Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. P. T. D. teismo posėdyje patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama K. B.. Įpėdiniai pasidalino po jos mirties likusį turtą, jiems liko po 1/8 dalį nekilnjamojo turto, o likusi dalis liko tėvui. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. B.. Jam mirus, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) testamentu jis visą turtą paliko E. B.. Ji turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau ji yra bendraturtė su kitais įpėdiniais, nekilnojamųjų daiktų yra 5 bendrasavininkai, turtas nepadalintas, ji negali to turto nei parduoti, nei išnuomuoti, jos dalis labai maža, negali natūroje atsidalinti ir gyventi. Neturi transporto priemonių, santaupų. Nuo 2005 m. gyvena J. K.. Užsienyje taip pat neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Palikimo atsiradimo dieną senatvės pensija Lietuvoje buvo 186,12 Eur. Nuo 2015-04-27 ji gauna J. K. mokamą asmens nepriklausomybės pašalpą (PIP), paskirtą dėl neįgalumo. Palikimo atsiradimo metu pašalpa sudarė 247,40 svarų sterlingų, t.y. 287,29 Eur/mėn. Visos jos pajamos palikimo atsiradimo metu buvo 473,41 Eur/mėn., t. y., mažesnės, negu vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija Lietuvoje 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Kitų pajamų neturi. Dirbti negali dėl ligos. Serga (duomenys neskelbtini), labai dažnai tenka lankytis pas gydytojus, skiriami vaistai. 2015 metais pareiškėjai konstatuotos minėtos ligos ir nustatytas neįgalumas pagal J. K. galiojančius įstatymus, kur asmens neįgalumas yra vertinamas taškais: standartinis tarifas - nuo 8 iki 11 taškų, aukštesnis tarifas - 12 taškų. Pareiškėjos neįgalumas įvertintas 9 taškais, kas atitiktų 75 procentų darbingumo praradimą pagal Lietuvos įstatymus, tai nėra niekur konstatuota, netektą darbingumą pasiskaičiavo ji pati. Lietuvoje niekur nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo, nors J. K. neįgalumas skaičiuojamas kitaip, nei Lietuvoje. Išvyko į J. K. 2005-06-01, ten dirbo kambarine nepilną darbo dieną, kitokio darbo negavo. Į Lietuvą negrįžo, nes neturėjo, kur gyventi. Pareiškėja turi vienintelį vaiką - sūnų J. D., gimusį (duomenys neskelbtini). 2005 metais ji su sūnumi išvyko gyventi į J. K., kur kartu gyveno. 2015 metais ją pripažinus neįgalia, jos sūnus J. D. buvo paskirtas jos globėju. Pagal J. K. įstatymus globėju skiria ne teismas, o Slaugos pašalpų skyrius. Sūnus J. D. kreipėsi dėl prašymo jam paskirti slaugos pašalpą, ji buvo paskirta, slaugos pašalpos dydis nuo 2022-04-11 - 69,70 svarų sterlingų per savaitę. Prieš išvykdama į užsienį, gyveno su tėvais, visą laiką dirbo pagal patentą, kurį turėjo jos mama, mama buvo įrašyta pirmu asmeniu, ji – antru. E. B. sunaikino dokumentus, ji negali įrodyti savo darbo stažo. Vykdė prekybą, turėjo sandėlį. Lietuvoje jos darbo stažas 17 metų, dirbo pagal patentą. Kai atėjo nauja Lietuva, ji buvo „dekrete“, jos darbovietės neliko, tada ji, kaip ir visi tuo metu, namuose mezgė, siuvo, džinsus garino, vykdavo su prekėmis į Rusiją. Dirbo nuo 18 m. iki 1987 m. Vėliau jos darbovietės neliko, tai dirbo pagal patentą. Ėjo į darbo biržą, bet ten nieko nemokėjo, tai ko ten eiti. J. K. dirbo nuo 2005 m. iki 2015 m. J. K. senatvės pensija jai nuo 66 metų paskaičiuota, nes ten vėliau pensijinis amžius. Gyvena socialiniame būste, kurį gavo J. K. 2010-06-21, jis buvo skirtas sūnui ir jai. Gyveno su sūnumi, kol 2016 metais jų būste apsigyveno sūnaus draugė S. Z., su kuria sūnus nėra susituokęs. 2016-09-11 jiems gimė dukra A. D. - pareiškėjos anūkė. Pareiškėja kartu su sūnaus šeima gyveno pareiškėjai skirtame socialiniame būste adresu J. K., (duomenys neskelbtini), ji atskirai būsto nenuomojo. 2022-08-10 jos sūnus su sugyventine ir dukra išvyko į Lenkiją, nes marti lenkė, sakė, kad grįš, bet negrįžo. Užsienio valstybė jai kompensuodavo būsto nuomą. Sūnus su šeima mokėdavo už dujas ir elektrą, o ji – už vandenį, šiukšles ir internetą. Sūnus nupirkdavo maisto visai šeimai. Sūnui išvykus, globa nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio buvo nutraukta, globėjo neturi. Sūnus iki 2015 m. dirbo padavėju, po to tapęs jos globėju, išėjo iš darbo, nes jai reikėjo padėti – pusė metų ji buvo kaip „daržovė“. Šiuo metu sūnus nedirba (nuo atvykimo į Lenkiją), bedarbio pašalpos negauna, intensyviai ieško darbo, su šeima gyvena pas sugyventinės giminaičius. Jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto sūnus neturi, todėl negali prisidėti prie pareiškėjos išlaikymo. Jos būtinieji poreikiai palikimo atsiradimo dienai sudarė apie 400 Eur: maistui – 300 Eur, reikia pirkti vandenį, nes ten vanduo negeriamas, drabužiai, avalynė – 80 Eur, reikia vaistų, maisto papildų, tepalų bėrimams, kainuoja šildymas žiemą, transporto išlaidos, nes reikia važiuoti pas gydytojus. Namas dviejų miegamųjų, yra kiemas, reikia pjauti žolę. Išvykus sūnui su šeima, atsirado viršplotis – 26 Eur. Sūnus turėjo ja rūpintis, buityje aptarnauti, žolę nupjauti, krūmus nugenėti. Nežino, ar jai dar priklauso kokios nors pašalpos J. K., kalbos nemoka, niekas jai nesakė, kas jai priklauso, liepė eiti kur nors klausti, o ji negali paklausti, nes nemoka kalbos. Kol buvo sveika ir darbinga, ji siuntė tėvui pinigų jo pragyvenimui, mokėjo E. B. už jo priežiūrą. Tačiau tėvo mirties dieną pareiškėja neturėjo jokių galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas. Ji išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, galimybes gauti valstybės teikiamą paramą, tačiau palikėjo mirties dieną būdama nedarbinga, neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti nepretenduodama į palikimą.