Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį – 45 parų arešto bausme;

2) 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiojo, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo santykiams nutrūkus - įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo pakeistas, skirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, panaikintas paskirtas įpareigojimas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo santykiams nutrūkus, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

3) 2023 m. rugsėjo 8 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį (4 veikos) laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikui, įpareigojant K. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis pakeistas ir K. K. pagal BK 232 straipsnį (4 veikos) paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

4) 2024 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. rugsėjo 8 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. K. 2023 m. rugsėjo 18 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surašė „VIEŠĄ RAGINIMĄ situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini), kuriame yra tekstas „šio teismo subingalvis ateivis inkvizitorius teisėjas pavadinimu (duomenys neskelbtini), „inkvizitorius pavadinimu (duomenys neskelbtini), „abu „nukentėjėliai“ dėl tokios bausmės sutiko, įskaitant ir civilinį ieškinį dėl to kažkokio pažeminimo pateikęs subingalvis ateivis teisėjas pavadinimu (duomenys neskelbtini)“, „nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu apsireiškęs subingalvis ateivis inkvizitorius pavadinimu (duomenys neskelbtini) irgi privalo skųsti šį nuosprendį..“, „Lietuvos Respublikos teisėjai yra teisę ir žmogiškumą iš nusikalstamų paskatų tyčia niekinantys subingalviai ateiviai inkvizitoriai visuomeninės atmatos“ ir iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė Panevėžio apylinkės teismui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliaciniam teismui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos teisėjų etikos ir drausmės komisijai el. paštu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Probacijos tarnybos direktoriui R. O. el. paštu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos prokurorei R. K. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamento direktoriui V. K. el. paštu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu K. K. panaudodamas žodžius „subingalvis“, „inkvizitorius“ užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus D. Ž. ir I. T..

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo K. K. gynėjas advokatas R. G. nurodė, kad palaiko kaltinamojo duotus parodymus. Prašė teismo kaltinamąjį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje, išteisinti, nes ši nusikalstama veika nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš kaltinamojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis vertina, jog įtarimas jo atžvilgiu yra formaliai pagrįstas, bet visa jo informacija yra tiesa, o žeminančios tiesos paskelbimas negali būti pripažįstamas nusikalstamas. Jis vykdo šį nusikaltimą dėl būtinosios ginties ir vadovaujasi Konstitucijos 3 straipsniu. Plungės apylinkės teismui nagrinėti buvo perduota baudžiamoji byla dėl jo parašytų septynių raštų apie šitą pačią situaciją, kurioje teisėja D. Ž. yra pripažinta nukentėjusiąja; kadangi šis raštas, apie kurį yra parašyta jam įteiktame įtarime, yra susijęs su ta byla, kuri jau perduota nagrinėti, todėl ši byla galėtų būti prijungta jau prie tos nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kadangi visi tie raštai susiję. Kaltinamajame akte jam pateiktas kaltinimas dėl septynių raštų, o šis būtų aštuntas. Dėl ekonomiškumo ir efektyvumo principo įgyvendinimo būtų logiška ir tikslinga prijungti šią baudžiamąją bylą prie jau perduotos į teismą baudžiamosios bylos, kad nevykdyti dviejų procesų. Jis pripažįsta, kad šį raštą parašė sąmoningai, tačiau mano, kad šioje nusikalstamoje veikoje nėra sudėties, tai jo sąmoningai parašytas raštas ir tai yra oficialūs teiginiai, tai yra konstatuojamojo pobūdžio teiginiai. Rašė elektroninius laiškus iš savo asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), rašydavo juos iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), arba jei būdavo paimtas jo kompiuteris, raštą parašydavo iš (duomenys neskelbtini). Jis akivaizdžiai įrodinėja, kad jų teisėjai neturi tokios garbės ir orumo, nepriekaištingos reputacijos kurią būtų galima pažeminti. Oficiali statistika yra tokia, kad visuomenė, t. y. apie 65 procentai Lietuvos gyventojų, nepasitiki teisėjais (1 t., b. l. 88-191).

Iš liudytojo I. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis dirba Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėju. Su K. K. asmeniškai nėra pažįstamas, nei tiesiogiai, nei telefonu nebendravęs. Nurodė, kad K. K. yra rašęs asmeniškai į jo elektroninį paštą, tačiau jis niekada šiam asmeniui nėra atrašęs, parašytus laiškus perskaito, bet neatrašo. Viskas prasidėjo nuo 2022 m., kai buvo nagrinėjamas administracinio nusižengimo byloje pateiktas skundas dėl pareigūnės G. A.. Po jo (I. T.) priimtos nutarties, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepagarbos teismui pagal BK 232 straipsnį, kur jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu dėl to, kad K. K. jį, kaip teisėją, išvadino subingalviu, ateiviu, inkvizitoriumi ar panašiai. K. K. dėl šio fakto 2023 m. rugsėjo 8 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas ir K. K. priteista atlyginti jam 600,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Šį teismo nuosprendį jis yra apskundęs. Kiek jam žinoma, kiti proceso dalyviai irgi yra apskundę tą nuosprendį. Ar Panevėžio apylinkės teisme gautas K. K. elektroninis laiškas, pavadintas „viešu raginimu situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), jį pasiekė, jis negali pasakyti, nes paskutiniu metu jau nebereaguoja į gaunamus laiškus, nei iš paties K. K., nei į tai, ką jam duoda susipažinti teismo pirmininkė. Nėra tikras, ar su būtent tokiu elektroniniu laišku yra susipažinęs, bet, kiek jam žinoma, K. K. vartoja vienodus terminus, visus teisėjus vadina „subingalviais, inkvizitoriais, ateiviais“, tai gali būti, kad skaitė ir šį laišką. Tokie K. K. išsakyti teiginiai žemina jį kaip teisėją, atliekantį savo pareigas, tikrai nemalonus jausmas, kai apie tave rašo tokius dalykus. Mano, kad šis asmuo sąmoningai rašo įžeidžiančio pobūdžio pareiškimus, turi tikslą įžeisti teisėjus, siekia, kad jie - teisėjai - sureaguotų į tai. Dėl tokių K. K. žodžių apie jį kaip teisėją, jis jaučiasi nemaloniai, jam nemalonu skaityti tokius laiškus. Taip pat jam žinoma, kad šis asmuo tuos pačius laiškus išsiunčia ir kitoms įstaigoms, tai tikrai nemalonu, kai jo vardas ir pavardė yra minimi laiškuose ir jis ten vadinamas „teisėju, subingalviu, ateiviu“, „bailiu nusikaltėliu“ ir kitais. K. K. negalima žeminti teisėjų dėl jų atliekamų pareigų. Žino, kad K. K. jau buvo teistas dėl panašaus elgesio, tačiau išvadų nepadarė ir toliau elgiasi taip pat. Už tokius savo veiksmus K. K. turi atsakyti. Kadangi asmuo dėl teisėjų pažeminimo, nepagarbos teismui, kaip institucijai, yra nuteistas, todėl dėl laiko stokos nenori ir toliau dalyvauti tame pačiame procese (1 t., b. l. 29-32).

