Kauno apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos 2016m. sausio 19d. nutarimu Nr. 20N-48912079-16 V. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 133¹ str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda - 130 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015-10-22, 9.27 val., (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė asmens, 2015-08-21 13.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavusio V. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeidusio Kelių eismo taisykles, duomenų, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nustatytų transporto priemonių savininkų pareigų.V. M. nesutikus su šiuo pareigūno nutarimu ir jį apskundus, Kauno apylinkės teismo 2016-09-30 nutartimi jo skundas atmestas padarius išvadą, kad šioje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina V. M. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, kuris pasireiškė nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu.Apeliaciniame skunde V. M. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. toje dalyje, kur prašoma skundžiamą teismo nutartį panaikinti, bet priimamas sprendimas administracinio teisės pažeidimo byla nutraukti.

7. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).

7.1. Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos 2016-01-19 nutarimu V. M. nubaustas pagal ATPK 133¹ str. 1 d. už tai, kad 2015-10-22, 9.27 val., (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė asmens, 2015-08-21, 13.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavusio V. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidusio Kelių eismo taisykles, duomenų, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nustatytų transporto priemonių savininkų pareigų. Šį pareigūno nutarimą V. M. apskundė, bet Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad V. M. skundas yra nepagrįstas, nes šioje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina V. M. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, kuris pasireiškė nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu. Tačiau sutikti su tokia apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada negalima.

