomai kvalifikuojami su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, kaip organizatorių.

Esant aukščiau pamintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė:

R. S., K. N., S. K. ir J. R. veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą parduoti žmogų, S. K. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2004 m. gegužės 30 d. kartu su J. R. organizavo S. K. išvykimą ir pardavimą, t. y. padėjo nukentėjusiajai S. K. pagreitinta tvarka išsiimti pasą, už jo gavimą sumokėjo 120 Lt mokestį, nurodė organizuotos grupės nariams A. R., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnio 1 dalis) ir K. N. atvežti S. K. iš Pasvalio į Šiaulius. A. R. ir K. N. atvežė S. K. į J. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Po to J. R. perdavė S. K. ikiteisminio tyrimo nenustatytai moteriai, kad ši nukentėjusiąją palydėtų iki Londono. Vėliau S. K. nurodė R. S. nuvykti į D. Britaniją, Londono miestą ir paimti pinigus už apgaule parduotą prostitucijai S. K. Po to R. S. nuvyko į Londoną, kur paėmė pinigus iš albanų kilmės asmenų už apgaule parduotą užsiimti prostitucija S. K. Taigi panaudodami apgaulę ir siekdami turtinės naudos R. S., K. N., S. K. ir J. R. surado, gabeno bei pardavė S. K. albanų kilmės asmenims žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją.

Dėl E. P. pardavimo prostitucijai

Dėl V. Z. pardavimo prostitucijai

Iš byloje esančių duomenų ir jau paminėtų parodymų matyti, kad nuteistieji veikdami organizuota grupe suvokė, kad panaudodami apgaulę ir suvaržydami nukentėjusiosios laisvę daro tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. parduodami nukentėjusiąją V. Z. albanų kilmės asmeniui turėjo tikslą gauti turtinės naudos bei žinojo, kad ji bus išnaudojama prostitucijai, bei norėjo taip veikti (kiekvienas iš organizuotos grupės narių atliko tam tikrus veiksmus tam tikslui pasiekti). Visi šie faktai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų nusikalstama veika atitinka prekybos žmonėmis objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Dėl N. D. pardavimo prostitucijai

Dėl R. P. pardavimo prostitucijai

Motyvuojamoji dalis

Dėl E. B. ir V. Z. pardavimo prostitucijai

Nuteistosios J. R. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad ji neva nežinojo, jog nukentėjusiosios buvo išvežtos į Angliją panaudojus apgaulę, paneigiami pačios nuteistosios J. R. parodymais apie tai, jog ji skambino ir susitarė su V. K. dėl nukentėjusiųjų atvykimo į Londoną, nes žinojo, kad V. K. Londone dirba prostitute; iš V. K. parodymų matyti, kad atvykti į Angliją dirbti prostitute jai padėjo S. K. ir J. R.; iš A. R. parodymų matyti, kad prieš išvežant merginas buvo tariamasi su J. R., ji žinojo, kad V. Z. ir E. B. buvo gabenamos prostitucijai, tačiau nukentėjusiosioms buvo meluojama, jog į Angliją vyksta pailsėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent R. S. susipažino ir palaikė ryšius su V. Z., jai skambindavo ir kviesdavo susitikti, būtent jis ir įkalbėjo ją vykti į Angliją. R. S. žinojo, kad nukentėjusiosios bus parduotos prostitucijai, apie tai E. B. ir V. Z. pasakė tik Londono oro uoste. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir A. R. parodymais, nes jie tarpusavyje iš esmės sutampa ir neprieštarauja kitiems įrodymams. Iš nukentėjusiosios E. B. parodymų matyti, kad su albanų kilmės asmenimis kalbėjo A. R. ir R. S. Tai, kad nukentėjusiosios E. B. ir V. Z. davė skirtingus parodymus dėl R. S. pasakytos frazės Londono oro uoste apie jų darbo prostitutėmis laikotarpį, nelaikomas esminiu prieštaravimu, todėl BPK 20 straipsnio 3-4 dalių reikalavimai nepažeisti. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios E. B. ir V. Z. buvo apgautos, apie jų pardavimą ir darbą prostitutėmis sužinojo tik Londono oro uoste. Taip pat akivaizdu, kad prieš tai buvo suvaržyta jų laisvė, nes buvo paimti mobilūs telefonai ir dokumentai, nukentėjusiosioms nebuvo leista paskambinti artimiesiems. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų, liudytojų ir nuteistųjų parodymais tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja kitai faktinei bylos medžiagai. Nors K. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo nuošalyje, kai A. R. kalbėjosi su albanais, todėl apie nukentėjusiųjų pardavimą prostitucijai nieko nežino, neatitinka tikrovės. Aukščiau aptarti nukentėjusiųjų, A. R., kitų nuteistųjų parodymai patvirtina, kad būtent K. N. bendravo su albanų kilmės asmenimis perduodant merginas, be to, apeliantas (K. N.) pripažįsta, kad jis lydėdavo merginas iki Anglijos, nes A. R. nemokėjo angliškai. Iš telefonų pokalbių tarp R. S. ir J. R. matyti, jog būtent K. N. kalbėdavo su albanais angliškai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent A. K. organizavo E. B. ir V. Z. gabenimą ir pardavimą prostitucijai Anglijoje, todėl jis negali būti nuteistas, kaip šio nusikaltimo organizatorius. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šio nusikaltimo organizatoriumi buvo J. R., kuri ir koordinavo nuteistųjų veiksmus. Iš byloje esančių duomenų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad nuteistieji veikdami organizuota grupe suvokė, kad daro tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. panaudodami apgaulę, suvaržydami E. B. ir V. Z. laisvę, ir taip parduodami nukentėjusiąsias albanų kilmės asmenims turėjo tikslą gauti turtinės naudos bei žinojo, kad jos bus išnaudojamos prostitucijai, bei norėjo taip veikti (kiekvienas iš organizuotos grupės narių atliko tam tikrus veiksmus tam tikslui pasiekti). Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų nusikalstama veika šiame epizode atitinka prekybos žmonėmis objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Dėl V. M. pardavimo prostitucijai

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistųjų teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir faktinei bylos medžiagai. Nuteistieji vertina įrodymus atskirai ir savaip interpretuoja, juos iškraipo, todėl jie neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. A. R. parodė, kad dėl V. M. pardavimo prostitucijai nieko nežino (t. 32, b. l. 52). Nukentėjusioji V. M. apie A. R. taip pat nieko negalėjo pasakyti. Nuteistasis A. K. dėl V. M. pardavimo prostitucijai taip pat nieko nežino. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. R. Prašė K. N. palydėti V. M. į Angliją, ar A. K. prašė to paties R. S. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent J. R. organizavo V. M. kelionę į Angliją pas albanų kilmės asmenis, t. y. skambino ir tarėsi su jais dėl jos atvykimo ir pardavimo. Iš 2005 m. spalio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos XX SIM kortelės, kurios buvo paimtos 2005 m. vasario 27 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), ir jų užrašų knygutėse buvo užfiksuoti vardai ir telefono numeriai (XXX +XXXXXXXX, XXX +XXXXXX, XXX +XXXXXX) (t. 4, b. l. 177, 179). Šiais telefonų numeriais naudojosi ir būtent 2004 m. gruodžio 1, 2 ir kitomis dienomis skambino J. R. (t. 24, b. l. 176-181). Nukentėjusioji V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji bendravo su S. (K. N.) ir R. (R. S.), S. sakė, kad skrenda į treniruotes Londone. Vėliau jie linksminosi Šiauliuose, gėrė alkoholį ir ten liko nakvoti, R. (R. S.) iš jos paėmė mobilųjį telefoną ir jo negrąžino. Kitos dienos ryte jie visi važiavo į Vilniaus oro uostą, iš kur skrido į Londoną. K. N. ir R. S. jai nesakė, kuo ji dirbs Londone. Londono oro uosto teritorijoje esančioje XXXXX kavinėje ją (V. M.), K. N., R. S. pasitiko du albanų kilmės asmenys, iš kurių vieno vardas Z. (I. F.), o kito G. (A. D.). R. S. pasiliko oro uoste, o S. (K. N.), ji ir albanai važiavo albanų automobiliu į kažkokį namą Londone. Iš kitų merginų sužinojo, kad ją pardavė, todėl ji turės užsiimti prostitucija (t. 3, b. l. 19-22). Iš atpažinimo protokolo matyti, kad V. M. atpažino K. N., kaip asmenį, pasivadinusį S. Teismas atkreipia dėmesį į Southwark Karūnos Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. priimtus nuosprendžius, kuriais pripažino kaltais ir nuteisė I. F. ir A. D. už bendrininkavimą seksualiai išnaudojus asmenis, privertimą asmenį užsiimti seksualine veikla be sutikimo, prostitucijos kurstymą ir prostitučių kontroliavimą užsiimant prostitucija (t. 17, b. l. 185, 187). Bylos duomenys patvirtina, kad J. R. skambino ir susitarė su albanų kilmės asmeniu dėl V. M. pardavimo prostitucijai, o R. S. ir K. N., panaudodami apgaulę, suvaržė jos laisvę, įkalbėjo nukentėjusiąją vykti į Londoną, lydėjo ją lėktuve ir pardavė prostitucijai. Akivaizdu, kad K. N. ir R. S. pasinaudojo V. M. pažeidžiamumu, nes ji yra labai patikli, lėta, uždaro būdo, sunkai bendrauja. Tai patvirtino liudytoja L. Š. (t. 32, b. l. 48). Todėl nuteistieji veikdami organizuota grupe suvokė, kad daro tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. parduodami nukentėjusiąją albanų kilmės asmenims turėjo tikslą gauti turtinės naudos bei žinojo, kad ji bus išnaudojama prostitucijai bei norėjo taip veikti, nes kiekvienas iš organizuotos grupės narių atliko tam tikrus veiksmus tam tikslui pasiekti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, todėl nuteistųjų nusikalstama veika dėl V. M. pardavimo prostitucijai kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes atitinka prekybos žmonėmis objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius.

Dėl D. A. pardavimo prostitucijai

Apelianto R. S. skunde nurodytas teiginys, kad jis nukentėjusiąją lydėjo į Angliją A. K. prašymu, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad J. R. prieš R. S., A. R. ir D. A. išvykstantį Angliją, skambino albanų kilmės asmenims (t. 24, b. l. 176-181). Teismas jau ne kartą citavo A. R. parodymus, kuriuose jis teigė, kad visų merginų pardavimui vadovavo J. R., nes ji turėjo kontaktus su albanų kilmės asmenimis perkančiais merginas prostitucijai, ir prieš išvežant merginas, viskas buvo suderinama su ja, gauti pinigai už parduotas merginas buvo atiduodami jai (J. R.). D. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kai ji, R. S., A. R. atvyko į Šiauliuose esantį namą, matė K. (A. R.) svainį A. K. (t. 3, b. l. 41-44; t. 32, b. l. 30-32). Tačiau nukentėjusioji nė vienos apklausos metu nenurodė, kad A. K. ją įkalbinėjo vykti į Angliją ar darė kitokį poveikį. Iš A. R. parodymų matyti, kad A. K. prie nukentėjusiosios D. A. išvežimo į Angliją niekaip neprisidėjo. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių asmenų parodymais.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji D. A. apgaulės būdu buvo išgabenta į D. Britaniją ir ten parduota prostitucijai. Jis ir R. S. nukentėjusiąją parsivežė į namą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė vykti į Angliją pas jo tariamą tėvą pasiimti pinigų. D. A. sutiko, todėl jie (A. R., R. S. ir D. A.) išskrido į Londoną. R. S. pasiūlė jam apgauti D. A., todėl aptarė, kaip tai padarys. Jis su R. S. iš anksto sugalvojo, kad D. A. pasakys, jog R. S. turi susitikti su rusais. R. S. pasitraukė į šalį ir nuėjo. Tada jis (A. R.) pasakė nukentėjusiajai, kad R. S. skolingas rusams, kurie jį išsivežė, todėl ji turės pasilikti pas jo draugus albanus. Londono oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje iš albanų gavo pinigus. Jis ir R. S. tą pačią dieną grįžo į Lietuvą, už D. A. pardavimą ir kelionę iš J. R. gavo po 1 000 eurų ir 1 000 Lt.

Iš byloje esančių duomenų ir jau paminėtų parodymų matyti, kad nuteistieji veikdami organizuota grupe suvokė, kad daro tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. panaudodami apgaulę ir suvaržydami D. A. laisvę, pardavė nukentėjusiąją albanų kilmės asmenims ir už tai gavo turtinę naudą bei žinojo, kad ji bus išnaudojama prostitucijai, ir norėjo taip veikti. Bylos duomenys patvirtina, kad kiekvienas iš organizuotos grupės narių atliko tam tikrus veiksmus tam tikslui pasiekti: J. R. paskambino ir susitarė su albanų kilmės asmenimis, o R. S. ir A. R. įkalbėjo nukentėjusiąją vykti į Londoną ir ją lydėjo lėktuve, A. R. ją pardavė. R. S. betarpiškai nedalyvavo nukentėjusiosios pardavime, tačiau atliko eilę kitų veiksmų: susipažino ir bendravo su D. A., elgėsi maloniai ir taip stengėsi įgyti jos pasitikėjimą, ją įkalbėjo vykti į Londoną, kartu su A. R. suplanavo, kaip ją apgauti Londone, kad ji liktų su albanų kilmės asmenimis. Akivaizdu, kad R. S. nenorėdamas sukelti įtarimo dėl nukentėjusiosios pardavimo, pagal iš anksto sugalvotą ir aptartą planą pinigų perdavimo A. R. metu, pasišalino. J. R. už D. A. pardavimą ir kelionę A. R. ir R. S. sumokėjo atlygį (pinigų). Todėl J. R. ir R. S. teiginiai, kad jie nieko nežinojo apie D. A. pardavimą prostitucijai, yra naivūs ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Visi šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų nusikalstama veika atitinka prekybos žmonėmis objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Dėl L. N. ir L. L. pasikėsinimo parduoti prostitucijai

Nuteistasis R. S. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje teigiama, kad jam ir K. N. J. R. nurodė įkalbėti L. N. ir L. L. vykti į sportines varžybas, kurios vyks Anglijoje, o faktiškai jos būtų parduotos prostitucijai. Teigia, kad tokius nurodymus davė A. K., tačiau jis nežinojo, kas bus su nukentėjusiosiomis Anglijoje. Teigia, kad jis neatliko jokių nusikalstamų veiksmų pasikėsinant parduoti nukentėjusiąsias prostitucijai. Jis tik palydėjo nukentėjusiąsias iki Londono ir užtikrino jų saugumą. Teigia, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais. L. N. ir L. L. apie tai, kad jos būtų parduotos prostitucijai sužinojo tik iš Didžiosios Britanijos pareigūnų. Nukentėjusiosios parodė, kad su R. S. ir K. N. skrido pailsėti. K. N. parodė, kad nežinojo, kokiu tikslu jis (R. S.) skrido į Londoną. Iš telefoninio pokalbio su J. R. suprato, kad L. N. ir L. L. buvo vežamos parduoti prostitucijai, tačiau iki to nežinojo. Be to, teismas jį nepagrįstai nuteisė kaip už baigtą nusikaltimą.

Teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad teismai vertina įrodymų visumą, o ne atskirus parodymus ar jų dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji turėdami tikslą parduoti merginas prostitucijai, skrido į Londoną ne pirmą kartą, beje visais atvejais jie neigia, kad tokį tikslą turėjo. Be to, iš telefoninių pokalbių tarp J. R., V. V., R. S., S. K. matyti ir tai, kad L. N. ir L. L. buvo ruošiamasi parduoti prostitucijai, panaudojant apgaulę, kas atitinka nusikaltimo pasikėsinimo stadiją. Nors J. R., R. S. ir K. N. teigė, jog nieko nežinojo apie apgaulę, tačiau iš J. R. ir R. S. pokalbių turinio matyti, kad J. R. davė nurodymus R. S. ieškoti nukentėjusiųjų Londono oro uoste, sakė, kad merginos „ne kurse“ (nieko nežino) ir tai įrodo, kad nuteistieji žinojo ir aiškiai suprato, jog L. N. ir L. L. buvo pasikėsinta parduoti, panaudojant apgaulę.

Iš byloje esančių duomenų ir jau paminėtų parodymų matyti, kad nuteistieji veikdami organizuota grupe suvokė, kad daro tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. turėjo tikslą gauti turtinės naudos parduodami nukentėjusiąsias albanų kilmės asmenims bei žinojo, kad jos bus išnaudojamos prostitucijai, bei norėjo taip veikti (kiekvienas iš organizuotos grupės narių atliko tam tikrus veiksmus, jog jų tikslas būtų pasiektas (J. R. paskambino ir susitarė su albanų kilmės asmenimis, o R. S. ir K. N. įkalbėjo, palydėjo į Londoną nukentėjusiąsias). Nors nusikalstama veika iš esmės nebuvo baigta, tačiau R. S., J. R. ir K. N. nusikalstami veiksmai vertinami kaip tęstiniai, todėl jos perkvalifikuoti kaip pasikėsinimo nereikia. Visi šie faktai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų nusikalstama veika atitinka prekybos žmonėmis objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl T. R. pardavimo prostitucijai

S. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su V. S. (miręs 2005 m. rugpjūčio 28 d.), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, apgaule – žadėdamas poilsinę kelionę, gabeno nukentėjusiąją T. R. iš Lietuvos Respublikos, kartu su ja iš oro uosto, esančio Rygoje, Latvijos Respublikoje, lėktuvu nuskrido į Didžiąją Britaniją, Londono miestą, kur oro uosto teritorijoje pardavė T. R. dviem nenustatytiems albanų kilmės asmenims, žinodamas, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad S. K. pateiktas kaltinimas dėl nukentėjusiosios T. R. pardavimo apgaule, siekiant ją įtraukti į prostituciją negali būti pagrįstas tik nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai: nukentėjusioji T. R. vengė atvykti į teismą ir duoti parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, V. S. yra miręs, nukentėjusiosios draugė N. nenustatyta ir neapklausta. Todėl S. K. dėl kaltinimo pardavus T. R. prostitucijai buvo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai išteisino S. K. dėl T. R. pardavimo prostitucijai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino T. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nesulygino su nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir S. K. parodymais, netyrė Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro tarnybinio pranešimo.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. R. nurodė susipažinimo su S. K. ir V. S. aplinkybes, paaiškino, kaip buvo apgauta ir D. Britanijoje perduota albanų tautybės asmenims, kurie ją įtraukė į prostituciją. Nors teisme nukentėjusioji ir nebuvo apklausta, tačiau 2007 m. lapkričio 30 d. T. R. apklausė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Apklausoje dalyvavo S. K., kurio procesinės teisės nebuvo pažeistos. Šios apklausos metu T. R. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors S. K. neigia savo kaltę, tačiau negali paaiškinti, kodėl jis, kaip ir dėl S. K., T. R. prisistatė „XXX“ vardu, ir negalėjo nurodyti draugų vardų, pavardžių ar adresų, kur jis gyveno, kai buvo atvykęs su nukentėjusiąja į Londoną. Todėl netikėti T. R. parodymais nėra pagrindo, nors S. K. savo kaltę neigia.

Apeliaciniame teisme S. K. parodė, kad T. R. jį painioja su V. S., jai T. vardu neprisistatė, su ja niekur nevaikščiojo, o nukentėjusiosios parodymai neatitinka tikrovės. S. K. pripažino, kad jis T. R. vežė iš Klaipėdos miesto į Tauragę, nes to prašė V. S., iš tikrųjų nakvojo pas V. S. namuose Tauragėje. Į Londoną lėktuvu skrisdavo dažnai, nes užsiiminėjo mašinų verslu. Su T. R. į Londoną neskrido, tik atsitiktinai sutapo, kad skrido vienu lėktuvu. T. R. iš Tauragės į Rygą nevežė, Londono oro uoste su albanais nesusitiko, nukentėjusiąją prostitucijai nepardavė. Londone užtruko neilgai, tačiau taip pat atsitiktinai sutapo, kad į Lietuvą grįžo kartu su V. S.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad S. K. veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas apgaulę pardavė T. R. prostitucijai: iš parodymo atpažinti protokolo matyti, kad T. R. atpažinimo S. K. ir V. S. (t. 3, b. l. 127-129; 138-141); S. K., kaip ir nukentėjusiajai S. K., nukentėjusiajai prisistatė išgalvotu T. vardu. Analogiškos aplinkybės konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendyje (t. 34, b. l. 211-220); iš gautų duomenų apie sienos kirtimą matyti, kad 2004 m. rugpjūčio 14 d. S. K. (vairuotojas) kartu su V. S. automobiliu „XXX XX“ kirto Kalvių tarptautinį PKP, Joniškio užkardos Šiaulių rinktinės postą, (t. 3, b. l. 156-157); iš Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro R. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad T. R. sakė, jog S. K. jai darė poveikį ir liepė kaltę versti mirusiam bendrininkui, t. y. V. S. Nukentėjusioji T. R. apie tokį poveikį jai patvirtino apeliacinio proceso metu (t. 32, b. l. 133); iš paimto raštelio, kurį parašė J. R. ir kurį adresavo S. (S. K.), matyti, kad J. R. liepia viską versti V. S. (t. 3, b. l. 151); iš A. R. parodymų matyti, kad mama (J. R.) jam sakė, jog ryšius su albanais turėjo S. K., o merginas, kurios buvo parduotos Anglijoje, vadino „mutantėmis“; byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp J. R. ir S. K. patvirtina, kad S. K. prisipažįsta J. R., jog tęsė nusikalstamą veiką ir po išsiskyrimo su ja (t. 24, b. l. 2-75).

Pažymėtina tai, kad situacija, kai kaltininkas skirtingais veiksmais padaro du arba daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose ar tame pačiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, vadinama realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Tapačios nusikalstamos veikos turi būti vertinamos kaip savarankiškos, jeigu kiekviena iš jų skirtingai baigėsi arba kiekviename iš jų bendrininkas atliko skirtingą vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad S. K. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę veiką: S. K. nusikalstamą veiką prieš S. K. padarė veikdamas organizuota grupe ir buvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vėliau S. K. išsiskyrė su J. R., kuri toliau vadovavo organizuotai grupei, o nuteistasis (S. K.) nusikalstamas veikas toliau darė bendrininkų grupe kartu su V. S. Esant šioms aplinkybėms, šios S. K. nusikalstamos veikos laikomos realia nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl bausmės skiriamos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to subendrinamos, taikant dalinio sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Dėl organizuotos grupės

Apeliacinis teismas nesutinka su nuteistųjų išdėstytais motyvais ir argumentais, nes jie neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visose nusikalstamose veikose dalyvavo du arba daugiau asmenų, visi nuteistieji buvo sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, o nusikalstamos veikos (kaip organizuotos grupės) pradėtos daryti nuo 2004 m. gegužės 11 d. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji būdami suaugę ir turintys atitinkamą išsilavinimą pagal savo protinį išsivystymą ir psichinę būseną negalėjo suvokti savo veiksmų bei juos valdyti.

