Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio l dalį 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 2 punktu, G. B. bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja A. B., G. B. įpareigotas per (duomenys neskelbtini) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. B. padarytą 61,62 (šešiasdešimt vieno euro ir šešiasdešimt dviejų euro centų) eurų turtinę žalą.

– pagal BK 149 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo G. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dienos.

Nukentėjusiosios A. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 61,62 (šešiasdešimt vieno euro ir šešiasdešimt dviejų euro centų) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, nukentėjusiajai A. B. iš kaltinamojo G. B. priteista atlyginti 61,62 (šešiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt du euro centus) eurus.

Nukentėjusiosios A. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, nukentėjusiajai A. B. iš kaltinamojo G. B. priteista atlyginti 6 000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinės žalos, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

(duomenys neskelbtini) patirtos 575,05 (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir penkių euro centų) eurų išlaidos už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo G. B. priteista 575,05 (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir penkių euro centų) eurų suma (duomenys neskelbtini) naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį – G. B. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, prašo nukentėjusios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo jos dydį sumažinti. Likusioje dalyje apylinkės teismo nuosprendį prašo palikti nepakeistą.

3.6. Apeliantai, apibendrindami savo apeliacinį skundą nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltinime nurodytos veikos (BK 149 straipsnio 3 dalyje) padarymą, todėl būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris įpareigoja objektyviai nepašalinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikšmingų baudžiamajai bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grindžiant prielaidomis.

4. Atsiliepimų į nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

5. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas Ramūnas Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje – išteisinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji A. B. ir jos atstovė advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011-05-10 sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo G. B. baudžiamosios bylos aplinkybės (dėl tęstinio nukentėjusiosios A. B. išžaginimo panaudojant fizinį ir psichinį smurtą) buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, todėl aukštesnės instancijos teismas pritardamas žemesnės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio argumentams jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo bei kaltės klausimas, prašant jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje. Be to, nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo fizinio ir psichinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją, taip pat keliama abejonė dėl visų nuteistajam inkriminuotų išžaginimo epizodų padarymo (duomenys neskelbtini) fiziniais veiksmais inicijuojant išžaginimą. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinio skundo argumentais, ir, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo G. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįstos.

Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, įvertinęs įrodymų visumą, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir G. B. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – G. B. teisinančius – įrodymus (paties G. B. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas G. B. baudžiamąją bylą, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, nepažeidė.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu dalyje dėl G. B. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, kritikuoja nukentėjusiosios A. B. parodymus, nesutinka, kad lytiškai santykiaujant su nukentėjusiąja buvo naudotas fizinis ir psichinis smurtas.