Apklausiamas teisme nagrinėjant jo skundą V. M. parodė, kad manė, jog jam surašė protokolą už tai, kad jis viršijo greitį. Jis neturėjo akinių, todėl net neskaitė to protokolo. Jis su pareigūne kalbėjo, kad rašytų jam, nes vis tiek jis mokės. Nebuvo apie tai kalbama, kad jis nežino kas vairavo ir neteiks duomenų, tik pasakė, kad negali atpažinti. Jis pareigūnei sakė, kad išsiaiškins, paskambins sūnui ir paklaus. Sakė pareigūnei, jog nežino kas važiavo, nes automobiliu naudojasi visi trys vaikai. Nebuvo tokių žodžių, kad jis nepasakys, atsisako. Jis paskambino vaikui, bet buvo užimta. Sakė pareigūnei, kad išsiaiškins kas vairavo. Tik grįžęs iš sūnaus pamatė, kad protokolą surašė ne už greitį, o kad nepasakė kas vairavo. Išsiaiškino, kai vaikas perskaitė protokolą ir pasakė, kad ne už greitį surašė. Tada sugrįžo atgal, pradėjo aiškintis. Paaiškinime pradėjo pats rašyti, paskui pareigūnė pabaigė rašyti, nes jis be akinių nemato. Ne pareigūnė išsiaiškino kas važiavo. Jis skambino, ieškojo, nuėjo į apačią paklausti sūnaus, kad ateitų ir pasakytų kas važiavo. Tuo tarpu liudytojas D. M. paaiškino, kad jis vairavo automobilį rugpjūčio 21 dieną, o spalio 22 dieną paskambino tėtis apie vienuoliktą - dvyliktą valandą ir pasakė, kad jis viršijo greitį ir turi nuvykti susimokėti baudą. Tikriausiai tėtis jau buvo pakalbėjęs su jo broliu, todėl ir žinojo. Jis Vilniuje mokosi ir tuo metu važiavo pas draugą. Kai paskambino tėtis, buvo ketvirtadienis, jis penktadienį grįžo į Kauną ir pirmadienį nuvyko pas pareigūnę, susimokėjo baudą. Su pareigūne nekalbėjo. G. Ž. jam neskambino, bendravo su ja tik policijos įstaigoje, o iki to laiko telefonu su ja nebendravo. Apie pažeidimą sužinojo iš savo tėvo.N. V. M. skundą apylinkės teisme antrą kartą, pareigūnės G. Ž. apklausti nepavyko, o pirmą kartą nagrinėjant V. M. skundą, apklausiama apylinkės teisme ji nurodė, kad atvykus asmeniui, ji jo paklausė kas vairuoja automobilį, su kuriuo buvo padarytas pažeidimas. Asmuo pasakė, kad jis nevairuoja ir kas jį vairuoja, nežino bei duomenų nepateiks. Tada buvo paprašyta, kad jis parašytų paaiškinimą. Tik pradėjęs rašyti paaiškinimą, asmuo paprašė, kad jį užbaigtų parašyti ji, nes jis rašė labai neaiškiai. G. Ž. paaiškinimą surašė tokį, kokį jai diktavo V. M.. Surašytą paaiškinimą jis pasirašė. Tada ji surašė jam protokolą už automobilį vairavusio asmens duomenų nepateikimą. V. M. protokolą perskaitė bei jį pasirašė. Jam protokolas buvo įteiktas. K. V. M. nepateikė duomenų apie jo automobilį vairavusį asmenį, todėl G. Ž. pati per policijos duomenų bazę pradėjo ieškoti duomenų apie tuo automobiliu daromus pažeidimus bei nusistatė, jog juo yra pažeidimų padaręs V. M. sūnus D. M.. Duomenų bazėje ji pati susirado D. M. telefono numerį ir jam pasiskambino. D. M. pripažino, jog 2015 m. rugpjūčio 21 d. tėvui priklausantį automobilį vairavo jis ir padarė greičio viršijimo pažeidimą. Po kurio laiko jis, grįžęs iš Vilniaus, pas ją atvyko ir jam buvo paskirta nuobauda už greičio viršijimą.Iš V. M. parodymų matyti, kad V. M. atvykęs pas pareigūnę negalėjo tiksliai įvardinti kas nustatytu laiku vairavo jam priklausantį automobilį, nes šiuo automobiliu važinėja jo vaikai, o jam parodyta nuotrauka nebuvo informatyvi. Todėl jis sutiko, kad protokolas už greičio viršijimą nustatytu laiku būtų rašomas jam, nes jis vis tiek moka baudas už vaikus. Taip pat V. M. parodė, kad jis po susitikimo su pareigūne nuėjęs į mašimą, kur jo laukė sūnus V. M., išsiaiškino, kad jam priklausantį automobilį nustatytu laiku vairavo sūnus D. M., apie ką jis pranešė pačiam sūnui bei apie tai netrukus grįžęs iš automobilio informavo pareigūnę, kuri jam surašė protokolą, kaip jis iš pradžių galvojo, už greičio viršijimą. Liudytojas D. M. taip pat patvirtinto, kad apie jo padarytą pažeidimą buvo informuotas savo tėvo telefonu ir paprašytas kuo greičiau nuvykti į policijos įstaigą. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad pareigūnė G. Ž. jam neskambino, su ja bendravo tik atvykęs į policijos įstaigą. Kaip matyti, tarp V. M., D. M. ir pareigūnės G. Ž. (apklaustos pirmą kartą teisme nagrinėjant V. M. skundą) parodymų yra akivaizdūs prieštaravimai dėl to, kad V. M. nenurodė kas vairavo jam priklausantį automobilį nustatytu laiku ir nesutiko nurodyti tai padariusį asmenį, bei tai, kad liudytojui D. M. apie padarytą pažeidimą pranešė pareigūnė, o ne liudytojo tėvas. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, buvo pateiktas apylinkės teismo reikalavimas raštu informuoti teismą, ar gali institucija raštu informuoti, ar gali pateikti pokalbių išklotinę nuo spalio 22 iki 25 dienos, kuriuo naudojasi G. Ž.. Tačiau buvo gautas įstaigos atsakymas, kad išeinančių skambučių duomenys Kauno apskrities VPK telefono ryšio stotyje saugomi 14 dienų. Be to, siekiant pašalinti prieštaravimus, buvo bandoma iškviesti ir apklausti su pareigūne G. Ž. tuo metu kai buvo atvykęs V. M., viename kabinete sėdėjusią V. M., tačiau jos iškviesti ir apklausti teismui taip pat nepavyko. Taip pat nepavyko iškviesti ir apklausti pakartotinai apylinkės teisme nagrinėjant V. M. skundą G. Ž.. Beje, iš byloje esančio institucijos atsiliepimo į V. M. apeliacinį skundą matyti, kad nėra galimybių teismui pateikti ir pareigūnės G. Ž. darbo kabinetą stebėjusios vaizdo kameros fiksuotą vaizdo medžiagą, nes tokie įrašai saugomi ribotą laiką.Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju liko nepaneigti prieštaravimai tarp pareigūnės G. Ž. ir V. M. bei D. M. parodymų, kad V. M. atvykęs pas pareigūnę negalėjo tiksliai įvardinti kas nustatytu laiku vairavo jam priklausantį automobilį, nes šiuo automobiliu važinėja jo vaikai, todėl jis sutiko, kad protokolas už greičio viršijimą nustatytu laiku būtų rašomas jam, nes jis vis tiek moka baudas už vaikus, o netrukus jis sugrįžęs po pokalbio su kitu sūnumi pareigūnei G. Ž. nurodė, kad automobilį vairavo sūnus D. M., kuris apie jo padarytą pažeidimą buvo informuotas būtent savo tėvo telefonu ir paprašytas kuo greičiau nuvykti į policijos įstaigą, o su pareigūne G. Ž., priešingai nei ji teigia, apie tai telefonu nekalbėjo. Kadangi šių prieštaravimų apylinkės teismui pašalinti nepavyko, o dėl objektyvių priežasčių (neišlikusių telefono pokalbių išklotinių ir vaizdinės medžiagos) nėra galimybės pašalinti prieštaravimų ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl tokie prieštaravimai vertinami kaip prielaidos, kurios vertinamos pažeidėjo naudai. Be to, abejonių kelia ir V. M. 2015-10-22 paaiškinime korektoriumi daryti pataisymai, į kuriuos atkreipia dėmesį ir pats V. M. savo apeliaciniame skunde. Todėl įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuojama, kad tokių duomenų nepakanka neginčijamai teigti, kad V. M. nerūpestingai ir aplaidžiai vykdė įstatymo nustatytas transporto priemonės valdytojo pareigas, t. y. kad jis, nurodytu laiku policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė asmens, 2015-08-21, 13.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavusio V. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeidusio Kelių eismo taisykles.Tuo pagrindu konstatuojama, kad skundžiama nutartimi padaryta neteisinga išvada, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina V. M. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir panaikinti Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos 2016 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 20N-48912079-16, kuriuo V. M. nubaustas pagal ATPK 133¹ str. 1 d., o administracinio teisės pažeidimo byla V. M. atžvilgiu nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir panaikinti Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos 2016 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 20N-48912079-16, kuriuo V. M. nubaustas pagal ATPK 133¹ str. 1 d., o administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.