Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-01-27 · Civilinė byla Nr. e2-47-881/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-27
Bylos Nr.
e2-47-881/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Eurema“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-47-881/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00124-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės likviduojamos dėl bankroto Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurema“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Likviduojama dėl bankroto Milašauskių tikroji ūkinė bendrija (toliau – TŪB) „Žaibas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurema“ 116 778,17 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio ribose, t. y. 116 778,17 Eur dydžio sumai, areštuoti atsakovei UAB „Eurema“ priklausantį turtą – kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepateikė įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą.

3. Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė atsakovės UAB „Eurema“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, t. y. 116 778,17 Eur dydžio sumai areštuoti atsakovei UAB „Eurema“ priklausantį turtą – kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir / ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovę UAB „Eurema“ ir / ar trečiuosius asmenis.

Atsiliepimas

4. Ieškovė nurodė, kad po Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmimo atsirado ir paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį pripažįsta ieškinio reikalavimus visa apimtimi, atitinkamai, egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Atsakovė savo veiksmais gali apsunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė neatlaisvina ginčo patalpų. Visi ieškovės veiksmai buvo fiksuojami antstolio A. B., tačiau vis tiek atsakovės darbuotojai atvyko į patalpas, dėl ko ieškovei teko kviesti policiją, kuri išvyko nurodžiusi, jog neturi teisės prievarta išvaryti neteisėtai patalpose ir teritorijoje būnančių asmenų. Ieškovė Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė prevencinį ieškinį, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-12277-1003/2021, kurioje 2021 m. spalio 18 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta uždrausti atsakovei UAB „Eurema“ ir jos darbuotojams patekti į ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė ir toliau kiekvieną darbo dieną neteisėtai patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausančias ir ieškovės vienašališkai perimtas patalpas ir neteisėtai jomis naudojasi, kaip kad neteisėtai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju turtu, t. y. pažeidžia ne tik 2021 m. spalio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir tiesiogiai didina ieškovės patiriamus nuostolius, kurių atsakovė nebus pajėgi atlyginti. Be to, atsakovė ne tik geranoriškai nesumažino skolos (tik kartais dengė einamuosius mokėjimus), tačiau nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė apskritai turės galimybę atsiskaityti su ieškove. Įvertinus viešuosius duomenis apie atsakovę – ji iš esmės yra nemoki, todėl akivaizdu, jog atsakovė ateityje negalės įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Atsiliepimas

6. Teismas nurodė, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį pripažįsta ieškinio reikalavimus visa apimtimi, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas – laikytina įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas konstatavo, kad pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip atsakovės nesąžiningus veiksmus akcentuoja atsakovės elgesį dėl neatlaisvinamų nuomotų patalpų, tačiau, teismo vertinimu, šios bylos kontekste, tokius atsakovės veiksmus vertinti nesąžiningais nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl tarp atsakovės ir ieškovės vyksta konfliktai dėl iškeldinimo, naudojimosi ginčo patalpomis. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo, kurią atsiliepime į ieškinį pripažįsta atsakovė, tik mano, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atidėti arba išdėstyti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Jokių duomenų, kad atsakovė atsisako sumokėti skolą, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl atsakovės kaltės, nėra.

9. Vertindamas ieškovės argumentus dėl atsakovės mokumo, teismas pažymėjo, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Ieškovė, kaip kreditorė, manydama, kad atsakovė yra nemoki, turi galimybę ginti savo teises pareikšdama pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovė likviduojama dėl bankroto Milašauskių TŪB „Žaibas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Vertinant atsakovės nesąžiningumą turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tačiau pirmosios instancijos teismas suabsoliutinimo bei suteikė išskirtinę ir lemiamą reikšmę vienai aplinkybei – konkrečių duomenų nebuvimui, kad atsakovė iš tiesų ėmėsi ar gali imtis veiksmų, jog išvengtų pareikšto reikalavimo įvykdymo.

10.2. Atsakovės akivaizdų ir kryptingą nesąžiningumą dar iki bylos inicijavimo įrodo tai, kad atsakovė ne tik iki šiol nevykdė turto nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau kryptingai siekia daryti ir daro žalą ieškovei. Kadangi atsakovė nevykdė įsipareigojimų, nuomos sutartis su ja buvo nutraukta, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo sutartimi nustatyto įsipareigojimo įvykdymo.

10.3. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl neteisėto atsakovės darbuotojų kasdieninio patekimo į ieškovės patalpas. Atsakovė tokiais veiksmais didiną ieškovės patirtus ir patiriamus nuostolius.

