Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas :

1. 1986m. rugpjūčio 25d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 90str. 3d. laisvės atėmimu 3 metams;

2. 1992m. rugpjūčio 26d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 146str. 1d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3. 2000m. rugpjūčio 24d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 271str. 3d. laisvės atėmimu 1metams 4 mėnesiams su 200 lt. vertės turto konfiskavimu;

4. 2008m. gegužės 10d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 145str. 1d. ir 2d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5. 2011m. balandžio 14d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 145str. 1d. ir 286str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; paleistas iš įkalinimo įstaigos 2013m. balandžio 25d. atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 145str. 2d. ir 286str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. A. 2013m. liepos mėnesio, tikslus laikas nenustatytas – 2013m. rugpjūčio 10d. laikotarpiu terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius G. V. ir S. T. grasindamas nužudyti, sutrikdyti sveikatą, padegti ir išdaužyti buto langus, t.y. :

2013m. liepos mėnesį, tiksli data nenustatyta (duomenys neskelbtini) išlaužęs namo duris su peiliu rankoje įsiveržęs į S. T. gyvenamąsias patalpas grasino nužudyti G. V. bei S. T.;

Motyvuojamoji dalis

2013m. liepos pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, dienos metu su S. T. buvo namuose. Buvo užsirakinę duris. Duris visada laiko užrakintas, nes nuolat bijo, kad K. A. gali įsilaužti į namus ir juos nužudyti. Ji sėdėjo kambaryje šalia lango ir per langą pamatė, kad atėjo K.. Šis išėmė lango rėmą, griebė jai už kojų, norėjo ištempti į lauką ir išsukti kojas. Labai išsigando ir ėmė rėkti. Pradėjus rėkti, kaimynė pamatė pradėjo šaukti, kad ją paleistų. Tada jis išsigandęs paleido ir per namo sodą pasišalino. 2013-08-09 apie 23val. K. atėjo pas juos į kiemą, pradėjo rėkti po langais, kad atsiimtų pareiškimą, o kitaip papjaus ją, padegs, nužudys. Ji labai išsigando, kad jis gali įsilaužti į namus ir ją nužudyti. 2013-08-10 ryte apie 8.00val. K. vėl atėjo į namus ir vaikščiodamas aplink langus grasino, kad padegs ir papjaus. 2013-08-10 apie 12.00val. su savo draugu ėjo pas savo mamą į namus. Įėjus į laiptinę, paskui juos į kiemą atėjo K. A., pamatęs juos pradėjo šaukti „ užmušiu jus, papjausiu, gyvi nebūsite“. Įėjus pas mamą į butą iškvietė policijos pareigūnus. Tada išsigandęs policijos brolis pabėgo. Nuolat bijo K., nes jis tikrai gali ją ir jos draugą Saulių nužudyti, jai nuolat grasina. 2013-08-10 apie 12val. būnant pas mamą (duomenys neskelbtini), atėjęs K. beldėsi į buto duris, reikalavo įsileisti. Sakė, kad neįsileis, tada K. iš akmenų ėmė laidyti į buto plastikinius langus, šaukė, kad visus užmuš, padegs, išdaužys buto langus, išpjaus, grasino nužudyti ir susidoroti. Tai ne pirmas kartas, kada K. taip elgiasi. 2013-08-10 ryte brolis buvo atėjęs pas ją į namus ir reikalavo atsiimti pareiškimą, taip pat grasino susidorojimu / 30, 31-32 l. /.

Apklausta papildomai ji parodė, kad 2013 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, K. A. įsiveržė į S. T. priklausančius namus išėmęs langą kartu su rėmu. Įsiveržęs užsimojo jiems durti peiliu, kurį atsinešė, tačiau S. išmušė jam peilį iš rankų. Nukritusį peilį ji paspyrė toliau, kad K. jo nepasiektų. 2013m. liepos pradžioje K. atėjo į S. priklausančius namus ir norėjo ją išsivesti prie (duomenys neskelbtini) ežero, tačiau ji nesutiko. S. pradėjus ją ginti K. supyko ir sugriebęs jį už rūbų trenkė jį į sieną, po to jį ištempė į lauką ir S. nugriuvo ant žemės. K. draugė Jurga šio įvykio nematė, kadangi laukė sode. Taip pat matė, kaip K. A. 2013m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos neprisimena, (duomenys neskelbtini) namo kieme grasino išdaužyti mamos buto langus. Jis buvo užsimojęs kieme rastais akmenimis ir šaukė „ išdaužysiu, padegsiu“ / 33 l. /. Savo parodymus ji patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu / 41 l. /.

