- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 1-2352-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41106-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kategorijos
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiajai D. M.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas du kartus: 1) 2008 m. kovo 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu byla nutraukta; 2) 2018 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, skirta bausmė 28 paros arešto; 3) 2024 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 70 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė skirta 90 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą, Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23 val. iki 7 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, R. P. įpareigotas per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, laikant, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2025 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas R. P. ir pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei D. M., būtent: 2025 metais lapkričio 21 d. apie 21.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai D. M. į veido sritį, kairįjį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailisi, parodė, kad ji pirma jam sudavė iš dešinės rankos į veido sritį, jis gynėsi, išsikvietė policiją dėl savo saugumo. Vieną kartą jau buvo sužalojusi jį su peiliu, siuvo žaizdą. Paaiškino, kad lapkričio 21 d. ji jam sudavė į nosį, po to jis jau sudavė, bet ne iš kumščio. Viskas vyko miegamajame. Ėjo miegoti, buvo išgėręs. Ji dieną buvo vartojusi alkoholį. Prisižadino jį, kad eitų išgerti. Pati jam sudavė, jis jai atgal sudavė. Jis su delnu sudavė į žandą. Ji sėdėjo ant lovos miegamajame, kai sudavė. Gal iš pykčio jis jai sudavė, kadangi ji jam trenkė. Ant jo nesimatė smurto žymių. D. M. greitoji pamatavo spaudimą, žymių jokių nesimatė. Medikai irgi teigė, kad smurto požymių nėra. Jis į medikus nesikreipė. Ji pirma pradėjo smurtą. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai su delnu, kumščiu gal skaudžiau būtų buvę. Ji pradeda konfliktus išgėrusi, o po to visi kiti kalti. Negražiai padarė pripažįsta. Areštą atliko, elgesį keičiančią programą lankė. Nori dukras susigrąžinti į šeimą. Mama gyveno Krizių centre su vaikais, užtiko ją ten išgėrusią ir atėmė vaikus. Iš abiejų atimti vaikai. Dėl alkoholio kalbėjo su socialine darbuotoja, kad važiuos gydytis. Jau vieną kartą buvo, po to 4-5 mėnesius nevartojo alkoholio. Kitų sveikatos problemų neturi. Blogai vertina savo elgesį, atsiprašė. Iš pavienių darbų šiek tiek užsidirba, apie 500 eurų užsidirba. Neskiria pinigų vaikų išlaikymui. Paaiškino, kad jam suskaudo, kai trenkė sugyventinė. Žymių nebuvo. Iš karto skaudėjo, kai sudavė. Sugyventinė gal šiek tiek nusviro, kai sudavė jai. Išėjo iš kambario ir pasakė, kad kviečia policiją dėl savo saugumo. Gailisi dėl to ką padarė. Gyvens atskirai dabar. Pripažįsta savo kaltę visiškai.
Nukentėjusioji D. M. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja.
Nukentėjusioji D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su R. P. yra sugyventiniai apie vienuolika metų, turi tris bendrus vaikus. Šiuo metu vaikai iš jų paimti ir gyvena su globėja. Su sugyventiniu R. gyvena socialiniame būste, kurį savivaldybė priskyrė jai. Butas yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute R. P. neregistruotas, tačiau jis gyvena su ja, gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Santykiai su R. yra normalūs, kol jis yra blaivus. Viskas pasikeičia, kai jis išgeria alkoholio. Tada sugyventinis R. P. pasidaro piktas, pasikeičia jo elgesys, jis tampa agresyvus, prasideda tarp jų konfliktai. Taip įvyko ir 2025 m. lapkričio 21 d., tai yra penktadienį, kuomet konflikto metu sugyventinis R. prieš ją smurtavo. Tą dieną vakare kartu su R. vartojo alkoholį, gėrė alų. Abu išgėrė 7 "bambalius" alaus. Stipriai apgirto. Maždaug apie 21.20 val. sugyventinis R. P. pradėjo šaukti ant jos, kabinėtis, visaip ją kolioti. Iš pradžių ji nekreipė dėmesio, liepė jam eiti miegoti, tačiau jis neklausė. Tada gal kažką jam grubaus ir pasakė. Prisimena, kad sakė, kad jis nieko neprisideda prie šeimos, kad neduoda jai pinigų, liepė kraustytis iš buto. Tada R. supykęs pirmas jai ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, į kairį skruostą. Jo smūgis buvo labai stiprus, jai skaudėjo. Iki šiol yra mėlynė ant veido. Skausmą vertina aštuoniais balais iš dešimties. Apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė pats sugyventinis R. P.. R. P. ji nesudavė, nebent, kai jis jai sudavė kumščiu į veidą, galėjo nuo savęs pastumti. Tačiau tikrai dėl to jis fizinio skausmo nepatyrė. Sugyventinis R. jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 51-54 ).
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:
2025 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK RS vyresniojo tyrėjo Eligijaus Stoškaus Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 22 d. apie 21:28 val., dirbant Raseinių m., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK RS vyriausiąją patrule J. K. iš Šiaulių apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. "Dabar namuose neblaivi sugyventinė kelią konfliktą, pranešėjui su kumščiu trenkė į veidą. Nepilnamečių nėra, GMP atsisako. Abu vietoje, laukia namie." Nuvykus nurodytu adresu, gyvenamojo daugiabučio namo bute buvo rastas neblaivus (1.74 prom.) pranešėjas R. P., kuris paaiškino, kad miegamojo kambaryje dėl buitinių dalykų kilo žodinis konfliktas kaip vėliau paaiškėjo su neblaivia (1.47 prom.) sugyventinę D. M.. D. M. žodinio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, nosį. Kaip aiškino R. P. fizinio skausmo nesukėlė, ant R. P. veido sužalojimų nesimatė. D. M. paaiškino, kad išgertuvių metu miegamojo kambaryje abiem su sugyventiniu sėdint ant lovos krašto, įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, kai sugyventinis D. M. parvertė ant lovos ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, kairį skruostą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą. D. M. aiškino, kad po smūgio, gindamasi nuo sugyventinio, galėjo suduoti smūgį ranka sugyventiniui R. P. per veidą. Vėliau dar kartą pasikalbėjus su R. P., kuris patvirtino, kad pirmas pradėjo žodinį konfliktą, kurio metu ir sudavė sugyventinei į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apžiūrėjus D. M. veidą ant kairiojo skruosto matėsi patinimas. D. M. skausmą dešimt balų skalėje įvertino aštuoniais balais. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Liudininkų mačiusių įvykį nėra. Nukentėjusią D. M. dėl sukelto fizinio skausmo ir padarytos fizinės žalos atvykę GMP apžiūrėjo įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nesivežė. Įtariamasis R. P. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Įvykio vietos apžiūros metu niekas, fotografuota (b. l. 12-16).
2025 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 17-33).
Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios D. M. veido sritį, ant kairiojo skruosto yra stebimas patinimas (b. l. 37-41).
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dokumentų-kvietimo kortelėje nurodyta, kad apžiūrint D. M., stebimas kairės akies voko ir paakio sumušimas, bei tinimas. Preliminari diagnozė: akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Artimas giminaitis baudžiamojoje teisėje yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.). Šeimos narys - kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).
R. P. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pilnai pripažino ir pozicijos nekeitė viso proceso metu. Neneigė sudavęs sugyventinei D. M., tik teigia, kad pirma ji sudavusi, o jis tik gynęsis, todėl ir policiją kvietęs. Tuo tarpu nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad ji tik po to, kai R. P. jai sudavė, jį pastūmusi. Ant kaltinamojo veido jokių sužalojimų nenustatyta, tuo tarpu ant D. M. veido nustatytas patinimas. D. M. skausmą vertino 8 balais iš 10. R. P. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kur išdėstytos visos aplinkybės, kad konfliktas įvyko trap neblaivių sugyventinių, kai R. P. nustatyta 1,74 prom., o D. M. – 1,47 prom., be to nurodyta, kad ant D. M. kairio skruosto ją apžiūrėjus matėsi patinimas; įvykio vietos apžiūros protokolu; asmens apžiūros protokolu; greitosios medicinos pagalbos tarnybos dokumentų-kvietimo kortele, kur nurodyta, kad D. M. sumuštas kairės akies vokas ir paakys, stebimas patinimas, preliminari diagnozė: akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji nurodė, kad pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis R. P. savo šeimos nariui, t.y. sugyventinei D. M., sukėlė fizinį skausmą – tai yra, miegamojo kambaryje, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai D. M. į veido sritį, kairįjį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo R. P. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. P. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad R. P., būdamas ir anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, kai teistumas neišnykęs, nors bausmę skirtą ankstesniu nuosprendžiu jau atlikęs, padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu (už smurtą artimoje aplinkoje teistas du kartus), taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios išvados nekeičia tai, kad R. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, kas teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat skiriant bausmę įvertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo, atsiprašymas nukentėjusiosios bei kitos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės.
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis R. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veiką padarė dar neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas, paskutinį kartą teistas 2024 m. liepos 4 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, t.y. padarė tapatų nusikaltimą (b. l. 89-94), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 95-96), nedirbantis ir neregistruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 97, 99), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. R. P. nevedęs, gyvena su sugyventine ir turi tris bendrus nepilnamečius vaikus, kurie pastaruoju metu iš tėvų paimti ir gyvena pas globėją. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamasis ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę). R. P. savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas arešto bausme jos vykdymą atidedant, tačiau nepavyko vykdyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo numatytų sąlygų, todėl 2025 m. vasario 6 d. nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu skirtą arešto bausmę. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, atsižvelgiant į tai, kad iš nubaudimų išvadų nelinkęs daryti, be to jau ir anksčiau teistas arešto bausme už smurtą artimoje aplinkoje, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, t.y. skirtinas maksimalus arešto bausmės terminas (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. P. buvo sulaikytas 2025 m. lapkričio 21 d. 22 val. 00 min. ir paleistas – 2025 m. lapkričio 10 val. 15 min. (b. l. 61-64, 82-84) – dvi paros. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinos dvi paros išbūtos laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo para prilyginant vienai arešto parai.
R. P. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-88), kuri panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl atstovavimo išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatė L. Užubalienė (b. l. 102-103, 108). Nustatyta, kad R. P. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. tuomet kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.
Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 21 d. 22 val. 00 min. iki 2025 m. lapkričio 23 d. 10 val. 15 min. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. P. pripažinti recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
R. P. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai suėmimas nevykdomas, privalo pats atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 0 414 35502) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.