Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-206-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
AN2-206-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00065-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
Z. A.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-206-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00065-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. A. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo Z. A. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnį 50 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Z. A. yra nubausta už tai, kad ji 2018 m. birželio 11 d., tikslus laikas nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), parašė skundą „Dėl įvykdytos žmogžudystės“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui E. J. ir šį skundą 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (reg. (duomenys neskelbtini)), jame išdėstydama tokius teiginius: „tas pats ir panemunio, pamario K. kolonijoje, kvailesnis už šunis“; „kada tokiems p. ir jų parankiniams uždės antrankius?“; „L., J. - nusikaltėliai tegul žiūri kas vyksta panosėje - Lietuvoje“; „A. patekęs į Seimą už žmogžudystės numarinimą, be partijos, be eilės, šalia savo bendražygio K., kvailesnio už šunis“; „A. - žmogžudžių bendrininkas“ ir kt., o skundo priede, šalia proceso sprendimą priėmusio prokuroro J. P. (J. P.) pavardės ir parašo padarė įrašą: „Kada tokiems prokurorams uždės antrankius???... Degradas, girtuoklis, jau dūsta nuo nuodėmių!!!...IŠGAMA! TELEFONISTAS! Tai patys didžiausi Lietuvos priešai.“ Tokiu būdu Z. A. raštu pažemino valstybės politikų K. K., V. K., Lietuvos Respublikos Seimo narių G. L., R. J. ir R. A. bei valstybės pareigūno Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. P. garbę ir orumą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. A. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-29 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Z. A. nutraukti; 2) apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Su skundžiamu nutarimu nesutinkama dėl toliau nurodomų motyvų:

2.1. Skunde nurodoma, kad nėra Z. A. kaltės pagal ANK 507 straipsnį. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

2.2. Skunde teigiama, jog Z. A. nesutinka, kad peržengė saviraiškos laisvės ribas. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis). Tačiau žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, apsaugoti žmogaus garbę ir orumą. Konstitucinė laisvė yra nesuderinama su minčių, pažiūrų ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami ar kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai, skelbimu, už tai įstatymais yra nustatyta teisinė atsakomybė. Žmogus, realizuodamas minėtą konstitucinę laisvę, turi ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Saviraiškos laisvės apribojimo forma – administracinė atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą.

2.3. Skunde nurodoma, jog, pagal ANK 507 straipsnį, valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę – ar jie tikrai buvo skirti asmeniškai valstybės tarnautojui, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, ar minėti žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš atliktus tarnautojo veiksmus, ar jie buvo skirti tarnautojams, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų garbę ir orumą. Didelę reikšmę turi ir įžeidžiančių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, ar žodžiai buvo vartojami pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą. Svarbu ir tai, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar asmuo nebuvo išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodomi įvykiai, apelianto manymu, susiję su Z. A. 2018-08-22 skunde išdėstyta nuomone.

