Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-11-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-46493-934/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
e2YT-46493-934/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) K. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti-nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti vykdymo išlaidas. Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 4-5): Pareiškėjas teigia, kad iš jo yra išieškoma jam paskirta administracinė bauda, kurią jis turėjo padengti per dvejus metus; Nurodo, kad 2015 m. vasario 26 d. buvo patalpintas į laisvės atėmimo vietą, kurioje yra laikomas iki šiol nepertraukiamai; Teigia, kad pataisos įstaigos administracija skolininko neįdarbino, į darbą neįtraukė ir jokiais kitais būdais ar veiksmais nebandė įtraukti. Dėl šių aplinkybių skolininkas pataisos namuose neturėjo jokių pajamų ir neįgijo jokio turto. Taigi pataisos įstaigos administracija nesudarė jokių galimybių skolininkui sumokėti, padengti įsiskolinimą (baudą) ir jais (ne skolininko) vengiamais veiksmais, baudai yra suėjusi 2-jų metų išieškojimo senatis; CPK 629 straipsnio l dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui yra suėjęs senaties terminas; Remiasi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje, kurioje išaiškinta, kad nutraukus vykdomąją bylą, joje susidariusios vykdymo išlaidos taip pat turi būti panaikintos. Skolininkas prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes, į tai jog skolininko padėtis visą vykdymo laikotarpį buvo nepalanki įvykdyti baudos sumokėjimą ir tenkinti skundą, panaikinti vykdymo išlaidas.

Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. S1-36432 atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-3): Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad vykdomųjų dokumentų perdavimo terminai pažeisti nebuvo. Vykdomieji dokumentai priimti vykdyti pagrįstai. Vykdomosiose bylose esantys duomenys taip pat patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, kitus registrus, ėmėsi visų priverstinio vykdymo priemonių, kad skola būtų išieškota. Vykdymo veiksmai, siekiant išvengti vykdymo išlaidų skolininkui didinimo, atlikti pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02833; Nustatyta, kad skolininkui VSDFV buvo paskirta nuolatinė išmoka į kurią antstolis nukreipė išieškojimą CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau tai, jog skolininkas atlikinėja bausmę pataisos namuose nepateisina jo pasyvumo. Skolininkas, atlikdamas bausmę, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę susirasti darbą įkalinimo įstaigoje. Tačiau skolininkas nesiėmė ir nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti savo įsiskolinimą; Išieškojimas iš skolininko yra vykdomas pagal du vykdomuosius dokumentus. Vienas iš jų – teismo išduotas vykdomasis raštas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Taigi CPK nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. CPK nenumato, kad neįvykdžius teismo nuosprendžio pagrindu išduoto vykdomojo rašto per tam tikrą laiko tarpą, vykdomoji byla turi būti nutraukta; Išieškojimas iš skolininko taip pat yra vykdomas pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarimą, kuriuo skolininkui paskirta bauda. Pažymėtina, kad iki 2015-07-01 ATPK nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimo kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojusia tvarka; Vykdymo proceso metu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi tol, kol bus įvykdyti; Antstolis įgyja teisę išieškoti iš skolininko susidariusias vykdymo išlaidas (CPK 610-611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Šiuo atveju jokio pagrindo panaikinti vykdymo išlaidas nėra. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad vykdomojo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Visi vykdomojo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Nors vykdomosiose bylose tiesioginių duomenų apie pareiškėjo vengimą vykdyti nuobaudas nėra, tačiau pastarasis jau ilgą laiką nesiima jokių veiksmų dėl savo finansinės padėties pagerinimo ir antstoliui nepavyksta išieškoti paskirtos baudos. Todėl nėra prielaidų sutikti su pareiškėjo interpretacija, kad vien pats baudos neišieškojimo per dvejus metus faktas, jau pats savaime suponuoja vykdomųjų bylų pabaigą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

II. Skundo esmė

Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti vykdymo išlaidas. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pataisos įstaigos administracija skolininko neįdarbino. Dėl šių aplinkybių skolininkas pataisos namuose neturėjo jokių pajamų ir neįgijo jokio turto ir neturėjo galimybės padengti įsiskolinimą (baudą). Dėl minėtų aplinkybių, pareiškėjo teigimu, yra suėjusi dvejų metų baudos išieškojimo senatis.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0008/10/02833 ir Nr. 0008/13/02710 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo Lietuvos valstybės naudai (b. l. 9-129). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (LVAT 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). LVAT yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (LVAT 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (LVAT 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.2.-5048-78/2010 antstolio buvo priimtas vykdyti 2010-11-23, tai yra nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo priėmimo dienos (b. l. 104, 111). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-22 vykdomasis raštas byloje Nr. 2-2499-647/2012 antstolio buvo priimtas vykdyti 2013-02-12, tai yra nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo priėmimo dienos (b. l. 122-123, 127). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus raginimus, patvarkymus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, areštavo pastarojo asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas, ėmėsi galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skola būtų išieškota (b. l. 41-42, 55-68, 84-109, 113-124). Nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, antstolis priėmė 2017 m. sausio 20 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-20348 (b. l. 34) ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-20347 (b. l. 33). Anksčiau antstolis taip pat atlikdavo būtinus veiksmus dėl lėšų iš skolininko išieškojimo (pavyzdžiui, 2016 m. lapkričio 21 d. Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymai paskirstyti išieškotas lėšas), vykdė užklausas iš registrų, siuntė skolininkui priimtus patvarkymus, vykdė išskaitymus iš asmens gaunamų išmokų (b. l. 39-45, 49-54). Per dvejus metus nuo išieškojimo pradžios skolininkui paskirta bauda išieškota nebuvo dėl objektyvių priežasčių – skolininkas visą baudos išieškojimo laikotarpį nedirbo, banko sąskaitose piniginių lėšų, turto neturėjo. Todėl ilgas skolos išieškojimo terminas buvo nulemtas ne antstolio pasyvių veiksmų, o skolininko turtinės padėties bei vengimo sumokėti susidariusią skolą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus, periodiškai atliko reikalingus išieškojimo veiksmus. Remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog vykdymo laikotarpiu būtų buvęs dvejų metų laikotarpis, kuomet antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų. Visų minėtų bylos duomenų pagrindu skolininko skundas dėl būtinybės nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0008/10/02833 ir Nr. 0008/13/02710 dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

11. Netenkinus pareiškėjo skundo dalyje dėl vykdomųjų bylų nutraukimo (panaikinimo), nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo dalyje dėl vykdymo išlaidų panaikinimo.

12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza