Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. F. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3534-838/2016 pagal pareiškėjos O. F. skundą dėl notarės I. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundu prašė pripažinti Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. veiksmus, kuriais ji atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti O. F. paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2016-02-02 notarė neteisėtai atsisakė išduoti A. A. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos O. F. globėja L. A., po jos mirties į vietos notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi sutuoktinis A. A. ir mirusiosios A. A. tėvai – A. L. ir V. M. (V. M.). Tarp paveldėtojų kilus ginčui, buvo kreiptasi į teismą ir A. A. asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), o kitiems įpėdiniams – piniginė kompensacija iš A. A. ir piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose.

(Duomenys neskelbtini) mirė A. A., jis savo turtą 2003-01-17 testamentu paliko pareiškėjai O. F., kuriai Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. 2008-04-04 išdavė paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 1142 ir Nr. 1143.

Pažymėjo, kad 2011-04-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5388-642/2011 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. A. po savo žmonos A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Notarė D. R. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad po A. A. mirties jos turto dalį – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėjo A. A., o 1/2 dalį A. A. buto paveldėjo mirusiosios A. A. tėvai A. L. ir V. M. (po 1/4 dalį), atidalyti dalis iš bendrosios nuosavybės ir priteisti pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise visą butą, nenustatant kompensacijos A. L. ir V. M., nes buto išlaikymo išlaidos per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-04-01 yra didesnės už kompensaciją. Teismas 2015-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11610-965/2015 atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad yra įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje, jog A. A. po sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas ir nėra jokių įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra bendrosios nuosavybės objektas. Taip pat teismas nurodė, kad notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tokius notaro veiksmus galima skųsti CPK 511–513 str. tvarka. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1506-123/2015 nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja O. F. 2015-10-30 gavo notarės D. R. raštą, kad O. F. negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), po A. A. sutuoktinės A. A. mirties. Mano, kad notarė elgiasi neteisėtai, kvestionuoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5388-642/2011, nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų.

Suinteresuotas asmuo notarė I. M. atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Motyvavo tuo, kad A. A. paveldėtojas negali būti tik A. A., yra dar ir A. L. bei V. M., todėl vadovaudamasi CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos O. F. skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Nurodė, kad kreipimasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog A. A. po sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo perteklinis. Be to, pareiškėja O. F. nenurodė, kad yra kitų paveldėtojų, kurie nebuvo informuoti apie vykstantį teismo procesą bei apie tai, kad yra nekilnojamojo turto objektas, kuris nebuvo padalytas vykdant paveldėjimo procedūras po A. A. mirties. Pareiškėja taip pat nenurodė aplinkybės, kad palikimas buvo padalytas tarp paveldėtojų A. A., A. L. ir V. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-01-12 sprendimu. Todėl minėtas teismo sprendimas sukėlė tokias teisines pasekmes, kurių realizacija teisinėmis priemonėmis per paveldėjimo procedūras yra negalima.Nurodė, jog yra neaišku, kodėl pareiškėja O. F. nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-5388-642/2011, kaip buvo nurodyta 2015-07-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-11610-965/2015. Pažymėjo, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Padarė išvadą, kad notarės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti atsisakant išduoti O. F. paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl skundą kaip nepagrįstą atmetė.

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-14 nutartį ir pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodo, kad notarė, atsisakydama atlikti notarinius veiksmus, kvestionuoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-16 nutartį, kuria išnagrinėtas O. F. pareiškimas. Toks notarės elgesys prieštarauja Konstitucijos ir Notariato įstatymo nuostatams bei Notarų elgesio kodeksui.Teismas nustatė ir konstatavo, kad A. A. po savo sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą – 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie turto bendrumo požymius, šis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir įgijo res judicata galią, todėl notarui yra privalomas. Taip pat svarbu, kad pareiškėja išnaudojo visas įstatymo numatytas galimybes įrodyti priešingai. Palikimo, atsiradusio po A. A. mirties, mastas bei padalijimo būdas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo 2004-01-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-926 (36)/2004.Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos atstovas ne vieną kartą nurodė, kad notarė I. M., nesutikdama su teismų procesiniais sprendimais, turėjo teisę įstatymo numatyta tvarka kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Tačiau notarė tokia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo, o pasirinko kitą elgesio modelį – nevykdyti teismo sprendimų.Teismo ginčijama nutartis užkirto kelią pareiškėjai išspręsti klausimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės, nes iš vienos pusės, teismų nuomone, nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendrosios nuosavybės objektas, iš kitos pusės, notarės nuomone, butas turi būti padalytas tarp trijų įpėdinių (bendraturčių).Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. A. ir A. A. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo du butus: (duomenys neskelbtini) (įsigytas 1995-02-27), ir (duomenys neskelbtini), sodo sklypą SB (duomenys neskelbtini), turėjo piniginių santaupų banke AB „Hansabankas“. (Duomenys neskelbtini) mirė L. A., jai mirus, jos palikimą priėmė sutuoktinis A. A. ir antros eilės įpėdiniai – mirusiosios tėvai A. L. ir V. M. Įpėdiniai pareiškimus dėl palikimo priėmimo pateikė Klaipėdos miesto 4-ajam notaro biurui 2002-06-12 ir 2002-07-11, t. y. nepraleidę įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti. Įpėdiniai dėl paveldėto turto nesutarė, todėl A. A. kreipėsi į teismą dėl paveldėto turto padalijimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-01-12 sprendimu paveldėtą turtą padalijo, nusprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), sodo sklypas SB (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A., o mirusiosios A. A. tėvai paveldi pinigines santaupas banke ir jiems dar sumokama kompensacija.

Pažymėtina, kad iš pridėtos bylos Nr. 2-926/2004 atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, jog nagrinėjant šią bylą buvo duomenų, kad yra dar vienas butas – (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas į dalytino turto sąrašą dėl nežinomų priežasčių nebuvo įtrauktas (b. l. 22–25). Tačiau šis faktas nekeičia ir negali pakeisti palikimo priėmimo ar visų trijų įpėdinių jau išreikštos valios priimti palikimą, atsiradusį po A. A. mirties, nes priimti palikimą iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama (CK 5.50 str.).

2003-01-17 A. A. sudarė testamentą Nr. M-311, kuriuo du butus – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), juose esantį turtą, automobilį, sodo sklypą SB (duomenys neskelbtini), metalinį garažą bei pinigines santaupas paliko O. F. (Duomenys neskelbtini) A. A. mirė.

2008-02-08 O. F. kreipėsi į Klaipėdos miesto 10-ąjį notaro biurą pagal palikėjo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. 2008-04-01 raštu Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. informavo Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarę G. K., kad po A. A. mirties paveldėtas turtas buvo padalytas 2004-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. 2008-04-08 O. F. buvo išduoti du paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai Nr. 1142 ir 1143, pagal kuriuos buvo paveldėtas žemės sklypas SB (duomenys neskelbtini) ir piniginės santaupos bankuose.

2011 m. pareiškėja O. F. kreipėsi į teismą (suinteresuoti asmenys – Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. ir Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl paveldėjimo teisės realizavimo, kad (duomenys neskelbtini) mirus L. A. jos sutuoktinis A. A. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-16 nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant šią bylą buvo žinoma, kad į A. A. palikimą po jos mirties pretendavo ne tik sutuoktinis, bet ir jos tėvai, kad visi įpėdiniai turtą pasidalijo.

2015-05-20 pareiškėjos atstovas kreipėsi į Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarę D. R., prašydamas išduoti O. F., A. A. paveldėtojai pagal testamentą, palikimo priėmimo liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimą į 3/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po A. A. sutuoktinės A. A. mirties liko turtas, kurį sudarė du butai, žemės sklypas sodų bendrijoje ir piniginės santaupos, tačiau dalijant paveldėtą turtą, teismo sprendimu nebuvo padalytas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2015-05-26 Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė D. R. raštu atsakė, kad paveldėjimo teisės liudijimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), išduoti negali, nes A. A. po mirties šio buto nepaveldėjo, nurodė, kad paveldėtojai, be sutuoktinio A. A., yra ir mirusiosios A. A. tėvai – A. L. ir V. M. Be to, 2015-10-30 raštu nurodė, kad papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išduoti negali, nes nėra sutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentai po A. A. mirties Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure.

2015 m., jau esant įsiteisėjusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-16 procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-5388-642/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustačiusiam, jog A. A. po sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), O. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. L. ir V. M., prašydama pripažinti, kad po A. A. mirties (duomenys neskelbtini) jos turto dalį – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo A. A. (1/2 dalį) ir A. L. ir V. M. (po 1/4 dalį), atidalyti dalis iš bendrosios nuosavybės, nenustatant kompensacijos išmokėjimo, nes valdomos buto dalies išlaikymo kaštai yra didesni nei piniginė kompensacija už valdomą dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11610-965/2015 atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad įstatymo nustatyta tvarka yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo ir, norėdama nustatyti paveldėjimą kitomis dalimis, ieškovė O. F. turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-5388-642/2011, o ne reikšti savarankišką ieškinį. Taip pat nurodė, kad gali kreiptis į notaro biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į ginčo butą, o notarui netenkinus prašymo, skųsti notaro veiksmus.

Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarę, prašydama išduoti O. F. paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau notarė 2016-02-02 atsisakė išduoti A. A. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsisakymo motyvai – ginčo butas buvo įgytas L. A. ir A. A. esant santuokoje, todėl priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Palikimas priimamas laisva valia, priimti palikimą paduodant vietos notaro biurui pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo nutarė mirusiosios A. A. sutuoktinis A. A. ir jos tėvai A. L. ir V. M. Daugiau jokių notarinių veiksmų priimant palikimą atlikti nebereikia, todėl vertino, kad pareiškėjos O. F. kreipimasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo valdant buvo perteklinis ir ji negalėjo spręsti už palikėją A. A., kokiu būdu jis turėjo priimti palikimą mirus sutuoktinei L. A., nes šis įpėdinis savo valią jau buvo išreiškęs, – pateikė vietos notaro biurui pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo. Notarė paaiškino, kokiu būdu ir kaip būtų sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo pateikus atitinkamus prašymus Klaipėdos miesto 4-ajam notaro biurui A. A. paveldėjimo byloje.

Pareiškėja skundu teismo prašė pripažinti Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. veiksmus, kuriais ji atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti O. F. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtais ir motyvuoja tuo, kad notarė nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-16 procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5388-642/2011 po sutuoktinės A. A. mirties priklauso A. A. ir jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti butą.

Nagrinėjamu atveju turi būti sistemiškai aiškinami Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-01-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-926/2004, kuriuo teismas padalijo paveldėtą turtą ir nusprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), sodo sklypas SB (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A., o mirusiosios A. A. tėvai A. L. ir V. M. paveldi pinigines santaupas banke ir jiems dar sumokama kompensacija, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5388-794/2011, kuria teismas tenkino pareiškėjos O. F. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

CK 5.68 straipsnis nustato, kad kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iš 2004-01-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-926/2004 nustatyta, kad į paveldėto turto masę ieškovas A. A. nebuvo įtraukęs buto, esančio (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovas A. A., kaip sutuoktinis, vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, paveldi kartu su antros eilės įpėdiniais, t. y. jis paveldi 1/2 palikimo dalį, likusią 1/2 palikimo dalį paveldi mirusiosios tėvai, t. y. atsakovai A. L. ir V. M. Vadovaujantis CPK 182 straipsniu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5388-794/2011 nustatyta aplinkybė, kad A. A. po sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš esmės įrodo tik patį A. A. palikimo priėmimo būdą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. 2008-04-04 išdavė O. F. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus Nr. 1142 ir 1143 (paveldėjimo byla Nr. 9/2008). Šių liudijimų išdavimas patvirtino, kad A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė O. F. priėmė palikimą, 2008-02-08 padavusi pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), A. A. buvo įsigytas 1995-02-28, t. y. jam esant santuokoje su L. A., ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis CK 5.13 straipsnio nuostatomis, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais – palikėjo tėvais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jam priklauso pusė palikimo. Darytina išvada, kad po A. A. mirties A. A. paveldėjo 1/2 L. A. tenkančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas išvadai, kad vadovaujantis CK 5.11 ir 5.13 straipsnio nuostatomis, A. A. dalis sudaro 3/4 buto (1/2 dalis jam, kaip sutuoktiniui, nuosavybės teise priklausančio buto ir 1/2 dalis sutuoktinei L. A. priklausančio buto, t. y. 1/4 viso buto), A. L. ir V. M. dalys sudaro po l/8 buto, iš viso 1/4 viso buto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2013).CK 5.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.Įvertinus byloje esančią aplinkybę, t. y. kad civilinėje byloje Nr. 2-926/2004 įsiteisėjusiu 2004-01-12 sprendimu nustatyta, jog ieškovas A. A. paveldi 1/2 dalį palikimo, likusią 1/2 dalį palikimo paveldi mirusiosios tėvai, t. y. atsakovai A. L. ir V. M., aplinkybę, kad A. A. po sutuoktinės A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrindas pripažinti, kad įpėdinė pagal testamentą O. F. paveldėjo 3/4 dalis A. A. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti notarę išduoti O. F. paveldėjimo teisės liudijimą į 3/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldėti pagal testamentą daugiau, nei savo laiku paveldėjo pats testatorius, pareiškėja negali.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-02 nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra tiesiogiai nulemtos notaro veiksmų, notarė neturėjo teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes paveldėtas turtas yra visų įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė (CK 5.68 straipsnis), todėl bylinėjimosi išlaidos iš notarės pareiškėjai nepriteistinos. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos O. F. skundą dėl notaro veiksmų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-14 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos O. F. skundas dėl notaro veiksmų tenkintinas iš dalies ir notarė įpareigotina išduoti O. F. paveldėjimo teisės liudijimą į 3/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos O. F. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. veiksmus, kuriais ji 2016-02-02 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti O. F. paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti iš dalies neteisėtais ir įpareigoti notarę I. M. išduoti O. F. paveldėjimo teisės liudijimą į 3/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis neskundžiama.