- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- eI-3302-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01246-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų ūkio priežiūra“
- Advokatai
- Vilius Mačiulaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Sauliui Balčiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų ūkio priežiūra“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. SD-37-3286 dėl UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ įvykio darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S. papildomo tyrimo.Panaikinti 2017 m. vasario 28 d. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus Įvykio darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S. papildomo tyrimo akto paskutinę dalį:
„2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Įmonėje nepakankamumas.
Neužtikrinta, kad darbo vietoje būtų įgyvendintos 2016 m. vasario 29 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 1 punkte 1.4.1 numatytos transporto priemonių rizikos prevencijos priemonės („Praėjimo ir judėjimo keliai yra aiškiai pažymėti ir reikiamai prižiūrimi“).
Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikos įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse („1. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. 2. Darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų - darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus“), Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 9 punkte („Rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus. <...>. Vertinant riziką, atsižvelgiama j visų asmenų, esančiu ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovių subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklą“) bei 17.4 papunktyje („Įgyvendinamos prevencijos priemonės, nustatytos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane“) įtvirtinti reikalavimai.“, paliekant galioti vieną priežastį: „1. Eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose“.
Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėjos darbuotojas V. S. 2016 m. liepos 15 d. patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio 2016 m. liepos 17 d. ligoninėje mirė. Tai atsitiko UAB „Pakraštys“, iš kurios pareiškėja nuomoja tam tikras patalpas ir dalį teritorijos, teritorijoje, kai kitas įmonės darbuotojas T. B., važiuodamas automobiliu atbuline eiga, partrenkė važiuojamojoje dalyje buvusį V. S.. 2016 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte Nr. 1 konstatuotos dvi nelaimingo atsitikimo priežastys: Kelių eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Pareiškėja nesutiko su antrąja šio akto dalimi, todėl pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Šis, atlikęs papildomą įvykio darbe tyrimą, 2017 m. kovo 16 d. priėmė ginčijamą sprendimą.
Nurodo, kad papildomo tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, neatsižvelgta į pareiškėjos pateiktas pastabas po papildomo tyrimo akto surašymo, nebuvo tinkamai ištirtas ir nurodytas priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir darbo proceso.
Pažymi, kad priežastinio ryšio tarp darbo proceso, nukentėjusiojo atliekamų darbo funkcijų ir priežasties, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, apskritai nėra. Nelaimingas atsitikimas įvyko per V. S. pietų pertrauką, bet ne vykdant darbo funkcijas, t. y. 12.20 val.
2017 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. VD-20 nurodyta, kad darbuotojams buvo žinoma užduotis ir jie ruošėsi vykti ją atlikti. Tai leistų daryti prielaidą, kad nelaimingas atsitikimas galėtų būti laikomas įvykusiu pakeliui į darbą, tačiau mano, kad vienintele ir pagrindine priežastimi turėtų būti laikomas eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose, kuri įvardinta ir papildomame tyrimo akte.
Nesutinka, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, kad nebuvo užtikrintas saugumas įmonės nuomojamoje aikštelėje bei kad neįdiegtos priemonės profesinei rizikai mažinti (važiuojamosios dalies žymėjimas, pėsčiųjų zonos žymėjimas) turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Nurodo, kad aikštelėje, kuri priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Pakraštys“ ir kurios dalį nuomojasi pareiškėja, važiuojamoji dalis yra aiškiai pažymėta ir atskirta linijomis, yra akivaizdu, kur juda transporto priemonės, o kur yra vieta pėstiesiems. Įmonės teritorijoje važiuojamoji dalis pažymėta dviem baltomis juostomis, t. y. buvo įgyvendintos saugos ir sveikatos priemonės, organizuojant transporto priemonių judėjimą toje teritorijoje. Aikštelė yra privati, joje nėra intensyvaus judėjimo, todėl neturėjo būti įrengta pėsčiųjų perėja.
Pažymi, kad saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje buvo vykdoma sistemingai, kritinių problemų nepastebėta, profesinės rizikos vertinimas darbo vietose buvo atliekamas, pavojingų veiksnių darbo aplinkoje atliekant konkrečius darbus nenustatyta. Vadinasi, nelaimingas atsitikimas įvyko susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavio įgalioti asmenys negalėjo kontroliuoti ir kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Pažymėjo, kad labai svarbu, kad nelaimingą atsitikimą sietų tiesioginis priežastinis ryšys su darbo procesu. Mano, kad šiuo atveju apskritai nėra priežastinio ryšio tarp darbo proceso, nukentėjusiojo darbo funkcijų ir priežasties, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas. Nukentėjusysis įvykio metu nei pietavo, nei dirbo, o rengėsi būti nuvežtas į darbo vietą. Darbo laikas dar nebuvo prasidėjęs. Atsakovas nesiaiškino, kur nukentėjusysis ėjo, kodėl ėjo, kokia buvo jo sveikata. Buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. Papildomo tyrimo akte nepagrįstai nurodyta, kad įmonė neužtikrino darbo sąlygų įmonėje atitikties profesinės rizikos darbo vietoje įvertinimui (neužtikrino saugumo, važiuojamosios ir pėsčiųjų kelio dalių ženklinimo).
Atsiliepimas
Atsakovai VDI ir VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nesutinka su skundo argumentu, kad sprendimas paremtas VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistų 2017 m. kovo 13 d. išvadomis Nr. VD-20, kurios yra formalios ir selektyvios, pateiktos be išsamesnio ir aiškesnio paaiškinimo, neatsakančios į pareiškėjos 2017 m. vasario 28 d. pateiktas pastabas. Įvykiai darbe tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Saugos ir sveikatos įstatymas), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – Metodiniai nurodymai), ir kituose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įvykių darbe tyrimą, nuostatomis.
Tiriant įvykį, per kurį 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S., nustatyta, kad atsakingi UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbų vadovai priimdavo užsakymus iš užsakovų dėl darbų atlikimo. Įmonė vykdydavo įvairios apimties ir pobūdžio darbus: darbuotojai atlikdavo smulkius remonto (durų remontas, baldų perkraustymas), trunkančius kelias valandas, ir didesnės apimties (stogų remonto, vidaus apdailos), trunkančių kelias ir daugiau dienų, darbus. Įprastai darbuotojai, atvykę į UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ Vilniaus padalinį, adresu: Kaukysos g. 2, persirengdavo darbo drabužiais, o vadovai jiems paskirstydavo užduotis. Darbuotojai, pasiėmę reikalingus įrankius ir medžiagas, buvo organizuotai išvežami įmonės automobiliu vykdyti jiems priskirtų užduočių, atvežami pietauti į buitines patalpas, esančias Kaukysos g. 2, o po pietų vėl išvežami tęsti pradėtus darbus arba būdavo skiriamos naujos užduotys. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad paslaugos buvo teikiamos įmonėms ir fiziniams asmenims, darbai buvo organizuojami iš padalinio buveinės, esančios Kaukysos g. 2, kuri įvardytina nuolatine darbo vieta (padalinio buveinėje buvo įrengtos buitinės patalpos, automobilių stovėjimo vietos, sandėliavimo patalpos, nurodomi darbuotojams privalomai vykdytini darbai, darbuotojai buvo išvežami vykdyti užduotis), o darbuotojai vykdydavo užduotis mobiliose darbo vietose, kurios nuolatos keisdavosi. Į darbo laiką buvo įskaičiuojamas ir laikas, kurį darbuotojai sugaišdavo vykdami į (iš) mobilių darbo vietų. Paslaugas teikiančioje įmonėje darbuotojo vykimas iš nuolatinės darbo vietos į mobilią darbo vietą vykdyti užduoties suvokiamas kaip vienas iš darbinių funkcijų vykdymo etapų.
Pažymi, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 16 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto padalinyje darbo laiko pradžia 7.30 val., pabaiga 16.30 val., pietų pertraukos pradžia 11.30 val., pabaiga 12.15 val. T. B. apie 12 val. 30 min., važiuodamas automobiliu „Renault Master“ atbuline eiga, kliudė V. S.. Toks įvykio laikas nurodomas ir UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ 2016 m. liepos 27 d dvišalės komisijos surašytame nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą N-2 formos akte. Taigi, nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku ir darbo vietoje.
Pareiškėja, kaip darbdavys, privalėjo įvertinti profesinę riziką, kurią darbuotojams galimai kelia transporto priemonių judėjimas teritorijoje, numatyti prevencijos priemones ir jas įgyvendinti, kad darbuotojų pakenkimo sveikatai rizika būtų eliminuota ar bent minimizuota. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojai, norėdami patekti iš buitinių patalpų į sandėliavimo patalpas, prie kurių buvo pastatytas atliekų konteineris bei statomi įmonės automobiliai, turėdavo nueiti apie 80–100 metrų įmonės teritorija, tai yra naudojosi tuo pačiu keliu kaip ir transporto priemonės. Tai, kad teritorija, kurioje juda transporto priemonės, ir pėstieji neatskirti, nėra atitinkamai pažymėti pėsčiųjų judėjimo keliai, akivaizdu iš įvykio nuotraukų. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir kelių eismo įvykio apžiūros protokolas. Jame konstatuota: „pėsčiųjų tako, šaligatvio plotis: dešinės pusės nėra; kairės pusės nėra“. Be to, liudininkai patvirtino, kad patalpos nuomojamos su uždara teritorija, ji užstatyta transporto priemonėmis, nes teritorijoje įsikūrusios tiek krovininių, tiek ir lengvųjų transporto priemonių serviso įmonės, o įvykio dieną, transporto priemonėms užėmus didžiąją teritorijos dalį, liko tik vienos juostos važiuojamoji dalis. V. S. nuėjo link buitinių patalpų ir vėliau buvo partrenktas atbuline eiga važiuojančio automobilio. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja darbdavio pareigų nevykdė – jos pačios numatytos prevencijos priemonės nebuvo įgyvendintos.
Siekiant išsiaiškinti, kokių priemonių pareiškėja ėmėsi siekdama užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą kitose teritorijos dalyse, kuriose darbuotojai gali būti atlikdami darbus arba vykdydami darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus, VDI kreipėsi į teritorijos savininkę uždarąją akcinę bendrovę „Pakraštys“. Ši nurodė, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ nesikreipė su prašymu ar reikalavimu atskirti ir nužymėti teritorijos važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų judėjimo kelius. Paminėtos faktinės aplinkybės įrodo, kad nelaimingas atsitikimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o vienintele priežastimi turėtų būti laikoma eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl VDI 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. SD-37-3286 dėl UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ įvykio darbe, per kurį 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S. papildomo tyrimo ir VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2017 m. vasario 28 d. papildomo tyrimo akto dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. liepos 15 d. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ nuomojamoje aikštelėje šios įmonės darbuotojas T. B., norėdamas leisti išvažiuoti savo kolegai V. D. iš teritorijos, važiuodamas automobiliu „Renault Master“ atbuline eiga, partrenkė kitą įmonės darbuotoją V. S.. Šis dėl patirtų sužalojimų 2016 m. liepos 17 d. ligoninėje mirė.
Įvykį ištyrė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2016 m. liepos 18 d. l. e. p. direktoriaus pavaduotojos E. L. įsakymu Nr. V-24 patvirtinta įmonės dvišalė komisija ir 2016 m. liepos 27 d. surašė nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą N-2 formos aktą Nr. 1.
Su dvišalės komisijos atlikto įvykio tyrimo išvadomis nesutiko nukentėjusiojo sutuoktinė D. S. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikė skundą VDI Vilniaus teritoriniam skyriui. Buvo paskirtas papildomas įvykio tyrimas, po jo įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2016 m. lapkričio 7 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 ir panaikino įmonės dvišalės komisijos 2016 m. liepos 27 d. surašytą N-2 formos aktą Nr.1.
Su papildomame tyrime nustatytomis išvadomis nesutiko UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ direktorius R. M., todėl 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir prašė atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą bei panaikinti darbo inspektoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte Nr. 1 11 punkte nustatytą antrąją nelaimingo atsitikimo priežastį (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas) kaip nepagrįstą, neturinčią priežastinio ryšio su darbu.
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-04 ir 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-36 buvo paskirtas papildomas įvykio darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S., tyrimas, o 2017 m. vasario 28 d. surašytas šio įvykio papildomo tyrimo aktas (toliau – Papildomo tyrimo aktas). Šiame akte papildyti ir pakeisti 2016 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 5 ir 11 punktai. Šio akto 5 punkte nustatyta, kad iš 2017 m. vasario 20 d. gautų liudytojų apklausos protokolų matyti, jog V. S. kartu su kitais darbuotojais A. K. ir K. J. įmonės automobiliu atvažiavo į buitines įmonės patalpas pietauti. A. K. ir K. J. paaiškinimuose teigė, kad atvykę į teritoriją, adresu: Kaukysos g. 2, ne tik pietavo, bet ir dirbo. Taip pat nustatyta, kad tarp UAB „Pakraštys“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2013 m. rugsėjo 25 d. sudaryta stovėjimo aikštelės nuomos sutartis Nr. 17, jos galiojimas 2015 m. gruodžio 1 d. šalių susitarimu pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šios sutarties 5 punkte nurodyta, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ visiškai atsako už jai paskirtos aikštelės teritorijos sanitarinę, priešgaisrinę būklę, gamtosaugos reikalavimus ir saugumo techniką. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, atlikdama profesinės rizikos vertinimą Kaukysos g. 2, 2016 m. vasario 29 d. profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 1 įvardijo pavojų, susijusį su eismu: judėjimo zonose buvimas pėsčiųjų ir transporto priemonių. Šioje kortelėje nurodytos rizikos veiksnius mažinančios priemonės: praėjimo ir judėjimo keliai yra aiškiai pažymėti ir reikiamai prižiūrimi, iškabinti judėjimą reguliuojantys ženklai, įrengta judėjimo transporto schema, laikomasi Kelių eismo taisyklių. Papildomo tyrimo akte konstatuota, kad pėsčiųjų ir transporto keliai teritorijoje nėra atskirti ir atitinkamai nužymėti. Nėra nužymėtos ir pėsčiųjų perėjos per važiuojamąją dalį.
Papildomo tyrimo akto 11 punkto pakeitime nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos taip: eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Pareiškėjas su nelaimingo atsitikimo priežastimi „eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose“ sutinka.
2017 m. kovo 7 d. pareiškėja pateikė raštą, kuriame išreiškė nesutikimą su papildomo tyrimo išvadomis, į kurį VDI atsakė.
2017 m. kovo 13 d. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius surašė išvadą dėl įvykio, per kurį 2016 m. liepos 15 d. patyrė sveikatos sužalojimų ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S. tyrimo Nr. VD-20 (toliau – Išvada), kurioje papildomo tyrimo bei tyrimo įforminimo trūkumų nenustatė ir pasiūlė pripažinti, kad 2016 m. liepos 15 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojui V. S. papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, taip pat šio įvykio 2017 m. vasario 28 d. Papildomo tyrimo aktą bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą laikyti neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.
2017 m. kovo 16 d. VDI priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriame konstatavo, kad papildomo tyrimo dokumentai ir Išvada yra šio sprendimo pagrindas, todėl atsižvelgdama į Išvadą nusprendė pripažinti, kad įvykio darbe, per kurį 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, laikyti Papildomo tyrimo aktą bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi, panaikinti VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. M. 2016 m. lapkričio 7 d. surašytame akte Nr. 1 11 punkte įvardytas priežastis ir administracinę procedūrą baigti.
Pareiškėja mano, kad papildomo tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, ne visos aplinkybės buvo ištirtos, neatsižvelgta į pareiškėjos pateiktas pastabas, priežastinio ryšio tarp darbo proceso, nukentėjusiojo atliekamų darbo funkcijų ir priežasties, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, nėra, nes nelaimingas atsitikimas įvyko V. S. pietų metu, bet ne vykdant darbo funkcijas. Taip pat nesutinka, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.
Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi 2015-11-01–2016-04-01) 2 straipsnio 21 dalį nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (toliau – Reglamentas), 1 straipsnio a punkte nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžtas kaip pavienis įvykis darbo metu, dėl kurio patiriama fizinė ar psichinė žala. Darbo metu – vykdant profesinę veiklą arba būnant darbe. Nelaimingiems atsitikimams darbe priskiriami eismo įvykiai darbo metu, tačiau neįtraukiami eismo įvykiai pakeliui į darbą arba iš jo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-177-602/2015, vadovaudamasis minėtu reglamentu, konstatavo, kad nelaimingiems atsitikimams darbe išimtinai priskiriami nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo metu, t. y. vykdant konkrečias darbo funkcijas, nustatytas darbo sutartyje, arba fiziškai būnant darbe.
2016 m. rugpjūčio 18 d. darbų vadovo M. K. paaiškinimai patvirtina, kad 2016 m. liepos 15 d. V. S. ryte buvo paskirtas dirbti Vilniaus senamiestyje, vėliau buvo atvežtas pietauti į pareiškėjai priklausančias buitines patalpas, esančias Kaukysos g. 2, Vilniuje. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2016 m. liepos 19 d. pranešime apie įvykį darbe užfiksuotas įvykio laikas – 2016 m. liepos 15 d. 12.20 val. (per pietų pertrauką). Iš įvykio liudininkų T. B. ir V. D. 2016 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimų matyti, kad apie 12.30 val., baigę pietauti, darbų vadovo paliepimu turėjo vykti į objektą. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2015 m. liepos 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-31 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 16 punkte nustatyta, kad Vilniaus miesto padalinyje pietų pertraukos pradžia 11.30 val., pabaiga 12.15 val. Taigi, matyti, kad įvykis, per kurį V. S. buvo partrenktas ir vėliau ligoninėje mirė, įvyko jau pasibaigus pietų pertraukai.
Darbo vieta – tai vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas (Saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).
Kaip nurodo atsakovas, o pareiškėja šių faktinių aplinkybių neginčija, įprastai darbuotojai, atvykę į UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ Vilniaus padalinį, adresu: Kaukysos g. 2, Vilniuje, persirengdavo darbo drabužiais, vadovai jiems paskirstydavo užduotis. Darbuotojai, pasiėmę reikalingus įrankius ir medžiagas, buvo išvežami įmonės automobiliu vykdyti paskirtų užduočių, pietauti atvežami į buitines patalpas, esančias Kaukysos g. 2, Vilniuje, o po pietų vėl išvežami baigti užduočių arba atlikti naujų. Laikas, kurį sugaišdavo vykdami į (iš) mobilių darbo vietų, į darbo laiką buvo įskaičiuojamas.
Remiantis V. S. 2013 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 51 (toliau – Darbo sutartis) 1.3 punktu, darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta, atsižvelgiant į poreikį, galėjo būti ir kituose UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ padaliniuose, taip pat kitų bendrovių teritorijose ir (ar) kitų bendrovių objektuose, kuriuose UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ teikė paslaugas ir (ar) atliko darbus. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ Vilniaus padalinyje darbo laikas prasidėdavo 7.30 val., o baigdavosi 16.30 val. (pirmadienį–ketvirtadienį), penktadienį prasidėdavo 7.30 val., o baigdavosi 15.15 val. Iš Darbo sutarties matyti, kad V. S. dirbo 8 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Tai patvirtina tiek 2016 m. liepos mėnesio darbo grafikas, tiek darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Taigi, atsižvelgiant į V. S. darbo pobūdį, minėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis pirmadienį–ketvirtadienį buvo darbo vietoje 7.30–16.30 val., o penktadienį 7.30–15.15 val., vadinasi, nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, t. y. fiziškai būnant darbe.
Nors Saugos ir sveikatos įstatyme ir Reglamente nelaimingo atsitikimo sąvokos nėra identiškos, tačiau iš jų turinio galima suprasti, kad pagrindas įvykį pripažinti kaip nelaimingą atsitikimą darbe, kai patiriama fizinė ar psichinė žala, gali būti vieno iš kriterijų (atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje) konstatavimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime įvykis darbe, per kurį 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S., ištyrus faktines aplinkybes, pagrįstai kvalifikuotas kaip nelaimingas atsitikimas darbe.
Saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Dėl to darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas), įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
To paties įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punkte nustatyta, kad rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus. Tų pačių nuostatų 17.4 papunktis nustato, kad rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape įgyvendinamos prevencijos priemonės, nustatytos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane, pagal šiame plane nustatytus prioritetus.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 27 d.) IV skyriuje nustatyti privalomi minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimai esamoms darbovietėms, o 43.1 papunktyje nustatyta, kad darbo vietos patalpose ir lauke turi būti įrengtos taip, kad saugiai galėtų judėti pėstieji ir transporto priemonės.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti organizuoja darbdavys, jis taip pat kontroliuoja darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi.
Nagrinėjamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ nuomojamoje aikštelėje, adresu: Kaukysos g. 2, Vilniuje. 2013 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutarties Nr. 17, kuri 2015 m. gruodžio 1 d. šalių susitarimu buvo pratęsta iki 2016 m. gruodžio 31 d., 5 punkte nustatyta, kad nuomininkas (UAB „Pastatų ūkio priežiūra“) visiškai atsako už jam paskirtos aikštelės teritorijoje sanitarinę, priešgaisrinę būklę, gamtosaugos reikalavimus ir saugumo techniką.
Iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2016 m. vasario 29 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelės Nr. 1 1.4.1 papunkčio matyti, kad kaip profesinės rizikos veiksnys įvardytas pėsčiųjų ir transporto priemonių buvimas judėjimo zonose. Nurodytos šios rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės: praėjimo ir judėjimo keliai yra aiškiai pažymėti ir reikiamai prižiūrimi, iškabinti judėjimą reguliuojantys ženklai, įrengta transporto judėjimo schema, laikomasi Kelių eismo taisyklių. 2016 m. liepos 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad aikštėje, esančioje Kaukysos g. 2, Vilniuje, važiuojamosios kelio dalies plotis 10 m, skiriamosios juostos nėra, pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio nei dešinėje, nei kairėje pusėje nėra, kelio ženklų šioje zonoje taip pat nėra, važiuojamoji kelio dalis paženklinta ištisine linija. Iš prie 2016 m. rugsėjo 30 d. akto Nr. 1 pateiktų nuotraukų nematyti, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ būtų įgyvendinusi minėtas rizikos šalinimo ir (ar) prevencijos priemones aikštėje, esančioje Kaukysos g. 2, Vilniuje, judėjimą reguliuojančių ženklų nesimato, praėjimo ir judėjimo keliai nėra aiškiai pažymėti. Nors vienoje iš nuotraukų matosi pažymėtos ištisinės linijos, atskiriančios kelio dalis, tačiau dalis, kurioje galėtų būti pėsčiųjų praėjimas, užstatyta transporto priemonėmis. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vienas iš UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojų M. K. paaiškinime nurodė, kad jų nuomojama kiemo teritorija, adresu: Kaukysos g. 2, yra labai užstatyta transporto priemonėmis. V. S., eidamas per šią teritoriją, nepastebėjo jų įmonės krovininės transporto priemonės, važiuojančios atbuline eiga, ir buvo partrenktas. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ neužtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės, t. y. profesinės rizikos vertinimo kortelėje eil. Nr. 1.4.1 nurodytos profesinės rizikos veiksniai nesumažinti ir nepašalinti, o tai galėjo būti nelaimingo atsitikimo, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. žalą sveikatai patyrė ir dėl to 2016 m. liepos 17 d. mirė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ darbuotojas V. S., priežastis.
Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad VDI, priimdama ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į jos pastabas, pateiktas po papildomo tyrimo.
Skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimas reglamentuotas Nuostatų X skyriuje ir Metodinių nurodymų VII skyriuje. Nuostatų 82 punkte nustatyta, kad, VDI inspektoriui atlikus papildomą tyrimą, papildomo tyrimo medžiaga nagrinėjama VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, o papildomo tyrimo medžiaga išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo papildomo tyrimo pabaigos Nuostatų 51 arba 65 punkte nurodytiems gavėjams.
Nei Nuostatuose, nei Metodiniuose nurodymuose nėra įtvirtinta pareiga VDI priimant sprendimą atsižvelgti į pastabas dėl papildomo tyrimo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, VDI pareiškėjos pateiktas pastabas įvertino, tačiau konstatavo, kad jose pateikti motyvai analogiški skunde išdėstytiems argumentams. Į pateiktas pastabas buvo atsakyta 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. SD-37-3035. Tai, kad pastabos buvo įvertintos ne pareiškėjos naudai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad VDI priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes, t. y. kad nelaimingas atsitikimas įvyko nukentėjusiajam V. S. fiziškai esant darbe, darbo laiku ir darbo vietoje, ir teisingai nustatė šio įvykio priežastis, todėl VDI 2017 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. SD-37-3286 ir 2017 m. vasario 28 d. papildomo tyrimo aktas yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėja teisės į išlaidų atlyginimą neįgijo, nes sprendimas priimtas ne jos naudai, prašymas atlyginti teismo išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų ūkio priežiūra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.