10.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra likviduojama dėl bankroto, byla yra susijusi su viešuoju interesu. Kyla grėsmė, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitys, dėl ko nukentės ieškovės kreditoriai.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Eurema“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutarti palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Skunde nurodyti atsakovės atliekami veiksmai – patalpų neatlaisvinimas ir kita – nėra nukreipti į vengimą vykdyti būsimą teismo sprendimą – padengti nuompinigių įsiskolinimą – šioje byloje. Be to, šių veiksmų teisėtumo klausimas yra sprendžiamas teismuose, kitose civilinėse bylose – Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-463-440/2021 ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12277-1003/2021, kuriose yra ginčijamas šalių nuomos sutarčių nutraukimas bei uždraudimo atsakovei patekti į išnuomotas patalpas klausimas.

Šalies argumentai

11.2. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirąjį skundą grindžia ir didele ieškinio suma, tačiau, atsakovės įsitikinimu, didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

11.3. Ieškovė nenurodė, kokių nesąžiningų veiksmų ėmėsi ar ketina imtis atsakovė, siekdama išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį – slepia, perleidžia ar kt. savo turtą, o galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo, todėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugo priemonių taikymui šioje byloje neegzistuoja nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Priešingai, labiau tikėtina, kad, areštavus atsakovės turtą, jos ūkinė veikla sutriktų, todėl kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

14. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

15. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad atsakovės elgesys patenkant į apeliantei priklausančias patalpas, nors tai daryti atsakovei yra uždrausta, taip pat neatsiskaitymas už patalpų nuomą, aiškiai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą. Taip pat apeliantė teigia, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, atsakovė yra nemoki, ir tai suponuoja grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

16. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai. Šiuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovė siekia pagrįsti atsakovės nesąžiningumą, nėra susijusios su nagrinėjama byla ir neapibūdina atsakovės nesąžiningo nagrinėjamos bylos kontekste. Tai, kad apeliantė galimai neteisėtai patenka į ieškovei priklausančias patalpas yra kitos, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-270-1003/2022, dalykas, kurioje ieškovė yra pateikusi prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atsakovei UAB „Eurema“ patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „Eurema“ ir jos darbuotojams buvo uždrausta patekti į minėtas ieškovei priklausančias patalpas. Tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo įsiteisėjusi, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi ji apskritai panaikinta, t. y. laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos konstatavus, kad tiek nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas, tiek ieškovės prevencinio ieškinio pagrįstumo klausimas yra civilinių bylų nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimai šiose bylose dar nėra priimti, todėl ieškovės argumentai apie nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumą, o atsakovės veiksmų neteisėtumą, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-192-440/2022 atsakovės UAB „Eurema“ ieškinys ieškovei dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu buvo atmestas, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė yra pareiškusi turtinį reikalavimą atsakovei, kurio įvykdymo užtikrinimui ji siekia taikyti atsakovės turto areštą. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės yra susijusios su nuomos objektu ir yra kitų civilinių bylų nagrinėjamo dalykas. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs konfliktas dėl nuomos patalpų ir patekimo į jas, niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje, kurioje pareikštas turtinis reikalavimas, įvykdymo.

19. Apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, atsakovė yra galimai nemoki, dėl to kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš apeliantės prašymo taikyti atsakovei turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra atsakovės turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovė yra nemoki ir galimai neatsiskaitys su apeliante. Tačiau būtent toks apeliantės interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Taigi, apeliantės teiginys, kad atsakovės finansinė padėtis ir galimai didėjantys apeliantės nuostoliai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas.

20. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog faktinės aplinkybės, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė įsiskolinimo neneigia, nurodė priežastis, dėl ko įsiskolinimas susidarė, kad ketina jį padengti, tačiau prašo teismo atidėti arba išdėstyti sprendimo įvykdymą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų priemonių taikymas, nesant bent tikėtinų duomenų dėl atsakovės nesąžiningumo, neatitiktų proporcingumo principų, kadangi būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovei, o atsakovės padėtis pablogėtų iš esmės. Net ir tenkinus ieškinį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės, kuri verčiasi komercine veikla, finansinė padėtis netaptų geresnė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų jos finansinius srautus, dėl to galėtų atsirasti neigiami finansiniai padariniai, galintys lemti ir atsakovės nemokumą.

22. Nors apeliantė atskirajame skunde remiasi viešojo intereso, kurį sieja su apeliantės bankroto procesu, egzistavimu, tačiau viešojo intereso gynimas šioje byloje nedaro įtakos įrodinėjimo naštos paskirstymui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, t. y. nešalina apeliantės pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančių aplinkybių ir pateikti jas pagrindžiančių įrodymų, siekiant suvaržyti atsakovės teises.

23. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaVilija Mikuckienė