Nukentėjusysis S. T. parodė, kad iš pradžių sugyventinės G. V. brolis K. A. su jais bendravo normaliai, tačiau kai pradėjo vartoti alkoholį, ėmė jiems abiems grasinti. Iš pradžių K. A. naktį atėjo į jų namus su peiliu ir beldė į duris. Kai jo neįleido, išėmė lango stiklą, įlindo į vidų ir ėmė seseriai sukinėti kojas. Jis išbėgo į lauką, o kai grįžo K. A. buvo išėjęs. G. V. po to skaudėjo kojas, ant jų buvo mėlynės.

Po to K. A. pas juos atėjo su J., sudavė jam vieną kartą į veidą, pakėlė nuo žemės ir per duris išmetė į lauką. Griūdamas jis užsigavo šonus, bet į medikus nesikreipė. Iš karto nuėjo skųstis pas įgaliotinį, su kuriuo grįžo į namus, bet K. A. jau buvo pabėgęs. Po to vieną dieną jis, sugyventinė ir jos motina M.A. V. iš kapinių parėjo į V. namus. Netrukus į kiemą atėjo K. A., kuris grasino nevaikščioti į kapines, sakė „jei pamatysiu kapinėse, užmušiu“. Tos pačios dienos vakare jis su G. V. eidami į parduotuvę prie kapinių sutiko K. A. su J.. Pamatęs juos K. A. vėl ėmė grasinti, kad nevaikščiotų po kapines, o J. jo prašė nusiraminti. Dar vieną kartą jis K. A. sutiko važiuodamas su dviračiu (duomenys neskelbtini) miestelio gatve. K. A. stovėjo kitoje gatvės pusėje, rankose turėjo metalinį strypą, kuriuo mosikavo, grasino jį pagauti, užmušti ar primušti. Realiai suduoti K. A. negalėjo, nes buvo kitoje gatvės pusėje. Tik bandė jį apie 10-15m. vytis, tačiau nepavijo. Be to, parašius pareiškimą į policiją K. A. vakare atėjo prie jų namų ir būdamas kieme grasino padegti bei užmušti, jei jie neatsiims pareiškimų. Taip pat jis yra girdėjęs, kaip K. A. šaukė ant savo motinos, grasino ją užmušti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. T. parodė, kad su G. V. yra pažystami nuo paauglystės, pradėjo kartu gyventi prieš pusę metų. Su K. A. susipažino, kai pradėjo gyventi su G.. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos K. apsigyveno namuose pas G. mamą, kuriuose kartais būdavo ir G.. Gegužės mėnesį, kai K. A. užsipuolė G. ir grasino ją nužudyti, ji atėjo gyventi pas jį. K. A. ne kartą buvo atėjęs į namus ir grasindavo, kad pasmaugs, papjaus, padegs jų namus. 2013m. liepos mėn., tikslios dienos nepamena, K. A. atėjęs į namus išėmė lango rėmą, įsiveržė su virtuviniu peiliu ir grasino papjauti juos, šaukė, kad dabar juos pripjaus, užsimojęs peiliu mėgino durti. Peiliui iškritus iš K. rankų G. paspyrė jį toliau, kad šis jo nepasiektų. K. A. tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis norėjo nubėgti iškviesti policiją, tačiau neradęs pareigūnų nuovadoje grįžo į namus. Grįžęs K. namie jau neberado. 2013-07-27 su G. mama M.A. V. ir G. ėjo į kapines. Grįžo iš kapinių apie 19.30val. į duris ėmė belsti ir skambinti K. A.. Jis yra labai agresyvus, jo elgesys neprognozuojamas, todėl jie jo neįsileido. Dėl šios priežasties visada laiko duris užrakintas. Neįsileidus jis ėmė grasinti, kad išdauš langus, šūkavo, kad padegs, pasmaugs, papjaus. Labai išsigando, nes K. bet kuriuo metu galėjo įsilaužti į namus ir nužudyti. Po kiek laiko K. nurimo ir išėjo. 2013-07-27 apie 21val. ėjo į parduotuvę ir kapinėse sutiko K. A.. Jis norėjo pulti ant jų, šaukė necenzūriniais žodžiais bei šaukė, kad padegs, užmuš. Jis buvo su drauge, kuri jį nuramino. Išsigando, kad K. juos gali nužudyti ir pabėgo iki (duomenys neskelbtini), kur apsauginis būtų iškvietęs policiją. Po šio įvykio K. daug kartų naktį buvo atėjęs į namus, daužydavo duris, šaukdavo, kad jį ir G. užmuš, dažnai bandydavo išlaužti namo duris, išdaužti langą ir įsibrauti į vidų. 2013m. rugpjūčio 5d. jis važiavo su dviračiu iš miesto. Pakeliui sutiko K. A., rankose nešantį laužtuvą. Pamatęs jį K. užsimojo trenkti laužtuvu. Tada pavažiavo toliau, kadangi buvo su dviračiu ir K. jo nebesivijo. 2013m. liepos pradžioje K. su drauge atėjo pas jį į namus ir kvietė G. eiti išgerti prie (duomenys neskelbtini) ežero. G. atsisakė. Jis bandė užstoti G., kad jos neišsivestų. Tada supykęs K. sugriebė jį už marškinėlių, pakėlęs jį trenkė į sieną ir ištempė į lauką. Juto fizinį skausmą. Po to nubėgo iki nuovados ir kartu su pareigūnais grįžo į namus. Pamatęs, kad atvažiavo su įgaliotiniu, K. pabėgo. Po šio įvykio į medikus nesikreipė. 2013m. liepos viduryje, tikslios dienos nepamena, dienos metu su G. buvo savo namuose. Duris buvo užsirakinę. Pas juos atėjo K. ir pradėjo trankyti į duris. Jo neįsileido. T. K. išėmė langą ir sugriebęs G. už kojų pamėgino ją ištraukti per langą. Jos ištempti jam nepavyko. G. pradėjo rėkti, atrodė labai išsigandusi. T. K. ją paleido ir pasišalino iš namų. Jis buvo labai agresyvus ir neprognozuojamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2013-08-09 apie 23val. K. atėjo į jam priklausančių namų kiemą ir pradėjo rėkti po langais, kad G. atsiimtų pareiškimą, nes kitaip ją užmuš. Labai išsigando, kad jis gali įsilaužti į namus. 2013-08-10 apie 12val. su G. ėjo pas jos mamą į namus. Paskui juos atėjo K. ir pradėjo mėtyti akmenis į virtuvės langus. Pamatęs G. pradėjo ant jos rėkti ir grasino, kad pasmaugs, padegs. Tada išsigandusi G. iškvietė policijos pareigūnus. Išsigandęs policijos K. pabėgo. Nuolat bijo K., nes šis tikrai gali jį nužudyti, nuolat grasina, todėl nuolat vengia jį susitikti / 35-36 l. /.