Pagal BK 24 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, veikiant kaip vykdytojams, organizatoriams, kurstytojams ar padėjėjams. Bendrininkavimas yra skirstomas į paprastąjį (bendravykdymas) ir sudėtingąjį. Esant sudėtingojo bendrininkavimo atvejui, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (vykdytojai), dalyvauja kiti asmenys (pavyzdžiui organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), kurie gali ir neatlikti veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

K. N. ir R. S. teigia, kad nežinojo apie organizuotos grupės egzistavimą, nebuvo susitarimo daryti nusikalstamas veikas ir byloje nėra duomenų, kad nusikaltimų padarymo būdai ir konkretūs veiksmai buvo aptariami ir planuojami. Tačiau tai neatitinka byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų. S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta visus nuteistuosius, kol jis gyveno su J. R., taip pat kartu gyveno A. R., ten dažnai lankėsi jo draugas K. N. (t. 33, b. l. 2-5). K. N. teisiamojo posėdžio metu pavirtino, kad pažįsta visus nuteistuosius, su A. R. bendrauja nuo 2000 metų, pas jį dažnai būdavo namuose (t. 32, b. l. 90-93). A. R. 2005 m. kovo 10 d. papildomos apklausos metu parodė, o vėliau ne kartą patvirtino, kad namuose atsirasdavo naujų merginų ir jos vėliau vykdavo į užsienį. Šių merginų išvykimu rūpindavosi S. K. ir J. R.. A. R. sužinojo, kad už merginų palydėjimą į užsienį mokamas atlygis, todėl nusprendė prisidėti prie nusikalstamos veikos bei pasiūlė savo draugui K. N., kuris gyveno su savo motina ir jam reikėjo pinigų. K. N. suprato, kuo yra užsiimama, prie to prisijungė ir kartu ieškodavo bei veždavo merginas į užsienį. K. N. į šią nusikalstamą veiką įtraukė A. R., kai J. R. dar nebuvo susipykusi su S. K.. Prekybai žmonėmis vadovavo J. R. ir S. K., o pastarajam (S. K.) išvykus iš jų namų, visus ryšius Anglijoje perėmė J. R., kuri ir toliau organizavo merginų išvežimą bei pardavimą Anglijoje. Buvo numatyti mokėjimai už tam tikrus veiksmus, t. y. už merginos suradimą – 1 000 eurų, už palydėjimą – 1 000 litų, kiti pinigai atitekdavo S. K. ir J. R. (t. 29, b. l. 73-76, 78-80, 83-87; t. 32, b. l. 50-53). R. G. parodė, kad J. R. jai pasiūlė dalyvauti organizuojamuose baliukuose, įkalbėti juose dalyvaujančias merginas vykti dirbti į užsienį ir už tai jai žadėjo mokėti. Ji suprato, kad J. R. buvo vyriausioji, nes ji visiems nurodydavo ką sakyti, ar daryti. R. G. 2005 m. balandžio 22 d. atpažino visus nuteistuosius iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktų fotonuotraukų (t. 29, b. l. 39-46). Iš nuteistosios R. G. parodymų matyti, kad visas nukentėjusiąsias surasdavo nuteistieji, apgaulingai siūlydavo joms darbą arba poilsį užsienyje, dauguma nukentėjusiųjų prieš išvykstant į Londoną buvo vežamos į J. R. namus, buvo parūpinami bilietai nukentėjusiosioms ir nuteistiesiems, kurie jas lydėdavo, nuteistieji kartais prisistatydavo svetimais vardais, nukentėjusiosioms kartais nurodydavo, jog yra giminės: S. K. S. K. prisistatė T., o atvykęs pas ją, A. R. prisistatė S. K. broliu (t. 1, b. l. 11-12); E. P. nuteistasis A. R. pristatė J. R., kaip savo seserį, R. (R. G.), kaip K. (K. N.) pusseserę bei supažindino su trimis vyriškiais, kurie prisistatė T. (S. K.), R. (R. S.) bei jo broliu Š. (R. Š.) (t. 1, b. l. 102-105); N. D. nuteistasis A. R. pristatė J. R. kaip seserį, A. K. prisistatė vardu D. (t. 2, b. l. 17-19); E. B. iš kalbų suprato, kad nuteistieji A. (A. R.) ir R. (R. S.) yra pusbroliai (t. 2, b. l. 131-132); R. P. ir V. Z. nuteistasis A. K. prisistatė vardu A.; V. M. nuteistasis K. N. prisistatė vardu S., R. S. – R. (t. 3, b. l. 19-22); D. A. nuteistasis R. S. prisistatė R., A. R. – K., o J. R. pristatė kaip seserį, A. K. – svainį (t. 3, b. l. 41-44); L. N. ir L. L. nuteistasis R. S. prisistatė vardu R., o K. N. – A. (t. 3, b. l. 71-75) ir taip jas sąmoningai klaidino. Visa tai tik įrodo, kad nuteistieji puikiai pažinojo vienas kitą, jų tarpusavio ryšiai buvo glaudūs ir pastovūs, jie palaikė draugiškus santykius, kartu dalyvaudavo J. R. namuose rengiamuose baliuose bei kartu leisdavo laisvalaikį, t. y. kartu važinėdavosi automobiliu, eidavo į kavines, naktinius klubus ar kartu vykdavo parvežti merginas (nukentėjusiąsias). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji stengėsi suklaidinti nukentėjusiąsias ne tik nurodydami kitus (svetimus) vardus, bet ir nesantį giminystės ryšį, kad išaiškėjus nusikalstamai veikai juos būtų sunkiau surasti ir nustatyti jų tapatybes. Akivaizdu, kad nuteistieji suvokė, kad dalyvauja bendrai jiems inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Be to, organizuotos grupės narių tarpusavio ryšių stiprumą bei pastovumą rodo ir ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. sausio 8 d. buvo išnagrinėta kita baudžiamoji byla dėl prekybos žmonėmis, kurioje nuteisti tos pačios organizuotos grupės nariai S. K. ir R. S. (t. 34, b. l. 211-220).

Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors šioje byloje nuteistieji ir neaptaria konkrečių nusikalstamos veikos planų ar vaidmenų konkretaus nusikaltimo padaryme, tačiau iš nuteistųjų konkliudentinių veiksmų matyti, jog šiais vaidmenimis jie yra pasiskirstę, t. y.: J. R. ir S. K. bendraudavo su albanų kilmės asmenimis ir į užsienį išvykusiomis merginomis, kurios užsiėmė prostitucija, tardavosi dėl naujų merginų atgabenimo, pinigų, laiko ir vietos, rūpinosi bilietų užsakymu; J. R. pasirūpindavo kai kurių merginų išvaizda ir rūbais, apgyvendindavo savo namuose iki išvykimo į užsienį; K. N., R. S., A. K., A. R. surasdavo merginas, jas įkalbėdavo vykti į užsienį dirbti arba ten pailsėti kelias dienas, lydėdavo, paimdavo pinigus už parduotas merginas bei už tai gaudavo nustatytą atlygį; R. G. turėdavo merginas įkalbėti išvykti dirbti į užsienį ir už tai gaudavo atlygį. Atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiųjų parodymus, kuriuose jos patvirtino, jog matė kaip albanų tautybės asmenys perduodavo pinigus nuteistiesiems, t. y. E. P. matė kaip albanai perdavė pinigus K. (K. N.), V. Z. ir D. A. – K. (K. N.). Nukentėjusiosios sužinodavo, kad yra parduotos tik atvykusios į Londoną arba apie tai joms pranešdavo kitos merginos, kurios jau dirbo viešnamyje arba albanai, t. y. S. K. sužinojo apie pardavimą, kai albanai B. ir E. kalbėjosi tarpusavyje, jog už merginas reikės sumokėti po 4 000 svarų; N. D. ir V. M. apie tai, kad jos parduotos ir reikės dirbti prostitutėmis sužinojo iš merginos, kuri dirbo viešnamyje; R. P. apie tai, kad ji parduota dirbti prostitute, sužinojo iš merginos vardu V. (V. K.), kuri dirbo tokį pat darbą viešnamyje; E. B. suprato, kad ji parduota, kai ją (ir V. Z.) apžiūrinėjo albanų tautybės asmenys, o kai ji (E. B.) paprašė R. S. grąžinti atgal namo, pastarasis jai atsakė, kad ji neturi dokumentų nei pinigų, todėl grįžti negalės ir turi susitaikyti su esama padėtimi; V. Z. apie tai pasakė R. (nuteistasis R. S.) Londono oro uoste; L. N. ir L. L. apie tai, kad jas planavo parduoti sužinojo iš Londono oro uosto pareigūnų. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė kiekvieno nuteistojo padarytus veiksmus konkrečiame epizode ir visa tai patvirtina, jog nuteistieji kruopščiai apgalvodavo nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, nusikalstamas veikas darė intensyviai, nusikalstamose veikose dalyvaudavo pastovūs jos nariai, iš kurių konkliudentinių veiksmų matyti, jog buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš bendrininkų atlikdavo tik tam tikras užduotis, turint bendrą tikslą – parduoti nukentėjusiąsias, o tai akivaizdžiai rodo organizuotos grupės buvimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp J. R. ir kitų bendrininkų susiklostė glaudūs, pastovūs, grindžiami pasitikėjimu santykiai, apie tai byloja aplinkybės, kad bendrininkai pažinojo vieni kitus, ne vieną kartą lankėsi J. R. priklausančiame name ir bendravo tarpusavyje tiek tiesiogiai, tiek pasinaudodami mobiliuoju ryšiu, o J. R. prisiėmė sau su nusikaltimų padarymu susijusias išlaidas, kitiems patikėdavo gana dideles tam tikras pinigų sumas. Įvertinus objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, apibūdinančių asmenų grupes, kuriose veikė K. N., R. S., S. K., J. R., A. K. ir kiti nuteistieji, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi nuteistieji prekybos žmonėmis nusikaltimus padarė veikdami organizuota grupe, pagrįsta.

pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad jis turėtų tikslą apkalbėti arba apkalba nuteistuosius. Tai patvirtina ir tas faktas, kad A. R. nežino ir negali nurodyti, kokiomis aplinkybėmis buvo pasikėsinta parduoti L. N. ir L. L. Jam tik žinoma, kad R. S. ir K. N. dėl to važiavo į Mažeikius, o vėliau abu nuteistuosius sulaikė pareigūnai Londono oro uoste; antra, baudžiamąją bylą dėl A. R. nusikalstamų veikų pagal BK 147 straipsnį nutraukė pirmosios instancijos teismas, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tai leidžia konstatuoti, kad A. R. teisme buvo suinteresuotas duoti ir davė teisingus parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes ir kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo dienos praėjo daug laiko, todėl A. R. parodymuose esantys neatitikimai nėra laikomi esminiais prieštaravimais. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat nėra pagrindo teigti, kad A. R. taip siekia sušvelninti savo padėtį; trečia, A. R. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiųjų parodymus ir neprieštarauja faktinei aukščiau išdėstytai bylos medžiagai. Tačiau A. R. parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka kitai bylos medžiagai ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, A. R. parodymai ikiteisminio tyrimo pradžioje apie tai, kad nukentėjusiosios žinojo apie prostitutės darbą Anglijoje niekuo nepagrįsti, nes juos paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kita aukščiau paminėta rašytinė bylos medžiaga. Be to, A. R. šiuos parodymus paneigė pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai įkalbėjo (privertė) A. R. meluoti apie nuteistųjų konkrečius nusikalstamus veiksmus ir padarytus nusikaltimus. Nuteistosios J. R. apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiosios sako netiesą dėl to, kad jos neva norėjo nemokamai grįžti į Lietuvą yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl S. K. ir J. R. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo kaip organizatorių

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad Šiaulių apygardos teismas neteisingai įvertino byloje ištirtus įrodymus dėl nukentėjusiosios S. K. pardavimo ir nepagrįstai neįvertino S. K. nusikalstamų veiksmų, kuriuos jis padarė kaip organizatorius. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji J. R. nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo nusikaltimų organizatorė, nes tai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatoriumi yra: 1) asmuo, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą, 2) asmuo, subūręs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ar koordinavęs jo narių veiklą, arba 3) asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi, pagal baudžiamojo įstatymo pateiktą organizatoriaus apibrėžimą sugrupuoti jį apibūdinantys požymiai yra alternatyvūs, todėl, jei kaltininkas parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo, to pakanka, kad jo veika bendrininkaujant būtų kvalifikuojama kaip organizatoriaus.

Iš S. K. telefoninių skambučių išklotinės matyti, kad jis 2004 m. gegužės 2, 7, 12, 19, 22, 24, 27, 30 dienomis skambino arba siuntė SMS į D. Britaniją (t. 24, b. l. 97-99). S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažinojo V. K., jų santykiai normalūs, palaikė su ja ryšius (t. 33, b. l. 2-5). Tai patvirtina V. K. 2005 m. sausio 24 d. apklausos metu duoti parodymai, kad jai skambino S. K. ir paprašė paskambinti S. K. ir ją įkalbėti vykti į D. Britaniją (t. 9, b. l. 110). Apklausta kaip nukentėjusioji S. K. ne kartą parodė, kad jai iš D. Britanijos pirmiausia paskambino pažįstama V. K. ir pasiūlė darbą. 2004 m. gegužės 19 d. jai pasiskambino T. (S. K.), o vėliau atvažiavo ir davė 120 Lt, kad skubiai išsiimtų Lietuvos Respublikos pasą. Iš Pasvalio ją paėmė du vaikinai, kurie prisistatė nuo T. (S. K.), kuris labiausiai rūpinosi dėl jos išvykimo (t. 31, b. l. 159-161). Iš A. R. parodymų matyti, kad 2004 m. gegužės mėn. S. K. jam (A. R.) nurodė nuvažiuoti į Pasvalį ir parvežti merginą, kuri važiuos į D. Britaniją. Po to, jis kartu su K. N. nuvažiavo į Pasvalį, surado S. K., kurią parvežė į (duomenys neskelbtini). Jos išvykimu rūpinosi S. K., jis (S. K.) ir J. R. buvo vyriausieji (t. 32, b. l. 50-53). Nuteistasis S. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad S. K. davė 100 Lt, ją nuvežė iki pasų poskyrio (t. 33, b. l. 2-5). Visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad S. K. pardavimui vadovavo S. K., nes buvo suinteresuotas jos išvežimu į D. Britaniją ir jos pardavimu albanams.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. R. pripažino kaip organizatorę remdamasis baudžiamojoje byloje esančiais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija paneigia J. R. apeliaciniame skunde išsakytą poziciją, kad ji neorganizavo nukentėjusiųjų pardavimo albanų kilmės asmenimis, dar kartą aptaria ir atkreipia apeliantės dėmesį į šiuos įrodymus: iš A. R. parodymų matyti, kad S. K. su J. R. buvo organizuotos grupės vadovai (vadai), o kai jie išsiskyrė, šiai grupei vadovavo jo motina (J. R.). Nuteistoji J. R. žinojo apie visas išvežamas merginas (nukentėjusiąsias), nes būtent ji duodavo pinigų merginų paieškoms, bilietams. Po to, kai motina (nuteistoji J. R.) su S. K. išsiskyrė, visi ryšiai ir kontaktai perėjo jai (J. R.), tik ji tardavosi su albanais dėl merginų pardavimo ir jų pristatymo į Londoną. Iš A. R. parodymų taip pat matyti, kad jam ir kitiems nuteistiesiems buvo mokama už tam tikrus darbus, o gauti pinigai už merginų (nukentėjusiųjų) pardavimą buvo atiduodami J. R.. Iš nuteistosios R. G. parodymų matyti, kad J. R. jai pasiūlė dalyvauti baliukuose, įkalbėti juose dalyvaujančias merginas vykti dirbti į užsienį ir už tai mokėjo pinigus. Ji suprato, kad J. R. buvo vyriausioji, nes ji sakydavo kam ką daryti. Būdavo atvejų, kad J. R. neleido sakyti merginoms (nukentėjusiosioms) apie prostitutės darbą, reikėdavo sakyti, kad jos dirbs bare. Iš nukentėjusiosios R. P. parodymų matyti, kad J. R. ją aprengė taip, kad ji atrodytų vyresnė, į tašę dar įdėjo kitus rūbus. Be to, R. P. būdama pas V. K., atsisakė dirbti prostitute, dėl to Vilma (V. K.) skambino J. R. ir apie tai pranešė. Iš nukentėjusiosios E. B. parodymų matyti, kad ji pasakė V. (V. K.), jog nedirbs tokio darbo, todėl pastaroji paskambino J. R., tačiau ši nenorėjo kalbėti. Tai patvirtino ir pati nuteistoji J. R. Iš nukentėjusiosios V. Z. parodymų matyti, kad ji skaitė žinutes, kurias siuntė J. R. V. (V. K.). Šiose žinutėse buvo rašoma apie jų darbą. V. K. pasakė, kad J. R. viską žino, viską planavo būtent ji (t. y. J. R.) (t. 31, b. l. 177-178). Šie parodymai patvirtina, jog būtent apeliantė rūpinosi merginų išvežimu ir žinojo, kad nukentėjusiosios buvo išvežtos apgaule. Iš aukščiau aptartų parodymų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad J. R. buvo bendros nusikalstamos veikos vadovė bei pasižymėjo aktyviais organizaciniais veiksmais, t. y. ji skambindavo albanų kilmės asmenims, su jais tardavosi dėl atvežamų merginų, mokėdavo pinigus už merginų nugabenimą į D. Britaniją, jų įkalbėjimą vykti į užsienį, pasirūpindavo merginų apranga, gaudavo visus pinigus už parduotas merginas ir vėliau juos skirstydavo kitiems organizuotos grupės nariams už atliktus veiksmus (suradimą, įkalbėjimą, palydėjimą, merginų pardavimą ir pinigų paėmimą). Tokie nuteistosios veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje aprašytus požymius, t. y. kaip organizatorės.

