Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2019 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį bei jam skirta galutinė bausmė – 1000 Eur bauda (nesumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. N. kaltinamas tuo, kad 2023 m. liepos 23 d., apie 10:17 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę savaeigę transporto priemonę motobloką – kultivatorių „Tiller BZ-8F/3“, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,08 prom. etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais V. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu V. N. pripažino faktą, kad būdamas neblaivus (2,08 prom.) vairavo motobloką – kultivatorių „Tiller BZ-8F/3“, tačiau ginčijo nurodyto kultivatoriaus priskyrimą motorinėms transporto priemonėms. V. N. paaiškino, kad važiavo pas uošvienę nedideliu, apie 5 km/val. greičiu. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis parodė, kad nematė pareigūnų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, uošvienė gyvena netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, atstumas tarp jo ir uošvienės namų važiuojant laukais yra apie 3 km. Jis važiavo pas uošvienę, vežė kriauklės spintelę ir norėjo apdirbti lysves. Ta spintelė buvo jo, jis pakeitė kultivatoriaus ratus ir spintelę įsidėjo į karutį, vežė tą spintelę kultivatoriumi. Nurodo, kad kultivatorius važiavo pats, jis jį tik nukreipinėjo. Kai jį sustabdė policijos pareigūnas, jis važiavo kelkraščiu, jam buvo nustatytas 2,08 prom. girtumas. Praeityje buvo teistas du kartus dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, administracine tvarka taip pat buvo baustas, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

3. Liudytojas Andžej Sobol teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Pirmojo skyriaus tyrėju. Vilniaus rajone vyko policijos priemonės dėl blaivumo kontrolės, tuomet atvažiavo pilietis su motobloku ir priekaba. Jis važiavo dešine kelio puse, apie 10 km/val. greičiu. Liudytojas pabrėžė, kad kaltinamasis nevažiavo kelkraščiu, jis važiavo kelyje esančia eismo juosta kaip eismo dalyvis. Kai kaltinamasis buvo sustabdytas, jis apžiūrėjo motobloką, ten buvo trys pavaros – dvi į priekį, viena atgal, buvo sudaryta lentelė dėl to motobloko charakteristikos, nurodytas modelis, nufotografuota, buvo įforminti dokumentai nustatyta tvarka. Maksimalus motobloko greitis yra apie 15-20 km/val. Jis turi degimo variklį, varomas benzinu. Buvo patikrintas kaltinamojo blaivumas ir jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 prom. girtumas, jis sakė, kad prieš porą valandų vartojo alkoholį, taip pat dieną prieš įvykį vartojo alkoholį, pasirašė neblaivumo nustatymo akte.

4. 2023 m. liepos 24 d. apklaustas įtariamuoju V. N. parodė, kad įtarimo esmę suprato, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas, dėl padaryto labai gailisi. Lietuvių kalbą moka, vertėjas nereikalingas. Apklausos metu nepageidauja turėti gynėjo. Vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio jam teisę vairuoti transporto priemones, neturi, nes teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2017 metais už vairavimą neblaiviam. 2023 m. liepos 22 d. iki 3 val. nakties vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė, nepamena, bet daug. Sekmadienį, t. y 2023 m. liepos 23 d., po išgertuvių kankino bloga savijauta, todėl nusprendė išgerti alaus. Apie 7 val. išgėrė apie 200 ml alaus. Tuo metu jo savijauta buvo gera, fiziškai jautėsi gerai, todėl po 10 val. sugalvojo nuvažiuoti pas uošvę, į (duomenys neskelbtini) kaimą, kad padėtų jai atlikti ūkio darbus. Važiavo benzininiu motobloku „Tiller BZ-8F/3“ su priekaba, kurį 2023 m. gegužės 8 d. įsigijo parduotuvėje Kelmės r. Motobloko variklio galia yra 7,5 kW. Jo neregistravo, nes registruoti jo nereikia. 2023 m. liepos 23 d. po 10 val., tiksliai laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu patikrino jo girtumą ir 10:20 val. pirmu patikrinimu jam nustatė 2,11 prom. girtumą, antru patikrinimu – 2,08 prom. girtumą. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažįsta visiškai. Dėl savo poelgio labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo skirti jam kiek galima mažesnį baudos dydį bei prašo leisti baudą sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį, t. y. per du metus.

5. 2023 m. liepos 23 d. apklaustas liudytoju Andžej Sobol parodė, kad jis dirba LKPT SPS specialistu. 2023 m. liepos 23 d. dirbo kartu su Sergeju Levickij. Darbo metu, apie 10:17 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sustabdė savaeigę transporto priemonę „Tiller BZ-8F/3“, Nr. (duomenys neskelbtini), varomą benzininiu varikliu, kurios galingumas yra 5.5 kw/7.5hp (transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka). Priėjęs prie transporto priemonės, prisistatė. Pokalbio metu paaiškėjo, kad tą transporto priemonę vairuoja pilietis V. N., gim. (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, eiti tiesiai viena linija vairuotojas nesugebėjo. Pasiteiravus ar jis vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad prieš dvi valandas išgėrė vieną 0,5 litro talpos bokalą alaus. 10:20 val. patikrinę vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718, kurio metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1916628, vairuotojui buvo nustatytas vidutinis – 2,11 prom. girtumas. Atlikus pakartotinį tikrinimą 10:43 val., vairuotojui buvo nustatytas vidutinis – 2,08 prom. girtumas. V. N. su alkoholio su matavimo rezultatais sutiko. Transporto priemonė „Tiller BZ-8F/3“ buvo priverstinai išvežta į saugomą aikštelę.

6. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. liepos 23 d. protokole (b. l. 11-12) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 11:00 iki 11:25 val. apžiūrėta transporto priemonė „Tiller BZ-8F/3“, Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu (pakrauta baldų spintelė), priklausanti V. N., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad transporto priemonė neapgadinta, padangų protektorių brėžinys paprastas, padangos atitinka KET, bėgis įjungtas. Taip pat patikrinta transporto priemonės techninė būklė: vairo judesiai persiduoda į priekinius ratus, stabdžių sistemos būklė – tvarkinga, kojinio (pagrindinio) stabdžio būklė – paspaudus pedalą jaučiamas pasipriešinimas, rankinio (stovėjimo) stabdis – tvarkingas, apšvietimo signalų prietaisų, priekinių ir šoninių stiklų, valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių nėra. Prie transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo pridėtos šešios transporto priemonės nuotraukos (b. l. 13-15), kuriose užfiksuotas vaizdas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matomas dviejų eismo juostų kelias, transporto priemonė stovi kelkraštyje, transporto priemonės priekabos ratas stovi ant važiuojamosios kelio juostos ribos, kelkraštis yra tik prie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, toliau iš nuotraukų matyti, kad kelias, kuriuo atvažiavo transporto priemonė, beveik neturi kelkraščio, už keliasdešimt metrų nuo transporto priemonės ant važiuojamosios kelio juostos dalies krašto iš abiejų kelio pusių sustatyti stulpai (nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2).

7. 2023 m. liepos 23 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. N. patikrinimo metu buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus patikrinimą prietaisu Alcotest Drager 7510, kurio patikros sertifikatas Nr. 1916628, tikrinamajam pirmo patikrinimo metu 10:20 val. nustatytas 2.11 prom. girtumas, antro patikrinimo metu 10:43 val. nustatytas 2,08 prom. girtumas. 2023 m. liepos 23 d. 10:20 val. alkoholio matuokliu Alcotest Drager 7510, kurio patikros sertifikatas Nr. 1916628 galioja iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., buvo atliktas V. N. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad V. N. patikros rezultatas 2,11 prom.

8. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad žemės ūkio technikos – transporto priemonės „Tiller BZ-8F/3“ vidutinė kaina su PVM yra 600 Eur.

9. Byloje yra VĮ „Regitra“ atsakymas į 2024 m. sausio 19 d. prokurorės paklausimą, kuriame nurodyta, kad VĮ „Regitra“ negali atsakyti klausimą – kokiai transporto priemonių kategorijai gali būti priskirtas benzininis kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ ir dėl tokios informacijos nustatymo rekomendavo kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsakydama į prokurorės 2024 m. sausio 30 d. paklausimą, nurodė, kad benzininis kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ nėra Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro objektas ir negalėjo pateikti informacijos apie tai, kokiai transporto priemonių kategorijai priskirtinas benzininis kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. Baudžiamojo proceso įstatymai reikalauja inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-478/2020).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarta, kad, aiškinant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

13. Teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019).

14. Baudžiamojo proceso įstatymo normos (BPK 44 straipsnio 6 dalis) draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-628/2021).

15. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, o taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus surinkti įrodymus ne tik apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau procesinio įstatymo leistinais įrodymais pagrįsti ir konkretaus asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad dėl kaltinamajam inkriminuotų konkrečių jo atliktų veiksmų turi būti surenkami neginčijami ir pakankami įrodymai. Galutiniame procesiniame sprendime teismas įrodymų pakankamumo aspektu vertina, ar jų (įrodymų) pakanka, kad būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamasis atliko konkrečius kaltinime inkriminuotus veiksmus. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

16. Šioje byloje V. N. teismui buvo atiduotas kaltinant jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2023 m. liepos 23 d., apie 10:17 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje Vilniaus r. sav., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savaeigę transporto priemonę „Tiller BZ-8F/3“, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,08 prom. etilo alkoholio koncentraciją. 2024 m. sausio 12 d. teismui buvo pateiktas prokurorės prašymas pakeisti kaltinimą ir išdėstyti jį taip: „V. N. 2023 m. liepos 23 d., apie 10:17 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę savaeigę transporto priemonę motobloką – kultivatorių „Tiller BZ-8F/3“, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,08 prom. etilo alkoholio koncentraciją.“

17. V. N. teisiamajame posėdyje pripažino faktą, kad būdamas neblaivus (2,08 prom.) vairavo motobloką – kultivatorių „Tiller BZ-8F/3“, tačiau ginčijo nurodyto kultivatoriaus priskyrimą motorinėms transporto priemonėms. Kaltinamojo gynėjas taip pat ginčijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai inkriminuoti svarbų elementą – motobloko – kultivatoriaus „Tiller BZ-8F/3“ priskyrimą motorinių transporto priemonių kategorijai, nes, pasak jo, ne bet kokios transporto priemonės, o būtent motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas esant neblaiviam, kai vairuotojui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo ir jo gynėjo vertinimu, kaltinime nurodytas motoblokas – kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ nėra motorinė transporto priemonė, todėl šiuo atveju negalima plečiamai aiškinti BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir taikyti kaltinamajam baudžiamąją atsakomybę.

