Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato Arūno Justeiko skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimu A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., ir nubaustas 900 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2016-04-12, 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

A. S. atstovas advokatas A. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir A. S. nepagrįstai paskyrė baudą, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas. Teigia, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, o skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai neišnagrinėjęs bei pilnai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių.

Pažymi, kad teismas, pripažindamas A. S. kaltę, iš esmės rėmėsi dviejų liudytojų, tai yra R. P. ir D. L. parodymais. Advokatas atkreipia dėmesį, kad nors teismų praktikoje pareigūnų parodymai ir traktuotini kaip įrodymai, tačiau šiuo atveju jų parodymai kelia pagrįstas abejones, kadangi minėti asmenys dalyvauja ikiteisminiame tyrime, kuriame įtarimai yra pareikšti A. S. ir galimai turi išankstinę nuomonė apie asmenį, traukiamą administracinėn atsakomybėn. Be to, tvirtina, kad liudytojai nurodė, jog gavo pranešimą apie persekiojamą transporto priemonę, todėl pareigūnai turėjo išankstinę suformuotą nuomonę, kad tą automobilį vairuoja A. S., o trečiasis liudytojas, kuris sėdėjo šiame automobilyje nurodė, kad nei kas vairavo, nei kas sėdėjo šalia, nematė, persekiojamas automobilis nemažindamas greičio pravažiavo pro liudytojus, todėl, advokato tvirtinimu, akivaizdu, kad laiko tarpas tarp prasilenkiančių transporto priemonių buvo minimalus, todėl advokatas abejoja, ar per tą laiką galima įžiūrėti transporto priemone važiuojančius asmenis. Atkreipia dėmesį, kad liudytojai E. M., R. D. nurodė, jog persekiojamasis automobilis maždaug 20-30 metrų atstumu iki jų automobilio visiškai pristabdė bei apsisuko, tačiau jie, nors turėjo žymiai daugiau laiko, nematė, kas važiuoja minėta transporto priemone. Tvirtina, kad liudytojai, kurių iš esmės parodymų teismui pakako siekiant priimti nutartį, teisme nurodė, kad persekiojamasis automobilis nestabdydamas tiesiog važiavo į jų automobilį ir tik paskutiniu metu atliko manevrą, dėl kurio vos neįvyko susidūrimas. Advokato nuomone, esant tokiems parodymams labai abejotina, ar automobilyje sėdintiems asmenims iš tiesų buvo aktualu stebėti priešais atvažiuojančios transporto priemonės keleivius. Advokatas liudytojų parodymais abejoja ir dėl to, kad, kaip nurodo, uždavus liudytojams elementarius klausimus apie tai, kuo buvo apsirengę keleiviai, jie negalėjo atsakyti motyvuodami laiko stoka.

Dėl vaizdo medžiagos, kurioje fiksuotas įvykis, advokatas nurodo, kad minėtoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų A. S. kaltę, kadangi nėra matomas persekiojamosios transporto priemonės vidus, tai yra nėra matoma, kas vairuoja transporto priemonę, nėra matomi ir transporto priemonės valstybiniai numeriai.

Nurodo, kad nors A. S. neturi įrodinėti savo nekaltumo, tačiau iš esmės teismas nutarime šią pareigą perkėlė ant jo pečių. Pažymi, kad teismas neapklausė persekiojamo automobilio savininko, tai yra A. S. tėvo A. S., netyrė, ar persekiojamas automobilis buvo tamsintais langais, kaip tą nurodė vienas iš liudytojų, o iš esmės apsiribojo dviejų, galimai suinteresuotų asmenų parodymais ir traktavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę pagal ATPK 130 str. l d.

Teigia, kad analizuojant byloje surinktą medžiagą, galima tvirtinti, kad byloje, išskyrus dviejų liudytojų parodymus, neįvertinus kitų liudytojų parodymų, nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių A. S. kaltę. Mano, kad tarnybiniai pareigūnų pranešimai bei fiksuoti jų parodymai teismo posėdžio metu turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi prieštarauja faktams, užfiksuotiems tiek teisminio nagrinėjimo, tiek vaizdo medžiagoje. Taip pat nurodo, kad kita teismo nurodyta medžiaga yra charakterizuojančio asmenį pobūdžio ir nėra paneigianti arba patvirtinanti asmens, kaltinamo administraciniu teisės pažeidimu, kaltumą.

Advokatas pabrėžia, kad nepagrįstas yra ir teismo reikalavimas bei nutarime nurodytas vienas iš motyvų, kuriuo konstatuojama, jog A. S. ir K. S. nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kad nebuvo nurodytu laiku nurodytose vietose. Tvirtina, kad LVAT ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos A. S. jo atstovas nurodo, kad A. S. Šiaulių apygardos teismo 2016-06-29 įsiteisėjusia nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.ATP-280-309/2016 yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

A. S. advokato Arūno Justeikos apeliacinis skundas atmetamas

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. S. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tai, kad A. S. 2016 m. balandžio 12 d., 1.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę įrodo policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, informacija apie įvykį (4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 12 b. l.), vaizdo įrašas bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojų R. P. (52-53 b. l.), D. L. (54 b. l.) duoti parodymai. Apie tai, kad automobilį Audi A3 vijosi policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais teismui nurodė ir liudytojas D. B. (53 b. l.), G. N. (54 b. l.), E. M. (54-55 b. l.), R. D. (55 b. l.).

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų R. P. ir D. L., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir jį darantį asmenį, parodymais. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai R. P. ir D. L. iki pažeidimo buvo A. S. matę dėl kitų įvykių, todėl jam vairuojant nestojusį automobilį, jį pažino. Byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti neteisingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar, kad šie pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki. Todėl pareigūnų parodymai vertintini kaip patikimi įrodymai. Tai, jog pareigūnams teismo posėdžio metu buvo sunku atsakyti, kuo vilkėjo įvykio metu pažeidėjas, automobilio keleiviai, nesudaro pagrindo suabejoti pareigūnų parodymų patikimumu. Natūralu, jog esant tokiai situacijai, t. y. kai reikia stabdyti automobilį, kuris, nemažindamas greičio, tiesiai važiuoja link pareigūnų ir tik vėliau keičia važiavimo kryptį išvažiuodamas iš važiuojamosios kelio dalies, o po to pareigūnams nestojusį automobilį tenka vytis, nekreipiamas dėmesio į pažeidėjo ar su juo esančių asmenų aprangą, o stengiamasi nutraukti pažeidimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl skundo argumento, jog A. S. Šiaulių apygardos teismo 2016-06-29 įsiteisėjusia nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-280-309/2016 jau yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir 3 mėnesiams, pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2016-06-28, t. y. dar neįsiteisėjus ankstesniam teismo sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl A. S. skirta nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d. ir su teisės vairuoti transporto priemone atėmimu yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. atstovo advokato Arūno Justeiko apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.