Apklaustas papildomai S. T. apie įvykių aplinkybes parodė iš esmės analogiškai / 37 l. /. Savo parodymus jis patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu / 42 l. /.

Nukentėjusioji M. A. V. parodė, kad sūnus K. A. konfliktuodavo su savo seserimi G. V., ją pamatęs dažniausiai šaukdavo, kad ji nevaikščiotų į kapines, nes gaus. Todėl ji sūnui sakydavo nesilankyti pas seserį, nes nuėjęs jis sukeldavo triukšmą. Vieną dieną, tikslaus laiko neprisimena, ji su dukra ir šios sugyventiniu buvo kapinėse, po to grįžo į jos namus. Netrukus į kiemą atėjo K. A., kuris šaukė seseriai nevaikščioti į kapines, nes ji gaus. Ant jos tą kartą sūnus nešaukė, tik ant sesers ir šios sugyventinio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad su K. A. yra pažystama apie 3 mėnesius. 2013m. liepos 27d. su K. A. buvo kapinėse (duomenys neskelbtini). Pamatęs pro šalį einančius seserį ir jos draugą K. pradėjo šaukti ant jų, grasino, kad atims pinigus, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Ji bandė jį nuraminti, o G. V. ir S. T. išsigandę nuėjo tolia. Bendraudama su K. A. pastebėjo, kad jis yra agresyvus ir neprognozuojamas / 28 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad K. A. pažįsta maždaug vienerius metus. Su juo susipažino, kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos ir pastebėjo, kad jis yra agresyvus. Yra ne kartą mačiusi, kaip K. A. grasino G. V., S. T. ir M.A. V., kad juos padegs, pasmaugs, nužudys, vadindavo juos necenzūriniais žodžiais. K. A. dažnai vaikščiodavo po miestelį nešdamasis įvairius daiktus / kartis ir pan. / ir šūkaudavo, kad padegs, pasmaugs, išdaužys langus / 29 l. /.

