- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-136-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00054-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. Z.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, SĮ „Raseinių butų ūkis“
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-184-476/2014 pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. Z., tretiesiems asmenims UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, SĮ „Raseinių butų ūkis“, institucija, teikianti išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą bei skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Raseinių rajono savivaldybės administracija ieškiniu (2 – 6 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (46–51 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2004 m. gegužės 31 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3, sudarytą tarp J. Z. ir Raseinių rajono savivaldybės; iškeldinti atsakovę J. Z. su nepilnamečiais vaikais ir visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) į kitą 76,77 kv. m. gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo naudai 862,34 Lt skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. lapkričio 28 d. Raseinių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 586 atsakovei buvo skirtos 66,56 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 31 d. tarp Raseinių rajono savivaldybės ir atsakovės buvo sudaryta savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3. Sutartimi atsakovei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo išnuomotos Raseinių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, kuriose atsakovė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais: sūnumis D. Z. ir F. Z.. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti 0,54 Lt už kv. m. nuomos mokestį, mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais.
Ieškovas tinkamai vykdė Sutartį, tuo tarpu atsakovė savo veiksmais pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 10 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys teismine tvarka iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš užimamų gyvenamųjų patalpų būtų proporcinga atsakovės padarytam pažeidimui teisinė priemonė, kadangi reiškiamu ieškiniu atsakovė yra prašoma iškeldinti jai suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, t. y. 76,77 kv. m. gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (112–114 b. l.) ieškinį dalyje dėl iškeldinimo ir kitos gyvenamosios patalpos suteikimo atmetė, o ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad 2002-11-28 Raseinių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 586 J. Z. trijų asmenų šeimai skirtas trijų kambarių ir virtuvės 66,56 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini). 2004-05-31 savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 3 pagrindu J. Z. kas mėnesį turėjo mokėti 35,94 Lt. nuomos mokestį.
Teismas nurodė, kad J. Z. neturėjo darbo, todėl dėl pateisinamų priežasčių nemokėjo nuomos mokesčio. Šiuo metu J. Z. dirba ir kas mėnesį moka nuomos mokestį ir likviduoja susidariusį įsiskolinimą. Iškeldinus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), J. Z. neteks darbo, nes susisiekimas su rajono centru apsunkintas. Nepilnamečiai vaikai D. ir F. galės lankyti (duomenys neskelbtini), tačiau sąlygos į ją atvykti pablogės.
Teismas konstatavo, kad atsakovės iškeldinimas yra neproporcingas siekiamam teisėtam tikslui, todėl ieškinį dalyje dėl iškeldinimo atmetė, o ieškinį dalyje dėl būsto nuomos įsiskolinimo priteisimo paliko nenagrinėtu, nurodydamas, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. Z. sumažino būsto nuomos įsiskolinimą, ieškovas reikalavimo šioje dalyje netikslino, o teismas neturi duomenų kokia yra likusio įsiskolinimo dalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Raseinių rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (124–128 b. l.) prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovė į bylą nebuvo pateikusi jokių duomenų, pagrindžiančių įsiskolinimo nemokėjimo priežasčių, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad nuomos mokestis ir mokesčiai už komunalines paslaugas buvo nemokami dėl to, kad atsakovė neturėjo pajamų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kokiu laikotarpiu atsakovė nedirbo.Nuomos sutartis gali būti nutraukta ne tik dėl reguliaraus nuomos mokesčio nemokėjimo, tačiau ir reguliaraus komunalinių mokesčių nesumokėjimo. Teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į bylos duomenis (CPK 185 str. pažeidimas), patvirtinančius, kad atsakovė nuo 2007 m. spalio 24 d. iki 2009 m. kovo 18 d. nemokėjo už vandenį ir nuotekų tvarkymą (tuomet buvo atjungtas šalto vandens tiekimas). Iki 2008 metų nereguliariai buvo mokama už gyvenamųjų patalpų šildymą UAB „Raseinių šilumos tinklai“, o nuo 2008 metų už šildymą apskritai nebuvo toliau mokama. Atsakovės įsiskolinimas UAB „Raseinių šilumos tinklai“ viršija 5792,40 EUR (20.000, 00 Lt). Atsakovė sumokėjo kelias įmokas už gyvenamųjų patalpų nuomą tik po to, kai pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo.Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė nuomos sutartyje nustatyti sąlygas dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Teisinis reglamentavimas suponuoja, kad socialiai remtinas asmuo, kuris neišgali susimokėti už komunalines paslaugas, turi gyventi tokiame būste, kuriame komunalinės paslaugos neteikiamos arba teikiamos iš dalies. Atitinkamai, socialinis būstas, kuriame teikiamos komunalinės paslaugos, turi būti pasiūlytas asmeniui, galinčiam už šias paslaugas mokėti. Vien tik faktinė aplinkybė, kad nepilnamečiams atsakovės vaikams į mokymo įstaigą teks vykti autobusu, per se negali suponuoti, kad atsakovės iškeldinimas į kitą gyvenamąją patalpą būtų nepagrįstas.Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovės šeimai yra siūloma gyvenamoji patalpa pagal šeimos finansines galimybes, pritarė nuomos sutarties nutraukimui ir atsakovės iškeldinimui. Byloje pateikta išvada yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Teismas nurodyta išvada nepagrįstai nesivadovavo.Paliekant galioti ginčijamą teismo sprendimą, būtų formuojama praktika, pagal kurią asmenys, turintys teisę nuomotis savivaldybei priklausantį būstą, būtų atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o jų nevykdymo padariniai perkelti būsto savininkui. Taip pat būtų apribotos savivaldybės galimybės ginti savo kaip gyvenamųjų patalpų savininkės pažeistas teises ir apsunkintas tinkamas būsto nuomos funkcijų vykdymas – asmenų, kurie nevykdo nuomos sutarties sąlygų iškeldinimas ir būsto suteikimas asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai yra įtvirtinti CPK 296 straipsnyje. Tarp CPK numatytų ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų nėra ieškinio nepatikslinimas dėl atsakovo sumažinto įsiskolinimo po ieškinio pateikimo. Tai, kad atsakovė po ieškinio pateikimo sumažino įsiskolinimą, sudaro pagrindą ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies, o ne ieškinį apskritai palikti nenagrinėtu.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog Raseinių rajono savivaldybė (ieškovė) yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (7, 38 b. l.). Pagal 2002-11-28 Raseinių rajono savivaldybės valdybos sprendimą Nr.586 šis butas skirtas atsakovės ir jos šeimos nariams (8b. l.). 2004-05-31 tarp šalių sudaryta neterminuota socialinio būsto nuomos sutartis Nr.3 (8-10 b. l). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu bute kartu su atsakove gyveno jos nepilnamečiai vaikai sūnūs D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. Z., gim. (duomenys neskelbtini).Nustatyta, kad vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) (55-58 b.l.).
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.610 ir 6.611 straipsniais, 2014-01-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2004-05-31 nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę su nepilnamečiais vaikais sūnumis D. Z. ir F. Z. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į kitą 76,77 kv. m. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) bei prašė priteisti 862,34 Lt skolos už patalpų nuomą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų.
Pagal ieškinį matyti, kad šiuo atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis - socialinio būsto nuoma. Socialinio būsto nuoma priskiriama savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymo nustatytas sąlygas (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Taigi socialinis būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Ši aplinkybė dėl atsakovės teisės į socialinį būstą nebuvo nustatinėjama teisme, todėl liko neaišku, ar atsakovė šiuo metu atitinka socialiai remtino asmens statusą.CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.
Ieškovo teigimu, atsakovė nesistemingai moka nuompinigius, priteista nuompinigių suma 870,20Lt, nepriteista 2013-12-01 dienai-862,34 Lt., taip pat yra susidaręs komunalinių paslaugų įsiskolinimas, kurio dalis yra priteista 21 186,30 Lt bei nepriteista suma 2013-12-01 d.4373,96 Lt, todėl su atsakove sudaryta nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovė iškeldintina CK 6.611 straipsnio pagrindu. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39-6.40 straipsniai). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. Taigi, teismas spręsdamas šios kategorijos bylas, turi išsiaiškinti šias aplinkybes.
Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą Konvencija kartu pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013).
Proporcingumo principas reikalauja, kad netaikant griežčiausios įstatymo numatytos nuomos sutarties pažeidimo pasekmės – būsto netekimo, nebūtų pažeistos ir būsto savininko teisės ir įstatymo saugomi interesai. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Nors vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis savininko teisių gynimo principams, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), todėl, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Aptarti teisės aktai ir nurodyta teismų praktika formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, siūlo ieškovę iškeldinti, suteikiant kitą gyvenamąjį būstą.