11. Nagrinėjamu atveju matyti, jog liudytojų K. Š., R. M. M. P., A. A. (ikiteisminiame tyrime duoti parodymai), kuriems nukentėjusioji tiesiogiai papasakojo apie neteisėtus G. B. veiksmus, parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui iš esmės sutampa. Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atliktų apklausų matyti, kad minėtiems liudytojams nukentėjusioji yra sakiusi, kad G. B. jai grasino žinutėmis programėlėje „(duomenys neskelbtini)“, kad paviešins (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini), o minėtas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) per „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntinės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nukentėjusiajai yra grasinęs todėl, kad su ja norėjo turėti lytinių santykių. Po (duomenys neskelbtini) metų nukentėjusiosios ir nuteistojo (duomenys neskelbtini), pašlijus (duomenys neskelbtini) – jų (nukentėjusiosios ir nuteistojo (duomenys neskelbtini)) nutrūko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) nuo jų (duomenys neskelbtini), t. y. apie (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžią, nukentėjusiajai A. B. jos (duomenys neskelbtini) liudytoja G. K. pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) G. nori paviešinti (duomenys neskelbtini)“. Liudytoja G. K. paminėjo ir tai, kad ji apie G. B. turimas A. B. (duomenys neskelbtini) sužinojo iš (duomenys neskelbtini), kuris jai pasakojo, jog iš (duomenys neskelbtini) paviešins A. B. (duomenys neskelbtini), jeigu ji (duomenys neskelbtini) pas jį. Šias faktines aplinkybes iš dalies savo parodymais (savo paaiškinimu ikiteisminiame tyrime) patvirtino ir nuteistasis G. B. Tai patvirtina, kad nukentėjusioji nurodytiems liudytojams, nuosekliai papasakojo apie G. B. naudojamą psichinį smurtą (grasinimus paviešinti (duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini)), o liudytojams – K. Š., M. P., R. M. iš po grasinimų sekusius nukentėjusiosios ir nuteistojo prievartinius lytinius santykius, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Be to, aptartus liudytojų, bei pačios nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustos ekspertės R. D. ir I. S. Jos patvirtino savo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas. Ekspertė R. D. paaiškino, jog nukentėjusioji kalbėdama apie tai, kas vyko jau (duomenys neskelbtini) santykius, apie visus nuteistojo kvietimus (duomenys neskelbtini), sąlygų kėlimą ir psichinį smurtą, naudotą jos atžvilgiu, ji reagavo (duomenys neskelbtini). Be to ekspertė paminėjo ir tai, kad kai A. B. kalbėjo apie byloje nagrinėjamus įvykius, matėsi jos (duomenys neskelbtini). Eksperte apylinkės teisme apklausta I. S. patvirtino, kad nukentėjusioji A. B. būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, suvokė, kas yra išžaginimas, kad tai yra blogai, ir kad tam reikėtų priešintis. Kadangi A. B. buvo paveikta nuteistojo grasinimų, iš (duomenys neskelbtini) privesta iki (duomenys neskelbtini), ji tiesiog kurį laiką negalėjo tam pasipriešinti. Tik priėjusi (duomenys neskelbtini) ribą, A. B. išdrįso kreiptis pagalbos. Ekspertizės akte nustatyta, kad byloje nagrinėjamų (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) įvykių metu A. B. suprato išžaginimo esmę, tačiau dėl nuteistojo grasinimų, vertimo jausti kaltę dėl (duomenys neskelbtini) ir siūlymo (duomenys neskelbtini), vedimo prie (duomenys neskelbtini), nuteistojo aukščiau minėtų veiksmų sukeltos A. B. (duomenys neskelbtini), besiformuojančio A. B. išmokto (duomenys neskelbtini), A. B. kurį laiką negalėjo pasipriešinti įtariamojo veiksmams savo atžvilgiu. Jos (duomenys neskelbtini), priėjus (duomenys neskelbtini) ribą, A. B. sugebėjo pasipriešinti nuteistojo veiksmams. Taip pat iš ekspertizės akto išvadų matyti, jog A. B. nenustatyta jokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą ar kt.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų. Šiuo metu A. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

1.2. Nuteistojo prieš nukentėjusiąją naudotą psichologinį smurtą (grasinimus žinutėmis) patvirtina nuteistojo siųstos žinutės nukentėjusiajai, jų turinys. Iš (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. Š. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra K. Š. telefonu „(duomenys neskelbtini)“ nufotografuotas A. B. telefono „(duomenys neskelbtini)“ ekranas, nukentėjusiosios susirašinėjimas su nuteistuoju G. B. Minėtame apžiūros protokole, jo prieduose užfiksuota, kad nuteistasis reikalaudavo iš nukentėjusiosios nuotraukų, jeigu ji nenorėdavo su juo susitikti: „(duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini)“; „[...] (duomenys neskelbtini). [...] ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), nebūtų tokios sąlygos“; [...] tereik (duomenys neskelbtini). Tada nereiks (duomenys neskelbtini)“; „[...] (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nu lauksiu, (duomenys neskelbtini). Arba (duomenys neskelbtini), kad išeitų susitikt“. „[...] Ta prasme, (duomenys neskelbtini) tęsim (duomenys neskelbtini)“. „[...] Ir (duomenys neskelbtini) prašysiu (duomenys neskelbtini) ir pan.“ (1 t., b. l. 69-71).

1.3. Nuteistasis žinutėmis taip pat nurodydavo sąlygą gražiai su juo bendrauti, t. y. palaikyti tarpusavio santykius, lyg jie dar (duomenys neskelbtini): „[...] nebendrauk taip. Taip tik dings (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) bendrauk gražiai kaip (duomenys neskelbtini)“. Be to, nukentėjusiajai buvo nustatinėjamos jų susitikimo sąlygos: „[...] sąlygos tokios ir (duomenys neskelbtini). Susitinkam, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), ar viskas suprantama“. „Čia susitarimo dalis. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 77, 79).

1.5. Vertinant nuteistojo nukentėjusiajai rašomas žinutes, jų turinį, kuriomis prašoma siųsti (duomenys neskelbtini), raginant susitikti su juo ir (duomenys neskelbtini), diktuojamos tam tikros sąlygos ir pan., pažymėtina, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, jis sistemingai siekė bauginti nukentėjusiąją ir tuo palaužti jos valią apsisprendimui dėl lytinių santykių su juo: „(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nors, (duomenys neskelbtini), vis tiek (duomenys neskelbtini) darysim“. „[...] tai galim (duomenys neskelbtini). Ar (duomenys neskelbtini)?“ „[...] Neslėpsiu, (duomenys neskelbtini), o dabar (duomenys neskelbtini), kad tu (duomenys neskelbtini)“. „[...] Aš tai toliau galvosiu (duomenys neskelbtini), kaip tau (duomenys neskelbtini). [...] kai nieko (duomenys neskelbtini), galima (duomenys neskelbtini) sugalvoti“. „[...] Ir man tai (duomenys neskelbtini). Kad (duomenys neskelbtini). Norėčiau ir (duomenys neskelbtini)“. [...] „Nesupranti, (duomenys neskelbtini). Aš tai (duomenys neskelbtini). Ir man (duomenys neskelbtini) “. [...] „Nes (duomenys neskelbtini), bet man (duomenys neskelbtini). Tai (duomenys neskelbtini). Ir man (duomenys neskelbtini). Iš tikro buvo noras (duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 73-75).

1.6. Nuteistajam žinutėse neapsiribojant vien seksualinio pobūdžio žinutėmis, nuteistasis lenkė nukentėjusiąją ir (duomenys neskelbtini): „[...](duomenys neskelbtini). Norėčiau, kad (duomenys neskelbtini)“. [...] „ir neslepsiu (duomenys neskelbtini). Kad zinociau kad (duomenys neskelbtini)“ [...] „(duomenys neskelbtini)“ [...] „(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)“. [...] „(duomenys neskelbtini). Tau (duomenys neskelbtini)“. [...] „Nepyk be (duomenys neskelbtini)“ ir kt. (1 t., b. l. 74-76, 78).

12. Įvertinus paminėtus duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis savo veiksmais (sistemingu žinučių rašymu nukentėjusiajai, siekiant ne (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją, o su ja turėti (duomenys neskelbtini), o vėliau ir raginant (duomenys neskelbtini)), baugino, tuo atimdamas jai galimybę pasipriešinti bei paveikdamas jos apsisprendimą dėl lytinių santykių turėjimo, naudojo psichinį smurtą. Nuteistasis duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme teigė, jog neturėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) galėtų grasinti nukentėjusiajai, nes (duomenys neskelbtini) ištrynė, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. A. patvirtino, kad nuteistasis G. B. jai per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę atsiuntė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip teigė pats nuteistasis, buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis norėjo paviešinti.

13. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neigia, kad prieš nukentėjusiąją susitikimų metu buvo naudojamas fizinis smurtas, tačiau tokie nutiestojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai paneigiami byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusioji apklausiama tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose nurodė, kad prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas. Tikslinant nukentėjusiosios parodymus apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Iš jau anksčiau aptartų žinučių (susirašinėjimo su nukentėjusiąją) turinio matyti ir tai, kad nuteistasis akivaizdžiai siekė prieš nukentėjusiąją naudoti fizinį smurtą išsakydamas frazėmis: „man (duomenys neskelbtini), galiu (duomenys neskelbtini) ir kt.“ Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji nurodė kur bei kaip (duomenys neskelbtini) su ja buvo (duomenys neskelbtini). Nors nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė, kad prieš nukentėjusiąją jis nenaudojo jokio fizinio smurto, tačiau byloje surinktų duomenų visuma įrodo, kad nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, siekė nukentėjusiajai sukelti didelį skausmą, todėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinime nurodytu laiku nuteistasis su nukentėjusiąja panaudodamas fizinį smurtą santykiavo (duomenys neskelbtini) veiksmais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Nukentėjusioji viso proceso metu apklausiama parodė, kad nuteistasis visų jų susitikimu metu (duomenys neskelbtini) atlikdavo veiksmus (duomenys neskelbtini). Nuteistasis taip pat neneigė, kad (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja, norėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriuos, kaip jau minėta anksčiau, patvirtinta byloje surinktų įrodymų visuma.

14. Atsakant į nuteistojo ir jo gynėjo argumentus dėl lytinių santykių datos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pažymėtina tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio nukentėjusioji ir nuteistasis (duomenys neskelbtini). Po to sekė (duomenys neskelbtini) susitikimas, kurio metu nuteistasis (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja žadėjo, kad (duomenys neskelbtini) nuo nukentėjusiosios, tačiau to nebuvo. Kaip jau minėta, nukentėjusiajai nuteistojo siųstų žinučių turinys patvirtina, kad nuteistasis su nukentėjusiąja santykiavo nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki (duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. (duomenys neskelbtini)). Todėl nėra pagrindo abejoti, kad lytiniai santykiai vyko kitu, nei kaltinime nurodytu laiku.

15. Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, žemesnės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. B., laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), panaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, santykiavo su A. B. prieš jos valią, ir tai suvokė, taip padarydamas nukentėjusiajai A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes A. B. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu, priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

1. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas tiek galutinę subendrintą bausmę, tiek laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam G. B., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 151¹ straipsnio 1 dalis), bei vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 149 straipsnio 3 dalis, į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (baigtos nusikalstamos veikos) bei kaltininko asmenybę: (duomenys neskelbtini) amžiaus (2 t., b. l. 145; 3 t., b. l. 24), (duomenys neskelbtini), teisiamas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 17-18), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 19-21), nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „V.“ (3 t., b. l. 22), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 23). (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) centre lankėsi (duomenys neskelbtini). Jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 14). Visa tai rodo, kad G. B. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – G. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.

2. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika), pirmosios instancijos teismas G. B. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parinkdamas didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, G. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje padarymą, apylinkės teismas skyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismas motyvuotai, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, intensyvumą, nuteistajam G. B. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio, 62 straipsnio nuostatų ir pagrįstai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalies padarymą paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai subendrintos tarpusavyje bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir G. B. paskirta galutinė subendrinta – 3 (trijų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtą, o civilinio ieškinio dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio – sumažinti.

4. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusioji A. B. apylinkės teisme pareiškė civilinį ieškinį byloje prašydama iš nuteistojo G. B. priteisti turtinę žalą, t. y. 61,62 (šešiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt du euro centus) eurus, kuriuos sudaro vaistų pirkimas (2 t., b. l. 126). Nukentėjusioji prie civilinio ieškinio pridėjo savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 127), todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo pablogėjusi dėl nuteistojo G. B. nusikalstamos veikos, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, todėl nukentėjusioji turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytus dokumentus, (duomenys neskelbtini) kvitus, išrašytus (duomenys neskelbtini) įsigyti (3 t., b. l. 128-130), sprendžia, kad nukentėjusiosios pateikti (duomenys neskelbtini) kvitai, (duomenys neskelbtini) nekelia jokių abejonių dėl nukentėjusiosios gydymosi po nusikalstamos veikos padarymo. Kadangi nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, nėra pagrindo nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6. Nukentėjusioji A. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 10 000 (dešimčiai tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad neturtinę žalą sudaro dėl G. B. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, t. y. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai atsirado (duomenys neskelbtini), dažnai (duomenys neskelbtini), tapo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, nukentėjusioji išgyvena (duomenys neskelbtini), išsivystė (duomenys neskelbtini), dėl jai sukeltos (duomenys neskelbtini) ji (duomenys neskelbtini) lankosi pas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 125-131).

7. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei kitus neturtinio pobūdžio praradimus jai priteisė 6 000 (šešis tūkstančius) eurų. (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) apsilankymo aprašyme matyti, kad nukentėjusioji greitai (duomenys neskelbtini), skundžiasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), labai (duomenys neskelbtini), epizodais turi (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Ryškus (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Taikomas gydymas (3 t., b. l. 128). (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) apsilankymo aprašyme matyti, kad būklei (duomenys neskelbtini) tęsiamas taikytas gydymas (duomenys neskelbtini), (3 t., b. l. 129-131). (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142). (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 150-159). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad nukentėjusioji A. B. (duomenys neskelbtini) namuose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teikiamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Ji lankėsi (duomenys neskelbtini) kartus, priežastis – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos A. B. charakteristikos matyti, kad A. pamokose nuolat būdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į mokytojos pastabas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarsi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44-45).

9. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis turi teisinį pagrindą pripažinti, kad nukentėjusiajai A. B. iš nuteistojo G. B. priteistas 6 000 (šešių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimas už išžaginimą prieš nepilnametę, yra pakankamas ir atitinka teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3 000 (trijų tūkstančių) eurų iki 8 000 (aštuonių tūkstančių) eurų, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-895/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai A. B. padarytos neturtinės žalos dydis (6 000 – šeši tūkstančiai eurų) yra pakankamas ir nėra akivaizdžiai per didelis. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nukentėjusiajai mažinti civiliniu ieškiniu priteistos neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų priteisimo.

10. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 152 (vieno šimto penkiasdešimt dviejų) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nukentėjusiosios naudai, kurios susidarė dėl nukentėjusiosios A. B. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, darbingas, dirba, yra (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo G. B. Valstybės naudai priteistini – 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) eurai išlaidų nukentėjusiosios advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo G. B. valstybės naudai 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) eurus nukentėjusiosios A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.