2.5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. P. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Z. A. sūnaus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surastas negyvas (duomenys neskelbtini), kaip teigiama, dingimo aplinkybių išsiaiškinimo, nors, Z. A. nuomone, buvo įvykdytas tyčinis nužudymas. Siekdama padėti kuo išsamiau ištirti sūnaus dingimo ir galimo nužudymo aplinkybes, ji 2014-04-30 raštu buvo pateikusi visą jai žinomą informaciją apie sūnaus dingimą ir paiešką. Įvykių eiga: 2014-03-29 grįžusi iš Vokietijos į Lietuvą ji negalėjo susisiekti su sūnumi; sužinojo, kad 2014-03-27, apie 19 val., sūnus išėjo iš namų pas draugą A. G. susitikti garaže, D. A. žadėjo greitai grįžti. D. L. paskambinus D. A. apie 23 val., jis atsakė, kad greitai grįš. Tačiau jis su A. G. prie namų paliko automobilį ir taksi automobiliu nuvažiavo pas A. G. draugą R. B. į sodybą Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vėliau prisidėjo jų draugas N. U.. Vyrai vartojo alkoholį, apie 2 val. išsikvietęs taksi išvažiavo A. G.. Sūnus 2.02 val. taip pat telefonu kvietė taksistę I. M., tačiau ji nebedirbo. D. A. namo negrįžo, jo telefonas buvo išjungtas. Sūnaus draugas V. M. pasakė, kad D. A. yra minėtame kaime pas V. V., tačiau šis vėliau sakė, kad pas jį sūnaus nebuvo. Apie sūnaus dingimą buvo pranešta bendruoju pagalbos numeriu 112. Nuvykus į Šilutės rajono policijos komisariatą atsisakyta priimti pareiškimą, liepta laukti, kol grįš kriminalistas ir su jais susisieks, savaitgalį niekas nieko netirs, liepta eiti iš komisariato. Policija nustatė, kad D. A. mobiliojo ryšio telefonas, pagal priimtus signalus (celes), nustojo veikti 3 val. 6 min. nakties Šilutės m. prie (duomenys neskelbtini), todėl, pareigūnų manymu, sūnus grįžo į Šilutės m., kur tikriausiai toliau švenčia, jie pareiškimo nepriėmė. Pareigūnai atsisakė atlikti įvykio vietos apžiūrą ir sūnaus paiešką su tarnybiniu šunimi. 2014-03-29 kartu su sūnaus tėvu M. A. ir sugyventine A. K. nuvykus pas sodybos savininką R. B., šis paaiškino, kad vakarojant sodyboje R. B. susistumdė su D. A., prasidėjo kivirčai, todėl jis iškvietė taksi automobilį, kad juos išvežtų. N. U. nuėjo į taksi automobilį, o D. A. toliau konfliktavo su R. B., pastarasis pastūmęs sūnų parvertė, tačiau šis atsikėlęs vėl jį puolė. Kadangi jie vis stumdėsi, taksi vairuotojas išvažiavo kartu su N. U.. D. A. atsikėlė ir nuėjęs atsisėdo terasoje. R. B., jo teigimu, ėjo iš namų atsinešti popieriaus lapo ir matė, kaip tuo metu atsistojęs D. A. nuėjo už namo kampo, kaip suprato – nusišlapinti. Atsinešęs popieriaus lapą R. B. teigė skambinęs numeriu 118, norėdamas išsikviesti taksi. Kai atvyko taksi, R. B. sakė norėjęs nueiti paprašyti vairuotojo, kad šis nueitų pakalbėti su D. A. ir jį išvežtų, nes pats R. B. nenorėjo su juo kalbėti, tačiau už kampo D. A. neberado, jo nerado ir ryte vaikščiodamas su šunimi. Policijos pareigūnai išsisukinėjo ir delsė tirti sūnaus telefono išklotinę. Tik 2014-03-30 pareigūnai sutiko priimti pareiškimą dėl sūnaus dingimo (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagaliau į R. B. sodybą buvo atvežtas tarnybinis šuo, tačiau kinologas pasakė, kad šuo pėdsakus aptinka tik 16 valandų, o šiuo atveju buvo praėję daugiau laiko (dėl pačių pareigūnų galimo aplaidumo), todėl nieko nerado. Policija R. B. apklausė tik 2014-03-30 ir šis pakeitė savo paaiškinimus, teigdamas, kad A. G. išvykus taksi jie buvo pasilikę trise ir D. A. nuėjo už namo kampo, kaip jis suprato – nusišlapinti. Po to R. B. teigė klausęs N. U., kur dingo D. A.. N. U. atsakė, kad galbūt D. A. nuėjo į greta už maždaug 100 metrų esančią sodybą pas ten gyvenantį V. V.. Po to, apie 3 val., R. B. teigė iškvietęs taksi, kuriuo N. U. išvažiavo namo. Kur dingo D. A., jis teigia nežinantis, nors iš pasakojimų buvo galima suprasti, kad tarp jo ir D. A. naktį vyko konfliktas ir R. B. prieš Z. A. sūnų galėjo pavartoti smurtą, o gal buvo tiesiogiai susijęs su sūnaus žūtimi. D. A. prieš 5–6 m. iki šio įvykio turėjo didelį konfliktą su taksistu R. N., kai šis ant tilto Šilutės r., (duomenys neskelbtini), kartu su kitais draugais ketino D. A. stipriai sumušti. Bėgdamas nuo užpuolikų sūnus nušoko nuo tilto ir susilaužė kojos šlaunikaulį. Sūnus sakė, kad R. N. jam tiesiogiai ne kartą grasino, kad jį nužudys, sakė: „aš vis tiek tave vieną dieną pakasiu“. Sūnus sakė, kad jei su juo kažkas nutiktų, tai bus greičiausiai R. N. kaltė. Sūnui draugai pasakė, kad R. N. Šilutėje plačiai užsiima nusikalstama veikla, turi stiprių ryšių ir vadinamąjį „stogą“ policijoje, todėl jokios pagalbos iš policijos nesulauks. Todėl sūnus į policiją kreiptis bijojo, gyveno bijodamas dėl savo gyvybės, naudojosi tik vienos taksistės I. M. paslaugomis. 2014-04-04 pareigūnai imitavo D. A. paiešką – pasikvietė keletą merginų iš savanorių tarnybos, kurios pavaikštinėjo apie valandą laiko įvykio vietoje ir išvažiavo.