18. Kaip jau minėta aukščiau, BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kultivatoriaus „Tiller BZ-8F/3“ priskyrimo atitinkamai transporto priemonių kategorijai, tačiau šios abejonės nebuvo pašalintos. Byloje yra VĮ „Regitra“ atsakymas į 2024 m. sausio 19 d. prokurorės paklausimą, kuriame nurodyta, kad VĮ „Regitra“ negali atsakyti klausimą – kokiai transporto priemonių kategorijai gali būti priskirtas benzininis kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ ir dėl tokios informacijos nustatymo rekomendavo kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsakydama į prokurorės 2024 m. sausio 30 d. paklausimą, nurodė, kad benzininis kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ nėra Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro objektas ir negalėjo pateikti informacijos apie tai, kokiai transporto priemonių kategorijai priskirtinas benzininis kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ (b. l. 130-133). Be to, prokurorė posėdžio metu informavo teismą ir proceso dalyvius, kad minėtais klausimais buvo kreiptasi į ekspertizių centrus, bet buvo gautas atsakymas, kad tokios ekspertizės nėra atliekamos ir ekspertų įstaigos negali pasisakyti nurodytais klausimais (žr. 2024 m. kovo 13 d. teisiamojo posėdžio protokolą).

19. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. SEAKĮ 2 straipsnio 74 dalyje numatyta, kad transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Byloje esančių įrodymų visuma – transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, prie šio protokolo pridėtos nuotraukos, liudytojo parodymai, kiti rašytiniai įrodymai – patvirtina, kad kaltinime nurodytas kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“, varomas benzininiu varikliu (galingumas – 5.5 kw/7.5hp), variklio modelis – BS220C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo kaltinamasis ir kuriuo priekaboje vežė krovinį, galėtų būti vertinama kaip transporto priemonė SEAKĮ 2 straipsnio 74 dalyje tvirtintos transporto priemonės sąvokos prasme. Kita vertus, pažymėtina, kad ne bet kurios transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kyla pagrįstų abejonių, ar aukščiau nurodytas benzininis kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ laikytinas motorine transporto priemone SEAKĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintos motorinės transporto priemonės sąvokos prasme dėl to, kad pagal aukščiau nurodytą apibrėžimą prie motorinių transporto priemonių nepriskiriamos bėginės transporto priemonės, skirtos judėti ne keliais, traktoriai ir savaeigės mašinos. Nors kultivatorius „Tiller BZ-8F/3“ turi variklį ir vertinant vien tik pagal šį požymį atitinka motorinės transporto priemonės sąvokos apibrėžimą, tačiau akivaizdu, kad jis turi bėgius ir nėra skirtas judėti keliais, nėra traktorius ar savaeigė mašina, t. y. jis skirtas žemės ūkio darbams atlikti ir priskirtinas prie žemės ūkio technikos. Be to, tokie motoblokai – kultivatoriai nėra registruojami, jie nėra apibrėžti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse, jiems neatliekama privalomoji techninė apžiūra, jų neprivaloma apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis minėtą žemės ūkio techniką (motobloką – kultivatorių „Tiller BZ-8F/3“) naudojo ne pagal tikslinę jos paskirtį, o dalyvavo viešajame eisme, neleidžia jam taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, plečiamai aiškinant aukščiau minėtojo BK straipsnio nuostatas, nes baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kuri taikoma tik tuomet, kai nėra jokių abejonių ir (ar) neaiškumų dėl kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Teismo nuomone, esant sąlygai, kad motobloko – kultivatoriaus vairuotojas dalyvauja viešajame eisme, jam galėtų būti taikomi tie patys reikalavimai ir atsakomybė, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams, įskaitant KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tačiau tai turėtų būti aiškiai reglamentuota baudžiamajame įstatyme, kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už bet kurios kategorijos transporto priemonės (ne tik motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos) vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas ne didesnis negu 1,5 prom. girtumas.

20. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, minėtos SEAKĮ nuostatos neleidžia daryti vienareikšmišką ir patikimą išvadą, kad V. N. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y., kad būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną. Atsižvelgiant į tai, V. N., teismui atiduotas kaltinant jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kitų klausimų

21. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos V. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.

22. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson nutarimu ir pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

V. N., kaltinamą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson nutarimu ir pratęstą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.