Nukentėjusioji G. V. 2013-07-29 kreipėsi į Kelmės rajono PK su prašymu nubausti K. A., kuris 2013-07-27 apie 19.30val. ir 21val. grasino ją ir S. T. užmušti bei padegti namus / 6 l. /. Šias aplinkybes ji patvirtino tos pačios dienos paaiškinime / 7 l. /. Pagal prokurorės 2013-08-02 reikalavimą / 4 l. / dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2013-08-10 nukentėjusioji G. V. pakartotinai kreipėsi į Kelmės PK su pareiškimu dėl to, kad K. A. rugpjūčio 10d. apie 12val. grasino su ja susidoroti – užmušti, padegti, išdaužyti mamos buto langus / 11 l. /.2013-08-12 iš G. V. paimtas peilis / 19 l. /, kuris apžiūrėtas / 20-22 l. / ir saugomas Kelmės rajono PK / 24 l. /.

Kelmės rajono PK tyrėjo tarnybiniame pranešime / 8 l. / nurodoma, kad K. A. grįžus iš įkalinimo įstaigos gyventojai ėmė skųstis dėl jo elgesio ir grasinimų. Jis pastebimas mieste besinešiojantis įvairius daiktus, kuriais galima sužaloti žmones; būna agresyvus, nuolat kalba, kad ką nors papjaus ar užmuš.

Nors kaltinamasis K. A. neigia daugumą inkriminuojamų veiksmų / pripažįsta tik G. V. tempimą prie langą, tačiau už rankų, S. T. papurtymą ir išstūmimą į lauką bei kažko pasakymą važiuojančiam su dviračiu S. T. /, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina visi kiti byloje surinkti įrodymai. Nors nukentėjusiųjų parodymuose yra netikslumų ir prieštaravimų, būtina įvertinti, kad analogiški veiksmai / grasinimai, veržimasis į patalpas ir t.t. / kartojosi daug kartų, dėl ko nukentėjusieji gali sąžiningai klysti dėl konkrečių atvejų aplinkybių. Be to, itin agresyvūs kaltinamojo veiksmai neabejotinai nukentėjusiesiems sukėlė itin didelį susijaudinimą, kas taip pat gali turėti įtakos aplinkybių užfiksavimui ir parodymų apie jas davimui. Įvertintina ir tai, jog yra duomenų / nors ir patikimai nepatvirtintų / apie tai, jog bent dalies įvykių metu asmenys galėjo būti neblaivūs.

Nukentėjusiųjų G. V. ir S. T. parodymus patvirtino ne tik kaltinamojo motina M.A. V., bet ir jo draugė J. M. bei pašalinis asmuo R. B., netiesiogiai – policijos pareigūno tarnybiniame pranešime / 8 l. / nurodomi faktai ir nustatyta įvykių seka - G. V. į policiją kreipėsi 07-29d. / 6 l. /, pradėjus ikiteisminį tyrimą K. A. buvo pareikšti įtarimai / 49-50 l. / ir paskirta kardomoji priemonė / 65 l. /, tačiau po keleto dienų G. V. teko į policiją kreiptis pakartotinai / 11 l. /. Pažymėtina, kad atskirų įvykių faktinių aplinkybių nežymus pasikeitimas / pzv., ar veiksmai padaryti dieną, ar vakare; ar bandyta G. V. ištempti per langą paėmus už kojų ar rankų; ar grasinta sumušti, ar užmušti ir t.t. / neturi įtakos kaltinamojo veiksmų visumos kvalifikavimui pagal Lietuvos BK 145str. 2d.

Aptartų įrodymų visuma / Lietuvos BPK 20str. 5d. / patikimai patvirtina, kad kaltinamasis K. A. kaltinime nurodomais veiksmais ilgą laiką terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius G. V. ir S. T., todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 145str. 2d. dispoziciją. Nustatant veikos aplinkybes esant skirtingiems parodymams / pvz., nukentėjusiojo S. T. parodymai dėl grasinimo naktį su peiliu ir bandymo ištempti G. V. per langą to paties įvykio metu / remiamasi pirminiais, t.y. iš karto po įvykių, apklaustų asmenų parodymais.

Kaltinimai K. A. dėl bandymo suduoti su peiliu / įsiveržus į S. T. butą naktį /, dėl smūgių S. T. sudavimo ir jo galimo sužalojimo / kai kvietė G. V. eiti prie ežero /, dėl galimo G. V. sužalojimo tempiant už kojų per langą, dėl bandymo suduoti laužtuvu / S. T. važiuojant su dviračiu – 144 l. / nepareikšti / 143-144, 195-196 l. /. Priimdamas nuosprendį teismas savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis Lietuvos BPK 256str. reikalavimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama / LAT 2009-07-09 BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, apžvalga /, todėl klausimas dėl šių veiksmų kvalifikavimo nesprendžiamas. Smūgių sudavimas asmeniui / S. T. / negali būti kvalifikuojamas kaip grasinimas, kaltinimas dėl grasinimo tuo pačiu metu G. V. / kai ji atsisakė eiti prie ežero švęsti / K. A. nepareikštas.

Kaltinamasis K. A. kaltę pripažino dalinai ir paaiškino, kad jis 2013m. balandžio mėnesį buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno pas savo motiną M.A. V. (duomenys neskelbtini), o 2013m. liepos mėnesį išėjo gyventi pas draugą. Motinai M.A. V. negrasindavo. Kažkurią dieną buvo ją sutikęs (duomenys neskelbtini) miestelio turguje; ar tą kartą jai grasino, neprisimena. Be to, kartais ateidavo prie motinos buto, mesdavo į langą obuolį / toks buvo jų sutartinis ženklas /, tada ji jam išnešdavo valgyti, tačiau į kambarį neįsileisdavo.

Akistatos su nukentėjusiąja M.A. V. metu jis kaltės nepripažino / 40 l. /.

Kaltinamojo K. A. kaltė įrodyta jo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios M. A. V. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji M. A. V. parodė, kad 2013m. pavasarį iš įkalinimo įstaigos grįžęs sūnus K. A. apsigyveno pas ją (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Netrukus jis su draugais pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, nuo kurių „išdurnėjo“, t.y. tapo priekabus ir agresyvus. Dėl to jam liepė išeiti iš namų ir neįsileisdavo, kai jis ateidavo į svečius, nes taip daryti jai patarė policininkai. Rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, ji (duomenys neskelbtini) miestelio turguje susitiko K. A., kuris buvo atėjęs su kažkokia moterimi. Sūnus jai pasakė „užmušiu, ar nori gauti“. Ji išsigando, išbėgo iš turgaus ir iš karto nuėjo į namus. Sūnus jos nesivijo ir suduoti nebandė. Dar prieš tai sūnus vieną dieną buvo atėjęs prie jos namų, grasino akmenimis išdaužyti langus, buvo pasiėmęs nuo žemės akmenį, bet lauke buvusios kaimynės pradėjo sakyti „ką darai“, todėl jis akmenį numetė. Tai matė kaimynė T., kuri šiuo metu serga, yra nevaikštanti. Ji tuo metu buvo kambaryje ir viską matė per langą. Su sūnumi nebendravo, nes bijojo, kad jis įpykęs ko nors nepadarytų / nemestų akmens /. Jokia žala jai nepadaryta, pretenzijų sūnui neturi.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M.A. V. parodė, kad sūnus K. grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2013m. balandžio 25d. apsigyveno pas ją ir gyveno apie 3 savaites. Gegužės 10d. jis grįžo į namus apsvaigęs nuo alkoholio ir užsipuolė į namus atėjusią dukrą G., norėjo ją sužaloti, taip pat grasino ir jai. Dėl to labai išsigando. T. K. pasišalino iš namų. Po to išsikvietė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad daugiau sūnaus neįsileistų į namus. Išėjęs iš jos namų sūnus apsigyveno pas savo draugą Janušką. 2013-07-27 su dukra G. ir jos draugu S. T. grįžo iš kapinių apie 19.30val.Tik užrakinus buto duris ėmė belsti ir skambinti K.. Jis yra labai agresyvus, jo elgesys neprognozuojamas, todėl jo neįsileido. Neįsileidus jis ėmė grasinti, kad išdauš langus. Jam per langą padavė maisto, kad jis nurimtų. Tada jis ėmė grasinti G. ir S., kad juos užmuš, papjaus ir padegs. 2013-08-08 apie 23val. K. vaikščiojo po kaimą su kažkokiu ginklu ir šūkavo, kad užmuš visus. Sūnus nuolat grasina, kad užmuš, išdaužys namo langus ir padegs namus. Jis yra labai agresyvus, todėl nuolat grasina ir kaimynams. Jis dažnai vaikšto po kaimą nešdamasis su savimi kirvį, dalgį arba peilį ir grasina žmonėms, kad juos užmuš. Nuolat jo bijo, kad jis gali ją užmušti, jaučia įtampą, dėl to geria raminamuosius vaistus, sutriko širdies veikla, kankina nemiga, nes bijo kad K. gali ateiti į namus ir išdaužęs langus gali įsibrauti į namus ir ją nužudyti. K. A. kiekvieną dieną grasina ir nori užmušti G. V. ir jos draugą S. T.. Kaimynai taip pat skundžiasi, kad bijo K.; vakare eidami miegoti nuolat bijo, kad K. A. gali įsibrauti į namus ir juos nužudyti, nes jis yra labai agresyvus ir neprognozuojamas / 25 l. /.

