- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-62-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01381-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- E. R.
- Advokatai
- Remigijus Volikas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė D. Ž. 2018 m. liepos 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. R. už tai, kad jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), priklausančia transporto priemone „Mersedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 29 d. 11.11 val. buvo vykdomas keleivių vežimas maršrutu Klaipėda (PC „(duomenys neskelbtini)“) - Kauno oro uostas - Vilniaus oro uostas; transporto priemonės apipavidalinimas atitiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-02-12 įsakymu Nr. 55 patvirtintame „Keleivinių kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos apraše“ (2015-02-02 įsakymo Nr. 3-40 (1.5E) redakcija) specialiesiems reisams keliamus apipavidalinimo reikalavimus taip nurodant, kad vykdomi specialieji keleivių vežimo reisai; tyrimo metu nustatyta, kad vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ne specialųjį, o reguliarųjį keleivių vežimo reisą šiai veiklai neturėdamas leidimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 18 straipsnio 11 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalyje.
2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių nusižengimų poskyrio vedėja V. Z., išnagrinėjusi E. R. administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. spalio 10 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrė E. R. 1175 Eur baudą. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. atstovas advokatas R. Volikas nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarimas paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. atstovas advokatas R. Volikas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Teigia, kad nutartyje nurodyta, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalis, kuri numato „Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais - Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.“ Ši norma reglamentuoja institucijas išduodančias leidimus keleivių vežimui reguliaraus susisiekimo maršrutais, o ne vežėjo prievolę. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad „keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės“. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 11 punktas numato „Leidimų vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais išdavimo sąlygas, reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Nutartyje nėra nurodytos konkrečių teisės aktų konkrečios teisės normos, kurias administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai pažeidė. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos skunde pirmos instancijos teismui, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
4.2. Teismo išvados paremtos nustatytais požymiais, kurie yra bendri tiek reguliariesiems tiek specialiesiems reisams. Šie visi požymiai yra numatyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimuose specialiems reisams: 1) požymis keleivių nuvežimas nustatytu dažnumu nurodytas Taisyklių 21.3. punkte, kad specialaus reiso metu ekipažas privalo turėti „vežėjo ir vežimo paslaugos užsakovo suderintą eismo tvarkaraštį“, bei Taisyklių 17.3. punkte, kad sutartyje yra būtinai nurodomas „keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas“; 2) požymis keleivių nuvežimas nustatytu maršrutu nurodytas Taisyklių 17.2. punkte, kad sutartyje yra būtinai nurodomas „keleivių grupės vežimo maršrutas“; 3) požymis kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse nurodytas Taisyklių 17.2. punkte, kad sutartyje yra būtinai nurodomas „keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinio punktų vietovių pavadinimus“ ir 17.3. punkte „keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas“; 4) požymis laikantis iš anksto nustatytų teikiamų paslaugų įkainių nurodytas Taisyklių 17.5. punkte, kad sutartyje yra būtinai nurodomas „mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka“; 5) taisyklių 20 punktas numato, kad „Specialius reisus organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, kurioje turi būti nurodytos šių taisyklių 17 punkte nustatytos sąlygos, taip pat apibrėžta speciali keleivių grupė“, Taisyklės nenumato specialiųjų reikalavimų keleivių grupes formuojantiems tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims, kurie ribotų galimybę Lietuvos oro uostai Kauno filialui, ar Lietuvos oro uostai Vilniaus filialui sudaryti sutartis dėl specialių keleivių grupių pervežimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui pateiktose ir byloje esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse su Vilniaus ir Kauno oro uostais, sutarčių dalyse „sutarties objektas“ yra aiškiai numatyta, kad sutarčių objektas yra „oro uosto keleivių pervežimas specialiu reisu“ ir numatomi specialių reisų maršrutai, sutarčių prieduose numatomi specialiųjų reisų grafikai. Sutartys yra galiojančios, neginčijamos nei vienos iš sutarčių šalių, nei ginant viešąjį interesą, sutartys atitinka visus teisės aktų reikalavimus, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažįsta pateiktų sutarčių galiojimo fakto.