Iš liudytojos D. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2023 m. kovo 24 d. jai, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjai, buvo paskirta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. K. buvo kaltinamas pagal BK 232 straipsnį (4 veikos). Bylą nagrinėjant teisme, K. K. teikė įvairius viešus pareiškimus, kuriuos adresavo ne tik teismui, bet ir kitiems tretiesiems asmenims. K. K., būdamas kaltinamuoju, 2023 m. balandžio 26 d. surašė „Viešą teisėjo nušalinimo pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Lietuvos Respublika vykdė ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), kuriame ją, bylą nagrinėjančią teisėją, D. Ž. vadino „subingalviu ateiviu inkvizitoriumi“. Ji į šiuos kaltinamojo K. K. žodžius jos atžvilgiu nereagavo. 2023 m. liepos 24 d., 2023 m. rugpjūčio 8 d., 2023 m. rugpjūčio 11 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d. K. K. išsiuntė elektroninius laiškus įvardindamas juos „viešas reikalavimas“, „viešas pareiškimas“ ir pan. Klaipėdos apygardos teismui. K. K. siuntė elektroninius laiškus viešai raštu juose ją, bylą nagrinėjančią teisėją D. Ž., vadindamas „subingalviu ateiviu inkvizitoriumi“, taip užgauliai ją žemindamas. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas 2023 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl K. K. raštų (el. laiškų), kuriuose jis užgauliais žodžiais vadina jo bylą nagrinėjančius teisėjus (D. Ž., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkę D. J. ir teisėją E. M.) su prašymu spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nepagarbos teismui. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 1-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. K. įtariamas pagal BK 232 straipsnį. Pranešimas apie įtarimą K. K. surašytas 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ji šiame ikiteisminiame tyrime pripažinta nukentėjusiąja. 2023 m. rugsėjo 8 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnius: dėl teisėjos D. Š. viešo užgaulaus pažeminimo, dėl teisėjos N. G. viešo užgaulaus pažeminimo, dėl teisėjo I. T. viešo užgaulaus pažeminimo, dėl teisėjos V. Ž. viešo užgaulaus pažeminimo. 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeitė, K. K. paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po nuosprendžio paskelbimo, K. K. rašė įvairius raštus tretiesiems asmenims, kurie persiųsti Tauragės apylinkės teismui į baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip antai 2024 m. sausio 18 d. surašė „Viešas skundas dėl Tauragės apylinkės teismo subingalvo ateivio inkvizitoriaus teisėjo pavadinimu (duomenys neskelbtini) 2024-01-17 nutarties“, 2023 m. rugsėjo 15 d. surašė „Prašymas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur ją, nuosprendį priėmusią teisėją, vadino „subingalviu ateiviu inkvizitoriumi“. Ji į šiuos kaltinamojo K. K. žodžius jos atžvilgiu nereagavo. Apie 2023 m. rugsėjo 18 d. K. K. surašytą laišką „Viešą raginimą situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstą el. paštu tretiesiems asmenims Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Panevėžio apylinkės teismui, Lietuvos Probacijos tarnybos direktoriui R. O., prokurorei R. K., Kalėjimų departamento direktoriui, jai nieko nežinoma. Šis laiškas nepersiųstas Tauragės apylinkės teismui į baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šį laišką ji sužinojo apklausos metu. Prašo šiame Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jos nepripažinti nukentėjusiąja, todėl, kad jau, kaip ir minėjo, dėl raštu užgaulaus jos pažeminimo, pavadinant ją „subingalviu ateiviu inkvizitoriumi“, dėl jos veiklos (nagrinėjimo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) K. K. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 1-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 232 straipsnį ir ji jame yra pripažinta nukentėjusiąja. Dėl minėtų veiksmų K. K. atsakys baudžiamąja tvarka. 2023 m. rugsėjo 18 d. K. K. surašytą laišką „Viešą raginimą situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. K. ją, teisėją D. Ž., išnagrinėjusią baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), vadina „subingalvis inkvizitorius pavadinimu (duomenys neskelbtini)“, vertina kaip raštą, surašytą asmens, turinčio sveikatos sutrikimų. K. K. rašo viešus pareiškimus, kuriuose užgauliai atsiliepia ant visų asmenų, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų, kurie jo atžvilgiu priima procesinius sprendimus, kurie jo netenkina. Tie raštai K. K. yra atsiųsti elektroniniu paštu į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, taip pat išsiųsti kitoms institucijoms (1 t., b. l. 41-45).

Iš 2023 m. spalio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2796727-23 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ turinio nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK gautas, persiųstas iš Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštas apie tai, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas K. K. elektroninis laiškas pavadintas „viešu raginimu situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini). Minėtame K. K. pasirašytame viešame raginime yra surašytas tekstas, kuriame surašyti tokie teiginiai teisėjų atžvilgiu: „teismo subingalvis ateivis inkvizitorius teisėjas pavadinimu (duomenys neskelbtini)“, „subingalvis inkvizitorius pavadinimu (duomenys neskelbtini)“, „subingalvis ateivis teisėjas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Inkvizitorius pavadinimu (duomenys neskelbtini)“, „subingalvis ateivis inkvizitorius pavadinimu (duomenys neskelbtini)“, „mūsų valstybės teisėjai yra subingavliai ateiviai inkvizitoriai“. Šį viešą raginimą K. K. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė Panevėžio apylinkės teismui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliaciniam teismui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos teisėjų etikos ir drausmės komisijai el. paštu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Probacijos tarnybos direktoriui R. O. el. paštu (duomenys neskelbtini), prokurorei R. K. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento direktoriui V. K. el. paštu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu K. K. panaudodamas žodžius „subingalvis“, „inkvizitorius“ užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus D. Ž. ir I. T. (1 t., b. l. 1-6).

