Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-07-22 · Administracinė byla Nr. I-438-386/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-858-142-12Nutartis · 2012-09-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-61-525/2015Nutartis · 2015-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. P-14-492/2016Nutartis · 2016-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. P-39-556/2016Nutartis · 2016-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  7. P-69-822/2016Nutartis · 2016-12-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  8. P-67-662/2017Nutartis · 2017-09-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  9. P-73-858/2017Nutartis · 2017-10-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  10. P-59-822/2018Nutartis · 2018-09-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  11. P-50-629/2019Nutartis · 2019-04-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
I-438-386/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00226-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
J.G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo
Administracinė byla Nr. I-438-386/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00226-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, kolegijos teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.G., atsakovo atstovei Rūtai Bulkaitei, 2011-07-19 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.G. prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino dokumentų pateikimui atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J.G. skundu - prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo išvardytas priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą dokumentams pateikti, išreikalauti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ir gretutinių apylinkių archyvinius dokumentus apie buvusius žemės valdytojus - savininkus gyvenvietėse ir buvusio savininko J.G. dokumentų bylą.

Nurodo, kad jo senelis J.G. iki turto nacionalizacijos buvo 19,77 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. Jo (pareiškėjo) tėvas S.G., J. 1993 m. rugpjūčio 23 d. padavė prašymą Plungės raj. Stalgėnų agrarinės reformos tarnybai dėl jo tėvo J.G. žemės grąžinimo. Jam ne vieną kartą ir paskutinį kartą pareiškėjui J.G. 2011-02-09 buvo atsakyta, kad duomenų apie J.G. valdytą žemę nėra. Pareiškėjo tėvas S.G., būdamas silpnos sveikatos ir netekęs vilties, patikėjęs buvusių agrarinės reformos darbuotojų atsakymais, surasti naujų archyvinių dokumentų nebebandė.

Iš tėvo kalbų jis žinojo, kad jo tėvas ir senelis J.G. turėjo žemės nurodytu adresu, todėl pradėjo ieškoti archyvuose dokumentų, patvirtinančių apie žemės savininkus. 2011 m kovo mėnesį gavo dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, jog J.G. (duomenys neskelbtini) savininko teisėmis turėjo 19,77 ha žemės.

2011 m. balandžio 26 d. pareiškėjas atsakovui pateikė archyvinius dokumentus bei tėvo mirties ir savo gimimo liudijimus, prašydamas atkurti nuosavybės teises į senelio J.G. turėtą žemę. Pareiškėjui buvo atsakyta, kad dokumentai turėjo būti pateikti laiku, t.y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl praleistą terminą dokumentų pateikimui gali atnaujinti tik teismas.

Mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi duomenys apie turėtą pareiškėjo senelio žemę gauti tik dabar. Be šitų dokumentų pradėti nuosavybės teisių į išlikusį turėtą turtą atkūrimą atsakovas nesutiko. Be to, įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, pačios agrarinės reformos tarnybos turėdavo kreiptis į archyvus dėl buvusių žemės savininkų sąrašų gavimo, nes be jų jos nebūtų galėjusios vykdyti nuosavybės atkūrimo darbų bei informuoti gyventojus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo patenkinti prašymo reikalavimus jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jis, kaip kariškis, pernai tapo pensininku, atvyko gyventi į Klaipėdą ir, norėdamas geriau susipažinti su giminaičiais, pradėjo domėtis senelio turėta žeme.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J.G. prašymą (b.l. 15-19), kuriame nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pareiškėjo prašymu, prašo jį atmesti ir neatnaujinti termino dėl dokumentų padavimo.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 1993 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo tėvas S.G. pateikė prašymą Nr.402 Plungės rajono Stalgėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J.G. 13 ha ploto turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodytas pretendentas S.G., kitų pretendentų prašyme nėra įrašyta.

1993 m. rugpjūčio 23 d. Stalgėnų apylinkės agrarinės tarnybos pažyma S.G. buvo informuotas, jog reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes pats teigė, jog „G.J. užrašė 12, 00 ha žemės G.A. su sąlyga, kad išmokės dalį, o A. to nepadarė", todėl jam – S.G. priklausytų dalis šio žemės ploto, tačiau šis teiginys nepagristas jokiais dokumentais.

