- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- Ik-1412-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00910-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pran.), Violeta Balčytienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Jurgita Karvelė
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, teisėjų Violetos Balčytienės ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo A. Š. atstovei advokatei Jurgitai Karvelei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo (tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu skundu prašo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti jam 1 162 154 Lt PVM permoką, priteisti 795 758 Lt palūkanų, 325 287 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 150 000 neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame skunde pareiškėjas atsisako skundo reikalavimo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-02-17 sprendimo Nr. S-35(7-13/2011) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-12-17 sprendimo Nr. 68-282 panaikinimo. Nurodo, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo 2011-11-04 buvo pasirašytas susitarimas dėl mokesčių dydžio, kuriuo buvo užbaigtas mokestinis ginčas. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-03-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-654/2011, kur teismas yra išaiškinęs nuo kada mokesčių mokėtojui privalo būti skaičiuojamos palūkanos, negrąžinus jam mokesčio permokos. Pareiškėjas nurodo, jog vadovaujantis LVAT išaiškinimu, palūkanos turi būti pradedamos skaičiuoti po 20 dienų nuo pirmojo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Pirmasis vietos mokesčių administratoriaus sprendimas šiame ginče buvo priimtas 2008-01-21 sprendimu Nr. 21.26-256-2642, todėl palūkanos skaičiuotinos nuo 2008-02-10. Pareiškėjas teigia, jog jis nėra kaltas dėl to, kad tokį ilgą laiką mokesčių administratorius nesugebėjo tinkamai išspręsti pakankamai nesudėtingo mokestinio ginčo ir ilgą laiką naudojosi pareiškėjo piniginėmis lėšomis. Pareiškėjas pateikė palūkanų apskaičiavimą pagal MAĮ 87 str. Jis nurodė, kad nuo 2008-02-10 iki 2009-03-31 – 415 dienų, palūkanų dydis – 0,04 proc., palūkanų suma: 1 162 154 Lt x 415 x 0,04 proc. – 192 918 Lt; nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31 – 364 dienos, palūkanų dydis – 0,05 proc., palūkanų suma: 1 162 154 Lt x 364 x 0,05 proc. – 211 512 Lt; nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30 – 182 dienos, palūkanų dydis – 0,04 proc., palūkanų suma: 1 162 154 Lt x 182 x 0,04 proc. – 84 605 Lt; nuo 2010-10-01 iki 2011-11-14 – 409 dienos, palūkanų dydis – 0,03 proc., palūkanų suma 1 162 154 Lt x 409 x 0,03 proc. – 142 596 Lt. Viso 192 918 Lt + 211 512 Lt + 84 605 Lt + 142 596 Lt = 613 631 Lt. Be to, vietos mokesčių administratorius negrąžino pareiškėjui už vėlesnius, nei tikrintas, laikotarpius susidariusių PVM permokų, jas areštuodamas: 2007-12-07 buvo areštuota 189 997 Lt PVM permoka iki 2009-02-20 (441 diena). Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 189 997 Lt x 441 x 0,04 proc., palūkanų suma – 33 515 Lt. 2009-02-20 buvo areštuota 270 456 Lt PVM permoka iki 2010-02-04. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos palūkanos: 270 456 Lt x 49 (iki 2009-03-31) x 0,04 proc., palūkanų suma 5 301 Lt. 270 456 Lt x 309 (nuo 2009-04-01 iki 2010-02-04) x 0,05 proc., palūkanų suma – 41 785 Lt. 2009-08-06 papildomai areštuota 35 221 Lt PVM permoka iki 2010-02-04. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 35 221 Lt x 182 x 0,05 proc., palūkanų suma – 3 205 Lt. 2010-02-04 papildomai areštuota 344 856 Lt PVM permoka iki 2011-02-09. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 344 856 Lt x 55 dienos (nuo 2010-02-04 iki 2010-03-31) x 0,05 proc., palūkanų suma – 9 484 Lt. 344 856 Lt x 182 dienos (nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30) x 0,04 proc., palūkanų suma – 25 106 Lt. 344 856 Lt x 131 diena (nuo 2010-10-01 iki 2011-02-09) x 0,03 proc., palūkanų suma – 13 553 Lt. 2010-08-19 papildomai areštuota 16 193 Lt PVM permoka iki 2011-02-09. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 16 193 Lt x 42 dienos (nuo 2010-08-19 iki 2010-09-30) x 0,04 proc., palūkanų suma – 272 Lt. 16 193 Lt x 131 diena (nuo 2010-10-01 iki 2011-02-09) x 0,03 proc., palūkanų suma – 636 Lt. 2011-02-09 papildomai areštuota 374 938 Lt PVM permoka. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 374 938 Lt x 278 dienos (nuo 2011-02-09 iki 2011-11-14) x 0,03 proc., palūkanų suma – 31 270 Lt. Viso: 33 515 Lt + 5 301 Lt + 41 785 Lt + 3 205 Lt + 9 484 Lt + 25 106 Lt + 13 553 Lt + 272 Lt + 636 Lt + 31 270 Lt = 164 127 Lt. Viso pareiškėjo paskaičiavimu priteistina: 631 631 Lt + 164 127 Lt = 795 758 Lt palūkanų. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad be paskaičiuotų palūkanų nuo 2008 metų, jam turi būti grąžinta palūkanų suma, kuri susidarė nuo 2005-07-22 iki 2008-02-10, kadangi PVM permoka atsirado dar 2005 metais. Taigi, pareiškėjo teigimu, jis patyrė šią turtinę žalą: 1 162 154 Lt x 933 dienos (nuo 2005-07-22 iki 2008-02-10 – tai diena, kai pagal MAĮ skaičiuotinos palūkanos) x 0,003 proc. – 325 287 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų ypatingai ilgai atliekant tyrimą bei apskaičiuojant nepagrįsto dydžio mokesčius patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą, jam praėjo noras imtis bet kokio darbo, patyrė emocinę depresiją, sukrėtimus, pablogėjo sveikata, vis dažniau teko kreiptis į gydytojus, todėl jam turėtų būti atlyginta priteisiant neturtinę žalą. Šie neigiami išgyvenimai tęsiasi iki šiol ir, be to, dėl šios situacijos pašlijo pareiškėjo santykiai su sutuoktine, kuri taip pat buvo priversta dalyvauti šiame procese. Skaudžiausia pareiškėjui buvo tai, kad dėl šios situacijos jis negalėjo įgyvendinti savo verslo planų – pastatyti viešbutį ir kavinę, nes nebuvo galima planuoti statybai būtinų lėšų, be to, buvo areštuotas visas pareiškėjo turtas. Pareiškėjas pažymi, jog neteisėti valstybės institucijų – Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, veiksmai pasireiškė pernelyg ilgu mokestiniu ginču, ilgą laiką negrąžinta mokesčio permoka bei nepagrįstais turto arešto aktais.
Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą (II t., b. l. 160-163) atsakovė paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susipažinusi su A. Š. 2011-11-28 patikslintu skundu administracinėje byloje Nr. 1-1046-562/2011, mano, kad skundas yra netenkintinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdydama pavedimą tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir surašė 2007-11-22 patikrinimo aktą Nr. 21.26-04-77-94. Inspekcija 2007-11-22 patikrinimo akte Nr. 21.26-04-77-94 konstatavo, kad Pareiškėjo vykdytoje veikloje nustatyti visi pagrindiniai 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio 7 dalyje nurodyti individualios veiklos požymiai (veiklos savarankiškumas, tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas), todėl pareiškėjo 2005 metų gautos žemės sklypų pardavimo pajamos, kurias jis deklaravo 2005 metų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kaip neapmokestinamąsias pajamas, priskirtos prie individualios veiklos pajamų ir atitinkamai paskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2007-11-22 patikrinimo aktu Nr. 21.26-04-77-94, pateikė pastabas. Inspekcija 2008-01-21 sprendimu Nr. (21.26)-256-24 patvirtino 2007-11-22 patikrinimo aktą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2008-01-21 sprendimu Nr. (21.26)-256-24 pateikė skundą Centriniam mokesčių administratoriui. VMI prie FM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2008-02-15 skundo motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, 2008-03-31 sprendimu Nr. 68-74 patvirtino Inspekcijos 2008-01-21 sprendimo Nr. (21.26)- 256-24 nurodymus Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 1 653 274 Lt GPM, 362 564 Lt GPM delspinigių,165327 Lt GPM baudą bei pakeitė Inspekcijos 2008-01-21 sprendimo Nr. (21.26)-256-24 nurodymus dėl VSD įmokų, t.y. vietoje Inspekcijos nurodymų sumokėti 954 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 1908 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 1802 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 3604 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, pareiškėjui nurodė sumokėti 954 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 477 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, bei 826 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 413 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą. Pareiškėjas nesutikdamas su VMI prie FM 2008-03-31 sprendimu Nr. 68-74 pateikė skundą Komisijai. Komisija, atsižvelgdama į Pareiškėjo skundo motyvus, 2008-06-25 sprendime Nr. S-120 (7-79/2008) iškėlė klausimą, kodėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimo pajamos buvo priskirtos vien Pareiškėjui. Komisija minėtame sprendime nurodė, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą vykdė Pareiškėjas, tačiau nebuvo aiškintasi ir tirta, ar individualios veiklos kartu su Pareiškėju nevykdė jo sutuoktinė. Dėl minėtų priežasčių Komisija 2008-06-25 sprendimu Nr. S-120(7-79/2008) panaikino VMI prie FM 2008-03-31 sprendimą Nr. 68-74 ir Pareiškėjo skundą perdavė VMI prie FM nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas Komisijos sprendimo neskundė, taigi VMI prie FM 2008-07-10 sprendimu Nr. 68-171, vadovaudamasi Komisijos skundo motyvais, pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį Pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Atlikus pakartotinį patikrinimą Inspekcija surašė 2008-11-17 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-98, kuriame, atsižvelgiant į pareiškėjo sutuoktinės D. Š. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, jog ji nedalyvavo nei detaliojo sklypų plano parengime, nei Žemės sklypų pirkėjų paieškoje, nei kitoje su ginčo nekilnojamojo turto pardavimu susijusioje veikloje, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pajamų, gautų pardavus ginčo nekilnojamąjį turtą, atsiradimą sąlygojo aktyvūs Pareiškėjo veiksmai, visos pajamos gautos pardavus ginčo turtą priskirtos tik Pareiškėjo individualios veiklos pajamoms. Inspekcija sutiko su 2008-11-17 patikrinimo akte Nr. (21.26)-04-77-98 nurodytu faktinių bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 patvirtino patikrinimo aktą. Pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 pateikė skundą VMI prie FM. VMI prie FM, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundo motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, 2009-03-18 sprendimu Nr. 68-70 patvirtino Inspekcijos sprendimą, t.y. sutiko su Inspekcijos 2009-01-15 sprendime nurodytu faktinių bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, todėl nusprendė, kad naikinti Inspekcijos sprendimą Pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjas nesutikdamas su VMI prie FM 2009-03-18 sprendimu Nr. 68-70 pateikė skundą Komisijai. Komisija 2009-05-21 sprendimu Nr. S-136-(7-96/2009) patvirtino VMI prie FM 2009-03-18 sprendimą Nr. 68-70. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos sprendimu pateikė skundą Teismui, kuris 2009-10-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2044-121/2009 patvirtino Komisijos sprendimą. Pareiškėjas nesutikdamas su 2009-10-27 Teismo sprendimu pateikė skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (toliau - LVAT), kuris išnagrinėjęs Pareiškėjo apeliacinį skundą (bylos Nr. A442-1338/2010) 2010-10-28 nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t.y.: 1) panaikino Komisijos 2009-05-21 sprendimą Nr. S-l36(7-96/2009); 2) panaikino VMI prie FM 2009-03-18 sprendimą Nr. 68-70 ir perdavė Pareiškėjo skundą VMI prie FM nagrinėti iš naujo; 3) bylos dalį dėl VMI prie FM 2008-07-10 sprendimo Nr. 68-171 panaikinimo nutraukė; 4) bylos dalį dėl VMI prie FM įpareigojimo grąžinti 1937203,40 Lt PVM sumą, dėl 239394 Lt turtinės žalos atlyginimo ir dėl 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo perdavė teismui nagrinėti iš naujo. VMI prie FM vykdydama LVAT 2010-10-28 nutarties administracinėje byloje Nr. A442-1338/2010 dalį, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2009-02-13 skundo dalį kuria prašoma panaikinti Inspekcijos 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 patvirtintas papildomai apskaičiuotas sumas, t. y. 1653274 Lt GPM, 601958 Lt GPM delspinigių, 165327 Lt GPM baudą, 272,33 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, priėmė naują sprendimą, t.y. patvirtino Inspekcijos 2009-01-15 sprendimo Nr. (21.26)-256-18 dalį, kuria Pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 272,33 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą ir pakeitė Inspekcijos 2009-01-15 sprendimo Nr. (21.26)-256-18 dalį, kuria nurodyta Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 1653274 Lt GPM, 601958 Lt GPM delspinigių, 165327 Lt GPM baudą bei patikrinimo akto surašymo dienai nustatyta 221795 Lt PVM permoka, t.y. vietoj jų nurodė Pareiškėjui sumokėti 826115 Lt GPM, 1169 Lt GPM delspinigių, 82611 Lt GPM baudą ir 2007-11 -22 patikrinimo akto surašymo dienai nustatė 1214385 Lt PVM permoką. Minėtas VMI prie FM sprendimas priimtas atsižvelgiant į LVAT 2010-10-28 nutartį bei joje cituojamą 2006-10-20 LVAT sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006, kuriame nurodoma: „<-..