4.3. Pirmos instancijos teismas nutartyje nepagrįstai specialaus reiso keleivių paėmimo ir išleidimo vietas įvardija „stotelėmis“. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 24. Punktas nustato, kad „Stotelių vietas reguliaraus susisiekimo maršrutuose nustato kompetentinga įstaiga, suderinusi su kelio (gatvės) savininku (valdytoju). Stoteles savo lėšomis įrengia ir nustatyto pavyzdžio kelio ženklus pastato kelių (gatvių) savininkai (valdytojai). Informaciją vietinio (priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų stotelėse skelbia ir atnaujina autobusų stočių savininkai (valdytojai), o su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka šiais maršrutais keleivius vežantys vežėjai pagal su jais Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka sudarytas sutartis. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų stotelėse informacija pateikiama ir atnaujinama savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų nustatyta tvarka.“ Tvarkos 25. Punktas reglamentuoja, kad „Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“, ir statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“. Kelio ženklai „Stotelė“ statomi pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus, ant ženklo nurodomas stotelės pavadinimas.“ Keleivių paėmimo vieta pirmos instancijos teismo įvardinta „pradinės stotelės, esančios PC „(duomenys neskelbtini)“ terminu nėra „Stotelė“ kaip tai reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) 181/2011 bei aukščiau nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant pervežimus specialiaisiais reisais Klaipėda (PC „(duomenys neskelbtini)“) - Kauno oro uostas - Vilniaus oro uostas nesinaudoja nei „Autobusų stotimis“ nei „Stotelėmis“, o paima ir išlaipina keleivius specialaus reiso sutartyje numatytose keleivių paėmimo ar išleidimo vietose. Akivaizdu, kad autobuso sustojimas keleivių įlaipinimui ar išlaipinimui galimas tiek „stotelėje“ reguliaraus reiso atveju tiek numatytose „keleivių paėmimo ar išleidimo vietose“ specialaus reiso atveju. Būtent šis požymis dar kartą įrodo, kad buvo vykdomas ne reguliarusis, o specialusis reisas.
4.4. Pirmos instancijos teismas nevertino pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatas. Šis reglamentavimas patvirtina, kad vežėjui reguliarūs reisai yra ekonomiškai naudingesni ir patrauklesni nei specialūs. Tačiau remiantis teisiniu reglamentavimu ne visada yra galimi. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2006-02-14 įsakymas Nr. 3-62 dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo buvo patvirtintos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės. Šios taisyklės keletą kartų keistos, dabartiniu metu galioja 2017-01-01 taisyklių redakcija. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių 11 punktas numato, kad reguliarių reisų „maršrutai gali būti nustatomi tik tomis gatvėmis ir keliais, kurie atitinka Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 165 (Žin., 1996, Nr. 50-1210). Miestuose ir gyvenvietėse, kur yra autobusų stotys, turinčios suteiktą kategoriją pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 (Žin., 2004, Nr. 9-248), reikalavimus, tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai turi prasidėti ir baigtis šiose stotyse.“ Tų pačių taisyklių 10 punktas numato, kad „Vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi, keičiami ir panaikinami atitinkamos savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos iniciatyva, o tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai - Valstybinės kelių transporto inspekcijos iniciatyva“. Akivaizdu, kad nurodomas maršrutas „Klaipėda — Kauno oro uostas — Vilniaus oro uostas“ prasideda ir baigiasi ne autobusų stotyse, toks maršrutas taip pat nėra nustatytas Valstybinės kelių transporto inspekcijos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 165 (su vėlesniais pakeitimais) reikalavimus, toks tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutas yra negalimas.
4.5. Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad vertinant išdėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo išvada, kad „buvo vykdomas reguliarusis reisas, neturint šiai veiklai leidimo“ yra nepagrįsta. Tačiau net ir tuo atveju jei nurodomas pažeidimas būtų įrodytas jis būtų neteisingai kvalifikuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo byloje N-556-542-06 yra pasisakęs „Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį galima tada, kada asmuo užsiimantis individualia veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendroji teisės norma. Tačiau jei asmuo verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdamas licencijos veiklai, kuriai reikalinga licencija atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį. Ši teisės norma speciali, nes privalomas objektyvinės pusės požymis licencijos neturėjimas. Esant teisės normų konkurencijai turi būti taikoma specialioji teisės norma. Taip siekiama subtiliau apspręsti atsakomybės ribas.“ Atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas) numato Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalis, todėl net ir įrodžius inkriminuojamo teisės pažeidimo požymius, esant teisės normų konkurencijai turi būti taikoma specialioji teisės norma.
4.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nevertino administracinio nusižengimo protokolo surašymo teisėtumo. ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius išsiuntė tik vieną 2018-06-29 kvietimą Nr. ATP1-593 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui 2018 m. liepos 13 d., bei nurodyta dieną surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21-ANR P-11090-2018 (ROIK: 18088681129) atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šaukimai nebuvo išsiųsti ir įteikti kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio 1 dalis, todėl administracinio nusižengimo protokolas surašytas neteisėtai, grubiai pažeidžiant ANK 608 straipsnio reikalavimus. Nekonstatuodamas šių grubių procesinių pažeidimų pirmos instancijos teismas vadovaujasi tuo, kad „pareigūnė D. Ž. buvo susisiekusi su E. R. telefonu“, pateikti „pareigūnės D. Ž. 2018-07-12 elektroninio susirašinėjimo laiškai, iš kurių matyti, kad buvo išaiškinta teisė nedalyvauti protokolo surašymo metu (b. 1. 101-104)“, bei „kad 2018-09-18 E. R. buvo siųstas elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini) - pranešimas dėl administracinio nusižengimo teisenos, kuriame detaliai išdėstytos administracinio nusižengimo protokolu inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybės.“ Pažymėtina, kad nei viena iš šių aplinkybių nepaneigia padarytų procesinių pažeidimų, o ANK nėra numatyta teisė nedalyvauti protokolo surašymo metu. Pirmos instancijos teismas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančios institucijos procesinių reikalavimų nesilaikymą ir pareigų neatlikimą siekia perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir konstatuoja, „jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi ne tik ANK 577 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, bet ir šio straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas, t. y. laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. E. R. turėjo domėtis ir rūpintis bylos baigtimi, susisiekti su Institucija, surašiusia administracinio nusižengimo protokolą.“ Pažymėtina, kad teismo nurodytų pareigų „domėtis ir rūpintis bylos baigtimi, susisiekti su Institucija, surašiusia administracinio nusižengimo protokolą“ nėra numatyta ANK 577 straipsnio 3 dalyje. E. R. nėra pažeidęs ANK 577 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų ir negalėjo jų pažeisti, nes nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą administracinio nusižengimo tyrimą. Manoma, kad teismas nekonstatuodamas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios įstaigos pažeidimų ir nurodydamas ANK nenumatytas pareigas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip perkeliant įrodinėjimo pareigą, buvo šališkas ir pažeidė Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytą asmens teisę į teisingą teismą. Teismas nevertino procesinius pažeidimus patvirtinančių įrodymų ir grindė išvadas juos ignoruodamas.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
7. Nagrinėjamu atveju E. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už pakartotinį komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. E. R. inkriminuotas ir jis nubaustas už Kodekso 18 straipsnio 11 dalies pažeidimą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su E. R. patraukimu administracinėn atsakomybėn, vertinimu, kad jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone buvo vykdomas reguliarusis reisas šiai veiklai neturint leidimo, manoma, kad nusižengimas netinkamai kvalifikuotas, pažeistos procesinės teisės normos dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją.
8. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs E. R. atstovo advokato skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nutartyje atsakė į esminius E. R. atstovo skundo argumentus, išvadas pakankamai motyvavo remdamasis įrodymų visuma, nutartyje įrodymai aptarti, jokių prieštaravimų nėra. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų nėra nauji, jie kelti ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir skundžiama teismo nutartimi buvo įvertinti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl E. R. kaltės. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, nenustatė aplinkybių, kurios pagal apeliacinio skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai.
10. Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi su tuo, kad nesutinkama su patraukiant apeliantą administracinėn atsakomybėn administracinio nusižengimo byloje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju vykdytas reguliarusis reisas. Kaip matyti iš ne teismo tvarka priimto nutarimo turinio, skundžiamos nutarties, priimtuose sprendimuose motyvuota, kodėl ir kokiais faktiniais duomenimis remiantis pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju vyko ne koks kitoks, o būtent reguliarus reisas, įvertintas teiktos paslaugos turinys bei forma ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo šiems argumentams nepritarti. Kaip minėta, ANK 150 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nubaustas apeliantas, administracinė atsakomybė numatyta už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, padarytą pakartotinai. Ši norma blanketinė, todėl ją taikant vadovaujamasi norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. Keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą reguliuoja Kodeksas. Kodekso 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Kodekso 18 straipsnio 3 ir 5 dalyse pateiktos reguliaraus ir specialaus reisų sąvokos, nustatyta, kad reguliarūs reisai - reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi. Specialūs reisai - reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų - į darbovietes ir iš jų, mokinių - į mokyklas ir iš jų ir pan.).
11. Keleivių vežimo tvarka detalizuota Kodekso 18 straipsnio 11 dalyje, kurioje įsakmiai nustatyta, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas ir būtent šios normos pažeidimas inkriminuotas apeliantui, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad nenurodyti konkretūs teisės aktai, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Iš apeliacinio skundo (taip pat ir skundo apylinkės teismui) argumentų aiškiai matyti, jog apeliantui nekyla abejonių, dėl ko jis traukiamas atsakomybėn ir kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikė, ginčijamas įrodymų vertinimas, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad E. R. galėtų nesuprasti, už kokių teisės aktų pažeidimus yra nubaustas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais - Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Kodekso, reguliuojančio keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, 18 straipsnio 11 dalyje nustatyta prievolė ir pareigos vežėjams, vykdantiems reguliariuosius reisus, turėti kompetentingos institucijos išduotus leidimus šiai veiklai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės taip pat detalizuoja Kodekso 18 straipsnio 11 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą vežėjams turėti leidimus vykdomo reguliaraus reiso metu. Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12 punkte nustatyta, kad Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti: leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu; kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį; licencijos kopiją arba Bendrijos licencijos kopiją; kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai kasos aparatų naudoti nereikia), bilietų kontrolės lapą ir keleivių bilietus (toliau - bilietas); kasos žiniaraštį, kai bilietai (bagažo kvitai) į tą reisą buvo parduoti ne transporto priemonėje (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); keleivių bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į autobusų stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje jame nustatytu laiku (Taisyklių 13 punktas). Kalbant apie specialius reisus, juos organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, kurioje turi būti nurodytos šių Taisyklių 17 punkte nustatytos sąlygos: sutarties sudarymo data, vieta ir numeris; keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinio punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių maršruto dalis); keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas; vežimui naudojamos transporto priemonės markė, modelis; mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka; vežėjo ir užsakovo susitarimu - kitos sutarties sąlygos.
12. Paminėtuose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, šių veiklų požymiai, priešingai nei teigia apeliantas, nėra bendrai taikomi vykdant reguliarųjį ir specialųjį keleivių vežimo reisą. Teisės aktuose atribojant šias veiklos rūšis, nustatytas ir skirtingas teisinis reguliavimas, nustatyti didesni reikalavimai asmenims vykdantiems reguliariuosius keleivių vežimo reisus, būtent reguliarūs reisai organizuojami tokiais keliais ir gatvėmis, kurių būklė atitinka Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3-747 „Dėl Reikalavimų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, patvirtinimo“; keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas; reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į autobusų stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje jame nustatytu laiku; vežėjas, vežantis keleivius reguliariais reisais vietinio (priemiestinio) ar tolimojo susisiekimo maršrutais, Autobusų stočių veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka turi sudaryti su šių autobusų stočių savininkais (valdytojais) sutartis dėl informacijos apie reisų įrašymą į autobusų stočių ir stotelių tvarkaraščius, dėl bilietų pardavimo, dėl mokesčių už autobusų stočių teikiamas paslaugas mokėjimo; apie reguliaraus eismo nutraukimą ir pakeitimus keleiviams turi būti pranešama visose maršruto autobusų stotyse ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, o stotelėse informacija atnaujinama iš vakaro. Kaip teisingai atkreiptas dėmesys ir ne teismo tvarka priimtame nutarime, aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad santykiai, susiję su keleivių vežimu reguliariaisiais reisais ir specialiaisiais reisais, teisės aktuose reguliuojami ne vienodai, reguliavimas atspindi atitinkamos ūkinės veiklos ir atitinkamos rinkos ypatumus, nes vieni vežėjai teikia vežimo paslaugas keleiviams, vykstantiems reguliariaisiais reisais, kiti - keleiviams, vykstantiems specialiaisiais reisais. Reguliarūs reisai yra reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų (Kodekso 18 straipsnio 3 dalis). Važiavimui specialaus susisiekimo maršrutais yra vežamos specialios keleivių grupės, kurių vežimą organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, kurioje nustatytas mokestis už vežimo paslaugas bei kiti reikalavimai, išdėstyti Taisyklių 17 punkte. Šiuo atveju tiek ne teismo tvarka priimtame nutarime, tiek nutartyje išdėstytų aplinkybių visuma leidžia neabejotinai pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone atitinkamu laiku buvo vykdytas būtent reguliarusis reisas ir apygardos teismas visiškai sutinka su šiuose procesiniuose sprendimuose išdėstytais argumentais. Kaip matyti iš bylos duomenų, įmonė užsiima keleivių pervežimu konkrečiu maršrutu viešai skelbiamais tvarkaraščiais bei kainomis, keleivius paimant iš atitinkamų taškų, įmonė internetu vykdo prekybą bilietais, tai rodo, jog vežama ne konkreti asmenų grupė, o atsitiktiniai keleiviai, kurie jiems reikalingu laiku nori vykti konkrečiu maršrutu. Apeliantas kaip keleivių vežimą vykdžiusios įmonės vadovas nepateikė rašytinių sutarčių, kad būtent nagrinėjamu atveju vykdytas specialusis reisas, kuriuo vyko speciali keleivių grupė suformuota tam tikro asmens pagal rašytinę sutartį su įmone, kaip tai yra apibrėžiama minėtose Taisyklėse. Priešingai, kaip matyti iš patikrinimo akto (b. l. 76), tikrinimo metu transporto priemonė vyko konkrečiu įmonės skelbiamu maršrutu, vykimo laikas atitiko viešai paskelbtą tvarkaraštį, keleiviai pateikė internetu pirktus bilietus, taigi jie patys savarankiškai rūpinosi bilietų įsigijimu. Be kita ko, išankstinis kiekvieno keleivio bilietų įsigijimas taip pat rodo, kad keleiviai vyko ne kaip speciali grupė, o kiekvienas jų tiesiog važiavo reguliariu, pagal tvarkaraštį numatytu reisu, iš anksto žinodami važiavimo maršrutą ir laiką. Specialiu reisu vykstančios keleivių grupės nariams netgi nebūtų jokio poreikio atskirai kiekvienam jų iš anksto įsigyti bilietus, kadangi mokestis už vežimo paslaugą bei atsiskaitymo tvarka būtų aptarta atskirame keleivių grupę suformavusio asmens ir vežėjo susitarime dėl specialaus reiso. Taigi nagrinėjamu atveju atitinkamą keleivių vežimą vertinti kaip nors kitaip nei kaip reguliarų reisą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
13. Apeliaciniame skunde, argumentuojant, jog nagrinėjamu atveju vykdytas specialus reisas, pažymima, kad apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai nepripažino pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių su oro uostais galiojimo fakto. Tokiems apelianto argumentams apygardos teismas visiškai nepritaria. Kaip matyti, byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filialas bei VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus filialas sutartys savo turiniu ir forma laikytinos sutartimis, suteikiančiomis teises UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms transporto priemonėms stovėti, įlaipinti/išlaipinti į oro uostą atvykstančius keleivius konkrečioje nurodytoje vietoje (apie tai nurodoma ir VĮ Lietuvos oro uostai rašte; b. l. 28) bei už teisę stovėti sumokant sutartyse nustatytų dydžių mokesčius. Todėl nei VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filialas, nei VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus filialas negali būti laikomi specialią keleivių grupę formuojantys asmenys Taisyklių 20 punkte reglamentuotu atveju ir tai visiškai teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje. Kaip nustatyta byloje, minėti oro uostai tokių specialių keleivių grupių ir neformuoja, keleiviai dėl vežimo paslaugų jiems priimtinu būdu kreipiasi patys (pvz. įsigyja bilietus internetu; 80, 81). Be kita ko ne teismo tvarka priimtame nutarime aptarti aktualūs oro uostų teisinį ręžimą reguliuojantys teisės aktai, atsižvelgiant į kuriuos vertinama ir įmonės su oro uostais sudarytų sutarčių, pateiktų byloje, paskirtis ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo šiems argumentams nepritarti.
14. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nutartyje nepagrįstai keleivių paėmimo ir išleidimo vietos vadinamos stotelėmis, nes jos neatitinka atitinkamo reglamentavimo. Tokie apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip gynybinė pozicija, nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų ir iš esmės tik patvirtina, jog keleivių vežimu užsiimanti įmonė, nagrinėjamu atveju kaip jau aptarta iš esmės vykdžiusi reguliarų reisą, nepaisė reguliariajam reisui keliamų reikalavimų.
15. Apeliaciniame skunde užsimenama, kad administracinis nusižengimas buvo netinkamai kvalifikuotas pagal 150 straipsnio 1 dalį, remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei nurodoma, kad turėtų būti taikoma ANK 127 straipsnio 1 dalis nustatanti atsakomybę asmenims už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Apygardos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Kaip minėta ANK 150 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, ši norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. Šios normos sudėties subjektu gali būti tik komercine ar ūkine veikla užsiimantis asmuo, pažeidęs konkrečios veiklos (šiuo atveju - keleivių vežimo organizavimo) tvarką. Ši tvarka detalizuota Kodekso 18 straipsnio 11 dalyje, kurioje įsakmiai nustatyta, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu būtinas kompetentingos institucijos išduotas leidimas. Kodekso 8 straipsnyje nustatytas reikalavimas keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, turėti nustatyta tvarka išduotą licenciją. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte detalizuota, kad verstis keleivių vežimu autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje reikalinga licencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – Licencijavimo taisyklės) 4 punkte patvirtintos licencijų rūšis: 1) Bendrijos licencija vežti keleivius, suteikianti teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) Bendrijos licencija vežti krovinius, suteikianti teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos; 3) licencija verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje; 4) licencija verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, suteikianti teisę vežti keleivius autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, kai maršrutas prasideda arba baigiasi licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje; 5) licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Pažymėtina ir tai, kad Licencijavimo taisyklių 8 p. įtvirtintas draudimas vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos arba tuo atveju, kai licencijos galiojimas sustabdytas. Draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas.
16. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad viešai prieinamos internetinės svetainės https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-09 Lietuvos transporto saugos administracija yra išdavusi minėtą Bendrijos licenciją vežti keleivius, suteikianti teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri galioja iki 2024-02-05. Taigi įmonė vykdomai keleivių vežimo autobusais veiklai pasirūpino būtina licencija dėl ko administracinio nusižengimo, inkriminuoto ANK 127 straipsnyje nepadarė, tačiau administracinio nusižengimo byloje nustatytais duomenimis pažeidė keleivių vežimo organizavimo tvarką, įtvirtintą Kodekso 18 straipsnio 11 dalyje, todėl apeliantas pagrįstai patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį.
17. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismo nutartyje nebuvo įvertintas administracinio nusižengimo protokolo surašymo teisėtumas, administracinio nusižengimo protokolas surašytas asmeniui nedalyvaujant, šaukimai neišsiųsti, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės išanalizuotos bei įvertintos, motyvuotai nuspręsta, jog nebuvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo su tokiais nutarties motyvais, kurių dar kartą nekartoja, nesutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad apie atliekamą administracinio nusižengimo tyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neabejotinai buvo žinoma, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką ir vietą iš anksto pranešta, buvo pateikta ir jo vadovaujamos įmonės pozicija sprendžiamu klausimu, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nenustatė apelianto procesinių teisių pažeidimo.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas buvo šališkas nekonstatuodamas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios įstaigos pažeidimų ir nurodydamas ANK nenumatytas pareigas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaip matyti, apeliantas teismo šališkumą įžvelgia dėl to, jog buvo priimti jam nepalankūs sprendimai nenustačius jo teisių pažeidimų, tačiau vien tai, kad teismo išvados yra ne tokios, kokių norėjo apeliantas, nesant jokių duomenų dėl teismo suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o E. R. pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį yra nubaustas visiškai pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.