- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1-574-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09294-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- E. I.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) pakuotoju, teistas 2022 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. I. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra jis 2023 m. kovo 14 d., apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu smogė G. K. į krūtinės sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 187-189), tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir teisme parodė, kad buvo neblaivus, sustojo prie perėjos, pasisuko į šoną. Prie perėjos stovėjusi moteris jam pasakė: „ko žiūri“ ir jis trinktelėjo jai į petį. Po to jis perėjo gatvę ir buvo sulaikytas pareigūnų. Sutinka, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, dėl visos šios situacijos labai gailisi, ketina atlyginti žalą. Su valstybinių įstaigų ieškiniais sutinka, Teritorinei ligonių kasai žalą jau yra atlyginęs. Mano, kad nukentėjusiosios prašoma suma yra gerokai per didelė. Adekvati suma už sukeltą fizinį skausmą, jo manymu, būtų apie 300 Eur. Nuo to įvykio nebegeria alkoholio. Neturėjo galimybių susiekti ir atsiprašyti nukentėjusiosios, jis nėra linkęs į smurtinius nusikaltimus. Gauna labai mažas pajamas, turi nedirbančią mamą, gyvena vienas.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei bei kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 14 d., apie 19 val. 10 min., ji iš darbo autobusu vyko į namus (duomenys neskelbtini). Išlipo iš autobuso (duomenys neskelbtini) stotelėje. Iš karto ėjo į šalia esančią pėsčiųjų perėją. Apie 19 val. 15 min. prie pėsčiųjų perėjos stovėjo tamsiai apsirengęs vyras su gobtuvu ant galvos. Ji atsistojo už jo. Tarp jų buvo gal apie dviejų metrų atstumas. Vyras staiga atsisuko į ją ir pradėjo ją stebėti. Jai buvo labai nejauku, pasijautė nemaloniai, todėl nusuko savo žvilgsnį į kitą pusę. Tačiau po kelių akimirkų atsisukusi pamatė, kad vyras vis tiek toliau į ją žiūri. Ji jo paklausė: „kažkas ne taip?“, vyras neatsakė. Pasirodė, kad vyras labai supyko. Tada užsidegė žalias šviesoforo signalas. Ji norėdama šį neadekvatų asmenį aplenkti, susilygino su juo. Vyras garsiai šaukdamas, sakydamas jai kažką panašaus į: „tu dar pasakyk!“, dešinės rankos kumščiu stipriai trenkė į krūtinės sritį, taip sukeldamas jai labai stiprų fizinį skausmą. Šis asmuo pagreitino žingsnį ir norėjo pasišalinti, tačiau ji jį pradėjo sekti iš paskos ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Iki atvykstant policijos pareigūnams, pametusi vyro iš akių nebuvo, visada jį stebėjo ir sekė. Krūtinės kairėje pusėje skausmą jaučia iki šiol. Šis vyras atrodė neadekvatus, apsvaigęs. Su šiuo asmeniu nebuvo jokio konflikto, jis pasielgė spontaniškai. Ji vyro nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Po šio įvykio jaučiasi išsigandusi, patyrusi moralinę bei fizinę žalą (1 t., b.l. 1-13). Apklausta papildomai nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu buvo tamsu, lijo lietus. Neturėjo skėčio, buvo užsidėjusi striukės gobtuvą ant galvos. Prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos sustojo laukti žalio signalo. Tuo metu prie perėjos buvo daugiau žmonių. Prieš ją, maždaug per ištiestą ranką, stovėjo nepažįstamas vyriškis, kuris atsisukęs į ją žiūrėjo. Jis nieko nesakė, tylėjo ir žiūrėjo jai į veidą. Ji jam pasakė: „kažkas ne taip“. Tuo metu užsidegė žalia šviesa ir jie žengė į perėją. Vyriškis ėjo jai iš kairės, lygiagrečiai. Paėjus kelis žingsnius, važiuojamoje kelio dalyje, vyriškis agresyviai, nervingai sušuko: „tu man dar pasakyk“ ir tuo pačiu metu kumščiu stipriai smogė jai kairę krūtinės pusę. Ji tuo metu vilkėjo striukę, bet smūgis buvo labai stiprus ir ji jautė stiprų fizinį skausmą. Nežino, dėl kokių priežasčių vyriškis jai smogė, jis atrodė neadekvatus. Kadangi krūtinės ląstos kairėje pusėje jautė stiprų skausmą, 2023 m. kovo 15 d. pati nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai nustatė krūtinės ląstos sumušimą. Į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė. Nori papildyti, kad dabar jos pavardė yra K. Tačiau jos asmens dokumentai dar nepakeisti ir juose nurodyta jos ankstesnė pavardė - S. Kai ji kreipėsi į ligoninę, medicininiai dokumentai buvo pildomi pagal jos pasą - G. S. vardu. Dėl skirtingų pavardžių jos asmens dokumente ir užduotyje atlikti tyrimą, ji nebuvo apžiūrėta teismo medicinos eksperto. Ant jos kūno nėra sumušimo žymių, nėra kraujosruvų ar patinimo, bet skausmą sumušimo vietoje jaučia iki šiol. Pas teismo medicinos ekspertą nevyks, prašo tyrimą atlikti pagal jos pateiktą (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašą. Jai padaryta fizinė, moralinė žala (1 t., b.l. 41-44). G. K. papildomos apklausos metu parodė, kad vyro suduotas smūgis buvo labai stiprus, sukėlė jai stiprų fizinį skausmą, pajautė net širdies aritmiją. Dėl suduoto smūgio pargriuvusi nebuvo. Skausmą kairėje krūtinės pusėje jautė ilgai. Kreipėsi į ligoninę, turėjo nedarbingumą dvi savaites. Dėl šio įvykio patyrė didelį išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą. Dėl patirto streso negalėjo naktį užmigti. Dėl skausmo negalėjo gulėti ant kairio šono. Dėl pergyvenimo negalėjo valgyti. Turėjo gerti raminamuosius vaistus. Jai padaryta fizinė, moralinė žala, kurią vertina 3000 Eur. Prašo pripažinti ją civiline ieškove (1 t., b.l. 45-48).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta G. K. krūtinės sritis. Jokių akivaizdžių sužalojimų nefiksuojama (1 t., b.l. 65).
Specialisto išvadoje Nr. G 278/2023 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje G. S. jokių išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Krūtinės ląstos sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien subjektyviu nusiskundimu (skausmu), todėl šiuo atveju domėn neimama. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo nustatyti G. S. sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal BK 140 str.), jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą (sveikatos sutrukdymo masto nustatymo taisyklių punktas 8) (1 t., b.l. 84).
2023 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog sulaikius asmenį, kuris pranešėjai ranka trenkė į krūtinės sritį, nustatyta, jog tai E. I., kuriam buvo nustatytas 1,11 promilių neblaivumas, E. I. įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą įvykio aplinkybėms paaiškinti (1 t., b.l. 156-157).
BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (BK 140 straipsnio 1 dalis). BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo E. I. parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuoseklūs nukentėjusiosios G. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. I. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra jis 2023 m. kovo 14 d., apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu smogė G. K. į krūtinės sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą kito žmogaus sveikatai. Kaltinamasis anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, atlygino žalą teritorinei ligonių kasai. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis pats pripažino, jog jei nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio, taip nebūtų pasielgęs, teigė po įvykio alkoholio nebevartojantis. E. I. nevedęs, dirba, baustas administracine tvarka, tačiau ne už smurtinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b.l. 164-166).
Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis dirba, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tai yra laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta ir sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatoma artima laisvės apribojimo bausmės vidurkiui. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, E. I. intensyvi priežiūra neskirtina, o vietoj jos skirtinas įpareigojimas, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamasis E. I. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 74,57 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiajai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (1 t., b.l. 89-101). Kaltinamajam E. I. šią žalą atlyginus ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atsisakius byloje pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b.l. 41-42), civilinis procesas dėl minėto ieškinio nutraukiamas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė kaltinamajam E. I. civilinį ieškinį dėl 283,24 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajai G. K. išmokėtą ligos išmoką, pastarosios nedarbingumo laikotarpiu (1 t., b.l. 116-146). Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko ir jo dydžiui prieštaravimo nereiškė. Ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, patvirtinančiais ieškovės patirtą žalą, todėl kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai G. K. sukėlimo, ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio žalą ieškovei priteisiant iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji G. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo E. I. jai priteisti 3000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 52-55). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad po kaltinamojo smūgio kumščiu į krūtinės sritį, ji ilgai jautė fizinį skausmą kairėje krūtinės pusėje, kreipėsi į ligoninę, dvi savaites buvo nedarbinga. Dėl įvykio patyrė didelį išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, naktį negalėjo užmigti, taip pat negalėjo gulėti ant kairiojo šono. Dėl išgyvenimų negalėjo valgyti, gėrė raminamuosius vaistus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
Nustatydamas nukentėjusiajai G. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais smurtiniais kaltinamojo E. I. veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajai nenustatytas, kadangi po kaltinamojo nukentėjusiajai į krūtinę suduoto smūgio objektyvių sužalojimo žymių ant jos kūno neužfiksuota. Dėl patirto krūtinės ląstos sumušimo nukentėjusioji dvi savaites buvo nedarbinga (1 t., b.l. 121-125). Nors kaltinamasis nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos neatlygino, tačiau sutiko, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, tik mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamojo E. I. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiosios G. K. fizinei ir psichinei sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, šiuo metu gauna nedideles pajamas.
Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2500 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti.
Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei tai, kad nukentėjusiajai tyčiniu kaltinamojo veiksmu sukeltas fizinis skausmas, dėl kurio ji dvi savaites buvo nedarbinga, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, į kaltinamojo turtinę padėtį, į nusikalstama veika sukeltas pasekmes (suduotas vienas smūgis į nukentėjusiosios krūtinę, nepalikęs išorinių mechaninių sužalojimų, duomenų apie nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo negrįžtamus liekamuosius reiškinius byloje nėra), darytina išvada, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 eurų. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (viena) kompaktinė laikmena su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 190-197) pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. I. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. I. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto 74,57 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 57 ct) dydžio civilinio ieškinio nutraukti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai iš ieškovės naudai iš E. I. priteisti 283,24 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 24 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš kaltinamojo E. I. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.
E. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinę laikmeną su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.