Apklausta papildomai nukentėjusioji M.A. V. parodė, kad laikotarpiu nuo 2013 gegužės mėnesio / kai išsikraustė iš jos namų / iki 2013 rugpjūčio mėnesio jos sūnus jai nuolat grasino, šaukdamas, kad užmuš, papjaus ir padegs. Rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, (duomenys neskelbtini) miesto turgelyje apsipirkinėjant K. A. grasino šaukdamas, kad ji bus užmušta. Jis atrodė labai agresyvus, todėl išsigandusi išėjo iš turgaus ir K. jos nebesivijo. Taip pat 2013m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, būnant namuose K. atėjo į kiemą ir radęs akmenų užsimojo mesti į buto langus, tačiau pradėjus šaukti kaimynėms išėjo / 26 l. /. Šias aplinkybes ji patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu / 40 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad su K. A. yra pažystama apie 3 mėnesius. Bendraudama su K. pastebėjo, kad jis agresyviai elgiasi su savo mama M. A. V., yra agresyvus ir neprognozuojamas. Ne kartą matė, kaip jis peiliu grasina savo mamai / 28 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad susipažinusi su grįžusiu iš įkalinimo įstaigos K. A. pastebėjo, kad jis yra agresyvus. Ne kartą matė, kaip K. A. grasino G. V., S. T. ir M.A. V., kad juos padegs, pasmaugs, nužudys, vadindavo juos necenzūriniais žodžiais. Taip pat jos kaimynės matė, kaip K. A. 2013m. rugpjūčio mėn. pasiėmęs kieme rastą akmenį grasino išdaužyti M.A. V. buto langus. Ji įvykio nematė, nes buvo išėjusi. Grįžusi rado kaimynes išsigandusias. Paklausus, kas atsitiko, jos papasakojo, kad K. norėjo išdaužyti M.A. V. buto langus. Kaimynės bijo liudyti, nes bijo K. A. / 29 l. /.

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. A. nuo 2013m. gegužės mėnesio terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją M.A. V., todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 145str. 2d. Nors kaltinamasis K. A. kaltę pripažįsta tik dalinai / pripažįsta motinai kažką sakęs turguje, o į langą norėjęs mesti obuolį /, jo paaiškinimas vertinamas kritiškai kaip aptikimai paneigtas visais kitais byloje surinktais įrodymais, kurie aptarti vertinant analogiškus jo veiksmus G. V. ir S. T. atžvilgiu. Tai, kad kaltinime nėra konkrečiai nurodomi terorizavimo ir bauginimo atvejai nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesių / 196 l. / nesudaro pagrindo veikos perkvalifikavimui, nes iš visų surinktų įrodymų matyti, kad K. A. nuo 2013m. gegužės mėnesio sistemingai terorizavo ir baugino nukentėjusiąją..

Kaltinamasis K. A. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis įvykio dieną buvo sulaikytas dėl grasinimų seseriai ir pristatytas į Kelmės rajono PK. Ten uniformuotas policijos pareigūnas / t.y. nukentėjusysis L. V. / jį vedė uždaryti į kamerą. Norėdamas to išvengti jis nenorėjo eiti, priešinosi, bandė policininkui suduoti rankomis, bet nepataikė. Tuo metu buvo išgėręs du bokalus alaus, todėl stipriai girtas nesijautė. Policininkui nespyrė; ar keikėsi, neprisimena, bet taip galėjo būti. Suprato, kad priešinasi policijos pareigūnui, dėl ko gailisi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. A. kaltę pripažino ir apie įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai / 60 l. /.

Kaltinamojo K. A. kaltė įrodyta jo pilnu prisipažinimu, nukentėjusiojo L. V., liudytojo U. Ž. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis L. V. – Kelmės rajono PK pareigūnas – parodė kaltinamasis K. A. dėl paskutinio grasinimo artimiesiems buvo pristatytas į Kelmės rajono PK. Vykdydamas tyrėjo nurodymą jis supažindino K. A. su nutarimu jį sulaikyti ir turėjo nuvesti į areštinę, tačiau K. A. atsisakė pasirašyti dokumentus ir eiti, todėl kartu su pareigūnu U. Ž. jį vedė per prievartą. Vedamas K. A. keikėsi, metė į jį savo batus, areštinės tarpduryje bandė jam suduoti kumščiu ir įspirti / kiek kartų, nebeprisimena /, todėl buvo panaudoti antrankiai. K. A. nepavyko jam suduoti, nes jis išvengė smūgių, todėl jam žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.

Analogiškai apie įvykio aplinkybes nukentėjusysis L. V. parodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu / 43 l. / ir tarnybiniame pranešime / 17 l. /.

Liudytojas U. Ž. patvirtino nukentėjusiojo L. V. parodymus. Jis nurodė, kad įvykio metu vedamas į areštinę K. A. keikėsi, metė batą, bandė L. V. suduoti ranka ir įspirti, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Analogiškai apie įvykio aplinkybes liudytojas U. Ž. parodė ikiteisminio tyrimo metu / 46 l. /.

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. A. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 286str. Kaltinimas dėl bandymo įspirti ir batų metimo K. A. nepareikštas / Lietuvos BPK 256str. /. Necenzūrinių žodžių vartojimas, kuris savaime nebūtų kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, padarytas tuo pačiu metu, tais pačiai veiksmais, todėl iš kaltinimo nepašalinamas / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-22 nutartis Nr. 2K-28/2013, 2013-01-29 nutartis Nr. 2K-70/2013 ir kt. /.

.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs Lietuvos BK 286str. numatytą nusikalstamą veiką ir gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta / nurodomas girtumas nėra patikimai įrodytas – Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis K. A. yra 5 kartus teistas / 89-98 l. /, 2011m. balandžio 14d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogiškas veikas / 94-98 l. /, tris naujus / du apysunkius ir vieną nesunkų / nusikaltimus įvykdė praėjus tik keletui mėnesių po paleidimo iš įkalinimo įstaigos / 92 l. /, todėl jam turi būti skirta tik reali laisvės atėmimo bausmė / Lietuvos BK 54str. ir 56str. /. Jis faktiškai pripažino kaltę tik pagal Lietuvos BK 286str., itin neigiamai charakterizuojamas visų apklaustų asmenų, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai / 8 l., kt. /. Taip pat atsižvelgiama į kitą jį charakterizuojančią medžiagą / 99-105, 106, 108, 110, 111 l. /, jo sveikatos būklę / 121 l. /, todėl subendrinus bausmes jam skiriama nežymiai ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos BK 66str. ir BPK 140str. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo nuo 2013m. rugpjūčio 14d. / 54 l. / ir suėmimo nuo rugpjūčio 16d. / 71-72 l. / iki nuosprendžio paskelbimo dienos laikotarpis.

Kardomoji priemonė suėmimas / 189 l. / K. A. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kelmės rajono PK saugomas peilis / 24 l. / nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas / Lietuvos BPK 94str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu ir nuteisti : pagal Lietuvos BK 145str. 2d. dėl G. V. ir S. T. terorizavimo ir bauginimo - laisvės atėmimu dvejiems / 2 / metams, pagal Lietuvos BK 145str. 2d. dėl M.A. V. terorizavimo ir bauginimo - laisvės atėmimu dvejiems / 2 / metams, pagal Lietuvos BK 286str. - laisvės atėmimu vieneriems / 1 / metams. Vadovaujantis Lietuvos BK 63str. 4d. bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams / 2m. 6mėn. /, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią K. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2013m. rugpjūčio 14d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. A. palikti suėmimą.

Kelmės rajono PK saugomą peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam K. A. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.