2.6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. P. 2014-12-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nes neva nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. 2015-02-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė D. B.-P. netenkino Z. A. skundo dėl prokuroro J. P. 2014-12-10 nutarimo ir paliko jį galioti. 2015-04-28 Šilutės rajono apylinkės teismo (dabar Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai) teisėja D. Z. atmetė skundą dėl vyriausiosios prokurorės D. B.-P. nutarimo. 2015-03-15 Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja V. B. atmetė D. L. atstovo skundą dėl vyriausiosios prokurorės D. B.-P. nutarimo. 2012-05-25 Klaipėdos apygardos teismo teisėjas D. J. atmetė D. L. atstovo skundą dėl 2015-03-15 teisėjos V. B. nutarties panaikinimo. 2015-09-07 Z. A. pateikė skundą su prašymu atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl D. A. mirties aplinkybių ir panaikinti prokuroro J. P. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tas pats Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras J. P. 2015-09-10 nutarimu atmetė jos skundą, nors buvo skundžiamas ir paties prokuroro sprendimas.

2.7. Po sūnaus D. A. žūties D. L. pasisavino jo daiktus, todėl Z. A. pateikė pareiškimą Tauragės apylinkės prokuratūrai, tačiau ikiteisminį tyrimą prižiūrėjusi prokurorė S. D. R. neįžvelgė, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.8. Z. A. buvo pateikusi ieškinį Šilutės rajono apylinkės teismui (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei D. L. dėl tėvystės nuginčijimo, kuriame reikalavo pripažinti, kad D. A. nėra D. L. sūnaus T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas. Pats D. A. abejojo, kad D. L. sūnus yra jo vaikas, todėl kreipėsi į PharmaDNA dėl DNR testo atlikimo. Teismas rėmėsi abejotinos įmonės DNR testo išvada, kuri nelaikytina ekspertizės išvada, todėl priėmė Z. A. nepalankų sprendimą. Procese Šilutės rajono apylinkės teisme jai atstovavo advokatas R. A., kuris 2016-11-14 tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariu su partija „(duomenys neskelbtini)“. D. L. dirba padėjėja pas vieną įtakingiausių šios partijos narių K. K.. Z. A. nuomone, dėl šių priežasčių jai atstovavęs advokatas R. A. galėjo prieš ją turėti priešingą interesą, kas galėjo nulemti jos pralaimėtas bylas.

2.9. 2018-10-09 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. M. pradėjo administracinę teiseną Z. A. pagal ANK 507 straipsnį. Administracinę teiseną atlikti ir administracinio nusižengimo protokolą surašyti pavesta pavaldžiai Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai (Šilutė). Šios prokuratūros prokuroras 2019-01-30 surašė Z. A. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 507 straipsnį. Todėl Z. A. 2018-08-22 skunde Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išsakyti teiginiai yra susiję su anksčiau vykusiais procesais, susijusiais su sūnaus D. A. (jos nuomone) nužudymu, teisėsaugos pareigūnų galimu neveiklumu ar abejingumu, prokuroro organizuotu ir jam vadovautu bei nepagrįstai nutrauktu ikiteisminiu tyrimu. Jau iškart po sūnaus dingimo tyčia ar dėl aplaidumo galbūt buvo delsiama ieškoti akivaizdžiai į nelaimę patekusio D. A., pradelsta užfiksuoti svarbius įvykio pėdsakus, apklausti įvykio dalyvius. Paaiškėjo, kad dalis proceso dalyvių yra tarpusavyje susiję.