> individuali veikla, pasireiškianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu-pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu <„>‘‘.Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu VMI prie FM sprendimu pateikė skundą Komisijai. Komisija 2011-02-17 sprendimu Nr. S-35 (7-13/2011) VMI prie FM sprendimą patvirtino. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos 2011-02-17 sprendimu Nr. S-35 (7-13/2011 pateikė skundą Teismui. Pareiškėjas VMI prie FM pateikė siūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio bei su juo susijusių sumų dydžio, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 71 straipsnio nuostatomis. 2011-11-04 buvo pasirašytas susitarimas Nr.(duomenys neskelbtini) tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir Pareiškėjo dėl Inspekcijos 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 dėl 2008-11-17 patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-98 tvirtinimo ir VMI prie FM 2010-12-17 sprendimu Nr. 68-282 nurodytų sumokėti mokesčių ir su jais susijusių sumų. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius - apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Atsižvelgiant į tai, Teismas 2011-12-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1046-562/2011 nutraukė bylos dalį dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų. MAĮ 2 str. 10 dalyje numatyta, kad mokesčio permoka - mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. 7 dalyje nustatyta mokesčio permokos grąžinimo tvarka, t.y. 1) mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos <...>.; 2) tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, - pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, 9 dalyje numatyta, jog mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui. Nagrinėjamos bylos atveju, Pareiškėjo mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyti individualios veiklos požymiai. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju nebuvo atliekamas mokestinis patikrinimas dėl mokesčio permokos grąžinimo bei atliekamo mokestinio patikrinimo sudėtine dalimi nebuvo su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai, nes kaip jau minėta aukščiau Pareiškėjo mokestinis patikrinimas inicijuotas dėl individualios veiklos vykdymo. Vadinasi, nagrinėjamos bylos atveju turi būti taikomas MAĮ 87 str. 7 d. 1 punktas, t.y., jog mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos <...>. Pareiškėjas 2011-11-22 prašymą grąžinti (įskaityti) 1 937 203,40 Lt mokesčio permoką (skirtumą) Inspekcijai pateikė 2011-11-25 ir atsiliepimo surašymo dienai nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas per kurį turi būti išnagrinėtas Pareiškėjo prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo. Vadinasi, apskritai nėra teisinio pagrindo skaičiuoti palūkanas. Teismui nusprendus, kad pareiškėjo atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo sudėtine dalimi visgi buvo su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai ir nusprendus taikyti MAĮ 87 str. 7 d. 2 punkto nuostatas, tuomet pareiškėjui palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo 2011-11-05, t.y. po 2011-11-04 susitarimo Nr.(duomenys neskelbtini) pasirašymo. Minėta išvada darytina dėl žemiau išvardintų priežasčių. Pirma, pats Pareiškėjas 1 162 154 Lt PVM permokos nustatymą sieja su 2011-11-04 susitarimo Nr.(duomenys neskelbtini) pasirašymu. Antra, 2011-11-04 susitarimas Nr.(duomenys neskelbtini) savo turiniu prilyginamas mokesčių administratorių sprendimui, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos. Pasibaigus mokestiniam ginčui susitarimo pasirašymu, mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius - apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Vadinasi, susitarimu mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos. Nagrinėjamos bylos atveju, Pareiškėjui mokėtina mokesčių suma apskaičiuota ir nurodyta sumokėti ne 2008-01-21 sprendimu Nr. (21.26)-256-24, bet 2011-11-04 susitarimu Nr.(duomenys neskelbtini). Trečia, pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl palūkanų apskaičiavimo nuo 1 162 154 Lt sumos nuo 2008-02-10 remiasi 2011-03-14 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-654/2011. Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju, bei minėtos bylos atveju yra skirtingos faktinės aplinkybės, todėl minėta nutartis negali būti taikoma nagrinėjamos bylos atveju. Pareiškėjo cituojamos bylos atveju, priešingai nei nagrinėjamos bylos atveju, patikrinimo aktu papildomai apskaičiuoti mokesčiai buvo panaikinti, kas nėra padaryta nagrinėjamos bylos atveju. Be to, pareiškėjo cituojamos bylos atveju mokesčiai nebuvo apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti susitarimu. Ketvirta, pareiškėjui 2011-11-04 susitarimu Nr.(duomenys neskelbtini) nėra nurodyta sumokėti delspinigių nuo papildomai apskaičiuoto GPM, PVM, taigi, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais nucį 1 162 154 Lt PVM permokos, kuri susidaro iš 1 937 203,40 Lt atėmus susitarime apskaičiuotą ir nurodyta sumokėti 775 049 Lt sumą negali būti skaičiuojamos ir palūkanos. Penkta, aplinkybė, kad Pareiškėjui priklauso 1 162 154 Lt PVM permoka paaiškėjo 2011-11-04. t.y. kuomet Pareiškėjui buvo nauiai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis. Šešta, nagrinėjamos bylos atveju, priešingai nei cituojamos bylos atveju, Inspekcija nėra priėmusi sprendimo dėl Pareiškėjo 2011-11-22 prašymo, kuriuo pastarasis prašo palūkanų už laiku negrąžintą permoką. Vadinasi, tik Inspekcijai netenkinus pareiškėjo prašymo ar tenkinus prašymą iš dalies, Pareiškėjas įgis teisę skųsti tokį Inspekcijos sprendimą, todėl Atsakovo vertinimu Pareiškėjo skundas šioje dalyje vadovaujantis 1999-01-14 Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau -ABTĮ) 103 str. 1 dalimi (jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka) turi būti paliktas nenagrinėtu. Dėl Pareiškėjo prašymo įpareigoti VMI prie FM gražinti Pareiškėjui 1 162 154 Lt PVM permoką. Remiantis informacija gauta iš Inspekcijos, kaip jau minėta aukščiau, Pareiškėjas Inspekcijai yra pateikęs 2011-13-22 prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ir minėtu prašymu prašoma įskaityti ne tik savo mokestines nepriemokas, bet ir sutuoktinės, kas keičia pareiškėjui priklausančios grąžinti PVM permokos dydį. Taigi, Pareiškėjas vienu metu skirtingus reikalavimus teikia Inspekcijai bei Teismui, nors abiejų reikalavimų atsiradimą sieja su 2011-11-04 susitarimo pasirašymu. Atsakovo vertinimu, Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 1162 154 Lt PVM permokos grąžinimo,vadovaujantis ABTĮ 103 str. 1 dalimi turi būti paliktas nenagrinėtu, nes Inspekcijai išnagrinėjus Pareiškėjo 2011-11-22 prašymą gražinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ir priėmus sprendimą, ir jeigu sprendimas netenkins Pareiškėjo pastarasis galės jį skųsti Teismui. Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta turtinė žala, kurią įvertino 325 287 Lt suma, bei padaryta didelė neturtinė žala, kurią įvertino 150 000 Lt suma. Su tokiais teiginiais nesutinkame dėl šių motyvų: Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau- LVAT) 2003-12-15 plenarinės sesijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, jog CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip pat LVAT nurodė, kad CK 6.249 str. 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika -jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. VMI prie F-M mano, kad mokesčių administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, jis veikė taip pat, kaip yra nurodyta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl žalos patyrimo yra hipotetinio pobūdžio. Iš kitos pusės atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 1.125 str. 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas, nurodo, jog PVM permoka jam turėjo būti gražinta 2005, t.y. turtinės žalos atsiradimą sieja su 2005 metais, tačiau į Teismą su skundu del žalos atlyginimo kreipėsi tik 2009 m. liepos mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei skunde teigia Pareiškėjas 1 162 154 Lt PVM permoka susidarė 2011-11-04, t.y. kuomet Pareiškėjui buvo naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis.Dėl neteisėtai taikyto turto arešto VMI prie FM nurodo, kad MAĮ 101 str. 3 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėto mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patvirtinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą vadovaujantis ABTĮ 103 str. 1 dalimi turi būti paliktas nenagrinėtu, nes Inspekcijai išnagrinėjus Pareiškėjo 2011-11-22 prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ir priėmus sprendimą, ir jeigu sprendimas netenkins Pareiškėjo pastarasis galės jį skųsti Teismui. Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta turtinė žala, kurią įvertino 325 287 Lt suma, bei padaryta didelė neturtinė žala, kurią įvertino 150 000 Lt suma. Su tokiais teiginiais nesutinka dėl šių motyvų: Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau- LVAT) 2003-12-15 plenarinės sesijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, jog CK 6.271 str, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip pat LVAT nurodė, kad CK 6.249 str. 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029) (toliau - ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 dalis). VMI prie FM mano, kad mokesčių administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, jis veikė taip pat, kaip yra nurodyta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Be to, Pareiškėjo teiginiai dėl žalos patyrimo yra hipotetinio pobūdžio. Iš kitos pusės atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 1.125 str. 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas, nurodo, jog PVM permoka jam turėjo būti grąžinta 2005, t.y. turtinės žalos atsiradimą sieja su 2005 metais, tačiau į Teismą su skundu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2009 m. liepos mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei skunde teigia Pareiškėjas 1 162 154 Lt PVM permoka susidarė 2011-11-04, t.y. kuomet Pareiškėjui buvo naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis. Dėl neteisėtai taikyto turto arešto VMI prie FM nurodo, kad MAĮ 101 str. 3 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. LVAT 2004-11-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-944-04 pasisakė dėl Mokesčių administravimo įstatymo (1995-06-28 Nr. 1-974) 32 str. 4 dalyje įtvirtinto turto arešto pagrindo, tokia pat formuluotė įtvirtinta ir naujame MAĮ - yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. LVAT konstatavo, kad vertinant lingvistiniu aspektu minėtą turto areštavimo sąlygą matyti, kad ji sukonstruota tokiu būdu (turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu jo būdu netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius), jog užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaida šios sąlygos taikymui. Tokiu būdu MAĮ 32 str. 4 dalyje numatytai sąlygai taikyti vada atsiranda, kai yra pagrįstas (pakankamas) pagrindas manyti, jog mokesčio mokėtojas turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku iš jo išieškoti mokesčius. MAĮ 2 str. 12 dalis numato, kad už mokesčių administravimą yra atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Mokesčių administravimo sąvoka apima ir tinkamą mokesčių išieškojimo užtikrinančių priemonių taikyme Inspekcija, spręsdama, ar tikslinga areštuoti mokesčių mokėtojo turtą vadovaujasi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios apsprendžia turto arešto tikslingumą ir pavojaus tikimybę. MAĮ 101 str. 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Mokesčių administratoriui netaikant apribojimų disponuoti turimu turtu, pavojus, jog mokesčių mokėtojas perleis jam priklausantį turtą yra nuolat ir, žinoma, bet koks turto perleidimas apsunkina arba netgi padaro neįmanomu patikrinimo metu apskaičiuotų sumų išieškojimą. Dėl turto arešto pagrįstumo taip pat yra pasisakęs LVAT 2007-11-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A9-1017/2007, kurioje konstatuota, jog, vadovaujantis aukščiau nurodytomis MAĮ 101 str. 4 dalies nuostatomis, tam, kad atsirastų pagrindas taikyti turto areštą yra būtinos dvi sąlygos: 1) mokesčių įstatymo pažeidimai, nustatyti patikrinimo arba pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu; 2) pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Todėl teigtina, kad , kad CK 6.271 str. taikymo prasme dėl turto arešto šiuo atveju nebuvo pažeisti privalomojo elgesio taisyklių reikalavimai. Dėl pernelyg ilgos mokestinio ginčo trukmės VMI prie FM nurodo, kad mokestinio ginčo trukmęsąlygojo objektyvios nuo mokesčių administratoriaus nepriklausančios priežastys. Mokestinio patikrinimo tvarką eigą ir patikrinimo rezultatų įforminimą reglamentuoja MAĮ VI-ojo skyriaus normos. MAĮ 134 straipsnyje numatyta, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo, patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokestinio patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus buveinėje trukmė, pagal MAĮ 119 straipsnio 6 punktą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 40 punktą, nėra ribojama. Mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, atsižvelgiant į vienintelę imperatyvaus pobūdžio sąlygą - būtinybę užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Iš Bylos medžiagos matyti, kad byla buvo nagrinėjama ne tik vietos mokesčių administratoriaus, ikiteisminėse institucijose, bet ir teisme, bei sprendimai buvo priimami įstatymo nustatytais terminais, būtent bylos sudėtingumas ir sąlygoja mokestinio ginčo nagrinėjimo trukmę. Todėl teigtina, kad , kad CK 6.271 str. taikymo prasme dėl mokestinio ginčo trukmės nebuvo pažeisti privalomojo elgesio taisyklių reikalavimai.Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A/556-95/2009, S. S. v. Vilniaus miesto savivaldybė). Kaip jau minėta aukščiau, Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos atsiradimą ir dydį, bei kaip minėta aukščiau mokesčių administratorius neatliko neteisėtų veiksmų. Taigi, nėra pagrindo priteisti Pareiškėjo naudai turinės ir neturtinės žalos. Kaip jau minėta aukščiau, Pareiškėjas Inspekcijai yra pateikęs 2011-11-22 prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), kuriuo prašo grąžinti 374 938 Lt sumą. Kaip jau minėta aukščiau, MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. 6 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos. 7 dalyje nustatyta mokesčio permokos grąžinimo tvarka, t.y. 1) mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Taigi, įstatymas numato mokesčių permokų grąžinimo tvarką ir vien PVM permokos deklaravimas nėra pagrindas grąžinti PVM permoką. Pagrindas yra mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) pateikimas. Pareiškėjas tokį prašymą yra pateikęs 2011-11-25, ir pagal Inspekcijos 2011-12-12 užduotį Nr. (4.65)-90-1595 dėl PVM permokos grąžinimo atliekamas Pareiškėjo mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2011-06-30. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo nuo areštuotų sumų skaičiuoti palūkanų, nes mokesčių administratorius dar tik atlieka tyrimą dėl Pareiškėjo prašymo pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad MAĮ 87 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui. Vadinasi, tik mokesčių administratoriui atsisakius grąžinti 374 938 Lt sumą ir nustačius, kad toks atsisakymas buvo neteisėtas, Pareiškėjo naudai gali būti pradedamos skaičiuoti palūkanos. Atsakovo vertinimu, Pareiškėjo skundo reikalavimas šioje dalyje turi būti atmestas arba vadovaujantis ABTĮ 103 str. I dalimi paliktas nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas patikslintu skundu prašė įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti jam 1 162 154 Lt PVM permoką, priteisti 795 758 Lt palūkanų, 325 287 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 150 000 neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė adv. Jurgita Karvelė nurodė, kad atsisako nuo reikalavimo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti jam 1 162 154 Lt PVM permoką ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti, kadangi pareiškėjui permoka buvo grąžinta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teisę atsiimti skundą turi iki jo priėmimo. Tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo pareiškėjas gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo, teismas nutraukia bylą.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų duomenimis A. Š. buvo grąžinta 1 162 736 Lt PVM permoka; 2011-12-29 pareiškėjui pervesta 18,836,32 Lt palūkanų paskaičiuotų nuo minėtos sumos, t.y. 1 162 736 Lt už laikotarpį nuo 2011-11-05 iki 2011-12-28. Dėl 374 938 Lt PVM permokos grąžinimo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2011-06-30 pagal Vilniaus AVMI 2011-12-12 užduotį Nr.(4.65)-90-1595 atliekamas mokestinis tyrimas (1t. b.l.188-191).
Įvertinus nagrinėjamo bylos duomenis, kad A. Š. buvo grąžinta 1 162 736 Lt PVM permoka, bei ABTĮ įtvirtintą pareiškėjo teisę atsisakyti nuo skundo, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindui atsisakymą nuo reikalavimo šioje dalyje priimti ir bylą nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas).
Pareiškėjo vienas iš reiškiamų reikalavimų yra priteisti 795 758 Lt palūkanų.
Pareiškėjas prašydamas priteisti 795 758 Lt palūkanų, pateikė palūkanų apskaičiavimą pagal MAĮ 87 str. nuostatas. Nurodė, kad nuo 2008-02-10 iki 2009-03-31 – 415 dienų, palūkanų dydis – 0,04 proc., palūkanų suma: 1 162 154 Lt x 415 x 0,04 proc. – 192 918 Lt; nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31 – 364 dienos, palūkanų dydis – 0,05 proc., palūkanų suma: 1 162 154 Lt x 364 x 0,05 proc. – 211 512 Lt; nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30 – 182 dienos, palūkanų dydis – 0,04 proc., palūkanų suma: 1 162 154 Lt x 182 x 0,04 proc. – 84 605 Lt; nuo 2010-10-01 iki 2011-11-14 – 409 dienos, palūkanų dydis – 0,03 proc., palūkanų suma 1 162 154 Lt x 409 x 0,03 proc. – 142 596 Lt. Viso 192 918 Lt + 211 512 Lt + 84 605 Lt + 142 596 Lt = 613 631 Lt. Be to, vietos mokesčių administratorius negrąžino pareiškėjui už vėlesnius, nei tikrintas, laikotarpius susidariusių PVM permokų, jas areštuodamas: 2007-12-07 buvo areštuota 189 997 Lt PVM permoka iki 2009-02-20 (441 diena). Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 189 997 Lt x 441 x 0,04 proc., palūkanų suma – 33 515 Lt. 2009-02-20 buvo areštuota 270 456 Lt PVM permoka iki 2010-02-04. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos palūkanos: 270 456 Lt x 49 (iki 2009-03-31) x 0,04 proc., palūkanų suma 5 301 Lt. 270 456 Lt x 309 (nuo 2009-04-01 iki 2010-02-04) x 0,05 proc., palūkanų suma – 41 785 Lt. 2009-08-06 papildomai areštuota 35 221 Lt PVM permoka iki 2010-02-04. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 35 221 Lt x 182 x 0,05 proc., palūkanų suma – 3 205 Lt. 2010-02-04 papildomai areštuota 344 856 Lt PVM permoka iki 2011-02-09. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 344 856 Lt x 55 dienos (nuo 2010-02-04 iki 2010-03-31) x 0,05 proc., palūkanų suma – 9 484 Lt. 344 856 Lt x 182 dienos (nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30) x 0,04 proc., palūkanų suma – 25 106 Lt. 344 856 Lt x 131 diena (nuo 2010-10-01 iki 2011-02-09) x 0,03 proc., palūkanų suma – 13 553 Lt. 2010-08-19 papildomai areštuota 16 193 Lt PVM permoka iki 2011-02-09. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 16 193 Lt x 42 dienos (nuo 2010-08-19 iki 2010-09-30) x 0,04 proc., palūkanų suma – 272 Lt. 16 193 Lt x 131 diena (nuo 2010-10-01 iki 2011-02-09) x 0,03 proc., palūkanų suma – 636 Lt. 2011-02-09 papildomai areštuota 374 938 Lt PVM permoka. Už šią laiku negrąžintą permoką yra priskaičiuotinos šios palūkanos: 374 938 Lt x 278 dienos (nuo 2011-02-09 iki 2011-11-14) x 0,03 proc., palūkanų suma – 31 270 Lt. Viso: 33 515 Lt + 5 301 Lt + 41 785 Lt + 3 205 Lt + 9 484 Lt + 25 106 Lt + 13 553 Lt + 272 Lt + 636 Lt + 31 270 Lt = 164 127 Lt. Viso pareiškėjo paskaičiavimu priteistina: 631 631 Lt + 164 127 Lt = 795 758 Lt palūkanų.
Vertinant pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, pažymėtina, kad MAĮ 87 straipsnio 5 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. MAĮ 87 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui. MAĮ 87 straipsnio 7 dalyje nustatyta mokesčio permokos grąžinimo tvarka : 1) mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos <...>.; 2) tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, - pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI atliko pareiškėjo mokesčių mokestinį patikrinimą ir 2007-11-22 surašė patikrinimo aktą Nr. 21.26-04-77-94, kuriuo apskaičiuota 2024106 Lt, iš jų 362564 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių; 954 Lt VSD įmokos bazinei pensijai; 1802 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai; 1908 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda; 3604 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda bei 31798 Lt mažinamas mokėtinas į biudžetą PVM ir akto surašymo dienai susidarė 221795Lt (1715408 Lt- 1937203 Lt) PVM permoka. ( b.l. 63-69, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-1)), Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-01-21 sprendimu Nr. (21.26)-256-24 patvirtino 2007-11-22 patikrinimo aktą ( b.l. 19-24, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-1)). Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-01-21 sprendimu Nr. (21.26)-256-24 pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų Ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija 2008-03-31 sprendimu Nr. 68-74 patvirtino Inspekcijos 2008-01-21 sprendimo Nr. (21.26)- 256-24 nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 1 653 274 Lt GPM, 362 564 Lt GPM delspinigių,165327 Lt GPM baudą ir pakeitė Inspekcijos 2008-01-21 sprendimo Nr. (21.26)-256-24 nurodymus dėl VSD įmokų, t.y. vietoje nurodymų sumokėti 954 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 1908 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 1802 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 3604 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, pareiškėjui nurodė sumokėti 954 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 477 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, bei 826 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 413 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą ( b.l. 8-13, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-1)). Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI prie FM 2008-03-31 sprendimu Nr. 68-74, 2008-04-24 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai ( b.l. 1-6, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-1)).Mokestinių ginčų komisija 2008-06-25 sprendimu Nr. S-120(7-79/2008) panaikino VMI prie FM 2008-03-31 sprendimą Nr. 68-74 ir pareiškėjo skundą perdavė VMI prie FM nagrinėti iš naujo ( b.l. 45-54, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-2)). VMI prie FM 2008-07-10 sprendimu Nr. 68-171 pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą ( b.l. 130-133, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-2)). Po pakartotinio patikrinimo 2008-11-17 surašytas patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-98, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-01-15 sprendimu, bei patvirtintos jame papildomai apskaičiuoti 1653274 gyventojų pajamų mokesčio, 601958 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 272,33 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos. Skirti 165327 Lt GMP baudą, 31798 Lt mažinamas mokėtinas į biudžetą PVM ir akto surašymo dienai susidaro 221795 LT PVM permoka ( b.l.80-87, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-2)). Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu pateikė skundą VMI prie FM. VMI prie FM, 2009-03-18 sprendimu Nr. 68-70 patvirtino Inspekcijos sprendimą (b.l.66-71, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-2)). Pareiškėjas nesutikdamas su VMI prie FM 2009-03-18 sprendimu, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, Mokestinių ginčų komisija 2009-05-21 sprendimu Nr. S-136-(7-96/2009) patvirtino VMI prie FM 2009-03-18 sprendimą Nr. 68-70 ( b.l.51-61, I tomas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu 2009-07-02 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ( b.l.4-15, I tomas), 2009-10-27 teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2044-121/2009 pareiškėjo skundas atmestas ( b.l. 140-150, I tomas). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą (bylos Nr. A442-1338/2010) 2010-10-28 nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Komisijos 2009-05-21 sprendimą Nr. S-l36(7-96/2009); panaikino VMI prie FM 2009-03-1 sprendimą Nr. 68-70 ir perdavė Pareiškėjo skundą VMI prie FM nagrinėti iš naujo; bylos dalį dėl VMI prie FM 2008-07-10 sprendimo Nr. 68-171 panaikinimo nutraukė; 4) bylos dalį dėl VMI prie FM įpareigojimo grąžinti 1937203,40 Lt PVM sumą, dėl 239394 Lt turtinės žalos atlyginimo ir dėl 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo perdavė Teismui nagrinėti iš naujo. ( b.l.183-191, I tomas). VMI prie FM vykdydama LVAT 2010-10-28 nutarties administracinėje byloje Nr. A442-1338/2010 dalį, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2009-02-13 skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Inspekcijos 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 patvirtintas papildomai apskaičiuotas sumas, t. y. 1653274 Lt GPM, 601958 Lt GPM delspinigių, 165327 Lt GPM baudą, 272,33 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 2010-12-17 priėmė sprendimą Nr. 68-282, patvirtino Inspekcijos 2009-01-15 sprendimo Nr. (21.26)-256-18 dalį, kuria Pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 272,33 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą ir pakeitė Inspekcijos 2009-01-15 sprendimo Nr. (21.26)-256-18 dalį, kuria nurodyta Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 1653274 Lt GPM, 601958 Lt GPM delspinigių, 165327 Lt GPM baudą bei patikrinimo akto surašymo dienai nustatyta 221795 Lt PVM permoka, t.y. vietoj jų nurodė pareiškėjui sumokėti 826115 Lt GPM, 1169 Lt GPM delspinigių, 82611 Lt GPM baudą ir 2007-11 -22 patikrinimo akto surašymo dienai nustatė 1214385 Lt PVM permoką. ( b.l. 41-44, II tomas). Pareiškėjas pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, Komisija 2011-02-17 sprendimu Nr. S-35 (7-13/2011) VMI prie FM 2010-12-17 sprendimą patvirtino ( b.l. 71-78, II tomas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Mokestinių Ginčų komisijos sprendimu, 2011-03-09 pateikė skundą teismui ( b.l.67-70, II tomas). Pareiškėjas 2011-06-02 VMI prie FM pateikė siūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčių bei su juo susijusių sumų dydžio( b.l. 106-111, II tomas). 2011-11-04 tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR VRM ir D. Š. buvo pasirašytas susitarimas Nr.(duomenys neskelbtini) kurio objektu yra 776 425 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 977 336 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 197,43 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai, 172,18 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 98,72 VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 86,09 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda, 77 643 Lt GPM bauda, 97 734 Lt PVM bauda (viso 1 929 692 Lt), nurodytų sumokėti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-22 sprendimu Nr. (4.65)-256- 167 ir 2011-04-05 sprendimu Nr. (4.65)-256-69 dėl 2011-01-21 patikrinimo akto Nr. 4.65-04-77-2 tvirtinimo ir VMI prie FM 2011-05-16 sprendimu Nr. 68-661, priskaičiuoti delspinigiai už mokestinio ginčo laikotarpį iki Susitarimo pasirašymo dienos, susitarimas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir Vilniaus AVMI yra kilęs mokestinis ginčas dėl turto (žemės sklypų) pardavimo pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms. Šalys 2011-09-29 vykusių derybų metu sutarė, kad pareiškėja į biudžetą turi sumokėti 388 213 Lt GPM, 488 668 Lt PVM, 184 Lt VSD įmokų, viso 877 065 Lt. Šalys taip pat susitarė dėl nulinio dydžio delspinigių už mokestinio ginčo laikotarpį. Pareiškėja praranda teisę ginčyti mokesčių apskaičiavimo teisingumą ir privalo sumokėti į biudžetą Susitarimo III dalyje nustatytą prievolę. ( b.l. 136-137, II tomas). Nustatyta, kad 2011-11-04 buvo pasirašytas susitarimas Nr.(duomenys neskelbtini) tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir Pareiškėjo dėl Inspekcijos 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 dėl 2008-11-17 patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-98 tvirtinimo ir VMI prie FM 2010-12-17 sprendimu Nr. 68-282 nurodytų sumokėti mokesčių ir su jais susijusių sumų ( b.l. 138-139, II tomas). Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų duomenimis A. Š. buvo grąžinta 1 162 736 Lt PVM permoka; 2011-12-29 pareiškėjui pervesta 18,836,32 Lt palūkanų paskaičiuotų nuo minėtos sumos, t.y. 1 162 736 Lt už laikotarpį nuo 2011-11-05 iki 2011-12-28. Dėl 374 938 Lt PVM permokos grąžinimo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2011-06-30 pagal Vilniaus AVMI 2011-12-12 užduotį Nr.(4.65)-90-1595 atliekamas mokestinis tyrimas (1t. b.l.188-191).
Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011-11-04 tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR VRM ir A. Š. buvo pasirašytas susitarimas Nr.(duomenys neskelbtini), kurio objektu yra 826115 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 1169 Lt GPM delspinigių, 82611 Lt GPM baudos, 272,33 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos, 722818 Lt pridėtinės vertės mokesčio (viso 1 634 459 Lt), nurodytų sumokėti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 dėl patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-98 tvirtinimo ir VMI prie FM 2010-12-17 sprendimu Nr. 68-282, priskaičiuoti delspinigiai už mokestinio ginčo laikotarpį iki Susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI yra kilęs mokestinis ginčas dėl turto (žemės sklypų) pardavimo pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms. Sutarus, kad nei viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo pozicijoms tvirtai pagrįsti dėl Pareiškėjo vykdytos veiklos pripažinimo individualia ir ekonomine veikla, taip pat šalims sutarus, kad nepakankami šalių pateikti įrodymai yra esminė tokio susitarimo prielaida bei pripažįstant MAĮ įtvirtintus visuotino privalomumo ir teisingumo principus, šalys 2011-09-29 vykusių derybų metu sutarė, kad pareiškėjas į biudžetą turi sumokėti 413 058 Lt GPM, 361 409 Lt PVM ir 582 Lt VSD įmokų, viso 775 049 Lt. Šalys taip pat susitarė dėl nulinio dydžio delspinigių už mokestinio ginčo laikotarpį ( b.l. 138-139, II tomas).
Vertinant šiuos nagrinėjamo ginčo duomenis, pažymėtina, kad mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui pasirašius susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius - apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime (Mokesčių administravimo įstatymo 71 str. 1 d.). Kadangi susitarimas savo turiniu prilyginamas mokesčių administratorių sprendimui, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nagrinėjamu atveju palūkanos skaičiuotinos MAĮ 87 str. 7 d. 2 punkto pagrindu po 2011-11-04 susitarimo Nr.(duomenys neskelbtini) pasirašymo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui priklauso 1 162 154 Lt PVM permoka paaiškėjo tuomet, kai susitarimu pareiškėjui buvo naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis, t.y. 2011-11-04 sudarius susitarimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad mokesčių administratorius grąžino pareiškėjui A. Š. 1 162 736 Lt PVM permoką bei 2011-12-29 pareiškėjui pervesta 18,836,32 Lt palūkanų, kurios apskaičiuotos nuo minėtos sumos, t.y. 1 162 736 Lt už laikotarpį nuo 2011-11-05 iki 2011-12-28 (2t. b.l.188-191). Teisėjų kolegija įvertinusi ginčo duomenis nustatyto reglamentavimo dėl permokos grąžinimo bei palūkanų priteisimo kontekste, pripažįsta, kad reikalavimas priteisti pareiškėjo nurodyto dydžio 631 631 Lt palūkanas nuo 1 162 154 Lt sumos už laikotarpį 2008-02-10- 2011-11-14 yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl 374 938 Lt PVM permokos grąžinimo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2011-06-30 pagal Vilniaus AVMI 2011-12-12 užduotį Nr.(4.65)-90-1595 atliekamas mokestinis tyrimas (2t. b.l.188-191). Vertinant šiuos byloje pateiktus duomenis, pažymėtina, kad mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo yra numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra (Mokesčių administravimo įstatymo 145 str. 2 d.). Kas reiškia, kad šiems ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 d.). Pažymėtina, kad MAĮ 87 straipsnio 7 d. 2p. nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, - pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Pagal MAĮ 87 straipsnio 9 d. nuostatas mokesčių administratorius MAĮ 87 straipsnio 7 dalyje nurodytu terminu negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus bylos duomenis, kad mokesčių administratorius yra priėmęs sprendimą tik dėl pareiškėjui 1 162 736 Lt PVM permokos grąžinimo, dėl 374 938 Lt PVM permokos grąžinimo pagrįstumo yra atliekamas mokestinis patikrinimas, todėl ir šiuo atveju nagrinėjamame ginče nėra pagrindo priteisti palūkanų dėl pareiškėjo nurodytų 189 997 Lt, 270 456 Lt, 35 221 Lt, 344 856 Lt,16 193 Lt, 374 938 Lt areštuotų permokų. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo pateikęs reikalavimą dėl 1 162 154 Lt PVM permokos grąžinimo.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu skundas dėl 795 758 Lt palūkanų priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Pareiškėjas A. Š. nurodo, kad jam padaryta turtinė 325 287 Lt dydžio žala bei neturtinė žala, kurią įvertino 150 000 Lt suma.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
Pareiškėjas nurodo, kad be paskaičiuotų palūkanų nuo 2008 metų, jam turi būti grąžinta palūkanų suma, kuri susidarė nuo 2005-07-22 iki 2008-02-10, kadangi PVM permoka atsirado dar 2005 metais. Taigi, pareiškėjo teigimu, jis patyrė šią turtinę žalą: 1 162 154 Lt x 933 dienos (nuo 2005-07-22 iki 2008-02-10 – tai diena, kai pagal MAĮ skaičiuotinos palūkanos) x 0,003 proc. – 325 287 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Kaip jau buvo minėta, aplinkybė, jog pareiškėjui priklauso 1 162 154 Lt PVM permoka, paaiškėjo naujai apskaičiavus mokėtinus mokesčius, t.y. pareiškėjui 2011-11-04 sudarius susitarimą su Valstybine mokesčių inspekcija, kuriuo šalys sutarė, kad pareiškėjas į biudžetą turi sumokėti 413 058 Lt GPM, 361 409 Lt PVM ir 582 Lt VSD įmokų, viso 775 049 Lt. Pažymėtina, kad šiuo susitarimu šalys taip pat ir dėl nulinio dydžio delspinigių už mokestinio ginčo laikotarpį (b.l. 138-139, II tomas). Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyto tarp Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio reikšmė atskleista vertinant pareiškėjo reikalavimus dėl palūkanų priteisimo.
Nagrinėjamu atveju duomenų dėl buvusios ginčo permokos grąžinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nenustatyta. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, atlikdami pareiškėjo mokestinį patikrinimą, būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu, nenustačius neteisėtų mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų ar aktų, t.y. nesant vienos iš civilinės atsakomybės pagrindų sąlygų, būtinų šiai atsakomybei atsirasti, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti jam 325 287 Lt turtinės žalos atlyginimą iš valstybės.
Vertinant pareiškėjo motyvus dėl pernelyg ilgos mokestinio ginčo trukmės, pastebėtina, kad mokestinio ginčo trukmę sąlygojo objektyvios priežastys. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI atliko pareiškėjo mokesčių mokestinį patikrinimą ir 2007-11-22 surašė patikrinimo aktą Nr. 21.26-04-77-94, kurį Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-01-21 sprendimu Nr. (21.26)-256-24 patvirtino. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-01-21 sprendimu Nr. (21.26)-256-24, pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų Ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija 2008-03-31 sprendimu Nr. 68-74 patvirtino Inspekcijos 2008-01-21 sprendimo Nr. (21.26)- 256-24 nurodymus. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI prie FM 2008-03-31 sprendimu Nr. 68-74, 2008-04-24 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2008-06-25 sprendimu Nr. S-120(7-79/2008) panaikino VMI prie FM 2008-03-31 sprendimą Nr. 68-74 ir pareiškėjo skundą perdavė VMI prie FM nagrinėti iš naujo, kadangi pajamos iš turto pardavimo nepagrįstai priskirtos tik vienam pareiškėjui ( b.l. 45-54, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-2)). VMI prie FM 2008-07-10 sprendimu Nr. 68-171 pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Po pakartotinio patikrinimo 2008-11-17 surašytas patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-98, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-01-15 sprendimu, bei patvirtintos jame papildomai apskaičiuoti mokesčiai ( b.l.80-87, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-2)). Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu pateikė skundą VMI prie FM, kuri 2009-03-18 sprendimu Nr. 68-70 patvirtino Inspekcijos sprendimą (b.l.66-71, MGK byla Nr. 6.11-04( 7-79/2008;7-96/2009)-2)). Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI prie FM 2009-03-18 sprendimu, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2009-05-21 sprendimu Nr. S-136-(7-96/2009) patvirtino VMI prie FM 2009-03-18 sprendimą Nr. 68-70 ( b.l.51-61, I tomas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu 2009-07-02 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ( b.l.4-15, I tomas), 2009-10-27 teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2044-121/2009 pareiškėjo skundas atmestas ( b.l. 140-150, I tomas). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą (bylos Nr. A442-1338/2010) 2010-10-28 nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Komisijos 2009-05-21 sprendimą Nr. S-l36(7-96/2009); panaikino VMI prie FM 2009-03-1 sprendimą Nr. 68-70 ir perdavė Pareiškėjo skundą VMI prie FM nagrinėti iš naujo; bylos dalį dėl VMI prie FM 2008-07-10 sprendimo Nr. 68-171 panaikinimo nutraukė; bylos dalį dėl VMI prie FM įpareigojimo grąžinti 1937203,40 Lt PVM sumą, dėl 239394 Lt turtinės žalos atlyginimo ir dėl 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo perdavė teismui nagrinėti iš naujo ( b.l.183-191, I tomas). VMI prie FM, vykdydama LVAT 2010-10-28 nutarties administracinėje byloje Nr. A442-1338/2010 dalį, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2009-02-13 skundo dalį, 2010-12-17 priėmė sprendimą Nr. 68-282 patvirtinti Inspekcijos 2009-01-15 sprendimo Nr. (21.26)-256-18 dalį, kuria Pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 272,33 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą ir pakeitė Inspekcijos 2009-01-15 sprendimo Nr. (21.26)-256-18 dalį, kuria nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą 1653274 Lt GPM, 601958 Lt GPM delspinigių, 165327 Lt GPM baudą bei patikrinimo akto surašymo dienai nustatyta 221795 Lt PVM permoka, t.y. vietoj jų nurodė pareiškėjui sumokėti 826115 Lt GPM, 1169 Lt GPM delspinigių, 82611 Lt GPM baudą ir 2007-11 -22 patikrinimo akto surašymo dienai nustatė 1 214 385 Lt PVM permoką (b.l. 41-44, II tomas). Pareiškėjas pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai,kuri 2011-02-17 sprendimu Nr. S-35 (7-13/2011) VMI prie FM 2010-12-17 sprendimą patvirtino ( b.l. 71-78, II tomas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Mokestinių Ginčų komisijos sprendimu, 2011-03-09 pateikė skundą teismui (b.l.67-70, II tomas). Pareiškėjas 2011-06-02 VMI prie FM pateikė siūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčių bei su juo susijusių sumų dydžio( b.l. 106-111, II tomas). 2011-11-04 pasirašytas susitarimas Nr.(duomenys neskelbtini) tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir Pareiškėjo dėl Inspekcijos 2009-01-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-18 dėl 2008-11-17 patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-98 tvirtinimo ir VMI prie FM 2010-12-17 sprendimu Nr. 68-282 nurodytų sumokėti mokesčių ir su jais susijusių sumų ( b.l. 138-139, II tomas). Iš nagrinėjamo ginčo medžiagos matyti, kad byla buvo nagrinėjama ne tik vietos mokesčių administratoriaus, ikiteisminėse institucijose, bet ir teisme, duomenų, kad atsakovas būtų vilkinęs atlikti mokestinį tyrimą, byloje taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius pažeidė pareigą mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį ( MAĮ 119 straipsnio 6 d. ).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant šiuos pareiškėjo reikalavimus, pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, kad mokesčių administratorius atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Be to, neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl nurodytų tariamai neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė patirta moralinė žala, jos nedetalizavo ir nepagrindė atitinkamais įrodymais. Vien tik pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginys, kad neturtinė žala buvo padaryta, nepateikiant šiuo aspektu daugiau jokių argumentų apie patirtus išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą, yra nepakankamas šiai civilinės atsakomybės taikymo sąlygai konstatuoti.
Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės 325 287 Lt bei neturtinės 150 000 Lt žalos atlyginimo nėra pagrindo tenkinti, nenustačius viešosios atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų bei žalos padarymo fakto. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuose konstatuotų išvadų pagrindu pripažinta, kad skundo reikalavimai dėl 795 758 Lt palūkanų priteisimo yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 str.1p.).
Administracinė byla dėl pareiškėjo A. Š. reikalavimo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti 1 162 154 Lt PVM permoką nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str.3p., 103 str.1p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
administracinę bylą dėl pareiškėjo A. Š. reikalavimo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti 1 162 154 Lt PVM permoką nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.