Dėl BK 307 ir BK 147 straipsnių (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) taikymo

Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 147 straipsnį. Mano, kad dėl R. P., E. B., V. Z., V. M., D. A., L. L. ir L. N. pardavimo jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 307 straipsnį.

Apeliacinio teismo nuomone, toks skundo argumentas nepagrįstas, nes objektyvioji pelnymosi iš kito asmens prostitucijos pusė pasireiškia veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių požymių visuma. Veika padaroma sąmoningais veiksmais, gabenant asmenį šio sutikimu prostitucijai į arba iš Lietuvos Respublikos. Asmens sutikimas pagal BK 307 straipsnio prasmę turi būti savanoriškas ir duotas gerai suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes. BK 147 straipsnio dispozicijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nurodyta, kad už prekybą žmonėmis baudžiamas tas, kas, turėdamas tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį. Įstatymo leidėjai šio nusikaltimo sudėties požymių nekonkretizavo ir buvo palikę galimybę juos laisvai interpretuoti. Norint suvienodinti teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos samprata buvo siejama su 2000 m. lapkričio 15 d. JTO konvenciją prieš tarptautinį nusikalstamumą papildančiame protokole „Dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja“ (Lietuvos Respublikoje ratifikuotas 2003 m. balandžio 22 d. įstatymu Nr. IX-1525) ir 2002 m. liepos 19 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendime 2002/629/TVR, esančiais apibrėžimais, taip pat su faktu, jog prekyba žmonėmis Baudžiamajame kodekse priskirta nusikaltimų žmogaus laisvei kategorijai (BK XIX skyrius). Todėl šis nusikaltimas siejamas su įvairiais sandoriais (pirkimas, pardavimas, perleidimas, įgijimas), turint tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos, suvaržoma to asmens fizinė ar valios laisvė (tai pasiekiama panaudojant psichologinę ar fizinę prievartą, pagrobiant, apgaunat, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, mokant pinigus ar suteikiant kitą naudą jį kontroliuojančiam asmeniui). Pažymėtina, kad šiais poveikio būdais išgautas aukos sutikimas iš anksto apgalvotam išnaudojimui, teisiniam vertinimui nėra reikšmingas. Akivaizdu, kad norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnį reikalingas asmens savanoriškas (suvokiant duoto sutikimo aplinkybes) sutikimas. Tačiau, jeigu toks sutikimas duotas dėl apgaulės poveikio, suteikus turtinę naudą jį kontroliuojantiems asmenims, negali būti laikomas savanorišku ir duotu suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog S. K., R. P., E. B., V. Z., V. M., D. A., L. N. bei L. L. ne tik nedavė tokio sutikimo, bet išvykdamos į Angliją net nežinojo, kad bus parduotos ir taip priverstos dirbti prostitutėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. S. ir kiti nuteistieji žadėdavo poilsinę kelionę kelioms dienoms arba dirbti barmene, tačiau, kad joms teks dirbti prostitutėmis, nieko neminėdavo. Tik tada, kai nukentėjusiosios buvo atgabentos į Angliją (Londono oro uostą), arba kai buvo verčiamos teikti seksualines paslaugas (dirbti prostitutėmis), sužinodavo kuo iš tikrųjų turės užsiimti, kokį darbą dirbti. Be to, nuteistieji iš kai kurių nukentėjusiųjų paimdavo pasus, mobilaus ryšio telefonus, net daiktus. Teismas prie nukentėjusiųjų suvaržymų taip pat priskiria ir tai, kad jau esant užsienio šalyje buvo suvaržomos jų galimybės kreiptis pagalbos dėl užsienio kalbos nemokėjimo, jos neturėdavo pinigų arba jie iš jų buvo paimami, jas parduodavo albanų kilmės asmenims, kurie suvaržydavo jų laisvę judėti, versdavo dirbti prostitutėmis, paimdavo jų dokumentus ir neatiduodavo, prieš kai kurias naudojo fizinį smurtą. Akivaizdu, kad nuteistieji apie tai žinojo, tačiau darė (tęsė) kitas nusikalstamas veikas, siekdami gauti turtinę naudą.

Atsižvelgęs į šias nuostatas, teismas konstatuoja, kad J. R., S. K., R. S. ir kiti nuteistieji panaudojo apgaulę ir turėjo tikslą gauti turtinės naudos už merginų (nukentėjusiųjų) pardavimą albanų kilmės asmenims, todėl R. S. gabeno merginas į D. Britaniją, jas kontroliavo (paimdavo mobilaus ryšio telefonus, asmens dokumentus) ir parduodavo albanų kilmės asmenims, t. y. realizavo BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) numatyto nusikaltimo požymius. Apeliacinės instancijos teismas kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip taip pat neturi jokio pagrindo.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistasis K. N. savo apeliaciniame skunde prašo išteisinti jį nepadarius nusikalstamos veikos ir pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodo jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnarinėjo byloje esančius įrodymus ir nuteisė K. N. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. N. pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2004 m. rugsėjo 1 d. važiavo automobiliu „XXX XX”, Vasario 16-osios – Trakų gatvių sankryžoje į gatvę įbėgo būrys vaikų, vienas vaikas atsitrenkė į jo automobilį. Išlipo iš mašinos ir paklausė berniuko, ar kas atsitiko, šis atsakė, kad nieko ir nubėgo. Dėl to K. N. iš įvykio vietos nuvažiavo. Nuteistasis nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą. Tai, kad K. N. padarė nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: transporto priemonės techninės būklės apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 33-34), specialisto išvada Nr. 1447/04(04) (t. 5, b. l. 42-43), nukentėjusiojo D. Š. ir jo atstovės pagal įstatymą V. Š., liudytojo R. J. duoti parodymai.

Iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. gruodžio 10 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, kurio metu buvo sužalotas D. Š., buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes K. N. ir nukentėjusysis susitaikė pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (t. 5, b. l. 93). Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. K. N. 2006 m. lapkričio 2 d. pareikštas įtarimas dėl tyčinio sunkaus nusikaltimo – prekyba žmonėmis (t. 26, b. l. 112), todėl Šiaulių apygardos teismas pagrįstai išsprendė dėl K. N. baudžiamosios atsakomybės ir už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą. Apeliantas kitų argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas smulkiau šios veikos neanalizuoja.

Dėl bausmių

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis J. R., S. K., K. N. ir R. S. nurodo argumentus, kuriais remiantis paminėtiems nuteistiesiems turėtų būti paskirtos griežtesnės bausmės. R. S. mano, kad skiriant bausmę, už jo padarytas veikas numatytas BK 307 straipsnio 1 dalyje, turi būti atsižvelgta į tai, kad padaryti 5 apysunkiai nusikaltimai, juos padarė veikdamas ne organizuota grupe, šiuo metu dirba, išlaiko šeimą, augina dukrą, žmona nėščia ir niekur nedirba, žada atlyginti nukentėjusiosioms žalą, todėl prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nuteistoji J. R. prašo sumažinti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinis teismas nuteistiesiems J. R., S. K., K. N., A. K. ir R. S. skiria naujas bausmes BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos sankcijos ribose, nes, kaip jau anksčiau minėta, šis įstatymas yra lengvesnis įstatymo galiojimo laike atžvilgiu (BK 3 straipsnio 2 dalis). J. R. prašymas sumažinti paskirtą bausmę atmetamas, nes teismo kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl griežtesnės bausmės skyrimo pagrįsti, išskyrus tai, jog prokuroras neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakomybę sunkinančios aplinkybės – savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro skunde išdėstyti argumentai yra svaresni ir įtikinamesni.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas J. R., S. K., K. N., A. K. ir R. S. naujas bausmes atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų asmenybę, kaltės formą, šeiminę padėtį ir visas kitas bylos aplinkybes:

J. R. padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis); neteista, bausta už administracinius teisės pažeidimus, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, profilaktinėse įskaitose ar apskaitose neįrašyta, nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, buvo šios grupės organizatorė, dėl jos veiksmų nukentėjo vienuolika merginų, iš kurių V. Z. Ir R. P. buvo nepilnametės, nusikalstamas veikas darė tendencingai, turėdama tikslą pasipelnyti, formaliai deklaravo įmonę, bet realiai jokios veiklos neatliko, nes ši įmonė buvo kaip tik priedanga nusikalstamiems veiksmams atlikti, ji nėra kritiška dėl padarytų nusikalstamų veikų;

K. N. padarė sunkų ir neatsargų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnis); darydamas sunkias nusikalstamas veikas veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis); neteistas, dirba, baustas už administracinius teisės pažeidimus, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, profilaktinėse įskaitose ar apskaitose neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjo aštuonios merginos, iš kurių dvi (V. Z. ir R. P.) buvo nepilnametės, aktyviai dalyvavo nusikalstamose veikose ir tai darė tendencingai, turėdamas tikslą pasipelnyti, nėra kritiškas dėl padarytų nusikalstamų veikų;

R. S. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis); anksčiau teistas (teistumas neišnykęs, taip pat nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu už analogiškas nusikalstamas veikas (t. 34, b. l. 211-220), todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas už administracinius teisės pažeidimus, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, profilaktinėse įskaitose ar apskaitose neįrašytas, nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, dėl jo veiksmų nukentėjo aštuonios merginos, iš kurių viena (R. P.) buvo nepilnametė, nėra kritiškas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nusikalstamas veikas darė tendencingai, turėdamas tikslą pasipelnyti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo R. S. skunde nurodytus argumentus, kad dirba, išlaiko šeimą, augina dukrą, žmona nėščia ir niekur nedirba, žada atlyginti nukentėjusiosioms žalą, tačiau pažymi, kad tokie nuteistojo teiginiai nėra nuoširdūs, nes iki šiol nukentėjusioms žalos bent iš dalies neatlygino. Teisėjų kolegijos nuomone, tai rodo R. S. susiformavusį antivisuomeninį požiūrį ir polinkį nusikalsti;

S. K. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis); baustas už administracinius teisės pažeidimus, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, profilaktinėse įskaitose ar apskaitose neįrašytas, nusikalstamą veiką dėl S. K. pardavimo prostitucijai padarė veikdamas organizuota grupe, buvo šios grupės organizatorius, nusikalstamą veiką dėl T. R. pardavimo padarė bendrininkų grupe, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2010 m. sausio 8 d.) nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas darė tendencingai, turėdamas tikslą pasipelnyti, nėra kritiškas dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis yra pavojingas visuomenei ir yra linkęs nusikalsti.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis S. K. anksčiau teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus: 1995 m. lapkričio 29 d. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį ir 1996 m. balandžio 16 d. pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 15 d. nutartimi S. K. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus aštuonių mėnesių dviejų dienų laisvės atėmimo bausmės (1961 m. BK 54² straipsnis). Teismo nuomone, S. K. teistumo išnykimo terminas skaičiuojamas pagal tuo metu galiojusį 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad neturinčiais teistumo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu jie per trejus metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomą), nepadaro naujo nusikaltimo. Iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad S. K. teistumas išnyko 2002 m. rugpjūčio 17 d., todėl jis laikomas neteistu.

J. R., S. K., K. N. ir R. S. nusikaltimus padarė esant dviem atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pilnai neįvertino nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir intensyvumo, įstatymo ginamų vertybių, kilusių pasekmių bei padarytos nukentėjusiosioms žalos ir J. R., S. K., K. N. ir R. S. paskyrė per švelnias bausmes, jos yra neadekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl J. R., S. K., K. N. ir R. S. turi būti paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, kurios kiekvienam individualizuojamos, o jų dydis nustatomas didesnis už BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija) sankcijoje numatytą vidurkį.