2.10. Skunde nurodoma, jog žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir asmuo naudodamasis šia savo konstitucine laisve turi taip pat ir pareigą ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Z. A. išsakė tik savo subjektyvią nuomonę dėl valstybės pareigūnų galimo neveiklumo, netinkamo pareigų atlikimo, kai galbūt dėl to buvo prarasti esminiai įrodymai (laiku nepradėta sūnaus paieška, neiškviestas kinologas su šunimi, per vėlai apklausti įvykio dalyviai, kurie per tą laiką galėjo suderinti savo pozicijas ir t. t.), Z. A. nesutiko su prokuratūros nuomone, kad ikiteisminiame tyrime nepakanka duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika. Taigi, Z. A., praradusi viltį rasti tiesą dėl sūnaus žūties, nes prokuratūra ir teismas atsisakė toliau tirti įvykio aplinkybes, paveikta dvasinių išgyvenimų, 2018-08-22 skunde išreiškė savo nuoskaudas ir susikaupusį nusivylimą bei nuomonę apie tokius valstybės politikus ir pareigūnus. Taigi, Z. A. buvo nubausta tiesiog už valstybės politikų ir pareigūnų darbo kritiką bei nuomonę apie juos. 2018-08-22 skunde apie valstybės politikus ir pareigūnus išsakyti palyginimai „kvailesnis už šunį“ yra liaudyje paplitę posakiai, kurie turi ne tiesioginę prasmę, o tiesiog išsako nuomonę apie asmenį, kurio darbai, poelgiai ar sprendimai atrodo kvailai. Tai nėra žeminimas, tokių pasisakymų kasdien galima perskaityti viešojoje erdvėje, kai, pavyzdžiui, kritikuotinus sprendimus priėmę politikai išvadinami kvailiais. Tokių teiginių žurnalistų straipsniuose niekas nevertina (ar išsakyti teiginiai atitinka faktines aplinkybes, nes nėra metodikos tokias aplinkybes pamatuoti). Skunde pažymima, jog ne kartą viešojoje erdvėje yra pasirodę straipsnių, kuriuose lyginami žmogaus bei šuns protiniai gebėjimai ir ne vienu atveju šuo pasirodė pranašesnis už žmogų. Taigi, tokie perkeltine prasme išsakyti žmogaus protinių gebėjimų palyginimai su šuns gebėjimais nelaikytini žmogaus garbės ar orumo įžeidimu. 2018-08-22 skunde minimi politikai L. ir J., priklausantys (duomenys neskelbtini) partijai, kasdien viešojoje erdvėje žurnalistų straipsniuose ir socialiniuose tinkluose yra kaltinami dėl galbūt nusikalstamo valstybės valdymo, kuris įstūmė šalį į ekonominę krizę. Taigi, tai yra tik išsakyta nuomonė apie galbūt nusikalstamą politinį valdymą, kurį šiuo metu bando ištirti Seime sukurtos tyrimo komisijos, kurių darbas iki šiol nėra baigtas, tad negalima paneigti, kad šių politikų veiksmai gali būti pripažinti nusikalstamais. Jokio tikslo melagingai apkalbėti politikus nebuvo, tik atkartota nuolat viešojoje erdvėje skleidžiama nuomonė. Pažymėtina, kad Z. A. 2018-08-22 skunde yra nurodomos tik žmonių pavardės, tad iš to negalima tiksliai nustatyti, apie kokius žmones yra pasisakoma, nes yra daugiau nei vienas politikas, pavarde L..

2.11. Skunde teigiama, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas.

2.12. Skunde nurodoma, jog Z. A. 2018-08-22 skunde išsakytos mintys yra jos subjektyvus vertinimas apie įvykius ir tam tikrus žmones, nes ji išsakė nuomonę apie objektyvioje tikrovėje buvusius faktus, nes susipažinus su jos sūnaus žūties tyrimo medžiaga akivaizdžiai matysis, kad jo ieškoti buvo pradėta labai pavėluotai, kiti tyrimo veiksmai taip pat nebuvo atlikti, dėl šių priežasčių pareigūnai tikriausiai ir negalėjo atskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių, t. y. tikrosios tiesos. Z. A. siekė su teisingumo vykdymu susijusių tikslų ir savo veiksmais neperžengė saviraiškos laisvės ribų, už kurių peržengimą ir tokiu būdu netinkamą saviraiškos laisvės įgyvendinimą galėjo būti taikyta administracinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime netinkamai jos veiksmus kvalifikavo kaip atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius.