Pareiškėjo tėvas po 1995 metų sąmoningai net nebandė ieškoti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančių dokumentų, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių - nepakankamo rūpinimosi savo teisėmis nuosavybės teisių atkūrimo procese, praleido teisės aktų nustatytus terminus pateikti reikalingus dokumentus.

Nors pareiškėjas nurodo, kad tik 2011 m. kovo mėnesį gavo dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, tačiau tik 2011 m. sausio 12 d. buvo gautas prašymas išduoti Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bylos kopijas, 2011-01-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.45)-89 buvo pateikta bylos ir prašymo Nr.402 kopijos. 2011-02-01 buvo gautas prašymas pateikti archyvinius dokumentus, jam buvo atsakyta 2011-02-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.45)-265. 2011 m. balandžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises, jam buvo atsakyta 2011-05-02 raštu Nr.36Sd-l051.

Pareiškėjas ir jo tėvas pasirinko pasyvų elgsenos variantą, taip užkirsdami kelią realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę. Tai įrodo Lietuvos archyvų departamento 1995-10-03 raštas Nr. T-278-G, kuriame nurodyta, jog tolimesniam prašymo nagrinėjimui reikia patikslinti J.G. gimimo metus, įpėdinius bei giminystės ryšius su B.G. ir panašiai. Jokie kiti dokumentai iki pat 2011-04-27, įrodantys nuosavybės teises į žemę ar patvirtinantys giminystės ryšį, skyriui pateikti nebuvo.

Atkreipia dėmesį i tai, kad (duomenys neskelbtini) išskirstymo vienasėdžiais išskirstymo plano eksplikacijos kopijoje, patvirtintoje 1939-03-17, žemės savininku nurodytas A.G., turėjęs 18,32 ha žemės, todėl manytina, kad jis ir yra J.G. įpėdinis, nurodytas 1937 m. spalio 29 d. „kiekvieno savininko valdomos žemės plotų paskelbimo protokole". Atsižvelgiant į tai, kad skyriuje yra (1939-03-17 patvirtinta) (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienasėdžiais išskirstymo plano eksplikacija, kurioje surašyti žemės savininkai, reikia vadovautis šiuo dokumentu, o ne pateiktu pareiškėjo, nes vėlesnis dokumentas pakeičia ir patikslina ankstesnįjį. Remiantis šiuo dokumentu ir pareiškėjo pateiktais giminystės ryšius patvirtinančiais dokumentais, pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teises į A.G. priklausiusį žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo prašymas atnaujinti įstatyme nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo priežasčių vertintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi įstatymų leidėjas, suteikęs teisę atnaujinti terminus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, įgalino tai padaryti tik esant svarbioms priežastims.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis šia nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Taip pat pažymima, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr. sprendimą byloje Nr.A261‑912/2008; nutartis bylose Nr.A63–529/2009, Nr.A146-772/2009, Nr. A444 -255/2010). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje yra suformuotos taisyklės, jog minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminus grindžia tuo, kad duomenys apie turėtą pareiškėjo senelio žemę gauti tik dabar; be šitų dokumentų atsakovas nesutiko pradėti nuosavybės teisių į išlikusį turėtą turtą atkūrimą; pačios agrarinės reformos tarnybos turėdavo kreiptis į archyvus dėl buvusių žemės savininkų sąrašų gavimo bei informuoti gyventojus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo tėvas S.G. 1993 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą Nr.402 Plungės rajono Stalgėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J.G. 13 ha ploto turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodytas pretendentas S.G., kitų pretendentų prašyme nėra įrašyta (b.l. 12). S.G. 1993 m. rugpjūčio 23 d. Stalgėnų apylinkės agrarinės tarnybos pažyma ir 1998 m. lapkričio 25 d. Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma buvo informuotas, jog reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pats teigė, jog „G.J. užrašė 12, 00 ha žemės G.A. su sąlyga, kad išmokės dalį, o A. to nepadarė", tačiau nepateikti tai patvirtinantys įrodymai (b.l. 27). Iš Plungės rajono apylinkės tesimo 2011-07-14 rašto matyti, jog 1998 m. - 2004 m. nebuvo gautas S.G., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 34).