Iš 2023 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo rašto Nr. SD-288 ,,Dėl informacijos pateikimo“ turinio nustatyta, kad 2023 m. spalio 2 d. gautas ir registruotas Nr. AP-25364 Panevėžio apygardos prokuratūroje, 2023 m. spalio 3 d. prokuratūros raštu Nr. 6S-1159 persiųstas Panevėžio apskrities VPK, ir jo priedais, t. y. 2023 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apylinkės teisme gautu K. K. „VIEŠU RAGINIMU situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui 04-2-00105-23“ (1 t., b. l. 7-12).

Iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos rašto ,,Dėl informacijos pateikimo“ turinio nustatyta, kad, patikrinus Nacionalinės teismų administracijos gaunamų dokumentų registrus LITEKO2 sistemoje, buvo nustatyta, jog elektroninis laiškas buvo gautas 2023 m. rugsėjo 18 d., 13.23 val., užregistruotas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos gautų dokumentų registre, reg. Nr. 16P-125-(7.4.8. Mr). Atsižvelgiant į K. K. 2023 m. rugsėjo 18 d. rašto turinį, kuriame nebuvo teikiama jokių pagrįstų prašymų bei nuolatinius deklaratyvaus pobūdžio teikiamus minėto asmens raštus, atsakymas jam nebuvo teikiamas. Taip pat pažymėtina, kad apie Komisijos kompetenciją K. K. ne kartą buvo informuotas Komisijos raštais, atsakant į ankstesnius asmens kreipimusis, pažymint, kad Komisija nagrinėja asmenų motyvuotus teikimus dėl drausmės bylos iškėlimo konkrečiam teisėjui ir tik už konkrečius veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Komisijai nenurodė jokio konkretaus teisėjo ir motyvuotai nepagrindė, kokie tie teisėjo veiksmai sudarytų pagrindą jo drausminei atsakomybei, vadovaujantis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) „Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo“, 23.1 punktais, K. K. buvo informuotas, kad jo kreipimaisi Komisijoje nebus nagrinėjami (1 t., b. l. 48-49).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos rašto ,,Dėl informacijos pateikimo“ turinio nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnyba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 18 d. gavo elektroninį laišką iš K. K. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pavadinimu „VIEŠAS RAGINIMAS situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini). Minėtas elektroninis laiškas 2023 m. rugsėjo 18 d. užregistruotas Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje Nr. AP-124. Atsakymas K. K. nebuvo rengtas, kadangi elektroniniame laiške nebuvo įvardinti prašymai ir skundai, skirti Lietuvos probacijos tarnybai (1 t., b. l. 52).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos rašto ,,Dėl informacijos pateikimo apie K. K. gautą elektroninį laišką“ turinio nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos oficialiame pašte (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 18 d., 12.04 val., buvo gautas K. K. (el. paštas (duomenys neskelbtini)) elektroninis laiškas, įvardintas „dėl situacijos“. Prie pirmiau minėto elektroninio laiško buvo pridėtas PDF formato 3 lapų dokumentas pavadinimu „VIEŠAS RAGINIMAS situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini) (dokumento sudarytojas K. K.). Dokumentas Lietuvos kalėjimų tarnybos dokumentų valdymo sistemoje buvo užregistruotas 2023 m. rugsėjo 18 d. Nr. 2G-2182. Užregistruotas dokumentas dokumentų valdymo sistemos priemonėmis buvo paskirtas užrašyti rezoliuciją Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjui J. R.. Dokumentas paskirtas vykdyti to paties skyriaus vyriausiajai specialistei K. V.. Oficialus atsakymas pareiškėjui nebuvo rengiamas. Užduotis dokumentų valdymo skyriuje buvo uždaryta įrašant tekstinį komentarą „Skundas nagrinėjamas nebus, nes kreipimosi dalis į LKT neturi pagal VAĮ nustatyto prašymo ar skundo požymių“ (1 t., b. l. 55-60).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2024 m. vasario 26 d. Nr. rašto ,,Dėl informacijos pateikimo“ turinio nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš K. K. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas elektroninis laiškas pavadinimu „VIEŠAS RAGINIMAS situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini). Gautas dokumentas buvo užregistruotas (reg. Nr. 17.1.-15585) prokuratūros administravimo informacinėje sistemoje (PAIS) ir perduotas susipažinti prokurorams R. K., N. M. ir V. G.. Atsižvelgiant į tai, kad K. K. viešame raginime nebuvo suformuluotas prašymo/raginimo dalykas, todėl minėti prokurorai 2023 m. rugsėjo 18 d. susipažino su gautu dokumentu PAIS ir jokių atsakymų neteikė (1 t., b. l. 63).

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. rašto Nr. (1.20 Mr)-03-66 turinio nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d., 12.03 val. iš K. K. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliaciniame teismo buvo gautas elektroninis laiškas „Dėl situacijos“ pavadinimu „VIEŠAS RAGINIMAS situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini), adresuotas Lietuvos apeliaciniam teismui ir kitiems teismams bei institucijoms. Elektroniniu laišku gautas dokumentas 2023 m. rugsėjo 18 d. užregistruotas Lietuvos apeliaciniame teisme ir buvo pateiktas susipažinimui Teismo pirmininkui. Atsakymas į ji rengtas nebuvo, kadangi konkretaus prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui nebuvo pareikšta (1 t., b. l. 66).

2024 m. spalio 22 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi paskyrė kaltinamajam K. K. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (2 t., b. l. 124-126).

Iš 2024 m. spalio 25 – lapkričio 8 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-41/2024 turinio nustatyta, kad K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, kas nusikalstamos veikos metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat K. K. po nusikalstamos veikos padarymo nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 143-151).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K- 468/2010, 2K-476/2014). Nepagarbūs, įžeidžiantys, žeminantys veiksmai, nukreipti į teisėją ar teisėjų kolegiją, gali pažeminti visą teismų sistemą. Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015). Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant dėl BK 232 straipsnio taikymo, būtina nustatyti, kad veiksmai, užgauliai žeminantys teismą ar teisėją, buvo padaryti dėl to, kad jie atlieka savo priedermę – vykdo teisingumą. Jei tokia veika padaroma dėl kokios kitos veikos, pavyzdžiui, teisėjo asmeninių poelgių ir pan., atsakomybė gali kilti remiantis BK XXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui“ nuostatomis. Šio nusikaltimo objektas – teisingumo interesai, teismų, teisėjų autoritetas visuomenėje, profesinė jų reputacija.

Taigi vienas iš BK 232 straipsnyje nurodytai veikai kvalifikuoti esminių aspektų laikytinas asmens žodžiu ar raštu pateiktų išsireiškimų užgaulaus, įžeidžiančio ar žeminančio teisėją ar visą teismų sistemą, pobūdžio nustatymas. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiu kaltinamojo parašytu laišku ir jame užfiksuotomis aplinkybėmis, kompetentingų institucijų raštais, liudytojų D. Ž. ir I. T. parodymais, nustatyta, kad K. K. viešai raštu išreiškė nepagarbą teismui, užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus D. Ž. ir I. T. dėl jų veiklos, t. y. K. K. panaudodamas žodžius „subingalvis“, „inkvizitorius“ užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus D. Ž. ir I. T..

Pats kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad laišką, nurodytą kaltinime parašė ir įvairioms institucijoms elektroniniu paštu išsiuntinėjo jis, ir tai darė sąmoningai. Parodė, kad jis savo laiške sąmoningai pažemino teisėjus D. Ž. ir I. T., tvirtino šį nusikaltimą darė dėl būtinosios ginties ir ginasi bei ginsis, remdamasis Konstitucija. Jis vykdo ir vykdys šitą nusikaltimą iki tol, kol dėl tokių teiginių apie teisėjus prokurorai ir ikiteisminio tyrimo atlikėjai bus reikalaujami pradėti ir vykdyti tokius ikiteisminius tyrimus.

Tai, kad kaltinamasis K. K. viešai raštu savo parašytame laiške išreiškė nepagarbą teismui, įžeidinėdamas teisėjus D. Ž. ir I. T., patvirtino ir liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti D. Ž. ir I. T.. Apklausta teisme liudytoja D. Ž. parodė, kad K. K. į jos nagrinėjamą baudžiamąją bylą teikė laiškus, kuriuose ji buvo vadinama tokiais išsireiškimais kaip „subingalve“, „inkvizitore“, „ateive“ ir pan. Kaltinamojo raštuose pavartotus žodžius vertino kaip žeminančius teismo garbę, dabar į tuos žodžius nekreipia dėmesio. Tų raštų buvo ne vienas. Pažymėjo, kad ir tuo metu nereagavo į kaltinamojo žodžius, nes turėjo pabaigti savo tiesioginį darbą. Visi K. K. išsireiškimai yra susiję tik su jos vykdoma darbine veikla, asmeniškai K. K. nepažįsta, nėra buvę susitikę. Nurodė, kad kaltinamojo žodžius vertino, kaip nepagarbą teismui. Apklaustas teisme liudytojas I. T. parodė, kad kaltinamojo K. K. nepažįsta ir nėra matęs, šioje byloje su kaltinamuoju esu susijęs tik dėl jo rašomų pareiškimų. Paaiškino, kad bet kuris teisėjas, kuris nagrinėja K. K. bylas, yra įvardijamas tais pačiais terminais, posakiais. Šie įžeidžiantys ir nepagarbūs išsireiškimai buvo pavartoti tik dėl jo kaip teisėjo statuso ir nagrinėjamos bylos. Būtent tai patvirtina kaltinamojo laiško, adresuoto įvairioms teisėsaugos bei valstybinėms institucijoms turinys. Kaltinamojo K. K. laiško tekste vartojami epitetai, taikomi teisėjams D. Ž. bei I. T., yra neigiami, žeminantys, įžeidžiantys, neigiami epitetai apie teisėjus D. Ž. ir I. T. yra suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio, kurie laikytini žeminančiais teisėjus dėl jų veiklos.

Jau minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 232 straipsnį kyla tuomet, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Šiuo nagrinėjamu atveju viešumo požymis aptariamose K. K. veikose yra akivaizdus. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo surašyti laiškai buvo gauti ne tik Panevėžio apylinkės teisme, bet ir Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, Lietuvos Probacijos tarnyboje, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje, Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamente (t. 1, b. l. 1-6, 7-12, 29-32, 41-45, 48-49, 52, 55-60, 63, 66), su jais turėjo galimybę susipažinti minėtų teismų bei teisėsaugos ir valstybės institucijų raštinės darbuotojai, teismų pirmininkai ir jų patarėjai, padėjėjai ir kt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. K. surašė laišką su užgauliais ir žeminančio pobūdžio pasisakymais apie teisėjus D. Ž. ir I. T., įvertinęs šių pasisakymų turinį, jų pateikimą įvairioms teisėsaugos bei valstybės institucijoms, jog tai skaitys šių institucijų darbuotojai, daro išvadą, kad K. K. viešai užgauliai pažemino procesinius veiksmus byloje atlikusius teisėjus D. Ž. ir I. T. dėl jų veiklos vykdant teisingumą.

Šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. K. viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos. Teismui nekyla abejonių, kad pateikdamas pirmiau paminėto turinio pareiškimus K. K. neabejotinai suprato, jog viešai raštu išdėstė žeminančius ir užgaulius teiginius apie teisėjus, t. y. sąmoningai siekė viešai pažeminti teisėjus, parodyti nepagarbą jiems, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog K. K., 2023 m. rugsėjo 18 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surašė laišką „VIEŠĄ RAGINIMĄ situacijoje, kilusioje Tauragės apylinkės teismui paskelbus 2023-09-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir vykstant naujam ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini), išsiųstą teisminėms ir valstybinėms institucijoms bei tretiesiems asmenims, nesusijusiems su prieš jį vykusiu ikiteisminiu tyrimu, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos ir tokiais nusikalstamais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje.

Kaltinamasis K. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą teisingumui. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas jau keturis kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus – nepagarbą teismui, turėdamas neišnykusį teistumą, taigi jis yra recidyvistas. K. K. nusikalto bausmės, paskirtos už analogišką nusikalstamą veiką, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nepaisant to, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, net ir po 2023 m. rugsėjo 8 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, jis ir toliau teikė pareiškimus, kuriuose teisėjus įvardija kaip „subingalvius ateivius inkvizitorius“, o tai neabejotinai yra teisėjų reputaciją, garbę ir orumą žeminantys epitetai. Kaltinamajam už ankstesnius nusikaltimus buvo paskirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai K. K. nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, jis nepadarė išvadų dėl savo tyčinio priešingo teisei elgesio. Priešingai, K. K. turėdamas teistumą, neatlikęs bausmės už analogišką nusikaltimą, vėl pakartotinai nusikalto, be to, analogiškas veikas tebedaro ir toliau. Iš byloje esančių K. K. pareiškimų, pateiktų nagrinėjant šią baudžiamąją bylą matyti, kad jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, net ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir toliau valstybinėms bei teisėsaugos institucijoms siųstuose laiškuose teisėjų atžvilgiu dėl jų vykdomos veiklos išsako užgaulius, žeminančius teisėjo garbę ir orumą, menkinančius teismo autoritetą, rodančius nepagarbą teismui, epitetus. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog K. K. savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina, priešingai, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, sąmoningai reiškia nepagarbą teismui, teisėjus įvardydamas „subingalviais ateiviais inkvizitoriais“, jis ir toliau „vykdys šitą nusikaltimą“. Taigi iš K. K. sistemingai daromų tokio paties pobūdžio nusikaltimų, jo paties duotų parodymų, akivaizdu, kad jo nusikalstamai veiksmais padarytas naujas analogiško pobūdžio tyčinis nusikaltimas yra neatsitiktinis, o jo nusikalstamo elgesio, kurio, kaip matyti, jis nesiruošia keisti, pasekmė. Duomenų apie kaltinamojo lankymąsi pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą byloje nėra, byloje esantis Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, kad „K. K. inkriminuojamos veikos padarymo metu bei ekspertizės atlikimo metu (2024 m. spalio 25 d. – lapkričio 8 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. K. pareikštas kaltinimas dėl 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikto viešo pareiškimo, kuriame panaudodamas žodžius „subingalvis“, „inkvizitorius“, pažemino teisėjus. Tiriamojo žodžiais, jis tokiu būdu siekė būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir tokiu būdu pademonstruoti teisėsaugos spragas, tiriamojo subjektyviai suprantamą teisės aktų netobulumą. Byloje esančiuose K. K. rašytuose pareiškimuose naudojami įvairaus turinio išsireiškimai, neatitinkantys tikrovės, siekiant pažeminti eilę Lietuvos Respublikos teisėjų, kitų teisėsaugos pareigūnų, deklaruojamas jų priešiškumas ir priešiškas nusiteikimas tiriamojo atžvilgiu, įrodinėjamos tiriamojo subjektyviai suprantamos teisėsaugos darbo spragos, aprašomos subjektyvios teisinės interpretacijos, kas liudija apie tiriamojo asmenybinius ypatumus, t. y. perdėtą jautrumą nesėkmėms, įžeidumą, rigidiškas nuostatas, polinkį nuolat būti priešiškai nusiteikus bei pagarbos stoką teismui, atkaklų asmeninių teisių jutimą, neatsižvelgiant į realią situaciją, nuolatinę nuostatą viską sieti su savimi. Apklausiant įtariamuoju, K. K. davė nuoseklius parodymus, nurodė savo poelgių motyvus. Kalėjimo pateiktos charakteristikos duomenimis, tiriamasis charakterizuojamas kaip mandagus, prisitaikantis, stabilių emocijų, prisiimantis atsakomybę. Atžymėta, jog savo elgesio modelį naudoja planuotai, suprasdamas ir tikslingai siekdamas tokio rezultato, suvokia savo elgesio galimas pasekmes sau pačiam, tačiau kartodamas analogiškas veikas šias pasekmes ignoruoja, nes yra kategoriškai įsitikinęs, jog jo elgesys yra „kova už teisybę“. Nuteistojo požiūris yra nelankstus, itin kategoriškas, jis nėra linkęs priimti kitokią nuomonę. Charakteristikoje atžymima, jog K. K. pasižymi itin kategorišku mąstymu, yra įsitikinęs, kad jo nusikalstamas elgesys yra vienintelis įmanomas problemų sprendimo ir tikslų siekimo būdas. Bylos, pokalbio su tiriamuoju duomenimis, tiriamos veikos padarymo metu tiriamasis buvo sąmoningas, orientuotas situacijoje, psichozės reiškinių, atminties sutrikimų nenustatyta. Todėl įvertinus bylos, medicininės dokumentacijos, pokalbio su tiriamuoju duomenis, konstatuojama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. K. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatomas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas (F60.0), kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu klinikiniame vaizde psichozės, depresijos reiškinių, suicidinių tendencijų, kognityvinio defekto nestebima. Tiriamasis yra pilnai orientuotas, nuoseklaus mąstymo, adekvataus elgesio, emocijų, kritiškas situacijos, savo būsenos atžvilgiu. Vertinant tiriamojo pasakojimą apie jam inkriminuojamą veiką, savo veiksmų motyvavimą nenustatyta, kad tiriamojo veiksmai ar situacijos vertinimas būtų įtakoti kliedesinių ar kitų liguistų išgyvenimų. Nors tiriamasis naudoja specifinius, neatitinkančius tikrovės išsireiškimus teisėjų atžvilgiu („subingalvis“, „ateivis“, „inkvizitorius“), tačiau šie išsireiškimai vartojami sąmoningai, kaip būdas pasiekti tiriamajam reikšmingų ir adekvačiai paaiškinamų tikslų (siekia būti nuteistas baudžiamojoje byloje aukščiausios instancijos teisme, kad galėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą), todėl nevertinami kaip mąstymo sutrikimas. Tiriamasis geba gana kritiškai priimti ir oponuojančią nuomonę, todėl tiriamojo elgesys vertintinas kaip asmenybės ypatumams, t. y. paranoidinio tipo asmenybės sutrikimui būdingas įžeidumas, perdėtas jautrumas nesėkmėms, fiksavimasis ties neigiamais išgyvenimais, karingas asmeninių teisių jutimas, polinkis nuolat būti priešiškai nusiteikus, įtarumas, užsispyrimas ir aktyvus savo nuomonės gynimas. Šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti, kad K. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų kokiu nors psichikos sutrikimu, galinčiu trikdyti adekvatų savo veiksmų supratimą ar jų valdymą. Atliktas psichologinis įvertinimas mąstymo sutrikimų, būdingų lėtiniam psichikos sutrikimui, nenustatė. Konstatavo asmenybės egocentriškumą, priešiškumą teisėsaugos atžvilgiu, įžeidumą bei pakankamą socialinę adaptaciją. Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis, teismo psichiatrų ekspertų komisija K. K. šiuo metu nustato paranoidinio tipo asmenybės sutrikimą (F60.0), kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.“ (t. 2, b. l. 143-151). Kaltinamasis K. K. baustas už administracinius nusižengimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 168-170), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu atlieka teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis šiuo nuosprendžiu aptariamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam K. K. už nusikalstamos veikos padarymą skiriama griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, didesnė, nei BK 232 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskiriant K. K. už padarytą nusikaltimą vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę (recidyvistas), jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teismas nemato pagrindo atidėti kaltinamajam K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su 2024 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu, t. y. prie 2024 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės trijų metų laisvės atėmimo bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – dešimt mėnesių, ir K. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – trys metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Nurodytina, kad tokia bausmės dalis pridedama, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo daromų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą.

Į galutinės bausmės laiką, įskaitoma bausmės dalis, atlikta pagal 2024 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Šioje byloje 2024 m. balandžio 26 d. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK veiklos skyriaus nutarimu kaltinamajam K. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirtas gynėjas. Bylos duomenimis, kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas M. Š., baudžiamąją bylą perdavus į teismą – advokatas R. G. (2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. KTS-2024-04922). Byloje esanti 2025 m. sausio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje patvirtina suteiktas paslaugas bei išlaidų dydį – 382,17 Eur.

Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Byloje duomenų apie K. K. turimą registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nėra, jo vardu registruotos transporto priemonės automatiškai išregistruotos negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, galiojančių sąskaitų bankuose jis neturi. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o šiuo teismo nuosprendžiu jam taip pat paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kas neabejotinai apsunkins jo galimybes artimiausiu metu ateityje gauti pajamų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei į tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, pripažintina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad proceso išlaidos už K. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu, t. y. prie 2024 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (10 mėnesių) ir K. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2024 m. liepos 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 18 d.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 382,17 Eur dydžio išlaidų už K. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išieškojimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.