A. K. padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), anksčiau teistas (teistumai neišnykę), ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, jam nustatyta priklausomybė opiatams, nedirba. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjo keturios merginos, iš kurių R. P. buvo nepilnametė, nėra kritiškas dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad A. K. nebuvo pasyvus organizuotos grupės narys, kuris neva stebėjo kitų šios grupės narių veiksmus ir vykdė jų nurodymus, t. y. jo vaidmenį šių veikų padaryme negalima laikyti antraeiliu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad A. K. vaidmuo organizuotoje grupėje nebuvo pagrindinis. Be to, A. K. nebuvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, nors kitiems tos pačios organizuotos grupės nariams tokia aplinkybė inkriminuota ir tai pripažinta jų atsakomybę sunkinančia. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų apimtį, aukščiau paminėtas aplinkybes ir tai, kad nuteistojo veika perkvalifikuojama į lengvesnį įstatymą, jam nustatyta tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (organizuota grupė), A. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė BK 147 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijos ribose, tačiau didesnė, nei sankcijos vidurkis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. A. K. buvo sulaikytas 2009 m. vasario 22 d. ir nuo tos dienos atlieka bausmę pagal aukščiau paminėtą nuosprendį (t. 1, b. l. 16, 183, b/b 1A-480/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino šiuo ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, tačiau nenustatė bausmės atlikimo pradžios. Teisėjų kolegija šią klaidą ištaiso ir nustato, kad A. K. bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. spalio 5 d. (t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos), o į bausmės laiką įskaitomas laikas nuo 2009 m. vasario 22 d. iki 2009 m. spalio 5 d. ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendyje nurodytas suėmime išbūtas laikas.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą kolegija atsižvelgia į BK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusios asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Svarbu pastebėti, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kita vertus, tai galima daryti ne visuomet, nes įstatymas teismui leidžia atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį ir sumažinti atlygintinos žalos dydį tik tuomet, kai žala nėra padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu ji yra įrodyta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų gynimui, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2007). Todėl vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2008). Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistasis K. N. prašo palikti nenagrinėtus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nuteistieji R. S. ir J. R. prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad iš S. K. turi būti priteistas T. R. pareikštas civilinis ieškinys 50 000 Lt dėl neturtinės žalos.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir teisingai įvertino nukentėjusiųjų S. K., E. P., V. Z., N. D., R. P., E. B., V. Z., D. A. patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo sumažėjimą dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, juos aptarė nuosprendyje, todėl su jais nesutikti ar kitaip vertinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Toks priteistos žalos dydis atitinka įstatymo reikalavimus ir formuojamą teismų praktiką, priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis arba aiškiai neteisingas, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai nepažeisti. Teisėjų kolegijos nuomone tai, kad nukentėjusiosios psichologinius padarinius jautė ilgesnį ar trumpesnį laiką neturi esminės reikšmės neturtinės žalos dydžiui. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytai argumentais ir teiginiais, kuriais remiantis nukentėjusiajai L. N. priteisė tokio pat dydžio kaip ir kitoms nukentėjusiosioms, kurios buvo parduotos albanų kilmės asmenims, suvaržyta jų laisvė judėti, teko dirbti prostitutės darbą. Teismo nuomone, priteistina neturtinė žala šiai nukentėjusiajai yra aiškiai per didelė, nes L. N. nebuvo perduota kitiems asmenimis ir nebuvo verčiama užsiimti prostitutės darbu, nes nusikalstama veika buvo užkardyta pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo, teisėtų interesų apsaugos principus, turi būti mažinama proporcingai patirtų moralinių nepatogumų laipsniui, todėl jos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies – iš J. R., R. S. ir K. N. solidariai priteisiama 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji T. R. pareiškė civilinį ieškinį 50 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, kad T. R. civilinis ieškinys turi būti patenkintas. Apeliaciniame teisme nukentėjusioji T. R. pareikštą 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė. Teismo nuomone, toks nukentėjusiosios T. R. civilinis ieškinys tenkinamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nes buvo verčiama dirbti prostitute, labai išgyveno dvasiškai, nes iki šiol negali pamiršti įvykio, dėl to jautė pažeminimą, pasekmes jaučia iki šiol ne tik ji, bet ir jos artimieji, patyrė daug nepatogumų, buvo emocinė depresija, ji lankėsi pas gydytojus dėl venerinių ligų, kreipėsi ir į psichologus dėl patirto streso. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, 50 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis.

Teismo nuomone, K. N. apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas palikti nenagrinėtus civilinius ieškinius nepagrįstas. Iš anksčiau aptartų motyvų ir argumentų matyti, jog K. N. padarė nusikalstamas veikas pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla dėl to nutraukta, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi ir BPK 303 straipsnio 4 dalimi. Dėl to nėra nukentėjusiųjų ar prokuroro skundo A. R. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. Todėl apeliacinis teismas negali nagrinėti A. R. civilinės atsakomybės klausimo šioje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuteistasis dėl to gali kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio matyti, kad iš nuteistųjų J. R., R. S., K. N. (atitinkamai pagal nusikalstamų veikų epizodus) buvo priteista po 50 000 Lt nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms N. D., R. P., V. Z. ir E. B. neturtinei žalai atlyginti. Tačiau iš Šiaulių apygardos 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio matyti, kad toms pačioms nukentėjusiosioms taip pat buvo priteista po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti solidariai iš A. K. ir tų pačių nuteistųjų (atitinkamai pagal nusikalstamų veikų epizodus). Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosioms N. D., R. P., V. Z. ir E. B. neturtinė žala priteista po du kartus, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiais. Šiaulių apygardos teismas priimdamas 2009 m. spalio 5 d. nuosprendį apie priteistą neturtinę žalą nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms N. D., R. P., V. Z. ir E. B. žinojo, tačiau dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį ir minėtą žalą priteisė neteisingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį dėl priteistų civilinių ieškinių nukentėjusiosioms N. D., R. P., V. Z. ir E. B. panaikina ir dėl to priima naują sprendimą. Nuteistasis A. K. neturtinės žalos dydžio neginčija. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosioms N. D., R. P., V. Z. ir E. B. nustatyta 50 000 Lt dydžio neturtinė žala motyvuotai ir teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas jo keisti neturi jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde išsakytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 103 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nesivadovavo susiformavusia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-5/2005) ir iš K. N. nepagrįstai nepriteisė ekstradicijos metu patirtas išlaidas – 4 067,73 Lt, t. y. už jo atgabenimą iš D. Britanijos į Lietuvą (t. 27, b. l. 43). Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. N. buvo sulaikytas 2005 m. vasario 19 d. D. Britanijos policijos pareigūnų, 2005 m. kovo 31 d. K. N. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnyje, pats ikiteisminis tyrimas pradėtas 2004 m. balandžio 16 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nutartimi K. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Generalinė prokuratūra 2005 m. balandžio 2 d. išdavė K. N. Europos arešto orderį, 2005 m. balandžio 16 d. jis buvo pargabentas iš D. Britanijos į Lietuvą, t. y. Lietuvos pareigūnams teko vykti į D. Britaniją jo parsivežti. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad buvo būtina parsigabenti K. N., nes reikėjo ištirti jam pareikštus įtarimus, išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą, todėl ekstradicijos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje minėtų ekstradicijos išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, todėl pažeidė BPK 307 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį pažeidimą ir pripažįsta ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis, todėl 4 067,73 Lt (keturi tūkstančiai šešiasdešimt septyni litai ir septyniasdešimt trys centai) turi būti priteisti iš K. N. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžius pakeisti:

J. R. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir ją nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 159 straipsnį, ir J. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

K. N. nusikalstamą veiką iš BK 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuoti į BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir K. N. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš K. N. 4 067,73 Lt ekstradicijos išlaidas valstybei.

R. S. nusikalstamą veiką iš BK 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuoti į BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iš J. R., R. S. ir K. N. solidariai priteistą 50 000 Lt L. N. neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt.

R. G. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirtą laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams palikti nepakeistą.

A. R. nusikalstamą veiką iš BK 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d. redakcija) perkvalifikuoti į BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir laikyti, kad remiantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, BPK 303 straipsnio 4 dalimi, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla dėl to nutraukta pagrįstai.

S. K. nusikalstamą veiką iš BK 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl S. K. pardavimo) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. K. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (dėl T. R. pardavimo) išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

S. K. pripažinti kaltu pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl T. R. pardavimo) ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir S. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. R. civilinis ieškinys atmestas. Iš S. K. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. R. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje dėl R. P. pardavimo prostitucijai vietoj nurodytos aplinkybės, kad „< ... > J. R. nurodė K. N., A. R., R. S. ir A. K. perparduoti R. P. kitiems asmenims verstis prostitucija < ... >“ pakeisti ir išdėstyti taip: „< ... > J. R. nurodė K. N., A. R., R. S. ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, perparduoti R. P. kitiems asmenims verstis prostitucija < ... >“.

A. K. nusikalstamą veiką iš BK 147 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuoti į BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir A. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

A. K. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. spalio 5 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2009 m. vasario 22 d. iki 2009 m. spalio 5 d. ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendyje nurodytą suėmime išbūtą laiką.

iš A. K., J. R., R. G. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. D. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

iš A. K., J. R. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

iš A. K., J. R., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Z. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

iš A. K., J. R., K. N. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. D., R. P., V. Z. ir E. B. civilinius ieškinius tenkinti:

iš A. K. priteisti N. D. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti solidariai su J. R. ir R. G., iš kurių ši žala priteista Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu;

iš A. K. priteisti R. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti solidariai su J. R. ir R. S., iš kurių ši žala priteista Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu;

iš A. K. priteisti V. Z. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti solidariai su J. R., K. N. ir R. S., iš kurių ši žala priteista Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu;

iš A. K. priteisti E. B. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti solidariai su J. R., K. N. ir R. S., iš kurių ši žala priteista Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu.

Kitų nuosprendžių dalių nekeisti.