Teismas atmesdamas ieškinį motyvavo, kad iškeldinimas suteikiant kitą patalpą, nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui, nes vaikai turės sugaišti daugiau laiko, vykstant į mokyklą, o atsakovė neteks darbo, nes apsunkintas susisiekimas su rajono centru, atsakovė mokesčių neturėjo galimybės sumokėti todėl, kad neturėjo darbo. Teismas savo išvadų niekuo nepagrindė, šias išvadas darė tik iš atsakovės paaiškinimų. Esant anksčiau minėtoms kasacinės instancijos teismo suformuotoms socialinio būsto nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo taisyklėms, nagrinėjamoje byloje itin svarbu nustatyti visas aplinkybes, lemiančias atsakovės (nuomininkės) padarytus nuomos sutartis pažeidimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju egzistuoja ir viešas interesas, kur teismas turi būti aktyvus, be to atsakovę atstovavo valstybinę teisinę pagalbą teikusi advokatė, todėl teismas turėjo tirti, kokios priežastys įtakojo didelių įsiskolinimų susidarymą, teismas turėjo pasiūlyti pateikti duomenis apie įsiskolinimų susidarymo aplinkybes, atsakovės galimybes jas sumokėti, ar nėra galimybės susitarti dėl ilgesnio nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimo termino, išdėstyti mokesčius, susisiekimo su atsakovės darboviete galimybes bei tai, jei nėra galimybės susisiekti, ištirti aplinkybes, ar atsakovas neturi galimybių pasiūlyti kitą socialinį būstą Raseinių mieste, į kurį būtų perkeldinta atsakovės šeima. Teismas taip pat netyrė aplinkybių, ar siūlomas būstas atitinka vaikų poreikius, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie siūlomą suteikti būstą, ar jis atitinka poreikius bei higienos reikalavimus. Atsakovė teikė paaiškinimą, kad siūlomame būste yra neįmanoma gyventi (71 b. l.). Byloje yra pateiktas tik Registrų centro pažymėjimas apie nuosavybės teisių į jį įregistravimą, todėl teismas turėjo pareikalauti būsto sąlygų tyrimo akto, jo faktinio įvertinimo.
Nagrinėjamu atveju, ieškovui siūlant kitą būstą, o atsakovei atsisakius į jį persikelti, motyvuojant netinkamumu, remiantis kasacinio teismo praktika, teismas privalėjo tirti tokio ieškovės siūlomo būsto tinkamumą, vertinti atsakovės atsisakymo į jį persikelti pagrįstumą šiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti realias atsakovės galimybes gyventi siūlomame būste, atsižvelgdamas į tai, kad toks būstas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su jo plotu, patogumais ir pan., kad būtų tinkamas trijų asmenų šeimai, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai. Teismas turėjo tirti, ar atsakovės iškeldinimas į siūlomas patalpas iš esmės nepažeis jų nepilnamečių vaikų interesų, o jei būtų nustatyta, kad siūlomas netinkamas būstas, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovės su šeima iškeldinimas iš ginčo buto yra proporcinga priemonė ginant atsakovo, kaip socialinio būsto valdytojo, teises. Minimalių gyvenimo sąlygų vaikams užtikrinimas, minėta, yra viešasis interesas, todėl teismas negalėjo atsisakyti tirti tokių aplinkybių, netyrė ir nevertino ieškovo siūlomo gyvenamojo būsto tinkamumo, t. y. iš esmės neieškojo tinkamos pusiausvyros tarp šalių interesų, dėl visų aplinkybių pasisakė formaliai, jų netirdamas, neišreikalaudamas atitinkamų įrodymų, išdėstydamas tik savo nuomonę, neišsiaiškinus, nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų sprendžiant tokio pobūdžio ginčą aplinkybių, todėl nenustačius visų bylos aplinkybių, nesurinkus įrodymų, nėra aišku, ar buvo išlaikyta lygsvara tarp prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principo ir savininko interesų.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio dalį dėl nuomos įsiskolinimo priteisimo, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka nei vieno CPK 296 straipsnyje nurodytų pagrindų. Tačiau nesutiktina su argumentu, kad atsakovė turi įrodinėti šią aplinkybę. Atsakovė pateikė duomenis apie mokėtus mokesčius, tačiau teismas nenustatinėjo, ar šios sumos buvo mokamos už praeityje susidariusį įsiskolinimą, ar tai buvo kasmėnesinės įmokos. Taip pat teismas turėjo pasiūlyti ieškovui patikslinti šias aplinkybes ir nustatyti, ar yra sumokėta ir kokia dalis yra sumokėta įsiskolinimo iš ieškovo reikalaujamos įsiskolinimo sumos -862,34 Lt, Nustačius kitą įsiskolinimo dydį, pasiūlyti patikslinti ieškinį šioje dalyje.
Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs ir neištyręs faktinių aplinkybių, susijusių su iškeldinimu iš nuomojamo būsto pagrindų, siūlomo būsto atitikimo vaikų poreikiams, priteistinų skolos dydžio nustatymu, dėl ko gali tekti tikslinti ieškinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas, ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.).
Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, naujais įrodymais, kuriuos reikalinga surinkti,o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Panaikinus sprendimą, nėra pasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų, nespręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas, kuris bus sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.