Lietuvos archyvų departamentas 1995-10-03 raštu Nr. T-278-G į S.G. 1994-04-08 prašymą, adresuotą Stalgėnų agrarinės reformos tarnybai, nurodė, jog tolimesniam prašymo nagrinėjimui reikia patikslinti J.G. gimimo ir mirimo metus, įpėdinius, patikslinti tėvo vardą, nurodyti žmonos vardą ir mergautinę pavardę bei giminystės ryšius su B.G. (b.l. 26). Pareiškėjo tėvas nuo to laiko sąmoningai net nebandė ieškoti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo tėvas S.G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5)

Pareiškėjas skunde teigia, jog jo tėvas „negalėjo ar nežinojo kaip bylinėtis teismuose". Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas aptariamo pobūdžio bylas (dėl terminų atnaujinimo nuosavybės teisių atkūrimo procese), yra pabrėžęs, kad vien tik nežinojimas apie tam tikras faktines aplinkybes nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams pateikti. Nesusidūrimas su nekilnojamojo turto tvarkymo klausimais, „pati savaime nelaikoma svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi, nes negalėdami patys realizuoti savo teisių, pareiškėjai turi galimybę pasitelkti atstovą - kvalifikuotą teisininką" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio mėn. 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-403-208-06). Pareiškėjas savo skunde ir raštuose teigia, kad valstybinės institucijos neva slėpė nuo jo informaciją apie tai, kad jo senelis nuosavybės teise turėjo žemės, taip pat jį klaidino. Visą turimą informaciją atsakovas pateikė pareiškėjui atsakydamas į jo prašymus: 2011-01-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.45)-89, 2011-02-09 raštu Nr. 36SD-(14.36.45)-265, 2011-05-02 raštu Nr. 36Sd-1051 (b.l. 11, 20, 21), pateikė bylos ir prašymo Nr.402 kopijas.

Be to, pažymėtina, kad valstybinės institucijos neturi teisinės pareigos pareiškėjui teikti tam tikrą informaciją, jis ją galėjo sužinoti kreipdamasis į kompetentingas valstybės institucijas, todėl atmestinas teiginys, kad pareiškėjas negalėjo disponuoti tokia informacija.

Teisiniuose santykiuose vis dėl to egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui, o šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimui į žemę.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentas savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261‑505/2009). Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos, priešingai – pareiškėjas skunde pripažįsta, kad iš tėvo kalbų jis žinojo, jog jo senelis J.G. turėjo žemės nurodytu adresu, tačiau nepadėjo tėvui (mirė (duomenys neskelbtini)) rinkti reikiamus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui, pats prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsakovui pateikė tik 2011 metais.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjas ir jo tėvas, elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Informacijos stoka, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi ir neišsiaiškina reikšmingų faktų tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Pareiškėjas ir jo tėvas pasirinko pasyvų elgsenos variantą, taip užkirsdami kelią realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė rašytinių įrodymų ar teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jo senelis J.G. iki turto nacionalizacijos buvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. (duomenys neskelbtini) išskirstymo vienasėdžiais išskirstymo plano eksplikacijos kopijoje, patvirtintoje 1939-03-17, žemės savininku nurodytas A.G., turėjęs 18,32 ha žemės, todėl manytina, kad jis ir yra J.G. įpėdinis, nurodytas 1937 m. spalio 29 d. „kiekvieno savininko valdomos žemės plotų paskelbimo protokole" (b.l. 7-8, 22). Vėlesnis dokumentas pakeičia ir patikslina ankstesnįjį. Remiantis šiuo dokumentu ir pareiškėjo pateiktais giminystės ryšius patvirtinančiais dokumentais, pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teises į A.G. priklausiusį žemės sklypą.

Prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastys aptariamu atveju nelaikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu,

nutarė:

atmesti pareiškėjo J.G. prašymą kaip nepagrįstą .

Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė