Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1506-123/2015

2015 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. F. ieškinį atsakovams A. L. ir V. M. (V. M.) dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovams dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Nustatyta, kad ieškovė prašo atidalinti ieškovės dalis iš bendrosios nuosavybės priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be kompensacijos atsakovams išmokėjimo. Šį reikalavimą ieškovė grindžia prašydama kartu pripažinti, kad po A. A. mirties 2002-05-30, jos turto dalį – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo A. A. (A. A.), A. L. ir V. M. (V. M.) tokia tvarka: ½ turto dalį pavedėjo sutuoktinis A. A. (A. A.), po ¼ turto dalį paveldėjo antros eilės įpėdiniai A. L. ir V. M. (V. M.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5388-642/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po savo sutuoktinės A. A. mirties priėmė jos palikimą – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Teismas sprendime konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas A. A. vardu ir priklausė sutuoktiniams A. A. ir A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o po A. A. mirties jos dalį paveldėjo ją pergyvenęs sutuoktinis A. A., pradėjęs faktiškai turtą valdyti.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat, kai ginčas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 ir 4 p.). Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, juridinis faktas dėl palikimo priėmimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nustatytas, dviejų ieškinių dalykai ir ginčo materialinis santykis sutampa, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog reikalavimas dėl to paties turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavedėjimo fakto negali būti keliamas, reiškiant savarankišką ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 1, 4 p.).

Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5388-642/2011 nenustatė, jog turtas tapo A. A. asmenine nuosavybe, laikytinos nepagrįstomis ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.