2.13. Skunde teigiama, jog nors Z. A. 2018-08-22 skundas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui (kuris nebuvo paskleistas viešai) galėtų sukelti neigiamų, nemalonių emocijų tiems žmonėms, apie kuriuos kalbama, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus nupasakotą įvykių kontekstą, apeliantės nuomone, sietini su susiklosčiusia situacija, dėl kurios ji ir kreipėsi į teisingumo ministrą, o ne su skunde minimų valstybės politikų ir pareigūnų garbės ir orumo pažeminimu. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis ANK 507 straipsnyje numatytas nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – veikimas tiesiogine tyčia, todėl administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.

2.14. Skunde abejojama teismo nešališkumu. Nurodoma, jog viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ANK 576 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Femandez- Fluidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui.

2.15. Skunde nurodoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

2.16. Skunde akcentuojama ANK 576 straipsnyje reglamentuota nušalinimų pareiškimo administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems teisėjams tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Be BPK 58 straipsnyje nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010,2K-122/20U, 2K-354/2013,2K-491-303/2015). Ši BPK nuostata taikoma ne tik tais atvejais, kai aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo, yra ar tampa žinomos proceso dalyviams, tačiau taip pat ir tada, kai aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, yra žinomos ar tampa žinomos bylą nagrinėjančiam teisėjui. Paaiškėjus, jog egzistuoja aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo turi pats teisėjas, kuriam paskirta nagrinėti byla. Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, kad bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą dėl kurio nors proceso dalyvio, yra tendencingas (kasacinė nutartis Nr. 2K-118-222/2017). Taigi teismo šališkumas pirmiausia yra siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu.

2.17. Skunde nurodoma, jog akivaizdu, kad Z. A. labai skausminguose teisminiuose procesuose dėl sūnaus žūties Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ir Tauragės rūmų, paties Klaipėdos apygardos teismo teisėjai jau priėmė atitinkamus sprendimus, turi susiformavę neigiamą nuomonę apie Z. A., todėl yra šališki. Akivaizdu, kad visa tai tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių ne tik Tauragės apylinkės teismo, bet ir viso Klaipėdos apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu). Nors nurodytos aplinkybės pačios savaime galėtų ir nereikšti subjektyvaus Tauragės apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau kyla abejonių, ar jie nėra susiformavę išankstinės ir galbūt Z. A. kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankios nuomonės dėl galimos administracinio nusižengimo bylos baigties (rezultatų). Nustatyta aplinkybė abejonių Tauragės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu gali sukelti ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.

Šalies argumentai

2.18. Skunde teigiama, jog nors teismas, vykdydamas teisingumą, yra visiškai nepriklausomas, tačiau egzistuojant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu, kartu siekiant užtikrinti teisingumo interesus, manytina, buvo tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas ne tik operatyvus, visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas bei teismo procesinio sprendimo priėmimas ar šios jurisdikcinės teismo veiklos įgyvendinimas įmanomai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis (teismo proceso ekonomiškumas), bet ir teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimas.

2.19. Skunde nurodoma, jog dėl iš esmės analogiškų priežasčių turėjo būti nušalinta ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Šilutė), nes byloje sprendžiamas klausimas dėl šios prokuratūros atžvilgiu aukštesnio Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. P. tariamo pažeminimo. Be to, tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Šilutė), tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius Z. A. jau ne kartą priėmė sprendimus, todėl gali turėti nepalankią nuomonę apie ją. Z. A. mano, jog nebuvo užtikrinta, kad jos administracinio nusižengimo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, nes susidarė įspūdis, jog proceso metu buvo reiškiamas išankstinis priešiškumas, be to, teismas dėl ankstesnių procesų buvo suinteresuotas tokia bylos baigtimi.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorė Loreta Irena Baguckienė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. A. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Z. A. atstovo advokato T. Leščinsko, jame ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl Z. A. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Z. A. yra nubausta už tai, kad 2018-08-22 skunde Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išdėstė teiginius apie valstybės politikus bei savo pareigas atliekantį valstybės pareigūną, kurie negalėjo būti laikomi išsakytais teiginiais (savo tiesa), nes nebuvo pagrįsti objektyvioje tikrovėje esančiais duomenimis.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su asmens – Z. A. saviraiškos laisvės ribų peržengimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jos veiksmai neperžengė saviraiškos laisvės ribų ir buvo susiję su situacija, dėl kurios Z. A. kreipėsi į teisingumo ministrą, tačiau su tokiu vertinimu apygardos teismas negali sutikti.

9. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis). Tačiau žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, apsaugoti žmogaus garbę ir orumą. Konstitucinė laisvė yra nesuderinama su minčių, pažiūrų, nuomonių ar įsitikinimų, kuriais yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami ar kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai, skelbimu, už tai įstatymais yra nustatyta teisinė atsakomybė. Žmogus, realizuodamas minėtą konstitucinę laisvę, turi ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Saviraiškos laisvės apribojimo forma – administracinė atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą. Skundžiamame teismo nutarime Z. A. veiksmai kvalifikuoti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius.

10. Pagal ANK 507 straipsnį, valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju Z. A. traukiama administracinėn atsakomybėn už 2018-08-22 skundą, kurį pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui E. J.. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šiame skunde valstybės politikai G. L., R. J., K. K., V. K. įvardyti kaip nusikaltėliai, R. A. – kaip žmogžudžių bendrininkas, valstybės pareigūnas Klaipėdos apygardos prokuroras J. P. išvadintas degradu, girtuokliu, dūstančiu nuo nuodėmių, išgama, Lietuvos priešu ir pan. (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3-19).

11. Kaip jau minėta, žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir asmuo naudodamasis šia savo konstitucine laisve taip pat turi ir pareigą ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi Z. A. neturi teisės (kartu ir laisvės) sakyti apie kitą asmenį, o nagrinėjamu atveju valstybės pareigūną, vykdantį savo tiesiogines darbo funkcijas, ir valstybės politikus bet ką prisidengdama „savo tiesos“ argumentu. Z. A. yra nubausta ne už prokuroro bei valstybės politikų darbo kritiką (kaip teigiama apeliaciniame skunde), o už jos išreiškimą nepriimtinu būdu ir nepagrindžiant tikrovėje esančiais duomenimis. Šiuo atveju apeliantės išsakyta „savo tiesa“, t. y. subjektyvus situacijos vertinimas, apie prokuroro, atlikusio procesines funkcijas, veiksmus bei valstybės politikus neatitiko faktinių aplinkybių. Galima būtų laikyti apeliantės subjektyviu vertinimu („savo tiesa“) tuos atvejus, kai yra išsakoma nuomonė apie objektyvioje tikrovėje esančius faktus. Tačiau subjektyviu vertinimu („savo tiesa“) negali būti laikomi išsakyti teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyvioje tikrovėje esančiais duomenimis. Asmens saviraiškos laisvė turi būti realizuojama atsakingai, ši laisvė turi ribas, kurių kiekvienas šią laisvę realizuojantis asmuo privalo paisyti, o už šių ribų nepaisymą privalu atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

12. Aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, jog Z. A. savo veiksmais peržengė saviraiškos laisvės ribas, už kurių peržengimą ir tokiu būdu netinkamą saviraiškos laisvės įgyvendinimą taikytina administracinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tinkamai Z. A. veiksmus kvalifikavo kaip atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius.

13. Apeliaciniame skunde abejojama administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu. ANK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teisėjo nušalinimo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau, išskyrus, Z. A. manymu, jai teismo reiškiamą priešiškumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi ir itin platų teismų praktikos citavimą, nepateikiama jokių objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjų šališkumo pagrindų egzistavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK nuostatos taip pat numato ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo galimybę, tačiau nors skunde teigiama, kad šio administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nebuvo pasinaudota (b. l. 23). Pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme aukštesnysis teismas apeliacinio skundo teiginius apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą vertina kaip deklaratyvius, juo labiau kad, kaip minėta, nenurodyti jokie objektyviais duomenimis pagrįsti BPK 58 straipsnyje įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

14. Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo 2019-04-29 nutarimas paliktinas nepakeistas, o Z. A. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. A. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė